2024-07-03 Nr. AB-10286-4-45-3-00186-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2043-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00186-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. (toliau – ir Užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymo priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Užsienietis 2022 m. vasario 27 d. nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi VSAT pareigūnams pateikė suklastotą (duomenys neskelbtini) vizą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 10 d. sprendimu A. M. buvo uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis 2024 m. vasario 29 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.

2.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu A. M. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. birželio 1 d. Užsienietis 2024 m. kovo 5 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo. Šiuo metu yra nustatinėjama šalis, atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, sprendimas A. M. prieglobsčio byloje nėra priimtas, jis gali pasislėpti.

2.3. Teismo posėdyje Centro atstovas palaikė teikimą ir prašė iki 2024 m. rugsėjo 1 d. pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinant Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

3. Teismo posėdyje A. M. paaiškino, kad jis norėtų turėti galimybę laisvai judėti. Užsienietis pažymėjo, kad neturi tikslo bėgti iš šalies, jis per 3 mėnesius nieko nepažeidė, tik padėjo palaikyti tvarką. Atsižvelgusi į A. M. poziciją, jo atstovė prašė Užsieniečiui skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su jo judėjimo laisvės apribojimu. Pažymėjo, kad asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos, jis grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nekelia. A. M. atstovė akcentavo, kad Užsienietis yra sulaikytas nuo 2024 m. kovo 1 d., todėl mano, jog praėjo pakankamai laiko Migracijos departamentui atlikti pradinius veiksmus Užsieniečio prieglobsčio byloje, atsižvelgus į tai, būtų neproporcinga pratęsti prašomą pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri faktiškai yra prilyginama sulaikymui.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Centro teikimą patenkino, t. y. pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Užsienietis 2022 m. vasario 27 d. nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi VSAT pareigūnams pateikė suklastotą vizą. Migracijos departamento 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Užsieniečiui buvo uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. A. M. 2024 m. vasario 29 d. iš (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.

5.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 1 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. birželio 1 d. A. M. 2024 m. kovo 5 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo.

5.3. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė yra nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

6. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog A. M. gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Remdamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas pažymėjo, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sustiprinimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, susijusias su Užsieniečio bandymu patekti į Lietuvos Respubliką, pateikiant suklastotą vizą, uždraudimu jam 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimu (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nėra Užsieniečio tikslas, jis bando bet kokiu būdu įsitvirtinti Europos Sąjungoje ir išvengti grįžimo į kilmės šalį. Įvertinęs tai, kad šiuo metu nustatinėjama valstybė, atsakinga už A. M. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, teismas sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, iš Lietuvos Respublikos išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis ir taip pažeis tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos bei kitus įstatymus; taip A. M. vengs galimo sprendimo dėl jo perdavimo šaliai, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, vykdymo.

11. Teismo nuomone, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai, Užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, A. M. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas turi būti pratęstas.

III. 12. Užsienietis A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

13. A. M. nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, jam skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsienietis paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių – ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų; tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15. A. M. pažymi, kad jam yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Užsienietis yra apgyvendintas sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora ir saugomas pareigūnų; A. M. nėra suteikta teisė iš bendrabučio išeiti į bendrą Centro teritoriją. Užsienietis nurodo, kas jį nuo asmenų, kurie yra sulaikyti, skiria tik šie požymiai: 1) sulaikyti užsieniečiai gali naudotis mobiliaisiais telefonais tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečiai jais gali naudotis nevaržomai; 2) sulaikyti užsieniečiai gali išeiti į lauke aplink pastatą aptvertą teritoriją tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę –užsieniečiai į aptvertą perimetrą aplink pastatą gali išeiti bet kuriuo metu.

16. A. M. pažymi, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Europos Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. Užsienietis akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES), 2 straipsnio h punktą, sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje.

17. Užsienietis akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime, priimtame byloje C‑808/18, yra išaiškinta, jog tai, kad tarptautinės apsaugos prašytojai, kurių buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) tranzito zona, privalo nuolat gyventi atitinkamoje tranzito zonoje, aptvertoje aukšta siena su spygliuota viela, kurioje negali susitikti su šioje zonoje negyvenančiais asmenimis, išskyrus jų teisinius atstovus, o jų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje bei jos prieigose budinčių tvarkos pareigūnų, kol yra nagrinėjamas jų prašymas, taip pat prireikus – kol vyksta teismo procesas dėl skundo, kuriuo ginčijamas galimas sprendimas atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, turi būti laikoma sulaikymu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą.

Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendime, priimtame byloje C‑72/22, pasisakydamas dėl Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, leidžiančio užsieniečiams taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, pažymėjo, kad remiantis suformuota jurisprudencija, trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė.

Dėl sąvokos „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad iš šios nuostatos formuluotės, genezės ir konteksto matyti, jog tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo kitų gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje; pažymėta, kad tą dieną, kai nagrinėtas prašymas taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, užsienietis buvo taikoma „alternatyvi“ sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad nors užsienietis faktiškai galėjo judėti atitinkamame Centre, iš jo teritorijos jis negalėjo išeiti be leidimo ir palydos. Taigi, suinteresuotasis asmuo laikytinas atskirtu nuo kitų gyventojų ir netekusiu judėjimo laisvės; atsižvelgiant į tai, užsienietis turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą.

18. A. M. nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra identiškos aplinkybės – jis yra laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio, kuris yra aptvertas tvora ir atribotas nuo likusios Centro teritorijos, ribose, be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje, t. y. Užsieniečiui iš esmės yra sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje bei jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos A. M. nėra galima. Užsienietis yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikytu.

19. A. M. akcentuoja, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nėra keliamas; nebuvo nustatyta, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; taip pat nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą A. M. taikyti tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą, kaip de facto sulaikymas. Užsieniečio nuomone, įvertinus individualią jo situaciją, manytina, kad Įstatyme nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras prašo A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, Centras teigia, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga, o teismas tinkamai bei visapusiškai įvertino faktinės bylos aplinkybės ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Savo poziciją Centras grindžia šiais argumentais:

21.1. Atsižvelgus į tai, kad A. M. nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir Migracijos departamentas jam uždraudė 3 metus atvykti į šią šalį bei Šengeno erdvę, tačiau jis, pažeisdamas Europos Sąjungos teisės aktus, neteisėtai atvyko į Šengeno valstybių narių teritoriją, iš kur buvo grąžintas Lietuvos Respublikai, darytina išvada, jog Užsienietis nėra linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos, pažeidinėja įstatymus ir nevykdo dėl jo priimtų sprendimų.

21.2. A. M. asmens bylos sukūrimo Migracijos departamento Migracijos informacinėje sistemoje data – 2022 m. vasario 27 d.

21.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti taikomos, jeigu užsienietis nepažeidinėja įstatymų, bendradarbiauja su kompetentingais valstybės institucijomis. A. M. nesilaikė draudimo ir neteisėtai keliavo po Europos bei Šengeno valstybių teritoriją ir jo veiksmai, t. y. slėpimasis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kontroliuojančių neteisėtos migracijos procesus, bei prieglobsčio prašymo pateikimas tik po sulaikymo Centre, turėtų būti vertinami kaip nenoras būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekimas bet kokiais būdais to išvengti.

21.4. Nėra pagrindo Užsieniečiui pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, A. M. bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip kompetentingoms institucijoms užkardyti galimybę priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

21.5. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Užsienietis pateikė tik po sulaikymo Centre, todėl jis ne tik, kad nesiekė pasinaudoti galimybėmis pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bet ir tikslingai neteisėtai keliavo per Šengeno valstybių narių teritoriją. Būtų tikslinga apriboti A. M. judėjimo laisvę, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas manyti, jog, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti. Šios aplinkybės patvirtina, kad taikant judėjimo laisvės apribojimus A. M., vertinamos individualios aplinkybės, pasislėpimo pavojus.

21.6. Įvertinus tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvams išaiškinti) yra būtina užtikrinti A. M. buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertinama, kad Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

21.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, jog asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti.

21.8. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes, galima manyti, kad jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, vengdamas sprendimo priėmimo prieglobsčio byloje, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir taip kelti nelegalios migracijos grėsmę, bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms priimti ir įvykdyti dėl jo priimtus sprendimus. A. M. taikoma alternatyvi sulaikymo priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp jo judėjimo laisvės ir VSAT bei Šengeno erdvės integralumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – taikymo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

28. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, kadangi egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. M. 2022 m. vasario 27 d. bandė patekti į Lietuvos Respubliką, tačiau į šią šalį nebuvo įleistas, kadangi VSAT pateikė suklastotą vizą; 2022 m. kovo 10 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 22S8777 jam 3 metus buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Užsienietis atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, iš kur buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu Užsieniečio prieglobsčio prašymas neišnagrinėtas, motyvai nenustatyti, Užsienietis yra pažeidęs teisės aktų reikalavimus, yra pagrindas manyti, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant judėjimo laisvės apribojimų, A. M. išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir vengs galimo sprendimo dėl jo perdavimo šaliai, atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, vykdymo.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Nagrinėjamoje byloje Užsienio asmens byloje esančius ir šioje nutartyje aptartus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir termino pratęsimo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui pratęsimo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, kadangi A. M. elgesys nepaneigia rizikos, jog, neapribojus jo laisvės judėti, Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos. Nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nebuvo įtikinamai įrodyta, kad A. M. individualius poreikius ir jo situaciją geriau atlieptų kitokia priemonė, nei pirmosios instancijos teismo pratęstoji.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius

Egidijus Šileikis