06decd97-9806-4b7b-9fe7-e41b24617954 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-67-380/2016Teisėjas E. Antanauskas                                                      Proceso Nr. 1-30-9-00047-2013-0                                        Procesinio sprendimo kategorija (S)                                          1.2.14.5.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,nuteistajai R. S., jos gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,nukentėjusiajai M. B., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. R. S. pagal BK 245 straipsnį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. S. nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. ji, turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , iÅ¡ anksto neketindama vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, 2006 m. sausio 18 d. susitarė su M.

B. dėl 250 000 Lt (72 405 Eur) paskolos ir aptarė su pastarÄ ja paskolos sÄ lygas bei terminus, žadėdama, jog už paskolintus pinigus ji įsigis žemės sklypÄ , kurį, padarius detalųjį planÄ , parduos ir iki 2006 m. liepos 18 d. grÄ Å¾ins paskolÄ , o nesėkmės atveju M. B. melagingai žadėjo skolÄ padengti pardavusi savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), juos parodė M. B. bei nutylėjo, jog minėtas turtas jau yra įkeistas bankui.

M. B., nesuprasdama tikrųjų R. S. ketinimų, įtikinta pastarosios pažadų, 2006 m. sausio 18 d. M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su R. S. sudarė paskolos sutartį ir grynaisiais perdavė R. S. 250 000 Lt. R. S., neketindama vykdyti sutartinių įsipareigojimų, jokio žemės sklypo nepirko, iki sutartyje nurodyto termino –2006 m. liepos 18 d. – paskolos negrÄ Å¾ino ir įsiskolinimo nepadengė iÅ¡ turto, kurį M. B. žadėjo kaip garantÄ . Tokiu bÅ«du R. S. apgaule savo naudai įgijo M.

B. priklausančius 250 000 Lt (72 405 Eur).Apeliaciniu skundu nuteistoji R. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes ji nepadarė veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, o teismui netenkinus Å¡io praÅ¡ymo apeliantė praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir paskirti jai Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta bausmę arba paskirti Å¡velnesnę bausmę bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad buvo nepagrįstai ir neteisingai nuteista už sukčiavimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ios veikos nepadarė. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, bei netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , be to, byloje suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylÄ .

Nuteistosios R. S. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir darydamas iÅ¡vadÄ , jog ji padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus principus vertinti įrodymus pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Nuosprendyje apraÅ¡ydamas pripažintus įrodytais jos veiksmus, teismas rėmėsi ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau ydingai, nesilaikant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, suraÅ¡yto kaltinimo teksto perkėlimu į nuosprendį, taigi teismas nesilaikė apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų.

Teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nelogiÅ¡kos, teismo nustatytų aplinkybių apraÅ¡ymas prieÅ¡tarauja BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties sampratai. Pirmiausia teismas konstatavo, kad dar 2006 m. sausio 18 d. R. S., susitardama su M. B. dėl 250 000 Lt paskolos, melagingai žadėdama skolÄ padengti pardavusi savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), šį turtÄ M. B. parodė, t. y. parodė dar prieÅ¡ gaudama paskolÄ .

Tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo (tokius parodymus davė pati M. B.), kad turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ji parodė M. B. jau po paskolos suteikimo ir pasibaigus paskolos grÄ Å¾inimo terminui. Vadinasi, apie tai, kad Å¡is turtas bus garantija, ji nė negalėjo minėti. Be to, pasak pačios M. B., R. S. tik sakė turinti turtÄ . Todėl dėl to kaltinimas visiÅ¡kai neatitinka nustatytoms aplinkybėms, o minėtos teismo iÅ¡vados yra visiÅ¡kai nepagrįstos bylos duomenimis. Apeliantės teigimu, kaltinamajame akte jai inkriminuoti veiksmai, kurių apraÅ¡ymas pažodžiui buvo perkeltas į nuosprendį, buvo apraÅ¡yti ydingai, formuluotės dėl nusikaltimo objektyviosios pusės iÅ¡dėstytos netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į teisminę gynybÄ (LAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2011). Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad jos veiksmų apraÅ¡ymas kaltinamajame akte neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, suvaržė jos teisę į gynybÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

LAT yra pažymėjęs, jog byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps pagrįstesnis ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2006). LAT taip pat yra suformulavęs taisyklę, kad byla perduodama prokurorui dėl netinkamo kaltinamojo akto suraÅ¡ymo esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas;

2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme;

3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006, 2K-247/2006). Kaltinamasis aktas yra reikÅ¡mingas tuo, kad jame iÅ¡dėstoma prokuroro užimama pozicija procese ir paaiÅ¡kinama, kodėl ji bÅ«tent tokia. Be to, Å¡is procesinis dokumentas nustato bylos nagrinėjimo teisme ribas. Dėl Å¡ių priežasčių tinkamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymas yra kaltinamojo teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. LAT yra konstatavęs, kad nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas kaltinamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstytas glaustai, tiksliai, turi bÅ«ti nurodyta nusikalstamos veikos apimtis, stadija, aplinkybės, apibÅ«dinančios konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kt. (LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2007).

Garantuojant asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei jo teisę į gynybÄ , jo padarytos veikos faktinės aplinkybės kaltinamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos iÅ¡samiai ir tiksliai, nes tai lemia pavojingos veikos kvalifikacijÄ . Nuteistosios R. S. apeliaciniame skunde pažymima, kad nors jos gynėja buvo iÅ¡reiÅ¡kusi nuomonę, jog byla turėtų bÅ«ti perduota prokurorui dėl kaltinamojo akto netinkamo suraÅ¡ymo, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimų nepaisė.

Be to, apeliantės įsitikinimu, teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl esmingumo kriterijaus buvimo, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. R. S. nuomone, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame teismo nuosprendyje, Å¡ioje byloje nebuvo nustatyta, kad savo sÄ moningais veiksmais ji sumenkino kreditorės galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis (M. B. prisiteisė visÄ skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius), be to, ji nesislapstė nei nuo teisėsaugos institucijų, nei nuo kreditorės (pastaroji teismo posėdžio metu pati patvirtino, jog ji, R.

S., su ja bendravo nuolat), neslėpė nuo kreditorės jokios informacijos apie savo turimas skolas. Kita vertus, šių aplinkybių slėpti nė nereikėjo, nes, kaip parodė pati M. B., nekilnojamojo turto kadastrinius duomenis galėjo sužinoti internete. Dėl tos pačios priežasties, R. S. teigimu, neteisinga teismo išvada ir dėl to, jog ji nepranešė nukentėjusiajai savo finansinės būklės ir nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. R. S. pažymi, kad apie jos finansinę būklę M.

B. gerai žinojo, be to, iki paskolos iÅ¡ pastarosios gavimo jos, R. S., turtas buvo įkeistas tik bankui (hipoteka), o vėliau, nuo 2007 m. gegužės 9 d., jau pagal pačios M. B. praÅ¡ymÄ Å¡iam turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2007 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu už akių buvo paliktos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat pačios M. B. kreipimasis dėl jos, R. S., turto areÅ¡to į antstolę B. T., kuri 2007 m. liepos 9 d. vėl areÅ¡tavo jos turtÄ .

Teismas patikėjo, jog ji, R. S., turtÄ Ä¯gijo kitų asmenų vardu (nors liudytoja Ž. Z. tai kategoriÅ¡kai neigė), tačiau visiÅ¡kai be pagrindo netikėjo nei jos, nei liudytojo D. S. parodymais apie 40 000 Lt grÄ Å¾inimÄ M. B.. Teismas tikėjo vien tik nukentėjusiosios parodymais. Neteisinga ir teismo iÅ¡vada, kad ji, R. S., tik M. B. siÅ«lė pirkti patalpas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Apeliantė pažymi, jog stengėsi nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti ir atsiskaityti su kreditore. Tai įrodo ir teismui pateikta 2007 m. vasario 15 d. tarpininkavimo sutartis tarp R.

J.-S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dvi nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys tarp R. S. ir J. B.. Tačiau tam trukdė įvairios objektyvios aplinkybės: pačios prokuratÅ«ros trukdymas realizuoti turtÄ (2010 m. kovo 19 d. prokuroro S. G. priimtas nutarimas dėl nuosavybės teisių apribojimo, kuris panaikintas tik 2013 m. gruodžio 19 d.); J. B. savo ketinimų atsisakymas; pasikeitusi rinkos kaina, kuri sutrukdė parduoti turtÄ už norimÄ kainÄ . Tačiau Å¡ių aplinkybių teismo nevertino.

Teismo iÅ¡vada „Kad tai buvo apgaulė parodo ir veiklos rezultatas – nėra nei pinigų, nei palÅ«kanų“, apeliantės teigimu, neatitinka bylos aplinkybių ir prieÅ¡tarauja kitiems nuosprendyje iÅ¡dėstytiems teiginiams, kuriais remdamasis teismas iÅ¡teisino jÄ pagal BK 245 straipsnį. Teismas, netikėdamas, jog apeliantė grÄ Å¾ino M. B. 40 000 Lt, turėjo patikėti bent tuo, jog nedidelę dalį sumos apeliantė vis dėlto pervedė pastarajai per bankÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais.

Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius pirmiau nurodytų kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms. M. B. pripažino, kad užsiėmė pinigų skolinimu, nurodė, kad tai buvo jos verslas ir kad ji turi daug tokių klientų kaip R.

S., ir kad ne visi grÄ Å¾ina pinigus, o kai jai pinigai negrÄ Å¾inami, eina teisiniu keliu ir praÅ¡o antstolių iÅ¡ieÅ¡koti pinigus. Byloje yra duomenų apie kreditorės M. B. iÅ¡keltas 38 civilines bylas skolininkams, o tai patvirtina faktÄ , jog M. B. pati prisiėmė rizikÄ , suteikdama paskolÄ tiek jai, R. S., tiek kitiems asmenims. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina, kad jos veika neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra nepagrįstas, todėl ir dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ji turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.

R. S. nuomone, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad neva jos susiformavusiÄ tyčiÄ negrÄ Å¾inti M. B. didelės pasiskolintos pinigų sumos įrodo ir jos kategoriÅ¡kas neigimas paties fakto, kad buvo pasiskolinta 250 000 Lt. Tačiau apeliantė pažymi, jog jos abejonės dėl 2006-01-18 paskolos sutartyje skaičiaus „2“ vėlesnio priraÅ¡ymo prie gautų iÅ¡ M. B. 50 000 Lt teismo taip ir nebuvo paÅ¡alintos ir liko visiÅ¡kai netirtos. Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar sutartis buvo raÅ¡yta tuo pat metu ar skirtingu laiku, t. y. ar sutartis nesuklastota, bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolinta pinigų suma galėjo bÅ«ti 250 000 Lt.

Tuo tikslu buvo bÅ«tina atlikti paskolos sutarties papildomÄ tyrimÄ . Tačiau teismas nepagrįstai Å¡io gynybos praÅ¡ymo netenkino. Kadangi kyla daug pagrįstų abejonių dėl paskolos sutarties autentiÅ¡kumo, todėl ji ekspertų ar specialistų turėjo bÅ«ti tiriama papildomai. Kadangi tai padaryta nebuvo, R. S. nuomone, tai turi bÅ«ti padaryta apeliacinės instancijos teismo, todėl praÅ¡o atlikti 2006 m. sausio 18 d. sutarties papildomÄ tyrimÄ (galbÅ«t dokumento ekspertizę), siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar visas sutarties rankraÅ¡tinis tekstas, skaičiai bei paraÅ¡ai padaryti tuo pačiu laiku.

Å io tyrimo atlikimÄ apeliantė praÅ¡o pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Apeliantės R. S. nuomone, teismas, paskirdamas jai bausmę, be pagrindo netaikė jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Å iuo atveju jai paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jos asmenybės ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui. NeiÅ¡teisinus R. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, praÅ¡o paskirti apeliantei kuo Å¡velnesnę bausmę ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes, jos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliantės R. S. nuomone, visi anksčiau iÅ¡vardyti pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Tuo buvo apribotos ir jos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, nes ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas atliktas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Todėl teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, prieÅ¡taraujantis teisingumo ir protingumo principams, turi bÅ«ti panaikintas.Nuteistoji ir jos gynėja advokatė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistosios R.

S. kaltės, tinkamai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistoji, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas ar kad priimtas Å¡aliÅ¡ko teismo ir nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Apeliaciniame skunde nuteistoji praÅ¡o jÄ iÅ¡teisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ginčija gautos paskolos dydį, nurodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

Kadangi vienu iš apeliacinio skundo argumentų yra nukentėjusiosios parodymai, todėl apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta nukentėjusioji M. B.. Nukentėjusioji M. B. apygardos teisme parodė, kad susitarus dėl paskolos R. S. paskolino 250 000 Lt. Visus šiuos pinigus turėjo namuose ir juos atidavė R. S.. Ji R. S. pinigus buvo skolinusi ir anksčiau, gal prieš dvejus metus buvo paskolinusi 15 000–16 000 Lt, todėl ir sakė, kad pinigus skolino du kartus. Nors R. S. prašė paskolinti pusę milijono, bet ji paskolino tik 250 000 Lt, po to R.

S. paskambinusi priekaiÅ¡tavo, kad ji nedavė tiek pinigų, o kiti davė. Paskolos sutarties originalo ji neturi. R. S. jai grÄ Å¾ino tik 320 Lt, t. y. 2010 m. – 50 Lt, 2011 m. – 270 Lt. Dabar visų aplinkybių gerai neatsimena, nes tai buvo prieÅ¡ 10 metų, o ir jos amžius daro įtakÄ , tačiau ji savo parodymų nekeitė. Nukentėjusioji M. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad R. S. prašė paskolinti 500 000 Lt, bet ji paskolino 250 000 Lt. PaaiÅ¡kino, kad R. S. pervedė tik 2010 m. lapkričio 11 d. 50 Lt, 2011 m. sausio 12 d. 70 Lt, 2011 m. balandžio 14 d. 100 Lt (t. 3, b. l. 192–194).

Taigi tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apygardos teisme nukentėjusioji M. B. iÅ¡ esmės nurodė vienodas aplinkybes, kad R. S. pažinojo, buvo paskolinusi pinigų, kuriuos R. S. grÄ Å¾ino, antrÄ kartÄ R. S. paskolino 250 000 Lt, bet R. S. jų negrÄ Å¾ino, pervedė tik nedidelę dalį. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismas turi teisę remtis visais duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujai pateiktais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), perskaityti raÅ¡ytinius įrodymus, apžiÅ«rėti daiktus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti nuteistoji R. S., nukentėjusioji M. B., liudytojai Ž. Z., L. I., V. J., J. B., S. J., B. T., D. S., perskaityti raÅ¡ytiniai įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje minėtų asmenų parodymai palyginti ir įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste, ir padaryta iÅ¡samiai motyvuota iÅ¡vada. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendyje teismas rėmėsi ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, neturi jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde nuteistoji ginčija BK 182 straipsnio 2 dalies taikymÄ nurodydama, kad jos padaryta veika neatitinka kvalifikuoto sukčiavimo sudėties požymių, nes tarp jos ir nukentėjusiosios susiklostė civilinio pobÅ«džio teisiniai santykiai.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014).

Tik esminė apgaulė gali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sÄ vokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.Apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iÅ¡ esmės pasunkintos).

Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apgaulė R. S. veiksmuose pasireiškė nukentėjusiosios suklaidinimu, įtikinant, kad nuteistoji yra sėkminga verslininkė, dirbanti nekilnojamojo turto srityje, vykdanti sėkmingus komercinius projektus, turinti daug nekilnojamojo turto, nutylint, kad finansinė būklė prasta, jos turimas turtas (žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini)) įkeistas.

Nors paskolos sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad nuteistoji R. S. 2006 m. sausio 18 d. iÅ¡ nukentėjusiosios M. B. gavo 250 000 Lt paskolÄ , kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2006 m. liepos 18 d. (t. 1, b. l. 66), tačiau nuteistoji R. S. tai neigė, aiÅ¡kino iÅ¡ M. B. pasiskolinusi ne 250 000 Lt, o tik 60 000 Lt, kuriuos gavo per du kartus, iÅ¡ pradžių 50 000 Lt, vėliau 10 000 Lt (t. 4, b. l. 53–55). Nukentėjusioji M. B. parodė, kad R. S. paskolino 250 000 Lt (t. 3, b. l. 192). Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji M.

B. nurodė ir apygardos teisme. Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2006 m. sausio 18 d. paskolos sutartis, kurioje nuteistoji pasirašė, jog gavo 250 000 Lt (t. 1, b. l. 66). Nukentėjusioji M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. S. pažinojo, jau anksčiau buvo paskolinusi 150 000 Lt, Å¡iÄ skolÄ R. S. grÄ Å¾ino, todėl pasitikėjo ja. Apsisprendimui dėl paskolos turėjo įtakos tai, kad R. S. turėjo nekilnojamÄ jį turtÄ (t. 3, b. l. 193). Kadangi nukentėjusioji R. S. pažinojo, jau buvo skolinusi R.

S. pinigus, kurie buvo grÄ Å¾inti, be to, R. S., nepardavus planuojamos įsigyti žemės, žadėjo skolÄ grÄ Å¾inti pardavus turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl nukentėjusioji patikėjo, kad R. S. turės galimybę grÄ Å¾inti paskolintus pinigus. Tačiau R. S. ne tik nebandė nusipirkti žadėto sklypo, bet iÅ¡ viso neigė iÅ¡ M. B. pasiskolinusi 250 000 Lt. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pagal įgaliojimÄ tvarkė sklypo, kurį pati žadėjo įsigyti, dokumentus. Tokios aplinkybės patvirtina R.

S. iÅ¡ankstinį planÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ .Nuteistoji R. S. žadėdama skolÄ grÄ Å¾inti pardavus turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nutylėjo, jog minėtas turtas jau įkeistas bankui. Ä®vertinus visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad klaidingam M. B. apsisprendimui neabejotinai įtakos turėjo R. S. sudarytas sėkmingos verslininkės įvaizdis, tariamai turimas turtas. Apeliantė teigė, kad neslėpė nuo M.

B. jokios informacijos apie turimas skolas. M. B. paaiÅ¡kino, jog R. S. prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį minėjo, kad turi butÄ ir pastatÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. PastatÄ (duomenys neskelbtini) g. ji žinojo, prie jo kabėjo užraÅ¡as, kad patalpos parduodamos, o tai leido manyti, jog patalpos negali bÅ«ti įkeistos (t. 3, b. l. 193). Nuteistosios R. S. tolimesni veiksmai, kad pasiskolinusi pinigus žemės sklypo pirkimui, nuteistoji žemės sklypo nepirko, iki paskolos sutartyje nurodyto termino paskolos negrÄ Å¾ino, įsiskolinimo nepadengė ir turtu, kurį M.

B. buvo nurodžiusi, kaip garantÄ , o prieÅ¡ingai, suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, Å¡is turtas jau buvo įkeistas net 18 kartų, rodo nuteistosios tyčiÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ . Apeliantės teiginys, kad turtas negalėjo bÅ«ti garantu, nes pati M. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog R. S. turimÄ turtÄ parodė jau po paskolos suteikimo, yra nepagrįstas. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ant paskolos sutartį R. S. minėjo, jog turi butÄ ir pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g., apie kurį nukentėjusioji žinojo, matė užraÅ¡Ä , kad pastatas parduodamas.

Todėl nėra taip svarbu, kada nuteistoji šį turtÄ parodė nukentėjusiajai, nes apie jį nukentėjusioji žinojo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ir tai buvo viena iÅ¡ jos apsisprendimo priežasčių. Kaip matyti, iÅ¡ pradžių R. S. pelnė M. B. pasitikėjimÄ , Å¡iuo pasitikėjimu pasinaudodama apgaule įgijo svetimÄ turtÄ . Apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė nukentėjusiosios M. B. suklaidinimu dėl R. S. galimybių ir ketinimų (tikslo). Nuteistoji skolinosi pinigus žadėdama įsigyti žemės sklypÄ , kurį pardavus grÄ Å¾ins paskolÄ .

Nukentėjusioji M. B. buvo įtikinta, kad R. S. turi nekilnojamojo turto, yra verslininkė (verčiasi butų, namų, žemės sklypų prekyba) ir pinigai nuteistajai reikalingi įsigyti žemės sklypÄ . M. B. skolinti pinigus R. S. paskatino dar ir tai, kad grÄ Å¾inti paskolÄ Å¾adėjo pardavus turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais ir butÄ . Tačiau nuteistoji R. S. nutylėjo, jog minėtas turtas yra įkeistas bankui. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, t. y. 2006 m. sausio 18 d., nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas bankui (t. 1, b. l. 104–107, 110–117).

Taigi skolindamasi pinigus iÅ¡ M. B., nuteistoji R. S. suvokė, kad negalės pardavusi nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inti nukentėjusiajai paskolÄ ir to net nesiruošė daryti. Akivaizdu, jog nukentėjusioji M. B. žinodama Å¡ias aplinkybes, nebÅ«tų skolinusi R. S. pinigų, ir R. S. tai suvokė. Nuteistoji nepranešė nukentėjusiajai, kad jos finansinė padėtis nėra tokia gera, kad minėtas nekilnojamasis turtas jau įkeistas, kad neketina investuoti paskolintų pinigų ir nežada pirkti jokio sklypo, pati pasiraÅ¡iusi paskolos sutartį, vėliau ginčijo joje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir taip apgaule įgijo svetimÄ turtÄ ir siekė jį iÅ¡laikyti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp nuteistosios R. S. ir nukentėjusiosios M. B. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Atribojant baudžiamÄ jÄ ir civilinę atsakomybę už turtinių prievolių nevykdymÄ svarbiausiu klausimu tampa tai, kiek Å¡iuo atveju nuteistas asmuo savo sÄ moningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis. Tuo atveju, kai kreditoriaus teisės atkÅ«rimo neperspektyvumas sudarytas sÄ moningais skolininko veiksmais, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra pagrįstas.

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. S. sÄ moningai sudarė situacijÄ , pagal kuriÄ buvo pasunkinta nukentėjusiosios galimybė atgauti skolÄ . Nukentėjusioji M. B. parodė, kad R. S. paskolos negrÄ Å¾ino, R. S. aiÅ¡kino, jog neturi pinigų, siÅ«lė pirkti žemės sklypÄ ir namÄ , tačiau nei sklypas, nei namas nebuvo verti R. S. nurodytos sumos. R. S. žadėjo pinigus grÄ Å¾inti per vienerius metus, nes sutuoktinis dirba Norvegijoje, tačiau pinigų negrÄ Å¾ino. R. S. aiÅ¡kino, kad už nuomojamas patalpas pinigų negauna (t. 4, b. l. 72).

Nors nuteistoji R. S. teigė, kad dalį paskolos, t. y.    40 000 Lt, grÄ Å¾ino M. B., tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento nepateikė, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog R. S. su D. S. buvo atėję, žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ gavę palikimÄ ir pardavę butÄ , tačiau pinigų negrÄ Å¾ino (t. 3, b. l. 193). Nors R. S. ir D. S. teigė, kad M. B. atidavė 40 000 Lt, tačiau nukentėjusioji neigė gavusi Å¡iuos pinigus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad M.

B. iÅ¡ R. S. gavo 40 000 Lt. Be to, abejotina, kad R. S., grÄ Å¾indama nemaÅ¾Ä dalį skolos, nebÅ«tų paėmusi raÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. parodymus atmetė ir jais nesivadovavo. R. S. negrÄ Å¾inus skolos, nukentėjusioji M. B. kreipėsi į teismÄ civilinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių iÅ¡ skolininkės R. (J.) S. M. B. buvo priteista 250 000 Lt skolos, 11 625 Lt delspinigių, 6232,50 Lt žyminio mokesčio ir penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2007 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (t. 1, b. l. 5).

Antstolės B. T. kontoroje vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl priteistos skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ skolininkės R. S. M. B.. Nukentėjusioji M. B. apygardos teisme nurodė, kad R. S. per dvejus metus grÄ Å¾ino 320 Lt, t. y. 2010 m. – 50 Lt, 2011 m. – 270 Lt. Taigi R. S. 2006 m. sausio 18 d. pasiskolinusi iÅ¡ M. B. 250 000 Lt sutarė, kad Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾ins 2006 m. liepos 18 d. (t. 1, b. l. 66), tačiau iki Å¡ios dienos yra grÄ Å¾inusi tik 320 Lt. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių M.

B. buvo priteista skola, tačiau turimas turtas apsunkintas hipoteka, areÅ¡tuotas, piniginės lėšos į R. S. turimas sÄ skaitas nepervedamos, į darbovietę siunčiamas vykdomasis raÅ¡tas grįžta neįteiktas (t. 1, b. l. 84–85). Antstolės B. T. vykdomosios bylos dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės. R. S. gaudavo pajamas iÅ¡ J. B. už nuomÄ , tačiau iÅ¡ gautų pajamų M. B. paskolos negrÄ Å¾ino. Apeliantė teigė, kad stengėsi parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir atsiskaityti su M.

B., ir nurodė, jog tai patvirtina 2007 m. vasario 15 d. tarpininkavimo sutartis tarp R. J.-S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dvi nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo–pardavimo sutartys tarp R. S. ir J. B.. Tarpininkavimo sutartis (t. 3, b. l. 178–182) ir preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (t. 2, b. l.

47) buvo pasirašyta dėl nekilnojamojo turto – komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tarpininkavimo sutarties pasirašymo metu, t. y. 2007 m. vasario 15 d., bei preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu, t. y. 2011 m. gegužės 29 d., minėtas nekilnojamasis turtas kartu su žemės sklypu buvo apsunkintas hipoteka (nuo 2005 m. gegužės 13 d.). Nuo 2007 m. gegužės 9 d.

žemės sklypas kartu su pastatu ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo areÅ¡tuotas Klaipėdos apygardos teismo sprendimu (2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinė byla Nr. 2-654-479/2007). Nors minėtas nekilnojamasis turtas buvo areÅ¡tuotas nukentėjusiosios M. B. praÅ¡ymu, tačiau turtas jau prieÅ¡ tai buvo apsunkintas hipoteka, be to, nuo 2007 m. liepos 9 d. šį turtÄ areÅ¡tavo antstolė B. T. (t. 1, b. l. 115), vėliau Å¡is turtas buvo areÅ¡tuotas net 14 kartų. Tai rodo, kad R.

S. turėjo ir daugiau įsipareigojimų ir sudarydama tarpininkavimo sutartį bei preliminariÄ pirkimo–pardavimo sutartį, suprato, kad nors ir pardavus turtÄ vis tiek negalės atsiskaityti su M. B.. Todėl minėtų sutarčių pasiraÅ¡ymas negali patvirtinti jos siekimo atsiskaityti su M. B.. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad R. S. sudarė kliÅ«tis nukentėjusiajai atgauti priteistÄ skolÄ . R. S. tyčios kryptingumÄ rodo ir tai, kad nuteistoji ginčijo paskolos sutartį, aiÅ¡kindama, jog joje nurodyta ne tokia suma.

IÅ¡ paskolos sutarties turinio matyti, kad skolinama suma buvo įraÅ¡yta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais (t. 1, b. l. 66), todėl nepagrįsta apeliantės versija, jog paskolos sutartyje skaičius 2 buvo įraÅ¡ytas vėliau. Be to, Å¡iÄ versijÄ paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 20 d. specialisto iÅ¡vada Ne. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2006 m. sausio 18 d. sutartyje „pinigus 250 000 Lt gavau“ R. J. parašė ir Å¡alia pasirašė R.

S. (J.) (t. 2, b. l. 151–153). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad paskolos sutartį reikia papildomai tirti, yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis, kurie leistų abejoti specialisto iÅ¡vada.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji R. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas netinkamai ir neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jÄ gali perduoti prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Taip pat ir apeliacinės instancijos teismas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui gali tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių ir kliūčių nagrinėti bylÄ teisme, 2015 m. sausio 30 d. nutartimi perdavė Å¡iÄ bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 120). Pirmosios instancijos teismo posėdyje, įvykusiame 2015 m. balandžio 2 d., nuteistoji R. S. nurodė, jog kaltinimas jai aiÅ¡kus (t. 3, b. l. 192). Klausimas, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, nebuvo keliamas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tik 2015 m. liepos 30 d. teisiamajame posėdyje baigiamojoje kalboje R.

S. gynėja paminėjo kaltinamojo akto trÅ«kumus. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ priėmė nuosprendį, o dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimų buvo pasisakęs nutartyje atiduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančio prokuroro suraÅ¡yto kaltinamojo akto turinio matyti, kad R. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas atitinka BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ , nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretÅ«s baudžiamojo įstatymo draudžiami nuteistosios veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, t. y. jame iÅ¡dėstytos visos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i byla pirmosios instancijos teismo buvo iÅ¡nagrinėta pagal aiÅ¡kų ir BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamÄ jį aktÄ , o nuteistosios teisės baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnio 5, 7 dalys) nebuvo pažeistos.Nuteistoji R. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį beveik pažodžiui perraÅ¡ius kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes.

Å is apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje iÅ¡tirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , patikrino duomenis dėl apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo, apklausė liudytojus, iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis ir motyvuotai jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Aplinkybė, kad dėl R. S. padarytos veikos kaltinamojo akto ir nuosprendžio turinys tam tikrose vietose sutampa, nėra koks nors įstatymo pažeidimas, juo labiau, kad ir baudžiamojo proceso įstatymas tiek kaltinamojo akto, tiek nuosprendžio turiniui nustato labai panaÅ¡ius reikalavimus (BPK 219 straipsnis, BPK 305 straipsnis).

Minėtas apeliacinio skundo teiginys tik patvirtina aplinkybę, kad iÅ¡tyrus kaltinamajame akte nurodytus įrodymus pareikÅ¡tas kaltinimas pasitvirtino, dėl to R. S. pripažinta kalta dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.Teismas, spręsdamas Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimÄ , pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sÄ lygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Tik tokių sÄ lygų nenustačius, gali bÅ«ti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.Ä®statymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams ir už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistosios R.

S. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).R. S. padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teista (t. 2, b. l. 172–174). BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų).

R. S. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. mažesnė už sankcijos vidurkį bausmė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. R. S. padarė sunkų nusikaltimÄ daugiau nei prieÅ¡ 9 metus, nors po Å¡io nusikaltimo padarymo 2011-11-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, bet daugiau duomenų apie R.

S. nusikalstamas veikas nėra. Anksčiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas keisti pirmosios instancijos nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. R. S. skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga – bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti:vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                                      Dalius Jocys                                                                                                                                   Edita Lapinskienė