2024-04-17 Nr. AB-6393-3-61-3-09236-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-147-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09236-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. E. (V. E.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. (V. E.) skundą atsakovui Lietuvos kultūros tyrimų institutui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21RE (AG-728/06-2023), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos kultūros tyrimų institutą 2023 m. lapkričio – gruodžio mėn. pakartoti dalyvavimo pokalbį.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose įtvirtintus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį arba pateikti prašymą visiškai arba iš dalies atleisti pareiškėją nuo šio mokesčio mokėjimo, pateikiant jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus, taip pat pateikti teismui skundą su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir patikslinti skundo argumentus.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas įpareigoti atsakovus kuo greičiau pakartoti 2023 m. rugsėjo 14 d. motyvacinį pokalbį ir skelbti iš naujo rezultatus įstoti su stipendija tokiomis sąlygomis, kokios buvo 2023 m. rugsėjo 14 d., arba pasirašyti su pareiškėju atitinkamą ir deramą finansuojamą projektą ta pačia tema. Pareiškėjas prie patikslinto skundo pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei nurodė, kad pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, skundą su priedais bei sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjui, išaiškindamas, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus pašalino tik iš dalies, t. y. pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo žyminį mokestį ir nurodė pageidaujantis bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kitų minėtoje nutartyje nustatytų skundo trūkumų (nepatikslino skundo reikalavimų ir argumentų) nepašalino. Teismas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti nurodė pareiškėjui, kad teismui paduotas skundas nėra aiškus ir sunkiai įskaitomas, todėl pareiškėjui pasiūlė nurodyti nesutikimo su Komisijos Sprendimu argumentus bei pateikti teismui skundą su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais, tačiau pareiškėjas šių trūkumų nepašalino, todėl vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. E. patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas formaliais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neišnagrinėdamas bylos iš esmės. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis siekdamas nuginčyti Komisijos Sprendimą, nurodė aiškias aplinkybes, tačiau teismas nekreipė į jas dėmesio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje visų nurodytų trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo motyvuodamas tuo, kad teismas nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo formaliais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Lietuvos kultūros tyrimų institutą imtis veiksmų idant būtų pakartotas motyvacinis pokalbis šiais 2023 metais, nebent pareiškėjas įstotų su paskola 2023 m. spalio mėn. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Komisija savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo skundžiamas susirašinėjimas su Vytauto Didžiojo universiteto istorijos ir archeologijos bei filosofijos mokslo krypčių doktorantūros komitetų koordinatore yra informacinio pobūdžio, jame nesuformuluoti jokie privalomi ir vykdytini nurodymai pareiškėjui, ir jis nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl ir negali būti administracinės bylos ginčo objektu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2023 m. spalio 11 d. Sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, ir įpareigoti Lietuvos kultūros tyrimų institutą 2023 m. lapkričio – gruodžio mėn. pakartoti dalyvavimo pokalbį, idant jau 2023 m. arba 2024 m. sausį būtų galimybė įstoti į doktorantūros studijas. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose įtvirtintus skundui keliamus reikalavimus, 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį arba prašyti teismo visiškai arba iš dalies atleisti pareiškėją nuo šio mokesčio mokėjimo, pateikiant sunkią materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pateikti teismui skundą su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais bei nuomonę dėl bylos nagrinėjimo būdo bei patikslinti skundo argumentus.

Teismas nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė patikslintą skundą, prie jo pridėdamas 2023 m. gruodžio 28 d. žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą. Pareiškėjas patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovus kuo greičiau, arba pakartoti 2023 m. rugsėjo 14 d. motyvacinį pokalbį ir skelbti iš naujo rezultatus įstoti su stipendija, kokia ji buvo 2023 m. rugsėjo 14 d., arba pasirašyti su pareiškėju atitinkamą ir deramą finansuojamą projektą ta pačia tema.

Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, skundą su priedais bei sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjui, išaiškindamas, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Teismas nutarė, jog pareiškėjas pašalino tik iš dalies teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą ir nurodė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nepašalino kitų minėtoje nutartyje nustatytų trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimų ir argumentų, nors teismas trūkumų šalinimo nutartyje nurodė pareiškėjui, kad jo paduotas skundas nėra aiškus ir sunkiai įskaitomas.

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, o to paties straipsnio ir dalies 8 punkte numatyta, kad turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, patikslinto skundo ir pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių turinius, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, ir neabejotinai sudarė kliūtis priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas minėtoje nutartyje aiškiai nurodė, kokių ABTĮ reikalavimų neatitinka skundas, kokie skundo trūkumai nustatyti ir kaip jie turi būti pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teismas trūkumų šalinimo nutartyje, be kita ko, aiškiai pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjas turėtų suformuluoti aiškius reikalavimus bei nurodyti aiškius argumentus, tačiau pareiškėjas šių trūkumų nepašalino, o tikslindamas skundą, skundo reikalavimus ir argumentus išdėstė dar neaiškiau ir nekonkrečiau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-746/2010). Iš pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia inicijuodamas bylą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino visų teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodytų trūkumų, t. y. nepatikslino skundo reikalavimų ir argumentų, pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Be to, pareiškėjui minėta teismo nutartimi buvo išaiškinta kad, jeigu nustatytu terminu nepašalins trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, taigi, pareiškėjui buvo žinomos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir, pareiškėjui nepašalinus visų esminių trūkumų, laikė skundą nepaduotu. Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti arba keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjui išaiškintina, jog teismo nutartis skundą laikyti nepaduotu nekliudo pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus, dėl ginčo viešojo administravimo srityje. Pareiškėjas, be kita ko, kreipdamasis į teismą su skundu, turi teisę pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą arba, jeigu jo materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą arba atitinkamą tarnybos padalinį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (ABTĮ 12 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. E. (V. E.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis