2021-06-09 Nr. AB-12396-3-64-3-02348-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-290-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02348-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 6 264 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o įrengta užuolaida plevėsuodavo, neuždengdavo duryse esančios stebėjimo akutės, per kurią pareigūnai ar pareigūnės stebi suimtuosius. Pareiškėjas taip pat teigė, kad besinaudojantis sanitariniu mazgu buvo matomas kameroje esančių asmenų. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs garbės, orumo pažeidimus, t. y. neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 d. lapkričio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartimi skundo dalį dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais nesudarymo nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. atsisakyta priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šios nutarties pareiškėjas neskundė. Pareiškėjas nesutiko su Šiaulių TI atsiliepimu į skundą, nes įstaiga nepateikė LSP-2 ir TLK-2 patalpų sanitarinio mazgo fotonuotraukų, kuris nuo gyvenamosios patalpos neatitvertas jokia pertvara. Kameroje Nr. 58 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje jis praleido 58 dienas, kameroje Nr. 6 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje jis praleido 19 dienų, kameroje Nr. 93 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 15 dienų, kameroje Nr. 5 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 26 dienas, kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 2 dienas, kameroje Nr. 95 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 5 dienas, kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 77 dienas, kameroje Nr. 94 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 81 dieną, kameroje Nr. 41 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 19 dienų, kameroje Nr. 63 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 8 dienas. Iš viso jis Šiaulių TI išbuvo 315 dienų. Tualetą skiriantis audeklas / užuolaida negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, kadangi užuolaida plevėsuoja nuo skersvėjo atidarius langus, nuo žmonių vaikščiojimo.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. kamerose Nr. 5, 6, 13, 14, 19, 41, 59, 63, 65, 90, 91, 93, 94, 95, 96. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų. Sanitariniai mazgai Šiaulių TI atitverti iš visų keturių pusių, nuo bendros erdvės atskirti aukštesne nei 1,5 m mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Užuolaida yra iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl nei vėjas, nei kameroje esančių asmenų judėjimas nejudina užuolaidos, tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Naujausioje teismų praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, pareiškėjo privatumas nepažeidžiamas. Dalis sanitarinių mazgų įėjimų yra ne toje pusėje, kuri matoma per kameros duryse esančias stebėjimo akutes, todėl pareigūnai per akutę sanitarinio mazgo visiškai nemato. Nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais nesudarymo nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO – administracinė byla Nr. I-4400-289/2019). Pareiškėjas minėtos teismo nutarties neskundė. Šioje byloje teismas vertino laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 8 d.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 8 d. (309 dienas). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl nei vėjas, nei kameroje esančių asmenų judėjimas nedaro įtakos užuolaidos galimam judėjimui, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių TI pateiktos pažymos matyti, kad kamerose Nr. 19, 65, 91, 93, 94, 95, 96 sanitariniai mazgai atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,13 m, kamerose Nr. 6, 13, 41, 63, 90 sanitarinio mazgo atitvarinės konstrukcijos yra mūrinės, kurių aukštis nuo 2,29 m iki 2,37, o kameroje Nr. 5 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra plastikinė, kurios aukštis 1,92 m, t. y. žymiai aukštesnės nei 1,5 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas.

9. Teismas aptarė aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl privatumo užtikrinimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose. Kadangi pareiškėjas nurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, o iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 13, 19, 91 įėjimai į sanitarinius mazgus yra su durimis, todėl teismas laiko, kad šiose kamerose pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, buvo užtikrintas. Pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais likusiose kamerose, kur įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, nors ir ne medžiagine, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, teismas vertino pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais. Teismas konstatavo, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo gyvenimo sąlygų bloginimui. Iš kamerų Nr. 63, 65, 94, 95, 96 fotonuotraukų matyti, kad polietileno plėvelių, dengiančių įėjimus į sanitarinius mazgus, dalys yra užsirietusios ar pakilusios nuo atitvarinių konstrukcijų ir atidengia dalį sanitarinio mazgo, o kamerose Nr. 65 ir 96 užuolaidos yra itin trumpos. Todėl teismas konstatavo, jog 287 dienas pareiškėjui būnant Šiaulių TI nurodytose kamerose buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.

10. Teismas iš byloje esančios Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. spalio 11 d. pažymos Nr. 61/04-2549 nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI direktorių su skundais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 8 d. dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

11. Teismas vertino, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgė į tai, kad nustatytas pareiškėjo privatumo pažeidimas 287 dienas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po šiai bylai aktualaus laikotarpio, bylai aktualiu laikotarpiu būdamas Šiaulių TI su skundais dėl neužtikrinamo privatumo nesikreipė. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur.

13. Teismas nevertino pareiškėjo posėdžio metu išsakytos nuomonės, jog nesutinka su pateiktu Šiaulių TI atsiliepimu, kadangi įstaigos administracija nepateikė LSP-2 ir TLK-2 patalpų sanitarinio mazgo fotonuotraukų, nes pareiškėjas savo skunde apie LSP-2 ir TLK-2 patalpas nieko nenurodė, todėl ir Šiaulių TI dėl to nepasisakė.

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti neturtinės žalos dydį.

15. Atsakovo atstovas pažymi, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Užuolaidos, kuriomis atitveriami sanitarinių mazgų įėjimai, yra ne medžiaginės, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, kuri yra nepermatoma, o dėl pakankamai didelio svorio, stabili, neblaškoma vėjo ir pan. Todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Tai, kad užuolaidos apima visą įėjimo plotą bei dengia visą įėjimą nuo apačios iki sanitarinio mazgo atitvaro aukščio, patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.

16. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo sprendimu, kad užuolaidos buvo netvarkingos. Iš nuotraukų matyti, kad užuolaidos tvarkingos, uždengiančios visą įėjimų plotą. Net jei užuolaida nebūtų iki pat grindų, tai niekaip nepažeistų asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi pro apačią stebėti asmenį būtų įmanoma tik piktybiškais, tyčiniais kitų asmenų veiksmais, tačiau duomenų apie tokį elgesį pats pareiškėjas nenurodė.

17. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad kameroje Nr. 65 sanitarinis mazgas atitvertas ne tik užuolaida, tačiau nuo likusios kameros dalies iš dalies atskirtas ir dar viena plokšte. Teismas neįvertino, jog sanitariniai mazgai atitverti durimis ne tik kamerose Nr. 13, 19, 91, bet ir kamerose Nr. 14, 59, 95, kur pareiškėjas bendrai laikytas 22 dienas. Be to, teismas iš esmės nepasisakė, jog nors vienoje kameroje, kurioje sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, privatumas būtų užtikrintas, todėl manytina, kad teismas iš esmės sprendė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas (net ir užuolaida, kuri pagal teismą nebūtų užsilanksčiusi ar per trumpa), privatumo neužtikrintų. Vadovaujantis teismų praktika, turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Teismų praktikoje bendros kameros erdvės atskyrimas nuo sanitarinio mazgo ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendime byloje Varga ir kt. prieš Vengriją pasisakyta, jog sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios kameros atskyrus vien tik užuolaida, privatumas neužtikrinamas, tačiau priešingai, nei nurodytoje byloje, Šiaulių TI sanitariniai mazgai iš esmės atitverti OSB plokštėmis arba mūrinėmis sienelėmis ir tik sanitarinio mazgo įėjimai, t. y. plotas, ne didesnis, nei įprastai užima durys, atitverti tvarkingomis, pakankamai stabiliomis ir neplevėsuojančiomis užuolaidomis. Toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina privatumą naudojantis juo ne tik pagal nacionalinę teisę, bet pagal EŽTT praktikos reikalavimus. Duomenų, kad kas nors pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, neperspėję praskleistų užuolaidas, nėra, to nenurodo ir pats pareiškėjas, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo teisė privačiai naudotis sanitariniu mazgu buvo pažeista, pareiškėjas jokių skundų dėl to neteikė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio lygio išgyvenimus, už kuriuos turėtų būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas naikintinas ar bent jau mažintinas priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

18. Pareiškėjas K. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atitinkantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė itin mažą sumą dėl jam neužtikrinto privatumo besinaudojant sanitariniais mazgais Šiaulių TI kamerose, todėl prašo peržengti apeliacinio skundo ribas. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei EŽTT teisminę praktiką ir teigia, kad jam teko gyventi sąlygose, sukeliančiose kančias.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje kilo ginčas dėl 6 264 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. R. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 d. lapkričio 12 d., atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nagrinėjo pareiškėjo laikymo sąlygas Šiaulių TI nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 8 d. ir priteisė jam 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu 287 paras jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, esančiais kamerose, kai sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas mūrine arba OSB konstrukcija ir užuolaidomis.

22. Atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl privatumo pažeidimo, priteistu neturtinės žalos atlyginimu, prašo panaikinti teismo sprendimą arba sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą.

23. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su Šiaulių TI apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių TI tinkamai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais kamerose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sanitarinių mazgų įrengimas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos taip, jog naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, kad kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, kurių aukštis didesnis nei 1,5 m, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės. Dėl to nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Iš byloje esančių kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nuotraukų matyti, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose buvo mūrinės arba pagamintos iš plastikinės ar OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 m iki 2,37 m. Atsakovas teigia ir iš nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 13, 14, 19, 59, 91, 95 sanitariniai mazgai atitverti durimis, o likusiose kamerose – pakabintomis nepermatomomis užuolaidomis. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tam tikrose kamerose užuolaidos užsiraitę, o kamerose Nr. 65 ir 96 – itin trumpos, Šiaulių TI pažymėjo, kad duomenų apie tai, kad kas nors piktybiškai būtų stebėjęs pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra. teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirti pakankamai, kad užtikrintų pareiškėjo privatumą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino su tuo susijusias faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo Šiaulių TI neteisėtus veiksmus šiuo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-164-261/2021; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-556/2020).

25. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui neturtinę žalą priteisė tik už privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Šiaulių TI neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytu aspektu, t. y. nėra vienos iš privalomųjų sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti. Ši aplinkybė paneigia valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą.

26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI apeliacinis skundas tenkinamas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria konstatuotas pažeidimas dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteista 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė apeliacinio skundo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas pareiškėjo prašymas peržengti apeliacinio skundo ribas ir priteisti jam didesnį neturtinės žalos atlyginimą nėra vertinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo K. R. skundas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteista 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo suma, ir pareiškėjo K. R. skundą atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Milda Vainienė Virginija Volskienė