2017-10-25 Nr. AB-19409-3-64-3-00341-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5058-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00341-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK), (toliau – ir atsakovas) priteisti 2 000 Eur per parą neturtinei žalai atlyginti.

2. Nurodė, kad buvo laikomas Raseinių policijos komisariato areštinėje periodiškai nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. Joje jis buvo laikomas dvivietėje kameroje su kitu nuteistuoju, jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas – 5 kv. m. Pasivaikščioti į lauką nevedė, kameroje buvo prasta ventiliacija, nebuvo langų, tad buvo drėgna ir tvanku. Apšvietimas prastas, negalėjo skaityti knygų, rašyti laiškų, tad negalėjo bendrauti su šeima. Kameroje nebuvo rozetės, tad negalėjo žiūrėti televizoriaus, klausytis muzikos, užsikaisti virdulio arbatai. Nebuvo veidrodžio, lentynėlės tualeto reikmenims. Nevedė maudytis į dušą. Tokiu būdu, areštinė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dėl šių sąlygų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tapo uždaras, prarado pasitikėjimą savimi, tapo dirglus, apatiškas. Teko kreiptis pas psichiatrą. Tokiu būdu jam padaryta neturtinė žala.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad, remiantis Šiaulių AVPK teismui pateiktais dokumentais, pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 20 d., ne daugiau kaip po du asmenis, buvo laikomas ne areštinėje, bet Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose. Raseinių r. PK ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, taip pat šioms patalpoms nėra numatytas dušas bei langai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Dokumentais patvirtinta, kad šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų yra įrengtas dušas, langų ir elektros lizdų įrengimas yra neprivalomas, dirbtinė ventiliacija yra įrengta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuris pagal teisės aktų reikalavimus atitvertas 120–130 cm aukščio sienele, bei buvo lova su kitais minimaliai reikalingais baldais. Jokių skundų pareiškėjas dėl laikymo sąlygų pateikęs nebuvo.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 (nauja redakcija, patvirtinta 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263) patvirtintais Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (toliau – ir Reikalavimai), be kita ko, nustatančiais, kad jog ilgalaikio sulaikymo kameros bendras plotas turi būti ne mažesnis nei 5 kv. m, turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, patalpoje turi būti lova, taburetės, stalas, jog šalia ilgalaikio sulaikymo kamerų įrengiama prausykla, langų įrengimas yra neprivalomas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, dušas, elektros lizdai. Vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis nei 5 kv. m., atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą. Teismas pažymėjo, jog šie reikalavimai yra taikomi tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams, tačiau, nesant kitų teisės aktų, kurie nurodytų jau esamų ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimą, teismas atkreipė dėmesį į šiuos reikalavimus, taikydamas kaip įstatymo analogiją.

7. Iš pateikto 2016 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo „Dėl A. B. skundo“ teismas nustatė, jog asmenų, buvusių ilgalaikio sulaikymo patalpose tam tikru laiku, apskaita Šiaulių AVPK Raseinių r. PK vedama nebuvo, tokio reikalavimo nebuvo. Jame taip pat nurodoma, jog ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikoma ne daugiau kaip po du asmenis. Teismui pateikti įrodymai, jog Šiaulių AVPK Raseinių r. PK yra įrengtos 3 ilgalaikio sulaikymo kameros, jų bendras plotas yra 8,0975 kv. m, sanitarinis mazgas jose užima 0,9 kv. m. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengta prausykla – dušas. Pasivaikščiojimo kiemeliai neįrengti, nes to teisės aktai nenumato, asmenys ilgalaikio sulaikymo kamerose būna ne daugiau kaip 48 val. Kamerose yra šaltas ir šiltas vanduo. Pelėsio ant sienų nėra, tačiau sienos galėjo būti buvo purvinos. Kameroje yra lovos, spintelės be durų, dvi taburetės ir stalas, įrengta dirbtinė ventiliacija, rozečių nėra, to teisės aktai nenumato.

8. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo kamerose buvo laikomas nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 20 d., tokiu būdu ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo beveik 2 paras. Duomenų, po kiek asmenų buvo laikoma ilgalaikio sulaikymo patalpose, nepateikta, nurodoma, jog buvo laikoma 1–2 asmenys, tad pareiškėjui A. B. teko nuo 4,05 kv. m iki 8,09 kv. m ilgalaikio sulaikymo patalpos ploto. Išskaičiavus iš ilgalaikio sulaikymo patalpos sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko nuo 3,6 iki 7,2 kv. m kameros ploto. Pats pareiškėjas nurodo, jog visą laiką buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, šios aplinkybės nepaneigtos, tad teismas darė išvadą, jog pareiškėjui teko 3,6 kv. m kameros ploto, atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą.

9. Teismas pažymėjo, kad nors ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, tačiau, vertinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normą, jam esant ilgalaikio sulaikymo kameroje, teismas laikė, jog, taikant tiek šiuose teisės aktuose, tiek Reikalavimuose išdėstytas normas, asmeniu turi būti užtikrinama 5 kv. m kameros ploto, atmetant sanitarinio mazgo užimamą plotą. Taigi teismas sprendė, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso beveik 2 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą ilgalaikio sulaikymo patalpos plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpoje, teko mažiau kaip 5 kv. m ploto.

10. Vertindamas kitas aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvavo neturtinės žalos atsiradimą – lango, elektros lizdų, pasivaikščiojimo kiemelių, nebuvimą, ventiliacijos nebuvimą, negalėjimą susirašinėti, teismas šiuos argumentus atmetė. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių skundų dėl pareigūnų veiksmų, tad aplinkybę, kad jis nebuvo vedamas į dušą, laikė neįrodyta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jam buvo draudžiama išsiųsti laiškus, atsiliepime nurodyta, jog virš durų įrengta niša apšvietimui, kad šio apšvietimo nebuvo, neįrodyta.

11. Byloje akcentuota, kad pareiškėjas į Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpas buvo atvežtas kaip įtariamas padaręs nusikaltimą, etapuojant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus procesinių veiksmų atlikimui. Atsižvelgęs į tai, jog jam jau iki tol buvo apribota laisvė, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai apie tai, jog jis negalėjo pranešti šeimai, kur yra per tas dvi dienas, kai buvo Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose, ir dėl to labai pergyveno, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo trumpai, tik dvi dienas, tad tai ilgalaikių pasekmių jam sukelti negalėjo. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog jis dėl to lankėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus, teismas pabrėžė, jog pareiškėjas pats pareiškime nurodo, jog jo psichinė būklė yra sutrikusi dėl ankstesnio narkotikų vartojimo, o apsilankius 2013 m. liepos 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų sveikatos centras“ psichikos sveikatos skyriuje, jam nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimas – po grįžimo iš įkalinimo įstaigos.

13. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 31 mėnesiui nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių AVPK Raseinių r. PK. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (iš viso dvi dienos, neužtikrinant minimalaus kameros ploto asmeniui kameroje, bei įvertinant tai, jog sienos buvo purvinos), į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nurodė tik dvasinius išgyvenimus ir emocinį stresą, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, į tai, kad pažeidimas iš esmės buvo trumpalaikis, į tai, jog pareiškėjas kreipėsi dėl savo teisių gynimo, praėjus 31 mėnesiui nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių AVPK Raseinių r. PK, visus pateiktus argumentus bei atsikirtimus į juos, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 14. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti jo skundą.

15. Yra įsitikinęs, kad areštinės kameroje jam turėjo būti garantuojamos visos sąlygos kaip nuteistajam.

16. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė teisės į privatumą pažeidimo.

17. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę.

18. Šiaulių AVPK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisingai nustatė visas esmines bylai aplinkybes, tinkamai ištyrė įrodymus ir pateikė teisėtą ir pagrįstą teisinį vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo A. B. prašymas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną, praleistą ilgalaikio sulaikymo kameroje.

21. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas, nustačius neteisėtus Šiaulių AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2 dienas Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, galbūt nešvarioje kameroje, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus ir nusprendė, kad šiuo atveju pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

23. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių AVPK Raseinių r. PK patalpose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 20 d. (I t., b. l. 57).

24. Į bylą buvo pateikti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai (2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija). Nurodyta, kad šie Reikalavimai nustato statomų, rekonstruojamų, kapitališkai remontuojamų teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpų pagrindinius projektavimo, patalpų planavimo, įrengimo, higienos, vaizdo stebėjimo sistemos reikalavimus, šių patalpų techninį aprūpinimą. Vienas iš Reikalavimų tikslų – sudaryti asmenims, laikomiems šiose patalpose, sąlygas, užtikrinančias žmogaus orumą ir nepažeidžiančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimas yra reglamentuotas Reikalavimų 33 punkte. Pagal Reikalavimų 4 punktą ilgalaikio sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa, skirta teisės aktų nustatyta tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti ir laikyti iki 48 valandų. Reikalavimų 31 punkte numatyta, kad į operatyvaus valdymo padalinį pristatytiems asmenims uždaryti įrengiamos laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpos. Ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengiamos tik esant poreikiui ir tuose teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatuose, kuriuose nėra policijos areštinės.

25. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustatė, kad ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data, o 2 dalis (2005 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. X-331 redakcija) – jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybės institucijų vadovų bei kolegialių institucijų norminiai teisės aktai negalioja, kol jie nepaskelbti „Valstybės žiniose“. Taigi šia Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nuostata buvo apibrėžta kitų valstybės valdymo institucijų vadovų norminių teisės aktų oficialaus viešo paskelbimo bei jų įsigaliojimo tvarka.

26. Pažymėtina, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas, įtvirtinęs teisinį reguliavimą dėl, be kita ko, teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo, numato, jog ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai (6 str. 2 d. 11 p.) registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (19 str. 1 d.). Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pažymėtina, kad neįsigaliojęs norminis teisės aktas negali būti taikomas sprendžiant asmenų subjektinių teisių bei pareigų klausimus atitinkamų teisinių santykių srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1010-442/2017).

27. Reikalavimai, kurie yra norminis teisės aktas, nustatyta tvarka paskelbti nebuvo, jie nėra įsigalioję, todėl jais, sprendžiant dėl pareiškėjo laikymo sąlygų ilgalaikio sulaikymo patalpose tinkamumo, vadovautis nėra galima.

28. Pažymėtina, kad Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, nustato teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką. Areštinių taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos areštinė – tai teritorinės policijos įstaigos padalinys, skirtas sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio reikalavimus ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimui, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo dalies, susijusios dėl sąlygomis ilgalaikio sulaikymo patalpose, taikytini teisės aktai, nustatantys reikalavimus areštinėms, kuriose taip pat laikomi sulaikyti asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 4 str. 6 d.) (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-784-624/2017).

30. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam ilgalaikio sulaikymo patalpose teko nepakankamai gyvenamojo ploto, pažymėtina, jog Areštinių taisyklių 80 punkte yra nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Atsižvelgiant į tai, kad Areštinių taisyklėse nustatyta 5 kv. m norma žmogui, neskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, darytina išvada, kad areštines kameroje laikant 2 žmones, minimali gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo užtikrinta. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo minimalaus ploto reikalavimų pažeidimą.

31. Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengtas netinkamai. 2016 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 56–58) nurodyta, kad sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis reikalavimais, atskirti 120–130 cm aukščio pertvara.

32. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

33. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareigos užtikrinti privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, darytina išvada, jog ir ilgalaikio sulaikymo patalpose, tik įrengus 120–130 cm aukščio sienelę, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas tinkamai.

34. Atsakovas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsiliepime į pareiškėjo skundą patvirtino, kad areštinės sienos purvinos, nėra spintelės, veidrodžio, langų, rozečių (I t., b. l. 57). Pareiškėjas tvirtino, kad areštinėje nebuvo vėdinimo.

35. Pagal Areštinių taisyklių 81 punktą, kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui skiriama lova. Kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Maitinimo metu policijos areštinėje laikomiems asmenims skiriami stalo indai. Pagal HN 37:2009 sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal HN 37:2009 21 punktą, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.).

36. Taigi, kaip matyti, pagal išdėstytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju konstatuotinas areštinės įrengimo teisės aktų pažeidimas, tinkamai neįrengiant veidrodžio ir spintelių.

37. Atsakovas patvirtino, kad areštinėje nėra langų, įrengta dirbtinė ventiliacija. Šiuo aspektu įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog patalpoje nebuvo vėdinimo, bei teisės aktų reikalavimus (ypač atkreipiant dėmesį į papildomą ventiliaciją sanitariniame mazge), konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, kad areštinėje vėdinimas buvo pakankamas.

38. Rozečių įrengimas nėra reglamentuojamas, be to, atsakovas patvirtino, kad, norintys pasišildyti vandens, asmenys turi teisę kreiptis į pareigūnus. Šiuo aspektu pareiškėjo skundų nebuvo gauta, todėl pareiškėjo argumentai dėl rozečių neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

39. Atsakovas nurodė, kad virš durų buvo įrengta niša apšvietimui, tačiau pareiškėjas pabrėžė, kad apšvietimas buvo toks prastas, jog negalėjo skaityti ir rašyti laiškų. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas jokių įrodymų dėl pakankamo apšvietimo patalpose nepateikė, šiuo aspektu taip pat konstatuotinas teisės aktų pažeidimas.

40. Pareiškėjas taip pat skundėsi ir dėl to, kad Šiaulių AVPK Raseinių r. PK nėra įrengta pasivaikščiojimo kiemelių. Pagal HN 37:2009 17.3 punktą policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į ilgalaikio sulaikymo patalpų ir areštinių skirtumus, į ilgalaikio sulaikymo patalpų specifiką ir tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau nei 48 valandas. Pareiškėjas Šiaulių AVPK Raseinių r. PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas 2 paras. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas, pakankamai trumpą laikotarpį neturėjęs galimybės išeiti į lauką pasivaikščioti, patyrė neturtinę žalą. Be to, pažymėtina, jog ir pagal Areštinių taisyklių 7.10 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių atmestini kaip nepagrįsti.

41. Pagal HN 37:2009 7.12 punktą, asmuo, laikomas areštinėje, turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Nors pareiškėjas teigia, kad šiltu dušu jam nebuvo leidžiama naudotis, tačiau šiuo aspektu skundų pareigūnams jis nebuvo pateikęs, nagrinėjamu atveju dušo įrengimą patvirtina pridėtos nuotraukos (I t., b. l. 63), todėl, atsižvelgiant į tai, kad areštinėje pareiškėjas praleido 2 dienas, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Apibendrinant konstatuotina, kad 2 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, sanitarinis mazgas įrengtas neužtikrinant pareiškėjui privatumo, trūko kameros inventoriaus, kameros buvo purvinos, buvo prastas apšvietimas bei ventiliacija. Taigi pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl vertintina, kad šiuo aspektu yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

43. Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko, – teisingumo principo.

44. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

45. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

46. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

47. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų panašiose savo pobūdžiu bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

48. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas administracines bylas Nr. A-676-858/2015, A-716-575/2015, A-716-575/2015, A-984-575/2015 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį ir itin trumpą jų trukmę, todėl vertindama, jog 2 dienos ilgalaikio sulaikymo kameroje negalėjo turėti esminio poveikio pareiškėjo sveikatai, kadangi su sveikata susijusių prašymų ar skundų pareiškėjas pareigūnams nepateikė, o į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi praėjus daugiau ne 2,5 m., į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti šiuo atveju pakanka teisės pažeidimo pripažinimo kaip teisingos satisfakcijos už pareiškėjo patirtą skriaudą.

50. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius