2022-11-23 Nr. AB-28491-3-64-3-01197-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4009-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01197-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-45/26-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) dalyje, kuria buvo nuspręsta pareiškėjui nustatyti atleidimo nuo išlaidų 30 procentų dydį bei toje dalyje grąžinti klausimo nagrinėjimą atsakovui iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Tarnyba ginčijamu sprendimu nusprendė teikti jam antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-44-368/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks), parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjas priskirtinas I turto ir pajamų lygiui ir nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, yra 30 procentų. Tačiau Tarnyba pareiškėjui jokios antrinės teisinės pagalbos neteikė, todėl jam valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis turėjo būti 100 procentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, todėl akivaizdu, jog 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjui jokia teisinė pagalba nebuvo teikiama ir negalėjo būti teikiama. Apie tai buvo žinoma atsakovo paskirtam advokatui, kuris faktiškai laikytinas atsakovo darbuotoju. Be to, Tarnybos sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Atsakovas turėjo vykdyti antrinės teisinės pagalbos teikimo kontrolę bei pagal poreikį gauti tam tikrą informaciją iš kitų viešojo administravimo subjektų ir pastebėti, jog pareiškėjui 2022 m. balandžio 14 d. teisinė pagalba nebuvo teikiama, tuomet nebūtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo minimos VAĮ nuostatos ir argumentai dėl sutarčių, sudarytų su advokatais, kontrolės, neeliminuoja pareiškėjo, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, pareigos pateikti visus reikalingus duomenis atitinkamo sprendimo priėmimui. Įstatymo nuostatos nenustato, jog Tarnyba savo iniciatyva turi kontroliuoti paskirtą advokatą, ar jis teikia ir / ar suteikė pagal konkretų sprendimą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-44-368/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks).

Pareiškėjas nurodė, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 30 procentų, sutinka kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (70 procentų) apmokėti pats. Tarnyba, nustačiusi, kad sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama kitoje byloje galiojančiu Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, ginčijamu sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo pranešimo, kad jam antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą yra neaktuali, ar pareiškėjo prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį sprendimą Tarnyba nebuvo gavusi. Taip pat skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo gauta iš advokato informacija apie bylos pabaigimą pagal Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą. Jeigu pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą buvo neaktualus, pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1–3 punktais, turėjo teisę pateikti Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį sprendimą bei prašyti pakeisti ginčijamu Tarnybos sprendimu nurodytą finansavimo lygį, nelikus galioti Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai nuostatai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo antroje byloje.

Tačiau iki pareiškėjo skundo gavimo Komisijoje Tarnyba negavo pareiškėjo prašymo peržiūrėti Tarnybos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ar prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal galiojantį Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimą. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-44-368/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks). Atsakovas nustatęs, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama kitoje byloje pagal galiojantį Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, ginčijamu 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

7. Teismas, apžvelgęs 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 7 dalies 2, 11, 13 punktuose, 14 straipsnio 5 dalies 1–2 punktuose, 14 straipsnio 7, 8 dalyse, 18 straipsnio 1, 2, 8 ir 10 dalyse, 18 straipsnio 4 dalies 5 ir 10 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, vertinant Tarnybos sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį (apimtį), nurodė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Nurodyta, jog sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Minėtu sprendimu advokatui I. T. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjui kasacinės instancijos teisme, apskundžiant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33-589/2022 bei parengiant procesinius dokumentus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo kasacinis skundas LAT gautas 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti, 2022 m. balandžio 14 d. minėta nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui (paštu) bei jo advokatui. Tarnyba 2022 m. balandžio 14 d. priėmė skundžiamą sprendimą.

8. Teismas Įstatymo 4 straipsnio ir 23 straipsnio 7 dalies kontekste akcentavo, kad Tarnybai priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo nutraukti teisinės pagalbos teikimą pagal ankstesnį sprendimą arba pateikęs kokią nors informaciją, kad teisinė pagalba jam neteikiama. Šiuo atveju pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 d. Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodė, jog jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su Tarnyba, teikęs prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagal 2022 m. vasario 21 d. sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. nežinojo apie LAT nutartį atsisakyti priimti jo kasacinį skundą (ši nutartis tik 2022 m. balandžio 14 d. paštu buvo išsiųsta pareiškėjui), tačiau net ir vėliau, gavęs minėtą nutartį, nesikreipė į Tarnybą su prašymu nei dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2022 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukimo, nei dėl skundžiamo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo pakeitimo.

9. Teismas sprendė, kad Tarnyba, įvertinusi pateiktą prašymą bei sprendimo priėmimo dieną turimus duomenis, teisingai sprendė, jog pareiškėjui valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama kitoje byloje, todėl pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pagal 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą yra 30 procentų.

10. Teismas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies kontekste įvertinęs ginčijamą Tarnybos sprendimą, pripažino, kad jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, jame nurodytos aktualios faktinės aplinkybės, teisinės pagalbos apimtis, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta tiek teikti antrinę teisinę pagalbą, tiek nustatyti išlaidų dalį, tenkančią pareiškėjui, jo galiojimo terminas.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jį naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo naikinti ir Komisijos sprendimą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus.

13. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės analogiškais skunde nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į rašytinį įrodymą – LAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartį. Akivaizdu, jog jam 2022 m. balandžio 14 d. jokia teisinė pagalba nebuvo teikiama ir apie tai buvo žinoma Tarnybai ir jos advokatui. Teismas turėjo vykdyti teisingumą ir panaikinti skundžiamus sprendimus.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą Komisijai ir pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad advokato teisinį statusą nustato specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Advokatas nėra Tarnybos darbuotojas, o yra antrinės teisinės pagalbos paslaugos teikėjas, kurio paslaugos perkamos valstybės vardu sudarant paslaugų teikimo sutartį. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba su advokatu 2016 m. vasario 8 d. sudarė nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Pagrindiniai advokatų veiklos principai yra advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas, advokatai nelaikytini Tarnybos darbuotojais ir Tarnybos bei advokatų nesieja jokie pavaldumo santykiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą, Tarnybos sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta pareiškėjui nustatyti atleidimo nuo išlaidų 30 procentų dydį, taip pat toje dalyje grąžinti klausimo nagrinėjimą atsakovui iš naujo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės analogiškais skunde nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į rašytinį įrodymą – LAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartį. Akivaizdu, jog jam 2022 m. balandžio 14 d. jokia teisinė pagalba nebuvo teikiama ir apie tai buvo žinoma Tarnybai ir jos advokatui. Pirmosios instancijos teismas turėjo vykdyti teisingumą ir panaikinti skundžiamus sprendimus.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog šioje administracinėje byloje ginčo dėl teisės aiškinimo ir taikymo iš esmės nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 ir kt.).

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į rašytinį įrodymą – LAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartį. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, jog jam 2022 m. balandžio 14 d. jokia teisinė pagalba nebuvo teikiama ir apie tai buvo žinoma Tarnybai ir jos advokatui.

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimu buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui; šis sprendimas, kaip jame nurodyta, galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos; šiuo sprendimu advokatui I. T. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjui kasacinės instancijos teisme, apskundžiant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33-589/2022 bei parengiant procesinius dokumentus; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo kasacinis skundas LAT gautas 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti, 2022 m. balandžio 14 d. minėta nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui (paštu) bei jo advokatui;

Tarnyba 2022 m. balandžio 14 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tarnybai priimant skundžiamą sprendimą pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo nutraukti teisinės pagalbos teikimą pagal ankstesnį sprendimą arba pateikęs kokią nors informaciją, kad teisinė pagalba jam neteikiama. Šiuo atveju pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 d. Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodė, jog jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. nežinojo apie LAT nutartį atsisakyti priimti jo kasacinį skundą (ši nutartis tik 2022 m. balandžio 14 d. paštu buvo išsiųsta pareiškėjui), tačiau net ir vėliau, gavęs minėtą nutartį, nesikreipė į Tarnybą su prašymu nei dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2022 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukimo, nei dėl skundžiamo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo pakeitimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Tarnyba, įvertinusi pateiktą prašymą bei sprendimo priėmimo dieną turimus duomenis, teisingai sprendė, jog pareiškėjui valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama kitoje byloje, todėl pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pagal 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą yra 30 procentų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, susijusiomis su faktinių aplinkybių vertinimu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo ir galėjo žinoti apie LAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartį, be to, nepalanki pareiškėjui LAT 2022 m. balandžio 13 d. nutartis nereiškia, kad teisinės paslaugos nebuvo pareiškėjui teikiamos: buvo surašytas ir LAT pateiktas kasacinis skundas.

Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų apie pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė

part_b51b34f3aa374eaf97923197f317df83_end