2026-01-07 Nr. AB-473-3-61-3-00406-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-31-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00406-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“, A. V., uždarosios akcinės bendrovės „Fur Farm LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Žydroji lapė“, uždarosios akcinės bendrovės „Farmers LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Migana“, R. R., Z. D. individualios įmonės „Paringuvio ūkis“, D. A., mažosios bendrijos Furlux, G. Š.-K., uždarosios akcinės bendrovės „Liūtas LT“, A. K., S. K., V. M., R. M., L. M., žemės ūkio bendrovės „Minkuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Euro Wertex“, R. J., L. J., L. J., uždarosios akcinės bendrovės „OBLT INVEST“ (uždarosios akcinės bendrovės „OBLT“ teisių perėmėjas), bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Furmitas“, A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Narmonta“, A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurinė lapė“, uždarosios akcinės bendrovės „Stankūnų kailių ferma“, uždarosios akcinės bendrovės „Vinctura“, J. P., uždarosios akcinės bendrovės „Danmink“, P. J., A. J., V. Š., D. Š., M. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Europels“, S. J.-G., uždarosios akcinės bendrovės Kelmės žvėrelių ūkio, kooperatinės bendrovės „Audinukė“, V. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Agralita“, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Minkirta“, uždarosios akcinės bendrovės „Kooperacijos paslauga“, M. B., mažosios bendrijos „Norkmina“ ir uždarosios akcinės bendrovės Minijos audinė skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai akcinė bendrovė „Vilkijos ūkis“, ūkininkas A. V., uždaroji akcinė bendrovė „Fur Farm LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Žydroji lapė“, uždaroji akcinė bendrovė „Farmers LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Migana“, ūkininkas R. R., Z. D. individuali įmonė „Paringuvio ūkis“, ūkininkas D. A., mažoji bendrija Furlux, ūkininkė G. Š.-K., uždaroji akcinė bendrovė „Liūtas LT“, ūkininkas A. K., ūkininkas S. K., ūkininkas V. M., ūkininkė R. M., ūkininkė L. M., žemės ūkio bendrovė „Minkuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Euro Wertex“, ūkininkas R. J., ūkininkas L. J., ūkininkas L. J., uždaroji akcinė bendrovė „OBLT INVEST“ (uždarosios akcinės bendrovės „OBLT“ teisių perėmėjas), bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Furmitas“, ūkininkas A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Narmonta“, A. K. ūkis, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurinė lapė“, uždaroji akcinė bendrovė „Stankūnų kailių ferma“, uždaroji akcinė bendrovė „Vinctura“, ūkininkas J. P., uždaroji akcinė bendrovė „Danmink“, ūkininkė P. J., ūkininkė A. J., V. Š. ūkis, D. Š. ūkis, M. Š. ūkis, uždaroji akcinė bendrovė „Europels“, ūkininkė S. J.-G., uždaroji akcinė bendrovė Kelmės žvėrelių ūkis, kooperatinė bendrovė „Audinukė“, ūkininkas V. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Agralita“, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Minkirta“, uždaroji akcinė bendrovė „Kooperacijos paslauga“, ūkininkas M. B., mažoji bendrija „Norkmina“ ir uždaroji akcinė bendrovė Minijos audinė (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, priteisti 113 606 250,51 Eur žalos atlyginimą, nurodant kiekvieno pareiškėjo prašomą atlyginti žalos dydį; taip pat priteisti kiekvieno pareiškėjo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo tam konkrečiam pareiškėjui priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. rugpjūčio 20 d ir 2025 m. rugsėjo 4 d. gauti pareiškėjų prašymas ir patikslintas prašymas skirti teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui T. A. T.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo kanceliarijos, atsakymas į pateiktą prašymą skirti teismo ekspertizę administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, jog nesutinkama su pareiškėjų pareikštu prašymu paskirti šioje byloje ekspertizę ir kitais su juo susijusiais prašymais.

Atsakovo atstovas Seimo kanceliarija laikosi pozicijos, kad net jeigu būtų įmanoma iš anksto nustatyti konkretų kiekvieno pareiškėjo patirsimų praradimų dydį (pabrėžiama, kad tai tėra teorinė prielaida, nes, atsakovo atstovo įsitikinimu, to padaryti nėra galimybės), šioje byloje tai vis tiek neturėtų jokios teisinės prasmės, nes valstybės prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį negali kilti nenustačius valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Seimo veiksmų, t. y. jo priimtų įstatymų, kuriais uždraustas kailinės žvėrininkystės verslas ir nustatytas kompensacijų jį nutraukusiems ūkio subjektams bei išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams mokėjimas, teisėtumo (atitikties aukštesnės galios teisės aktams) vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai ir negali tapti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Ekspertizės atlikimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino, administracinėje byloje paskyrė teismo ekspertizę, siekiant nustatyti galimą žalos dydį, ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui T. A. T. Ekspertui pavesta atsakyti į šioje nutartyje įvardytus 48 klausimus (kurie pasikartoja dėl kiekvieno pareiškėjo), t. y. kokia yra būsima žala dėl kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo, paskaičiuojama pagal verslo, susijusio su kailinių žvėrelių auginimo veikla (įskaitant, bet neapsiribojant pašarų gamyba ir kailių apdirbimo cechais), rinkos vertę 2023 m. rugsėjo 20 d., iš kurios atimamos valstybės sumokėtos kompensacijos šiam subjektui, jeigu jos sumokėtos, ir turto, kuris gali būti realizuotas ir iš jo gauta nauda, jeigu tokio turto yra, realizavimo vertė atėmus realizavimo kaštus? Kokia yra būsima žala dėl kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo, paskaičiuojama pagal verslo šio ūkio subjekto, susijusio su kailinių žvėrelių auginimo veikla (įskaitant, bet neapsiribojant pašarų gamyba ir kailių apdirbimo cechais), rinkos vertę 2023 m. rugsėjo 20 d., iš kurios atimamos didžiausia galima kompensacija pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-65 patvirtinto „Dėl Kompensacijų už kailinės žvėrininkystės ūkio subjektų kailinės žvėrininkystės veiklos, kurios tikslas – laikyti, veisti ir parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus kailių gavybos tikslu, nutraukimą, statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą ir susidariusių atliekų surinkimą, išvežimą ir apdorojimą, taip pat kompensacijų darbdaviui už iš darbo atleistiems darbuotojams išmokėtas išeitines išmokas skyrimo, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo“ 12 straipsnį, ir turto, kuris gali būti realizuotas ir iš jo gauta nauda, jeigu tokio turto yra, realizavimo vertė atėmus realizavimo kaštus? Teismas įpareigojo pareiškėjus iki 2025 m. spalio 15 d. į teismo (gavėjas) sąskaitą pervesti ekspertizei atlikti būtiną kainą – 170 000 Eur, ir administracinę bylą sustabdė, kol bus atlikta ekspertizė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo teismo paskirtam ekspertui užduoti klausimą (kuris pasikartoja dėl kiekvieno pareiškėjo): kokia yra būsima (pareiškėjo pavadinimas) žala dėl kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo, paskaičiuojama pagal (pareiškėjo pavadinimas) verslo, susijusio su kailinių žvėrelių auginimo veikla (įskaitant, bet neapsiribojant pašarų gamyba ir kailių apdirbimo cechais), rinkos vertę 2023 m. rugsėjo 20 d., iš kurios atimamos valstybės sumokėtos kompensacijos šiam subjektui, jeigu jos sumokėtos, ir turto, kuris gali būti realizuotas ir iš jo gauta nauda, jeigu tokio turto yra, realizavimo vertė atėmus realizavimo kaštus?

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis numato, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas pažymėjo, kad visi teismui pateikti įrodymai, tarp jų šalių paaiškinimai, dokumentai ir kt., teismo gali būti vertinami tik sprendimo priėmimo metu, tad atsakovo pateikto prašymo tenkinimas neskirti teismo ekspertizės jame nurodytais argumentais iš esmės reikštų teismo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties.

Atsižvelgiant į pareiškėjų atstovų nurodytus argumentus bei siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinę bylą, nagrinėjamu atveju paskirta galimos būsimos žalos nustatymo ekspertizė, kadangi tokiam žalos nustatymui reikalingos specialiosios žinios. ABTĮ 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, turi teisę pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, tačiau galutinai juos nustato teismas ar teisėjas. Klausimus teismo ekspertui pateikė šioje byloje tik pareiškėjų atstovai. Vadovaujantis ABTĮ 61 straipsnio 1 dalies nuostata, ekspertizei atlikti ekspertą skiria teismas, atsižvelgdamas į šalių pasiūlytų ekspertų kvalifikaciją, jų nurodytas preliminarias ekspertizių atlikimo kainas, ekspertizių atlikimo terminus. Ekspertas T. A. T. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-321 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, kvalifikacijos pažymėjimas galioja neribotai, į bylą pateiktas šio eksperto kvalifikacijos pažymėjimai ir jo sutikimai dėl ekspertizės atlikimo, nurodyta preliminari ekspertizės kaina 149 435 Eur, ekspertizę preliminariai atliekant per 65 darbo dienas nuo turto apžiūros ir visų vertinimui reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Kadangi ekspertas nurodė preliminarią ekspertizės kainą, t. y. atlikus ekspertizę ji gali padidėti, be to, pateikiami klausimai yra išplečiami, užduodant papildomą klausimą, pareiškėjai įpareigotini pervesti didesnę pinigų sumą, nei nurodo ekspertas.

III. Atsakovo atstovas Seimo kanceliarija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį dėl bylos sustabdymo paskyrus joje ekspertizę ir atmesti pareiškėjų prašymą, kuris yra patenkintas šia nutartimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylos nagrinėjimas sustabdytas nepagrįstai paskyrus joje ekspertizę, pažeidus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat proceso šalių lygiateisiškumo principus.

2. Teismas skundžiama nutartimi skirdamas „galimos būsimos žalos nustatymo ekspertizę“ ir šiuo pagrindu sustabdydamas bylos nagrinėjimą neatsižvelgė į tai, kad, nenustačius būtinųjų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, iš atsakovo Lietuvos valstybės negalės būti priteistas pareiškėjų reikalaujamas žalos atlyginimas, taigi tokiu atveju ekspertizė, paskirta siekiant nustatyti tikslų pareiškėjų reikalaujamos atlyginti būsimos žalos dydį, neturėtų teisinės prasmės, būtų savitikslė. Teismas ekspertizę paskyrė nebūdamas tikras dėl jos reikalingumo, arba, jeigu jau turi vidinį įsitikinimą pareiškėjų reikalavimų pagrįstumu, to visiškai neargumentavo. Teismo teiginys, kad pagal ABTĮ 80 straipsnį teismas yra įpareigotas aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, negali būti laikomas savaime pakankamu argumentu, nes teismo pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes nesuponuoja bylai išspręsti nereikalingų įrodymų rinkimo ir tyrimo.

3. Seimo 2023 m. rugsėjo 21 d. priimtuose Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo uždraustas kailinės žvėrininkystės verslas ir su kuriuo pareiškėjai sieja reikalaujamą atlyginti žalą, dar nėra įsigaliojęs. Iki numatytos šio teisinio reguliavimo įsigaliojimo datos verslas, kuris turės būti nutrauktas, gali būti vykdomas ir jo vertė gali pasikeisti dėl įvairių su tuo teisiniu reguliavimu nesusijusių objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai dėl šio, dar neįsigaliojusio, teisinio reguliavimo jau patyrė žalą, kuri yra tikra, konkreti (akivaizdi) ir kurią galima realiai įvertinti, arba ateityje neabejotinai tikrai tokią žalą patirs.

4. Teismas ignoravo tai, kad pareiškėjų tebevykdomo verslo vertei (taigi ir dėl jo uždraudimo galimų patirti realių praradimų dydžiui) įtakos gali turėti įvairūs kiti, su tuo uždraudimu nesusiję, veiksniai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atlikus skundžiama nutartimi paskirtą ekspertizę negalės būti nustatytas pareiškėjų dėl 2027 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio kailinių žvėrelių laikymo ir veisimo specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkinės veiklos uždraudimo realiai patirsimų praradimų (kuriuos pareiškėjai vadina „būsima žala“) dydis, todėl šios ekspertizės skyrimas ir bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pats pareiškėjų prašymas skirti ekspertizę jų reikalaujamos atlyginti būsimos žalos dydžiui nustatyti kaip tik patvirtina, kad ši žala nėra akivaizdi ar lengvai įrodoma, taigi šioje byloje nėra sąlygų teismui įvertinti būsimą žalą remiantis realia jos atsiradimo tikimybe.

5. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2025 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinus, kad Seimo priimtuose įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo uždrausta gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinė veikla ir numatytas kompensacijų ją nutraukusiems ūkio subjektams bei išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams mokėjimas, – t. y. teisinis reguliavimas, su kuriuo siejama šioje byloje reikalaujama atlyginti žala, – atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, šių įstatymų priėmimas negali būti laikomas neteisėtais Seimo veiksmais, kuriais pareiškėjams padaryta žala. Nesant teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės žalos atlyginimo, nėra teisinės prasmės nustatinėti konkretaus pareiškėjų dėl gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos uždraudimo galimų patirti praradimų (žalos) dydžio, taigi ekspertizės šiam dydžiui įvertinti skyrimas ir bylos nagrinėjimo sustabdymas yra savitikslis.

6. Praradimų, kuriuos teisinių santykių subjektai gali patirti dėl teisinio reguliavimo pakeitimo, kompensavimo nustatymas ir neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimas yra visiškai skirtingi teisės institutai ir negali būti tapatinami. Dėl ūkinės veiklos teisinio reguliavimo pokyčių ūkio subjektų galimų patirti praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymas yra ekonominės politikos klausimas. Seimo, kaip politinės valstybės valdžios institucijos, diskrecijai priklausančių dalykų juolab negali vertinti tie teismai, kurie neturi įgaliojimų vertinti Seimo aktų, priimamų vykdant valstybės valdžią.

7. Pareiškėjų prašymas nagrinėjamoje byloje skirti ekspertizę teismui pateiktas tik 2025 m. rugpjūčio 20 d., nors po skundo pateikimo teismui šioje byloje neatsirado naujų aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti prašymo skirti ekspertizę pateikimą tik dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir, kaip pirmiau argumentuota, nesant teisinio pagrindo ją skirti. Teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. įvykusiame teismo posėdyje šio pareiškėjų prašymo neišsprendė, bet pasiūlė pareiškėjų atstovams patikslinti klausimus ekspertui, nors pagal ABTĮ 61 straipsnio 2 dalį teismas turi įgaliojimus tai padaryti pats. Patikslintas pareiškėjų prašymas skirti ekspertizę teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 4 d., teismas jį išsprendė skundžiama 2025 m. spalio 2 d. nutartimi. Akivaizdu, kad atliekant ekspertizę pareiškėjų reikalaujamos atlyginti būsimos žalos dydžiui nustatyti būtų tik užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. sausio 6 d. gauti pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjai nesutinka su atsakovo atstovo atskiruoju skundu. Pareiškėjai nurodo, kad visais atskirajame skunde nurodomais argumentais iš esmės ginčijamas ne teismo sprendimas sustabdyti bylą iki kol bus atlikta ekspertizė, o pats ekspertizės paskyrimo byloje klausimas, nepaisant to, jog toks sprendimas apskritai nėra ir negali būti skundžiamas. Šiuo atveju byloje paskyrus ekspertizę, byla buvo sustabdyta, kadangi egzistuoja ABTĮ numatytas imperatyvus administracinės bylos sustabdymo pagrindas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria administracinė byla buvo sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė (ABTĮ 100 str. 1 d. 7 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovo atstovas Seimo kanceliarija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį dėl bylos sustabdymo paskyrus joje ekspertizę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo atskirojo skundo turinio ir jame dėstomų argumentų matyti, jog atsakovo atstovas Seimo kanceliarija iš esmės nesutinka su ekspertizės skyrimu, siekiant nustatyti galimą žalos dydį, t. y. iš esmės skundžiama ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo paskirta ekspertizė ir išspręsti su ja susiję klausimai.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi, sprendžiant atsakovo atstovo atskirojo skundo priėmimo klausimą, buvo atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės paskyrimo. Regionų administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skiriama ekspertizė, negali būti paduodamas, nes neatitinka ABTĮ 151 straipsnyje nustatytų kriterijų – ekspertizės paskyrimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, yra teismo diskrecijos dalykas. Teismas akcentavo, kad ekspertizės paskyrimas administracinėje byloje, kurioje sprendžiami žalos atlyginimo klausimai, yra esminė įrodinėjimo priemonė, ypač kai būtina nustatyti žalos dydį. Atsisakymas skirti ekspertizę, motyvuojant tuo, kad nėra pagrįstumo, nėra nustatyto valstybės institucijos veiksmų neteisėtumo, tai pažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, gali būti vertinamas kaip priešlaikinis bylos esmės vertinimas, pažeidžiantis proceso šalių teisę į įrodymų rinkimą ir pateikimą. Teismo nutartis dėl ekspertizės paskyrimo gali būti ginčijama tik kartu su galutiniu sprendimu byloje, jeigu šalis mano, kad ekspertizė buvo paskirta nepagrįstai ar jos išvados netinkamai įvertintos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovo atstovo Seimo kanceliarijos atskirojo skundo dalį dėl ekspertizės paskyrimo, atskirojo skundo argumentų šiuo aspektu nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 3 dalimi, dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, išskyrus nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi ir buvo priimta atsakovo atstovo Seimo kanceliarijos atskirojo skundo dalis dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties sustabdyti bylą.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai teismas paskiria ekspertizę. Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, o išnykus aplinkybei, dėl kurios ji buvo sustabdyta, t. y. atlikus ekspertizę, bylos nagrinėjimas atnaujinamas proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva (ABTĮ 102 str.). Taigi, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš minėtų nuostatų matyti, kad ABTĮ imperatyviai įtvirtina, jog paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, ir nenustato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas nebūtų stabdomas (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-755/2014; 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-740-1062/2018). Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylą, kadangi egzistavo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas administracinės bylos sustabdymo pagrindas.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai, paskyrus byloje ekspertizę, sustabdė bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius