2024-11-13 Nr. AB-16519-3-61-3-01877-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2216-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01877-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ skundą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Norvelita“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. MĮPN-87 „Dėl Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Tarnybos Kauno departamentas 2020 m. birželio 10 d. surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Maisto įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-44 (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų maisto produktą – sūdytą atlantinių lašišų filė su oda (tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. gegužės 24 d., partijos Nr. 2208N1-6A-256) (toliau – ir Produktas), kuris neatitiko Protokole nurodytų produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Praėjus beveik 2 metams po Protokolo surašymo, Tarnyba 2022 m. balandžio 12 d. priėmė Nutarimą, kuriuo už Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą pareiškėjui skyrė 700 Eur baudą.

2.2. Nutarimas priimtas remiantis leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. tyrimų protokole Nr. 4-20/01129/1-5M (toliau – ir Tyrimų protokolas) pateikta išvada, kad trijuose iš penkių Produkto mėginių (Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4) nustatytas padidintas bakterijos Listeria monocytogenes kiekis. Pareiškėjas teigė, kad temperatūra turi didžiulę įtaką bakterijos Listeria monocytogenes dauginimuisi. Lietuvos standarto LST 1615:2000 „Maisto produktai ir maisto priedai. Mėginių ėmimas ir ruošimas mikrobiologiniams tyrimams“ (toliau – ir Standartas LST 1615:2000) 4.4.2 papunktyje nurodyta, kad mėginių ėmimo ataskaitoje turi būti nurodytos visos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos mėginiui (įpakavimo būklė, aplinkos temperatūra, santykinis oro drėgnis, produktų ir mėginių temperatūra, mėginių ėmimo priemonių ir mėginių taros sterilizavimo būdas ir kita informacija). Nei imant Produkto mėginius mikrobiologiniams tyrimams atlikti, nei atliekant mikrobiologinius tyrimus Instituto Klaipėdos teritoriniame skyriuje nebuvo matuojama Produkto mėginių temperatūra, o buvo matuojama tik aplinkos temperatūra. Kauno technologijos universiteto Maisto institutas 2022 m. gegužės 6 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad priimant į laboratoriją šaltai rūkytos/sūdytos lašišos mėginius mikrobiologiniams tyrimams (tarp jų Listeria monocytogenes skaičiui nustatyti), yra būtina išmatuoti tiriamųjų mėginių temperatūrą. Šaltai rūkytos/sūdytos lašišos mėginio temperatūra gali turėti įtakos mikrobiologinių tyrimų rezultatams (tarp jų Listeria monocytogenes skaičiui). Tarnyba nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad į Instituto Klaipėdos teritorinį skyrių mikrobiologiniams tyrimams pristatyti Produkto mėginiai prekybos vietoje (jų ėmimo metu) buvo tokios temperatūros, kokiai esant Produktas išlieka saugus.

2.3. Imant Produkto mėginius mikrobiologiniams tyrimams, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė atsirinkti atsarginį mėginį, nors tokia teisė jam yra numatyta. Pareiškėjas savikontrolės tikslais atliko jo dispozicijoje buvusio tos pačios partijos Produkto mėginių mikrobiologinius tyrimus, kurių metu Listeria monocytogenes bakterijų nebuvo nustatyta. Ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjo poziciją, kad Produkto mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatus, kurių pagrindu jam taikyta atsakomybė, lėmė netinkamas Produkto mėginių paėmimas ir netinkamas paruošimas tyrimams.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nurodo tik hipotetinio ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius dėl Produkto mėginių paėmimo aplinkybių, nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais ir aplinkybėmis.

3.2. Vadovaujantis Maisto/pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti akto forma, patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. B1-489 (toliau – ir Forma), mėginio paėmimo tirti metu yra matuojama ir Formoje nurodoma tik aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu ir jo priėmimo tirti laboratorijoje metu. Nagrinėjamu atveju Akte užfiksuota, kad aplinkos temperatūra mėginio paėmimo metu buvo +2,1 °C, o jo priėmimo laboratorijoje metu +4 °C. Tarnybos vertinimu, Standarto LST 1615:2000 4.4.2 papunkčio nuostata suteikia mėginį imančiam atsakingam asmeniui, taip kaip jis apibrėžtas Standarto LST 1615:2000 4.1 papunktyje (t. y. turintis specialų paruošimą ar patirtį), atsižvelgus į konkrečias mėginio paėmimo tirti aplinkybes, priimti sprendimą nurodyti ar ne mėginio temperatūrą, tačiau šios nuostatos negalima laikyti imperatyvia. Atsakovas pabrėžė, jog iš Tarnybos Klaipėdos departamento 2020 m. gegužės 20 d. Maisto / pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti akto Nr. 37MTA-869 (toliau – ir Mėginio paėmimo tirti aktas) turinio matyti, jog Instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus laborantė, kuri priėmė mėginį, pasirašytinai patvirtino, kad nagrinėjamu atveju mėginys buvo tinkamas tyrimams.

3.3. Institutas yra paskirta oficialioji laboratorija Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema, atitinkanti LST EN ISO/IEC 17025:2018 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliamų bendrųjų reikalavimų standarto (toliau – ir Standartas LST EN ISO/IEC 17025:2018) reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo abejoti kompetentingos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais.

3.4. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas Nr. 178/2002) 17 straipsnio 1 dalyje maisto tvarkymo subjektams nustatyta pareiga visuose su jų kontroliuojamu maisto verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Pareiškėjui, kaip produktą pagaminusiam maisto verslo subjektui, teko pareiga užtikrinti, kad visą pateiktų rinkai produktų tinkamumo vartoti laikotarpį bakterija Listeria monocytogenes neviršytų leistinos ribos.

3.5. Produktas buvo UAB „Maxima LT“ žinioje, todėl klausimas dėl papildomo mėginio atrinkimo pagrįstai buvo sprendžiamas būtent su UAB „Maxima LT“ atstove, kuri savo parašu patvirtino, kad nepageidauja atsarginio mėginio. Jeigu pareiškėjas mano, kad vykstant valstybinei kontrolei jam yra ar bus reikalingi atsarginiai mėginiai, jis turėtų bendradarbiauti su tais ūkio subjektais, kuriems tiekia savo produkciją.

3.6. Duomenų apie pareiškėjo atliktus produkto mikrobiologinius tyrimus, kurių metu Listeria monocytogenes bakterijų galimai nebuvo nustatyta, Tarnybos turimoje bylos medžiagoje nėra. Tokių rašytinių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir teismui. Jeigu pareiškėjas ir paėmė bei pateikė tyrimui savo mėginį, tai galimai buvo atlikta be Tarnybos žinios, ne pagal teisės aktuose nustatytą valstybinių mėginių ėmimo tvarką. Teisės aktais atitinkamus tyrimus pavesta atlikti tik Institutui, o ne bet kokiai kitai laboratorijai.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Norvelita“ skundą atmetė.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. kovo 13 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nustatė, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų.

III. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Norvelita“ skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad Mėginio paėmimo tirti akte yra pateikta informacija, kurią pateikti buvo būtina pagal Formą – apie aplinkos temperatūrą mėginio paėmimo metu ir aplinkos temperatūrą mėginio laboratorijoje priėmimo metu. Formoje nėra nurodyta, kad privalo būti matuojama ir pateikta informacija ir apie maisto mėginių temperatūrą.

8. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Standarto LST 1615:2000 4.1, 4.4.1 ir 4.4.2 papunkčių formuluotes, vertinant jas sistemiškai (pvz., 4.4.1 papunktyje nurodyta, kokie duomenys turi būti ataskaitoje, prie dalies 4.4.2 papunktyje nurodytų duomenų yra parašyti žodžiai „jeigu reikia“, pagal 4.4.2 papunktį, turi būti nurodytos visos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos mėginiui, bet jų sąrašas nėra baigtinis), nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad pagal Standarto LST 1615:2000 4.4.2 papunktį Tarnyba, imdama valstybinį Produkto mėginį, turėjo pareigą išmatuoti Produkto mėginio temperatūrą.

9. Teismas pažymėjo, kad valstybinį Produkto mėginį paėmė įgalioti asmenys, turintys specialų pasiruošimą ir patirtį šioje srityje; priimant valstybinį Produkto mėginį tirti laboratorijoje, jį priėmė įgaliotas asmuo (laborantė), kuris nurodė, kad mėginys tyrimams tinkamas, valstybinio Produkto mėginio tyrimą atliko Institutas – akredituotas ir paskirtas oficialiąja laboratorija mėginių, paimtų vykdant oficialią maisto ir veterinarinę kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams bei diagnostiniams tyrimams atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka. Nei Akte, nei Tyrimų protokole nėra nurodyta, kad valstybinis Produkto mėginys ar kuris nors jį sudarantis tiriamasis vienetas nėra tinkamas tyrimams. Teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto 2022 m. gegužės 6 d. raštas nepaneigia Instituto tyrimo ir Tyrimų protokole išdėstytų tyrimo išvadų ir nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu.

10. Teismas pažymėjo, kad turi būti sistemiškai vertinamas Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 punkte, 17 straipsnio 1 dalyje, 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (toliau – ir Reglamentas Nr. 178/2002) 3 straipsnio 1 dalyje, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 2 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra maisto verslo operatorius, maisto tvarkymo subjektas, kuris turėjo užtikrinti, kad Produktas atitiktų Reglamento (EB ) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.2 papunkčio reikalavimus kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape. Teismas nesutiko su pareiškėju, kad jis neturi jokių svertų kontroliuoti, kaip laikomasi temperatūrinio režimo prekybos ar sandėliavimo vietoje. Pareiškėjas, kaip gamintojas, sudaro sutartį su mažmeninės prekybos subjektu dėl pareiškėjo gaminamų maisto produktų pardavimo, todėl turi aptarti/susitarti dėl būtinų maisto produktų laikymo sąlygų.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog Nutarimas turi būti panaikintas, be kita ko, tuo pagrindu, kad Tarnybos atstovai, ėmę mėginius, nesivadovavo Standarto LST 1615:2000 4.2.2 papunkčiu, tačiau, pats pareiškėjas į bylą nepateikė Standarto LST 1615:2000 4.1.1 papunktyje nurodytos mėginių ėmimo ataskaitos dėl savikontrolės tikslais paimtų mėginių, kurie buvo tirti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto maisto tyrimo centre, nors tokia ataskaita pagal Standartą LST 1615:2000 turi būti pateikta; yra nežinomos mėginių atrinkimo sąlygos ir tvarka; mėginiai atrinkti praėjus ne vienai dienai pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, pareiškėjo mėginys paimtas ne pagal teisės aktuose nustatytą valstybinių mėginių ėmimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo į bylą pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2020 m. birželio 2 d. Tyrimų protokolas Nr. 85 649 nesudaro pagrindo abejoti Tyrimo protokolo rezultatais bei naikinti Nutarimą.

12. Kaip matyti iš Akto, valstybinis Produkto mėginys buvo paimtas UAB „Maxima LT“, Akte yra grafa „Atsarginis mėginys“, prie kurios nurodyta, kad atsarginis mėginys nepaimtas ir yra parduotuvės direktorės parašas. Teismo vertinimu, tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo sudaryta galimybė atsirinkti atsarginį mėginį. Teismo vertinimu, tarp pareiškėjo ir UAB „Maxima LT“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai dėl Produkto pardavimo UAB „Maxima LT“; pardavinėjant Produktą UAB „Maxima LT“ ir buvo paimtas valstybinis Produkto mėginys. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad UAB „Maxima LT“ atstovas, aptariamu atveju nepageidavęs atrinkti atsarginio Produkto mėginio, nelaikytinas pareiškėjo atstovu. Teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į valstybinės kontrolės specifiką, būtinumą atlikti ją operatyviai, pritarė Tarnybos pozicijai, kad jeigu pareiškėjas mano, jog vykstant valstybinei kontrolei mažmeninės prekybos subjekto patalpose jam yra ar bus reikalingi atsarginiai mėginiai, jis turėtų bendradarbiauti su tais mažmeninės prekybos subjektais, kuriems tiekia savo produkciją, ir susitarti dėl atsarginių mėginių (ne)būtinumo. Teismo vertinimu, vien atsarginio mėginio nepaėmimas savaime nepaneigia Tyrimo protokole užfiksuotų duomenų teisingumo.

13. Nustatęs, kad Tarnybos Kauno departamentas Protokolą surašė 2020 m. birželio 10 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas baudos skyrimo terminas, teismas konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas priimtas nepasibaigus Įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam dvejų metų nuo pažeidimo nustatymo dienos baudos skyrimo terminui.

IV. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Vykdant ūkio subjektuose valstybinę maisto ir valstybinę veterinarinę kontrolę, produktų mėginiai imami vadovaujantis atitinkamais mėginių paėmimą reglamentuojančiais teisės aktais. Mėginio paėmimo tirti akte nurodyta, kad mėginio paėmimą reglamentuoja Standartas LST 1615:2000. Šio standarto 4.4.2 punkte nurodyta, kad mėginių ėmimo ataskaitoje turi būti nurodytos visos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos mėginiui (įpakavimo būklė, aplinkos temperatūra, santykinis oro drėgnis, produktų ir mėginių temperatūra, mėginių ėmimo priemonių ir mėginių taros sterilizavimo būdas ir kita informacija). Byloje neginčijamai nustatyta, kad Tarnybai imant Produkto mėginius, jų temperatūra nebuvo matuota.

15.2. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto 2022 m. gegužės 6 d. rašte mokslininkai (t. y. specialiųjų žinių turintys asmenys) nurodė, kad priimant į laboratoriją šaltai rūkytos/sūdytos lašišos mėginius mikrobiologiniams tyrimams yra būtina išmatuoti tiriamųjų mėginių temperatūrą. Mokslininkų tvirtinimu, šaltai rūkytos/sūdytos lašišos mėginio temperatūra gali turėti įtakos mikrobiologinių tyrimų rezultatams. Tarnyba savo viešai išplatintame pranešime taip pat akcentuoja temperatūrinio režimo svarbą užtikrinant greitai gendančių maisto produktų saugą. Taigi pareiškėjo abejonės, jog Produkto mėginio tyrimo rezultatus galėjo nulemti tai, kad Produkto mėginys iki jo paėmimo tirti prekybos vietoje galėjo būti laikomas netinkamoje temperatūroje, nėra tik teorinio lygmens pasvarstymai.

15.3. Tarnybos ir teismo argumentas, kad tyrimams imamo mėginio temperatūros matavimas nėra būtinas, nes tai nėra numatyta mėginio paėmimo tirti akte, nėra teisiškai pagrįstas ir logiškas, kadangi reikalavimas matuoti mėginio temperatūrą yra numatytas Standarte LST 1615:2000.

15.4. Teismas klaidingai sprendė, kad UAB „Maxima LT“ atstovas, nepageidavęs atsirinkti atsarginio Produkto mėginio, laikytinas pareiškėjo atstovu. Pareiškėjas nekontroliuoja UAB „Maxima LT“, šios bendrovės atžvilgiu neturi jokių įgalinimų ir šiai bendrovei nėra suteikęs įgaliojimų atstovauti pareiškėjo interesus. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie valstybinių mėginių ėmimą ir jam nebuvo sudarytos sąlygos atsirinkti atsarginį Produkto mėginį.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, papildomai nurodant, kad:

16.1. Tarnybos darbuotojas, imdamas mėginius tyrimui, įvertina produkto, kurio mėginys yra imamas, laikymo sąlygas, patikrina šaldymo įrangos pateikiamus duomenis apie temperatūrinį režimą, patikrina šaldymo įrangos termometrus, be kita ko, pats pamatuoja ir akte užfiksuoja mėginio aplinkos temperatūrą. Tuo atveju, jeigu produkto laikymo sąlygos neatitinka tokio pobūdžio produktui keliamų laikymo sąlygų, mėginys nėra imamas ir tiriamas. Nagrinėjamu atveju mėginio paėmimo metu aplinkos temperatūra buvo +2,1 °C. Vien ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad paties mėginio temperatūra negalėjo būti ženkliai aukštesnė.

16.2. Pardavėjas UAB „Maxima LT“ užtikrino produkto laikymo temperatūrinį režimą, jis be kita ko, buvo užtikrintas ir mėginio priėmimo tirti metu. Tačiau net ir įvykdžius apelianto nurodytas produkto laikymo sąlygas, buvo nustatyta, kad Produktas yra nesaugus. Nei pardavėjas, nei mėginius imanti ir pateikianti tirti Tarnyba neturi įsitikinti paties mėginio temperatūra, o privalo užtikrinti tinkamą produkto laikymo aplinkos temperatūrinį režimą. Apelianto pasvarstymai, kad galimai buvo pažeistos produkto laikymo temperatūros sąlygos, neturi jokio pagrindo.

16.3. Produktas, kurio mėginys buvo paimtas tyrimui, priklausė UAB „Maxima LT“. Atsarginis mėginys, nesant produkto savininko pageidavimo, nebuvo atrinktas. Pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, kadangi mėginio paėmimo metu jis nebuvo produkto savininkas. Teisės aktai nenumato pareigos informuoti produkto gamintoją apie vykdomą kito ūkio subjekto patikrinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. MĮPN-87 „Dėl Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriame pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą skirta 700 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Ginčijamu Nutarimu Bendrovei skirta 700 Eur bauda už Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad Bendrovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, pateikė rinkai nesaugų maistą – Produktą (t. y. sūdytų atlantinių lašišų filė su oda (tinkamumo vartoti terminas – iki 2020 m. gegužės 24 d., partijos Nr. 2208N1-6A-256). Tokią išvadą Tarnyba padarė įvertinusi tai, kad trijuose iš penkių 2020 m. gegužės 20 d. iš mažmeninės prekybos subjekto UAB „Maxima LT“ (duomenys neskelbtini), Klaipėda) paimtų mėginių buvo nustatytas leistiną normą viršijantis Listeria monocytogenes kiekis.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, jog Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes jis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

20. Pirmiausiai paminėtina, kad Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „maisto tvarkymo subjektai <...> privalo pateikti į rinką saugų maistą <...>“. Maisto tvarkymo subjektais be kitų laikomi juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (Įstatymo 2 str. 16 d., Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 str. 3 d.). Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „maisto tvarkymo subjektams <...>, pateikusiems į rinką nesaugų maistą <...>, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. <...>“.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas UAB „Norvelita“ ginčo Produktą pagamino ir patiekė į rinką, o UAB „Maxima LT“ (duomenys neskelbtini), Klaipėda) ginčo Produktą platino mažmeniniu būdu. Vadinasi, abu paminėti juridiniai asmenys nagrinėjamos bylos kontekste laikytini maisto tvarkymo subjektais, kuriems, be kita ko, kilo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga pateikti į rinką saugų Produktą ir kuriems nustatyta tvarka ir pagrindais gali būti pritaikyta Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta sankcija, t. y. skirtas įspėjimas arba bauda.

22. Įvertinus pareiškėjo Tarnybai teiktų paaiškinimų, teismams pateiktų procesinių dokumentų ir surinktų įrodymų turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas neneigia, jog ginčo Produktą pagamino ir į rinką patiekė Bendrovė. Taip pat Bendrovė bendradarbiavo su Tarnyba išimant iš apyvartos Produkto likučius. Tačiau pareiškėjas laikosi nuoseklios pozicijos, jog jam bauda Nutarimu paskirta nepagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir teikiamus įrodymus, vertina, kad Bendrovė nuosekliai siekia įrodyti, jog Tarnybos nustatyti maisto saugos pažeidimai atsirado dėl nuo Bendrovės valios nepriklausančių priežasčių. Kitaip tariant, pareiškėjas tiek administracinės procedūros metu, tiek teisme įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė turi būti atleista nuo atsakomybės už nustatytą Maisto įstatymo pažeidimą, taip pat kad dėl paminėtos priežasties Bendrovei Nutarimu paskirta ekonominė sankcija – bauda – turi būti panaikinta.

23. Tiek bylą nagrinėjant Tarnybos komisijos posėdyje, tiek teismuose pareiškėjas savo poziciją grindė konkrečiais argumentais ir teikė su tuo susijusius įrodymus:

23.1. Pareiškėjas tvirtino, kad Bendrovės tirtuose tos pačios partijos Produkto mėginiuose leistiną normą viršijantis Listeria monocytogenes kiekis nebuvo nustatytas. Šiam argumentui pagrįsti į bylą pateiktas Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro Tyrimų protokolas Nr. 85649, iš kurio turinio matyti, jog atlikus sūdytos Atlantinės lašišos filė su oda (partijos Nr. 2208N1-6A-256) monocitogeninių listerijų (Listeria monocytogenes) neaptikta.

23.2. Pareiškėjas įrodinėjo, kad 2020 m. gegužės 20 d. iš mažmeninės prekybos subjekto UAB „Maxima LT“ (duomenys neskelbtini), Klaipėda) imant mėginius, kuriuose vėliau nustatytas leistiną normą viršijantis Listeria monocytogenes kiekis, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie, pareiškėjo vertinimu, galėjo turėti esminės įtakos, be kita ko, vertinant galimybę atleisti Bendrovę nuo atsakomybės už Maisto įstatymo nuostatų (3 str.1 d.) pažeidimą. Tvirtino, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie valstybinių mėginių ėmimą 2020 m. gegužės 20 d. ir jam nebuvo sudarytos sąlygos atsirinkti atsarginį Produkto mėginį (tai, be kita ko, patvirtina 2020 m. gegužės 20 d. Aktas Nr. 37MTA-869). Teigė, kad Tarnybai imant Produkto mėginius, jų temperatūra nebuvo matuota, nors tai numatyta Standarte LST 1615:2000. Produkto mėginio tyrimo rezultatus galėjo nulemti tai, kad Produkto mėginys iki jo paėmimo tirti prekybos vietoje galėjo būti laikomas netinkamoje temperatūroje.

24. Atleidimo nuo atsakomybės (įskaitant atsakomybę už Maisto įstatymo 7 str. 1 d. pažeidimą) pagrindai įtvirtinti šio įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje: „Maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad: 1) jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto į rinką nepateikė; 2) maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių; 3) tuo metu, kai nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką; 4) vartotojas naudojo su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala; 5) maisto produkto (produktų) ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pavojingąsias savybes lėmė nenugalima jėga“.

25. Teisėjų kolegija, paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi pareiškėjo argumentus ir įrodymus, kuriais jie grindžiami (žr. šio teismo sprendimo 23 p.), prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia įrodyti, kad jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už nesaugaus maisto (t. y. Produkto) pateikimą į rinką (Įstatymo 7 str. 1 d.) Įstatymo 123 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad maisto tvarkymo subjektas neatsako už nesaugaus maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad maistas tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių.

26. Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų taikymo tvarka reglamentuojama šio įstatymo 125 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjusi bylą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima nutarimą, kuriame nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad paminėtos Maisto įstatymo 125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pažeidėjo ir (ar) jo atstovo teisės (ypač teisė duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus) ir šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinti Tarnybos nutarimo turiniui keliami reikalavimai (ypač reikalavimas nurodyti pažeidimo aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamas nutarimas), suponuoja, kad Tarnybos nutarimas dėl Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų taikymo privalo būti tinkamai motyvuotas, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl tokiame nutarime Tarnyba privalo atlikti pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais ir atsakyti į pagrindinius pažeidėjo ir (ar) jo atstovo argumentus.

28. Paminėto teisinio reguliavimo ir pateiktų išaiškinimų kontekste įvertinus ginčijamo Nutarimo turinį, darytina išvada, kad Nutarime nėra pateikti Tarnybos motyvai, be kita ko, atsakant į įrodymais pagrįstus Bendrovės argumentus dėl jos atleidimo nuo atsakomybės už nustatytą Maisto įstatymo pažeidimą, įvertinus tai, kad galbūt Produktas tapo nesaugus vėliau ne dėl Bendrovės, o dėl trečiojo asmens, t. y. mažmeninės prekybos subjekto UAB „Maxima LT“, veiksmų netinkamai neatsargiai saugant (sandėliuojant) Produktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis Nutarimo motyvavimo trūkumas yra esminis. Nagrinėjamu atveju tai yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Nutarimą.

29. Nagrinėjamos bylos kontekste teisinio ir faktinio pagrindimo stokoja pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su Bendrovės ir mažmeninės prekybos subjekto UAB „Maxima LT“ galbūt sudarytos sutarties vertinimu ir jos sąlygų aiškinimu. Byloje nėra duomenų apie pirmosios instancijos teismo minimos sutarties turinį, ir apie tai, ar apskritai tokia sutartis buvo sudaryta.

30. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Nutarimas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Nutarimą.

32. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. vasario 28 d. atstovavimo sutartį, 2022 m. birželio 10 d. sąskaitą už teiktas teisines paslaugas, 2022 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 700 Eur. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad gali būti priteisiama.

35. Byloje pateiktos 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymo, 2022 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymo ir 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymo kopijos patvirtina, kad pareiškėjas už skundo ir apeliacinio skundo padavimą teismui sumokėjo atitinkamai 22,50 Eur, 11,25 Eur ir 11,25 Eur žyminio mokesčio, todėl iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina suma yra 733,75 Eur (700+22,50+11,25+11,25=745). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. MĮPN-87 „Dėl Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ iš atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 745 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė