2021-09-08 Nr. AB-18237-3-61-3-01033-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-665-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01033-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), 320 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija 2020 m. kovo 1 d. uždraudė įkalinimo įstaigose nuteistiesiems, kurie yra paprastojoje grupėje, turėti žaidimų konsoles. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nuteistas bausmę atlikti kalėjimo režime (paprastojoje grupėje) ir dėl to negali būti perkeltas į lengvąją grupę.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad prieš keletą metų įsigijo žaidimų konsolę už 320 Eur. Uždraudus naudotis žaidimų konsole, ji turi būti perduota artimiesiems arba bus laikoma pataisos namų sandėlyje. Pareiškėjas teigė, kad perduoti artimiesiems konsolės neturi galimybių, nes nepalaiko ryšių. Pareiškėjas pabrėžė, kad, laikant žaidimų konsolę sandėlyje, ji per 11 metų, kuomet jis atliks laisvės atėmimo bausmę, nuvertės. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, kuris šiuo nagrinėjamu atveju buvo pažeistas.

4. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad būtent Ministerijos veiksmai sukėlė jam turtinę ir neturtinę žalą, kurią pareiškėjas ir prašo priteisti.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Ministerija nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse, be kita ko, nustatytas diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sąlygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas. Šiuo atveju pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad Teisingumo ministras, priimdamas pareiškėjui netinkamą Įsakymą, padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, nes Įsakymu buvo nustatyti ribojimai turėti žaidimų kompiuterį. Taip pat formuluodamas savo reikalavimą pareiškėjas nedetalizavo, kurie Įsakymo punktai konkrečiai jam sukėlė žalą. Skunde pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą Įsakymu, bet konkrečiai nenurodo jokių faktinių ir teisinių argumentų.

7. Ministerija paaiškino, kad diferencijuotas pagal nuteistųjų grupes ir laikymo sąlygas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas nustatytas siekiant paskatinti nuteistuosius aktyviai siekti pozityvių resocializacijos proceso rezultatų. Pavyzdžiui, jei nuteistasis priskiriamas į lengvąją grupę, jam suteikiamos galimybės įsigyti ir turėti daugiau daiktų nei paprastoje grupėje ar drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems. Jei nuteistasis atlieka bausmę kalėjimo režimo sąlygomis, jo galimybės daugiau apribojamos, kad toks nuteistasis daugiau dėmesio skirtų socialinei reabilitacijai. Į kalėjimo režimą nuteistieji paskiriami už labai sunkius nusikaltimus.

8. Ministerija akcentavo, kad Lietuvoje laisvės atėmimo vietų sistema (atviros kolonijos, pataisos namai, kalėjimai) orientuota į asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Kadangi šių asmenų padarytų nusikaltimų, o kartu ir pasirinkto elgesio pavojus visuomenei yra mažas, atitinkamai ir jų izoliavimas nuo visuomenės taip pat yra minimalus. Pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka asmenys, padarę tyčinius apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Šių asmenų padarytų nusikaltimų ir elgesio pavojus visuomenei didesnis nei asmenų, padariusių neatsargius ar nesunkius tyčinius nusikaltimus, todėl jų izoliavimo nuo visuomenės laipsnis yra didesnis nei atvirose kolonijose laikomų asmenų. Kalėjimai – maksimalaus izoliavimo nuo visuomenės lygio laisvės atėmimo vietos, nes jose bausmę atlieka asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus. Kalėjimai yra griežčiausio režimo laisvės atėmimo vietos, todėl juose laikomų asmenų teisės turėtų skirtis nuo pataisos namuose ar atvirose kolonijose laikomų asmenų teisių.

9. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Taisyklėmis pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimu, nurodė, kad pareiškėjo teisės Taisyklėmis nebuvo apribotos išskirtinai kitaip nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režimu. Taigi dėl pareiškėjo elgesio pavojingumo pareiškėjas priskirtas nuteistųjų grupei, kuriai taikomas tam tikras bausmės atlikimo režimas (taip pat ir nustatant atskirą leidžiamų turėti daiktų sąrašą). Be to, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

10. Ministerija atkreipė dėmesį, jog ateityje pareiškėjui galbūt atsiras galimybė būti perkeltam į pataisos namus ir atitinkamai, jei jo elgesys bus pozityvus, į lengvąją grupę. 2019 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo įstatymo (Nr. XIII-2264) 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios 38 straipsnis, kuriuo minėtas kodeksas papildomas 881 straipsniu. Šiame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant nuteistieji galės būti perkelti iš kalėjimo į pataisos namus. O visi nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, gali būti priskirti lengvajai grupei, jei jų elgesys nepriekaištingas ir stebima akivaizdi jų pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi pareiškėjo perkėlimo į lengvąją grupę galimybė priklausys nuo paties pareiškėjo elgesio, pastangų reabilituotis, požiūrio į darbą bei mokymąsi. Ministerija pabrėžė, kad, nors šiuo metu pareiškėjas neturi galimybės turėti ir naudotis savo turimu kompiuterinių žaidimų aparatu, atsižvelgiant į netrukus įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, pareiškėjas savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje galės šią galimybę įgyti ateityje. Tad minėti laikini suvaržymai, kuriais siekiama bausmių vykdymo principų įgyvendinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

11. Ministerija akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, nes Teisingumo ministras, tvirtindamas Taisykles, veikė Ministerijai priskirtų kompetencijų ribose. Taisyklių nuostatos, pagal kurias numatytas skirtingas leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas atskiroms nuteistųjų grupėms, atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Teisingumo ministro Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu norminis administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme.

12. Ministerija pažymėjo, kad turtinės žalos pareiškėjas nepatyrė – pareiškėjo nuosavybės teisė į žaidimų konsolę nėra apribota, šis turtas dėl atsakovo veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas. Pabrėžė, kad Ministerija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl Ministerijos nuomone, nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra ir teisinio pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš draudimo pareiškėjui naudotis žaidimų kompiuteriu.

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis ir Taisyklių nuostatomis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiu Įsakymu, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas ginčo nekelia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo Ministerijos veiksmų, priimant ir (ar) taikant šį Įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Teismas pažymėjo, kad neabejoja Įsakymo teisėtumu, nes, be kita ko, pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.

16. Teismas akcentavo, kad proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti jam žalos atlyginimą (turtinės ir neturtinės) negali būti laikomi pagrįstais.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Taisyklėmis buvo pažeistas asmenų lygybės principas, nurodė, kad pareiškėjo teisės nebuvo apribotos išskirtinai kitaip nei kitų nuteistųjų, esančių toje pačioje padėtyje t. y. atliekančių bausmę kalėjimo režimu, be to, asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

18. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 38 straipsniu BVK buvo papildytas 881 straipsniu „Nuteistųjų perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus“. Šiame straipsnyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys, atliekantys šią bausmę kalėjime, perkeliami į pataisos namus, kai jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji skiriami į paprastąją grupę. Nurodyto straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, jog iš kalėjimo į pataisos namus perkelti nuteistieji, kurie kelia pavojų pataisos namų administracijai ar kitiems asmenims arba sistemingai daro teisės pažeidimus, grąžinami iš pataisos namų į kalėjimą toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai iš kalėjimo į pataisos namus gali būti perkeliami, tik jei jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir nuo jų grąžinimo į kalėjimą dienos praėjo ne mažiau kaip dveji metai. Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2264) 75 straipsnyje nurodyta, jog 11, 12, 13, 28, 36, 38, 39, 42, 44, 47, 63, 64, 65, 66, 67 ir 70 straipsniai įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pritarė Ministerijos išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas, savo pozityviu elgesiu įkalinimo įstaigoje darydamas pažangą, galės pasinaudoti šia įstatymo numatyta galimybe.

19. Teismas padarė išvadą, kad, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba grąžinti pareiškėjui jo žaidimų kompiuterį.

21. Pareiškėjas pažymi, kad dėl Ministerijos priimtų teisės aktų pakeitimų nebeturi ir ateityje neturės galimybės naudotis savo turima žaidimų konsole.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ateityje savo pozityviu elgesiu pareiškėjas (apeliantas) gali įgyti teisę būti perkeltas į lengvąją grupę ir atitinkamai turės teisę naudotis žaidimų konsole. Pareiškėjas nurodo, kad jis atlieka bausmę kalėjimo režimu, todėl pirmiausia jis turėtų būti perkeltas į pataisos namus, kad galėtų būti perkeltas į lengvąją grupę.

23. Pareiškėjas pažymi, kad jam yra paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, dar jam liko atlikti bausmę 11 metų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jau 5 metus jis yra pavyzdingas kalinys, nuobaudų neturi, buvo skatintas.

24. Pareiškėjas paaiškina, kad po 11 metų, jam išėjus į laisvę, jo žaidimų kompiuteris bus netinkamas naudoti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją su prašymu dėl naudojimosi žaidimų kompiuteriu lengvojoje grupėje. Pareiškėjas teigia, kad jam buvo nurodyta, kad lengvojoje grupėje galima naudotis kito modelio žaidimų kompiuteriu.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Ministerija teigia, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. BVK buvo papildytas 881 str. Ministerija pažymi, kad, nors byloje nėra duomenų, kokios trukmės bausmę pareiškėjas atlieka įkalinimo įstaigoje, iš paties pareiškėjo nurodytų duomenų galima būtų numanyti, kad pareiškėjui paskirtos bausmės trukmė yra apie 16 metų (11 metų + 5 metai). Taigi, jeigu pareiškėjas, kaip pats teigia, jau atliko bausmę 5 metus, galbūt pareiškėjas jau yra atlikęs arba greitai atliks ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės ir galės būti perkeltas iš kalėjimo režimo į pataisos namus (BVK 881 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad realiai neegzistuoja galimybė jam ateityje įgyti teisę naudotis žaidimų konsole, yra nepagrįsti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, apelianto teisė naudotis žaidimų konsole priklausys nuo paties apelianto elgesio, kas atitinka teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą (BVK 9 str.).

28. Ministerija paaiškina, kad pagal Taisyklių 20.4.9 punktą į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą yra įtrauktas kompiuterinių žaidimų aparatas, neapibrėžiant konkretaus modelio. Visi nuteistųjų turimi elektros prietaisai turi atitikti reikalavimus, numatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintame Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos apraše. Ministerija neturi duomenų, ar pareiškėjo turimas žaidimų kompiuteris atitinka nustatytus reikalavimus, be to, ši aplinkybė dėl žaidimų kompiuteriu modelio nebuvo ginčo bylos pagrindas, todėl neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

29. Ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas žalą kildina iš galiojančio ir nustatyta tvarka nepanaikinto teisės akto. Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės, yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl kokių nors Taisyklių nuostatų teisėtumo ištyrimo, o iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl ginčui aktualių Taisyklių nuostatų teisėtumo.

30. Ministerija teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo, kad pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų ir juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybes turėti tam tikrus daiktus. Proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais.

31. Ministerija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala negali būti atlygintina, nes jo nuosavybės teisė į žaidimų kompiuterį nėra apribota, šis turtas dėl Ministerijos veiksmų nėra sunaikintas ar sugadintas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo K. K. skundo reikalavimai priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pagal CK 6.271 straipsnį 320 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

33. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes nenustatė Ministerijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės ir neturtinės žalos fakto, t. y. CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti patenkintas.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Vertinant, ar pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl to, kad teisingumo ministras 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtino Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, kurių 21 punkte įtvirtinta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų, o 20 punkte įtvirtinta, kokius daiktus pataisos įstaigoje gali turėti lengvajai grupei priskirti nuteistieji, pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas kali paprastojoje grupėje, todėl jis gali turėti tik daiktus, nurodytus Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 punktuose, ir šiuose punktuose nenustatyta, kad jis gali turėti kompiuterinių žaidimų aparatą („žaidimų konsolę“).

37. Byloje taip pat nustatyta, kad įkalinimo įstaiga, vadovaudamasi Įsakymu, iš pareiškėjo paėmė kompiuterinių žaidimų aparatą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas šioje byloje nereiškia pretenzijų dėl netinkamų įkalinimo įstaigos veiksmų. Nagrinėjamu atveju Ministerija jokių konkrečių veiksmų, susijusių su pareiškėjo daiktų paėmimu bei neleidimu jam jais naudotis, neatliko, todėl šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Ministerija atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas negali naudotis minėtais daiktais. Akcentuotina, kad teisingumo ministro Įsakymas priimtas ne dėl konkrečių pareiškėjo turėtų daiktų ir jis nėra tiesiogiai adresuotas pareiškėjui.

38. Akcentuotina, kad Ministerija ne tik, kad nepaėmė žaidimų konsolės iš pareiškėjo, bet ir žaidimų konsolės nesunaikino ir nesugadino, todėl nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą (priteisti žaidimų konsolės vertę).

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisingumo ministro veiksmai, priimant Įsakymą, yra proporcingi ir neperžengiantys jam suteiktos kompetencijos ribų, Įsakymu pagrįstai siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų.

40. BVK 96 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu, nustatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nuteistiesiems turi būti užtikrintos visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) garantuojamos teisės ir laisvės. Įkalinimo aplinkybės, ypač susijusios su saugumu ir nusikaltimų prevencija, pateisina tų teisių apribojimus, tačiau bet koks apribojimas kiekvienu atveju turi būti pagrįstas ir būtinas demokratinėje visuomenėje; „būtinumas“ reiškia, kad teisės į privatų gyvenimą apribojimas turi kilti dėl „primygtinio socialinio poreikio“ ir turi būti proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams. Nustatant šiuos ribojimus valstybėms narėms suteikta vertinimo laisvė, tačiau jos apimtis priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį ir apribojimais siekiamų tikslų. Bet kuriuo atveju, valstybei tenka pareiga įrodyti, kad būtinybė nustatyti apribojimą atsirado dėl primygtinio socialinio poreikio (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą Kazlauskas ir Nanartonis prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 234/15 ir 22357/15). EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, jog valstybės gali nustatyti tam tikrus reikalavimus, kokius daiktus nuteistieji gali turėti, tačiau pabrėžė, kad tokiais reikalavimais (tam tikrais draudimais) turi būti siekiama teisėto tikslo. Aptariamos valstybės laisvės apimtis, ypač kalbant apie teisės aktuose įtvirtintus visiškus draudimus, priklauso nuo daugelio aspektų, įskaitant apribojamos veiklos prigimtį, apribojimais siekiamų tikslų ir to, ar apribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje.

42. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).

43. Ministerija šioje byloje pateikė aiškius ir motyvuotus argumentus, dėl kurių Įsakyme buvo įtvirtintas ribojimas visiems nuteistiesiems, esantiems paprastojoje grupėje, turėti žaidimų konsolę, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad būtent Ministerijos neteisėtais veiksmais (priimtu Įsakymu, kuris yra norminis teisės aktas ir nėra adresuotas konkrečiai pareiškėjui) buvo padaryta pareiškėjui jo nurodoma turtinė ir neturtinė žala.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė