2016-11-23 Nr. AB-22051-3-62-3-00372-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1875-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00372-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 4, 14, 20) ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Kauno tardymo izoliatoriaus, po 1 500 000 000 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nesutinka su Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. 20/07-20 ir 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-78. Nurodė, jog Marijampolės PN atsisako jam pateikti pilną teisės akto kopiją (dėl maitinimo organizavimo taisyklių Marijampolės PN pateikė tik 14 lapų). Su teisės aktais neleido susipažinti. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) jo prašomus spausdintus teisės aktus pateikė be 2015 m. sausio 1 d. pakeitimų. Dirbti su elektroninių duomenų baze leidžia tik iki 1 val., jei yra laisvų vietų kompiuterių klasėje. Nurodė, jog jam 30 min. nepakanka, kad gautų reikiamą informaciją. Dvi valstybės įstaigos sąmoningai riboja arba visai neleidžia pareiškėjui gauti teisės informacijos, kas yra antikonstitucinė veikla ir dėl tokių atsakovų veiksmų pareiškėjas patiria skriaudą, t. y. neturtinę žalą.

Atsakovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 24–25) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo pilnai pateikta „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ kopija (41 lapas) bei „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ kopija be priedų (11 lapų). „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ buvo pateiktas pagrindinis aktas – taisyklės su visais pakeitimais, o priedus buvo nuspręsta nepateikti, kadangi, atsižvelgiant į jų apimtis – daugiau nei 200 lapų, jų visos medžiagos paruošimas (priedai su visais vėlesniais jų pakeitimais) kopijų darymas užima neproporcingai daug laiko, be to, nemažą dalį priedų sudaro valgiaraščiai nepilnamečiams asmenims, moterims bei patiekalų rengimo technologiniai aprašymai, taip pat pareiškėjas žino, kad su visais teisės aktais jis gali susipažinti nuteistųjų bibliotekoje, jog visi valgiaraščiai iškabinti nuteistųjų valgykloje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji, atliekantys drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje, nėra vedami į biblioteką ir pareiškėjas apie tai puikiai žino, nes bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. ir nuo to laiko yra ne kartą atlikęs drausmines nuobaudas baudos izoliatoriuje, todėl Marijampolės PN 2015 m. sausio 7 d. rašte Nr. 20/07-20 pareiškėjo buvo paprašyta konkrečiai nurodyti, koks teisės aktas jį domina, kad būtų įmanoma jam tokį aktą pateikti. Atsakovo nuomone, nuteistojo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikė nei vieno patirtos žalos įrodymo, o prašomas atlygintinos žalos dydis neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų.

Atsakovas Kauno TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 39–40) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas jam reikalingą teisinę informaciją gali gauti Kauno TI bibliotekoje, naudodamasis skaityklos kompiuteryje instaliuota LITLEX teisės aktų paieškos sistema, taip pat gauti teisinę literatūrą iš laisvėje esančių giminių ir artimųjų, pirkti ar kitaip nedraudžiamu būdu įsigyti. Suimtieji (nuteistieji) laikomi tardymo izoliatoriuose privalo laikytis jų veiklą reguliuojančių teisės aktų, tarp jų – dienotvarkės. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnis draudžia diskriminaciją, todėl Kauno TI turi atsižvelgti į visų jame laikomų suimtųjų (nuteistųjų) pageidavimus naudotis teisės aktų duomenų baze, bibliotekoje esančiais leidiniais, teisės aktais ir atitinkamai paskirstyti naudojimosi jais laiką. Minima nuostata realizuojama naudojimosi skaitykla taisyklėmis. Minėtų taisyklių 7 punkto nuostata, kuri riboja lankymosi trukmę skaitykloje 30 min., praktikoje taikoma lanksčiai besinaudojantiems LITLEX baze. Ja leidžiama naudotis ir ilgiau, jei nepažeidžiama dienotvarkė ir su sąlyga, kad nėra kitų asmenų, pareiškusių pageidavimo ja pasinaudoti. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 straipsnis reguliuojantis suimtųjų savišvietos organizavimą, nereglamentuoja, kokia literatūra turi būti laikoma bibliotekoje ir kiek egzempliorių kiekvieno konkretaus leidinio turi būti. Kauno TI pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu veikė nepažeisdami galiojančių teisės aktų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 57–63) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų dėl jų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės PN ir Kauno TI.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, kuriame numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės PN ir Kauno TI pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, jog toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekė, jog jam būtų atlyginta neturtinė žala iš atsakovų, kurią, jo teigimu, jis iš esmės patyrė dėl to, kad Marijampolės PN 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-78 „Dėl prašymo pateikti dokumentų kopijas“ atsisakė pateikti pilną teisė akto „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ kopiją; 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. 20/07-20 atsisakė supažindinti su teisės aktais ir teisės aktų pakeitimais, taip pat, dėl to, kad Kauno TI spausdintus aktus pateikė be 2015 m. sausio 1 d. pakeitimų; taip pat, kad tik 30 min. per dieną leidžia naudotis LITLEX teisės aktų duomenų baze. Nurodė, jog dėl minėtų Marijampolės PN ir Kauno TI pareigūnų veiksmų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, ir dėl tokių atsakovų veiksmų patiria skriaudą, t. y. neturtinę žalą.

Teismas taip pat vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pareiškėjas turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.).

Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.). O asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 str. 1 d.) Asmens teisė gauti informaciją yra įtvirtinta 2000 m. sausio 11 d.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524 (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d.). Šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją.

Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Taisyklės).

Minėtas išvadas patvirtina šių Taisyklių 5 punktas, kuriame nustatytos sąvokos, būtent prašymo dėl administracinės paslaugos suteikimo sąvoka (Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.).

Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pagal Taisyklių 6 punktą, nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat VAĮ įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinės pagalbos, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo ir pagalbos principais.

Taisyklių 41.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Marijampolės PN su prašymu, kuriame prašė, atsižvelgiant į jo dabartinę teisinę padėtį, paaiškinti visas sąlygas kaip jam gauti teisinę informaciją, teisę susipažinti su teisės aktais ir teisės aktų pakeitimais. Marijampolės PN 2015 m. sausio 7 d. atsakymu Nr. 20/07-20 nurodė, jog pareiškėjui nurodžius pageidaujamą teisės aktą bus patikrinta, ar toks teisės aktas yra ir jo pakeitimus jei tokie buvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teismas, įvertinęs atsakovo 2015 m. sausio 7 d. atsakymą Nr. 20/07-20 dėl pareiškėjo 2014 m. gruodžio 29 d. prašymo, kaip individualaus administracinio akto turinį, nusprendė, jog jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nenurodytos atsisakymo suteikti informaciją priežastys, nenurodyta individuali argumentacija, nėra motyvuotas. Teismas priėjo išvadą, jog atsakovo atsakymas į pareiškėjo prašymą neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas dėl Marijampolės PN 2015 m. sausio 7 d. atsakymo Nr. 20/07-20 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

Kalėjimų departamentas 2015 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2S-1140 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų ir įpareigojo Marijampolės PN pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 29 d. prašymą teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.

Vadovaujantis BVK 116 straipsniu, pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. BVK 64 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 31 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN prašydamas pateikti šių dokumentų kopijas su papildymais ir pakeitimais – „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“, „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“. Marijampolės PN 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 20/07-78 pateikė „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ kopiją (41 lapas) bei „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ kopiją be priedų (11 lapų).

Iš Marijampolės PN 2015 m. sausio 23 d. rašto matyti, jog prašymas buvo tenkintinas ir pareiškėjui buvo pateiktos prašomų dokumentų kopijos – 52 lapai. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam buvo išduotos ne visos „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ priedų kopijos, tačiau nenurodė, kokių minėto dokumento priedų kopijų negavo. Marijampolės PN atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjui buvo pilnai pateikta „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ kopija bei „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių“ kopija be priedų.

„Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės“ buvo pateiktas pagrindinis aktas – taisyklės su visais pakeitimais, o priedus buvo nuspręsta nepateikti, kadangi, atsižvelgiant į jų apimtis – daugiau nei 200 lapų, jų visos medžiagos paruošimas (priedai su visais vėlesniais jų pakeitimais) kopijų darymas užima neproporcingai daug laiko, be to, nemažą dalį priedų sudaro valgiaraščiai nepilnamečiams asmenims, moterims bei patiekalų rengimo technologiniai aprašymai, taip pat pareiškėjas žino, jog su visais teisės aktais jis gali susipažinti nuteistųjų bibliotekoje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno TI jo prašomus spausdintus teisės aktus pateikė be 2015 m. sausio 1 d. pakeitimų. Dirbti su elektroninių duomenų baze leidžia tik iki 1 val., jei yra laisvų vietų kompiuterių klasėje. Nurodė, jog jam 30 min. nepakanka, kad gautų reikiamą informaciją. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, kuriose buvo pasisakyta dėl įrodinėjimo naštos.

Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog Kauno TI jo prašomus spausdintus teisės aktus pateikė be 2015 m. sausio 1 d. pakeitimų (nenurodė, kada ir kokius teisės aktus pateikė be pakeitimų). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio numatyta, jog <...> žmogui neturi būti kliudoma ieškoti ir gauti informaciją; laisvė gauti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Iš byloje esančių įrodymų, t. y. 2009 m. rugpjūčio 5 d. Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-85 patvirtintų Naudojimosi biblioteka taisyklių, Kauno TI 2008 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 1-30 patvirtintų Naudojimosi skaitykla taisyklių matyti, jog pareiškėjas jam reikalingą teisinę informaciją gali gauti Kauno TI bibliotekoje, naudodamasis skaityklos kompiuteryje instaliuota LITLEX teisės aktų paieškos sistema, taip pat gauti teisinę literatūrą iš laisvėje esančių giminių ir artimųjų, pirkti ar kitaip nedraudžiamu būdu įsigyti (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24, 26 str.). Laisvės atėmimo vietų administracija turi pareigą nuteistiesiems pateikti galiojančius teisės aktus tik apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas.

Kitą dominančią teisinę informaciją nuteistasis gali susirasti pats, kadangi jam sudarytos sąlygos naudotis biblioteka, skaitykla, nuolat atnaujinama LITLEX duomenų baze ir kitomis prieigomis. Kauno TI 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30 patvirtintų Naudojimosi skaitykla taisyklių 7 punkte numatyta, jog skaitytojas gali registruotis ne dažniau kaip vieną kartą per 14 dienų, lankymosi trukmė skaitykloje ne ilgesnė kaip 30 min. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad ribojamą lankymosi trukmę skaitykloje 30 min. praktikoje taiko lanksčiai besinaudojantiems LITLEX baze.

Ja leidžiama naudotis ir ilgiau, jei nepažeidžiama dienotvarkė ir su sąlyga, kad nėra kitų asmenų, pareiškusių pageidavimo ja pasinaudoti. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog dirbti su elektroninių duomenų baze leidžia tik iki 1 val., jei yra laisvų vietų kompiuterių klasėje. Teismas priėjo išvadą, jog Kauno TI pareigūnai neribojo pareiškėjo teisės gauti informaciją. Teismas pabrėžė, kad 2015 m. kovo 31 d. nutartimi ir 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi, susipažinęs su pirminiu pareiškėjo skundu, kuris neatitiko skundui keliamų reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas konkretizuoti aplinkybes, iš kurių būtų galimybė spręsti apie neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), pateikti įrodymus, taip pat pateikti įrodymus neturtinės žalos atsiradimo aplinkybėms pagrįsti.

Pareiškėjas skunde išdėstė neaiškius, nesuprantamus, nelogiškus, tik labai abstrakčius ir deklaratyvius teiginius, iš kurių nėra galimybės spręsti nei apie konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus, nei apie tariamai pažeistas jo teises. Pareiškėjas taip pat visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius pareiškėjui kilusius išgyvenimus. Nurodytos aplinkybės leidžia taip pat daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą be rimto pagrindo, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo nagrinėjimo apimtį, į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). LVAT, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas konstatavo, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 70) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą.

Pareiškėjas apeliacinį skunda grindžia tuo, kad Konvencijos 13 straipsnis nustato sąlygas į veiksmingą teisinę gynybą. Atliekant bausmę atsakovai atsisakė pareiškėjui teikti dokumentus, kas palengvintų jo teisių gynybą.

Atsakovas Marijampolės PN atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad minėtoje administracinėje byloje atsakovas yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, kitų duomenų tikslinančių ar papildančių bylos nagrinėjimą atsakovas neturi. Atsakovo nuomone, Kauno apygardos administracinis teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Atsakovas Kauno TI atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 76–77) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir spręsti klausimą dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui. Tarp jų – reikalavimas nurodyti ginčijamus klausimus (130 str. 2 d. 5 p.), įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (130 str. 2 d. 6 p.), įrodymus, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes. Šių reikalavimų pareiškėjas nevykdo, o abstrakčiai reikalauja panaikinti teismo sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus, nenurodydamas ginčijamų klausimų, aplinkybių, kuriomis grindžia viso sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, bei nepateikia ar nereikalauja įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į Kauno TI buvo atvykęs kelis kartus. Jis neabejotinai turėjo galimybę susipažinti su tardymo izoliatorių įrengimą ir eksploatavimą reguliuojančiais teisės aktais. Todėl jo veiksmas paduodant apeliacinį skundą laikytinas objektyviai nesąžiningu veikimu, nukreiptu prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išsprendimą, t. y. pripažintinas kaip piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Tai patvirtina ir reikalaujamas neva patirtos neturinės žalos piniginis vertinimas – 1,5 mlrd. eurų (pažymėtina, kad 2015 m. Lietuvos biudžeto pajamų planas – apie 8 mlrd. eurų). Kauno apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo reikalingos trys, šio teisės akto antroje dalyje paminėtos, sąlygos. Bent vienos iš jų nebuvimas paneigia viešąją atsakomybę, kas pagrįstai ir padaryta.

Patikrinus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą pastarojo trūkumai nenustatyti. Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė teisingą išvadą – besikreipusio teisminės gynybos asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti. Tiek Marijampolės PN, tiek Kauno TI veikė, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui (apeliantui) buvo suteikti jo reikalauti teisės aktai bei galimybė naudotis internetine prieiga, tokia tvarka ir tiek laiko, kaip ir buvo numatyta pagal pirmosios instancijos teismo įvardytą teisinį reguliavimą. Pateikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas (apeliantas) nenurodė, kokios aplinkybės galėtų sąlygoti kitokio sprendimo priėmimą. Abstrakti nuoroda į Konvencijos 13 straipsnio pažeidimą niekaip nedaro įtakos priimtam teisės aktui.

Pabrėžtina, kad veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) turi būti siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tam, kad teismas galėtų vertinti galimą atsakovų veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turi konkrečiai juos įvardinti ir pagrįsti atitinkamais įrodymais. Šiuo atveju, pareiškėjas (apeliantas) prašydamas naikinti teismo sprendimą ir priteisti neturinę žalą nenurodė konkrečių kiekvieno atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų, kurių neatlikimo ar netinkamo atlikimo pagrindu galėjo atsirasti, aišku esant ir kitoms sąlygoms, neturtinė žala.

Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Atsakovams prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą nekyla.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus ir pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius