065bb69a-06b2-4982-87f5-e9812ddac5c5 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-379-856/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07082-2017-9                               Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.10;

 3.3.1.18.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės T. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1025-1028/2018 pagal ieÅ¡kovės T.

L. ieÅ¡kinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų V. L. dėl pažeistų teisių, nesusijusių su nuosavybės netekimu, atstatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė T. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atstatyti T. L. pažeistas teises, įpareigoti atsakovÄ A. M. panaikinti infiltravimo laukÄ , įrengtÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (1–5 b. l.).

IeÅ¡kovė nurodė, kad jai ir jos sutuoktiniui V. L. pagal 2002-05-24 pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha žemės Å«kio (sodų) paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklype stovi sodo pastatas. Atsakovui pagal 2005-01-14 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso 0,0659 ha mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Sklypai turi bendrÄ 53,70 m ribÄ . 2016-09-14 atsakovas savo sklype įsirengė vietinį inžinerinį statinį - individualiÄ nuotekų valymo sistemÄ , susidedančiÄ iÅ¡ įrenginio Bioclar-6, filtravimo Å¡ulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais.

Infiltravimo laukÄ atsakovas įrengė apie 10-20 cm nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos ir apie 1 m nuo jos sodo namelio. Jis iÅ¡kasė apie 2 x 3 m skersmens ir apie 1,5 m gylio duobę. Atsakovo įrengtas infiltravimo laukas pažeidžia jos, kaimyninio sklypo savininkės, teises, nesusijusias su nuosavybės netekimu. Jis įrengtas nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo iki gretimo sklypo ribos ir pastato, ir nesant jos sutikimo nuotekų valyklÄ Ä¯rengti mažesniu nei numatyta teisės aktuose atstumu. Pradėjus funkcionuoti visai nuotekų valymo sistemai, kanalizacijos srutos per infiltravimo laukÄ terÅ¡ žemę, pateks į jos namelio rÅ«sį, kur ir taip po didesnio lietaus susikaupia vanduo.

Be to, sklis blogas kvapas. Tokiu bÅ«du bus terÅ¡iama gamta, bus pažeistos jų teisės į saugiÄ aplinkÄ . Siekdama apginti savo teises, ieÅ¡kovė 2016-09-14 pateikė skundÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. Skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas 1,5 metro atstumu iki jų sklypo ribos sumontavo sertifikuotÄ maÅ¾Ä jį nuotekų valymo įrenginį Bioclar B-6; Å¡is įrenginys priskiriamas nesudėtingų statinių grupei; 1 metro atstumas iÅ¡laikytas.

Ä®rengto apie 10-20 cm nuo jos sklypo ribos infiltravimo lauko netyrė, neužfiksavo jo 2016-10-07 patikrinimo akte, dėl jo nepriėmė sprendimo. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas A. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vietinė nuotekų valymo sistema susideda iÅ¡ įrenginio Bioclar-6, filtravimo Å¡ulinio, infiltravimo lauko. Darbus atliko valymo įrenginių įrengimo sertifikuota įmonė UAB „Šiaulitas“. Pagal techninius duomenis, Å¡itas įrenginys atlieka kokybiÅ¡kÄ valymo darbÄ Å¡eÅ¡ių asmenų Å¡eimai, ir tai nėra maksimali valymo įrenginio apkrova, nes jo Å¡eima susideda tik iÅ¡ trijų asmenų.

Statybos inspektorius Z. J. J. 2016-09-28 atliko patikrinimÄ . Patikrinimo iÅ¡vadose nustatyta, kad T. L. skundas yra nepagrįstas, o sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys pastatytas nepažeidžiant teisės aktų. Å iaulių apygardos administracinis teismas nusprendė pareiÅ¡kėjos T. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (42–44 b. l.). Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. L. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė tenkinti ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais įrodymais, argumentais, reikalavimais ir priedais susipažino ir su jais sutinka (34–35 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis Å¡ių reikalavimų: pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (iÅ¡skyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismas konstatavo, jog nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų atstumas požeminei filtravimo sistemai galioja tik iki gyvenamosios ir vieÅ¡osios paskirties statinių, tuo tarpu ieÅ¡kovės pastatas sodo sklype nėra gyvenamasis. Požeminė filtravimo sistema taip pat nėra pastatas, tai yra inžinerinis statinys. Pats pavadinimas - požeminio filtravimo sistema – rodo, jog įrenginys turi atlikti nuotekų filtravimo funkcijÄ . PareiÅ¡kėjos sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra sodo namas, kuris neturi gyvenamojo namo statuso, ir minimalus leistinas atstumas nuo sodo namo iki vietinės nuotekų valyklos teisės aktais nėra reglamentuotas.

Teismo vertinimu, sklype adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys su vietiniu vamzdynu pastatytas didesniu (1,5 m) atstumu nei 1 m iki sklypo ribos, todėl toks gretimų sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimas nėra privalomas. Teisės aktai nenumato minimalaus privalomo atstumo, kuriuo nuo namo ar sklypo ribos turi būti įrengiamas filtracinis laukas (plotas). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualu tik nustatyti, ar atsakovo įrengtas laukas laikytinas įrenginiu, ar ne, aktualiu teisės aktų prasme.

Statybų inspekcijos darbuotojo nuomone, infiltravimo laukas nėra įrenginys. Tokiu atveju 1 metro atstumas nebÅ«tų pažeistas, kadangi pats valymo įrenginys pastatytas didesniu atstumu. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tÄ nustatyta, kad nurodyta institucija vertina infiltravimo laukÄ kaip nuotekų inžinerinių tinklų dalį. Pagal pateiktÄ atsakovo sklype įrengto valymo įrenginio techninį pasÄ , infiltravimo laukas visiÅ¡kai nėra bÅ«tinas, taigi, nėra ir bÅ«tinoji įrenginio sudėtinė dalis.

Techniniame pase nurodyta, kad įrenginį sudaro biologinis reaktorius, visas nuotekų valymas vyksta vienoje talpoje. IÅ¡valytos nuotekos iÅ¡leidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizacijÄ arba į filtracijos Å¡ulinį bei laukus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo įrengtas infiltraciniu įvardijamas laukas, kurio funkcija yra tik absorbuoti (sugerti) iÅ¡valytÄ vandenį, negali bÅ«ti traktuojamas kaip filtravimo sistema. Padaręs tokias iÅ¡vadas teismas konstatavo, kad pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, dėl ko nėra net Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo.

Teismas pažymėjo, kad bent jau Å¡iuo metu jokių ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens teisių ir interesų pažeidimo nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė T. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

Teismas negalėjo vadovautis Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu, teismas privalėjo aiÅ¡kintis visas su ieÅ¡kiniu susijusias aplinkybes iÅ¡ esmės. Teismas nepasisakė dėl melagingų ir prieÅ¡taraujančių vienas kitam, o ir sau patiems, atsakovo A. M. ir Inspekcijos specialisto Z. J. J. parodymų. 12.3. Nors Z. J. J. patikrinimo akte nurodytas 1,5 m atstumas, pats atsakovas A. M. savo parodymais paneigė Z. J. J. tikrinimo duomenis, pasakė, kad įrengė Bioclar įrenginį viduryje savo 13 m pločio sklypo ir 3 m atstumu nuo savo namo, o filtravimo laukÄ - 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos, nors jis sakė, kad iki ribos su ieÅ¡kovės sklypu.

Kasinėjimo darbais ieÅ¡kovė įrodė, kad filtravimo laukas įrengtas ties riba su jos sklypu. Teisėjas sÄ moningai pakeitė sÄ vokÄ filtracinis laukas ir pervardijo jÄ Ä¯ absorbcinį laukÄ .Pagal CK 4.103 straipsnį, teisė kreiptis į teismÄ atsiranda tik tuo atveju, kai statyba yra neteisėta. Neteisėtų statinių statybų faktÄ patvirtina byloje esantis dokumentas, paties atsakovo pateiktas statomo gyvenamojo namo projekto 2-as lapas - lauko inžinerinių tinklų nužymėjimo brėžinys.

Statybos priežiÅ«rÄ atliekančios organizacijos atstovas Z. J. J. neatliko savo pareigų ir neužtikrino statybų teisėtumo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas negali pripažinti savavaliÅ¡ka arba vykdoma pažeidžiant projektÄ be tokios kontroliuojančios institucijos iÅ¡vados statybÄ ir taikyti sankcijas.Atstumo nesilaikymas daro žalÄ ieÅ¡kovės sklypui - iÅ¡ įrenginio per filtravimo laukÄ nuotekos patenka į jos sodo sklypÄ . Susikaupęs vanduo nebesusigeria į žemutinius sluoksnius, jis laikosi pavirÅ¡iuje kaip pelkė, kaupiasi sodo namo rÅ«syje.

Nuolatinis techninio vandens nuleidimas po namo fundamentu gali pakenkti paties sodo namo stabilumui. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo įrengto statinio atitikimo statybos projektui. Atsakovo pateiktame statybos projekto plane nuotekų valymo sistema suprojektuota visai kito tipo ir visiÅ¡kai kitoje vietoje nei dabar įrengta. Plane yra nurodytas nuotekynas, taip pat 15 m spinduliu aplink jį raudona spalva pažymėta sanitarinė apsaugos zona, į kuriÄ neturėjo pakliÅ«ti jokie objektai, tuo pačiu ir ieÅ¡kovės sodo namas.

Atsakovas savavaliÅ¡kai įsirengė kito tipo nei buvo numatyta projekte nuotekų Å¡alinimo sistemÄ su dirbtiniu požeminiu filtravimo lauku, kitoje vietoje, ties riba su ieÅ¡kovės sklypu, bet be ieÅ¡kovės sutikimo, kas yra galiojančių įstatymų pažeidimas. 12.7. Teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, užėmė akivaizdžiÄ atsakovo palaikymo pozicijÄ , nes sÄ monin­gai neužfiksavo nepagrindusio savo veiksmų teisėtumo dėl savavaliÅ¡kos statybos prie pat sklypo ribos be ieÅ¡kovės leidimo atsakovo gyvenamojo namo projekto pažeidimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad vietinės nuotekų valymo sistemos įrengimo darbus atliko valymo įrenginių įrengimo sertifikuota įmonė UAB „Šiaulitas“, prieÅ¡ pradedant visus darbus, buvo aptarti visi klausimai ir priimtas tinkamiausias sprendimas. Statybos inspektorius Z. J. J. 2016-09-28 atliko patikrinimÄ , iÅ¡vadose nurodyta, kad T. L. skundas yra nepagrįstas ir sertifikuotas nuotekų valymo įrenginys pastatytas nepažeidžiant teisės aktų. 2017 metų balandžio 20 d.

Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė pareiÅ¡kėjos T. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . T. L. su sutuoktiniu V. L. ignoravo jiems pateiktas Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus iÅ¡vadas, patikrinimo aktus, nesutiko su Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartimi. Pateikus valymo įrenginio Bioclar-B6 sertifikatÄ , ieÅ¡kovė T. L. nesutiko su sertifikate pateiktais techninio paso duomenimis, valymo galimybėmis.

IeÅ¡kovė rėmėsi savo įžvalgomis, spėliojimais ir subjektyvia nuomone apie valymo įrenginio Bioclar-B6 galimybes. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gruodžio mėnesį T. L. pateiktose nuotraukose kitoje jos namelio pusėje matosi didelės balos, todėl galima teigti, kad pavasarį, rudenį, esant lietingai vasarai, ten visada kaupiasi vanduo. Trečiasis asmuo V. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, panaikinti savavaliÅ¡kos statybos objektÄ â€“ filtravimo laukÄ , įrengti atsakovo gyvenamojo namo statybos projekte numatytÄ nuotekų tvarkymo sistemÄ , priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad statybos priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos atstovas Z.J. J. savavaliÅ¡kai įrengtÄ prie ieÅ¡kovės sklypo ribos filtravimo laukÄ iÅ¡kart pavadino pažeidimu. Inspektorius Z. J. J. neatliko savo pareigų, nes neiÅ¡nagrinėjo T. L. 2016-09-14 skundo ir neužtikrino atsakovo sklype vykdomų statybų teisėtumo, tačiau teismas turėjo pripažinti atsakovo įrengtus nuotekų tvarkymo įrenginius savavaliÅ¡ka statyba arba statant juos pažeidus projektÄ , ir atsakovui A. M. taikyti sankcijas.

Teismas turėjo pasisakyti ir dėl raudona spalva projekte pažymėtos 15 m spindulio sanitarinės apsaugos zonos (SAZ), nustatomos aplink nuotekų tvarkymo sistemos objektus, ir į kuriÄ negalėjo pakliÅ«ti jokie objektai, ypač ieÅ¡kovės sodo namas. Pakeitęs nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo vietÄ ir jos tipÄ , atsakovas A. M. padarė esminius statomo gyvenamojo namo projekto pažeidimus. Atsakovas administracinėje byloje neteikė susipažinimui gyvenamojo namo statybos projekto ir geologinių tyrimų, o civilinėje byloje jų pateikimÄ vilkino iki pat paskutinio teismo posėdžio.

Pateikus teismui projektÄ , A. M. dokumentaliai paneigė Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus inspektoriaus Z. J. J. 2016-10-07 patikrinimo akto iÅ¡vadas ir duotus parodymus. Teismas             k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                                      IeÅ¡kovės T. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu, papildomai pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei T. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0681 ha žemės Å«kio (sodų) paskirties sklypas bei sodo pastatas, esantys Ramybės sodų 2-oji g. 49, Å iauliuose (7–8 b. l.). Atsakovui A. M. pagal 2005-01-14 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso 0,0659 ha mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (9–10 b. l.). IeÅ¡kovės teigimu, 2016-09-14 atsakovas savo sklype įsirengė vietinį inžinerinį statinį - individualiÄ nuotekų valymo sistemÄ , susidedančiÄ iÅ¡ įrenginio Bioclar-B6, filtravimo Å¡ulinio, infiltravimo lauko, sujungtų vamzdžiais.

Infiltravimo laukÄ atsakovas įrengė apie 10-20 cm nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos ir apie 1 m nuo jos sodo namelio, infiltravimo laukas pažeidžia jų, kaimyninio sklypo savininkų, teises, nesusijusias su nuosavybės netekimu. IeÅ¡kovė T. L. 2016-11-10 kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ (raÅ¡tÄ ) Nr. 2D-14499-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ , priimti sprendimÄ .

Å iaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu T. L. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (administracinė byla Nr. I-178-621/2017) (23–25 b. l.). Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Å¡ioje civilinėje byloje sprendimÄ , negalėjo vadovautis Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu, o privalėjo aiÅ¡kintis visas su ieÅ¡kiniu susijusias aplinkybes iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal I. Č. praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-3-294-916/2015). Vertinant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimÄ pirmiau pateiktų proceso teisės nuostatų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl prejudicinių faktų sampratos aspektu, teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡is Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Nurodytoje Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje dalyvavo tie patys proceso dalyviai – pareiÅ¡kėja T.

L., atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius bei trečiasis asmuo A. M.. Administracinėje byloje pareiÅ¡kėja T. L. reiÅ¡kė reikalavimÄ panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2016 m. spalio 11 d. sprendimÄ (raÅ¡tÄ ) Nr. 2D-14499-(19.2) ir įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

Administracinėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo atsakovės 2016 m. spalio 11 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o atstatyti jos pažeistas teises, įpareigojant atsakovÄ A. M. panaikinti infiltravimo laukÄ jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Taigi, administracinėje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės nėra Å¡ios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais Å¡ioje civilinėje byloje, nes jos neatitinka visų CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytų sÄ lygų.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu, nes teismo sprendimo turinys Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, naujai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus, paaiÅ¡kinimus, juos vertino atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumÄ , vadovaudamasis teisės aktais ir teismų praktika.

Teismo sprendime nėra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovaujasi Å iaulių apygardos administracinio teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl jų netiria, sprendime net neužsiminta apie Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, kaip turinčio prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ios bylos nagrinėjimui, taikymÄ . Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kokias aplinkybes konstatavo Å iaulių apygardos administracinis teismas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å iaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu kaip prejudiciniu faktu.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

1) pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (iÅ¡skyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimÄ . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius (toliau – ir Skyrius) 2016-10-11 raÅ¡te Nr. 2D-14499-(19.2) nurodė, kad Å iaulių skyriaus vyr. specialistas atliko patikrinimÄ ir 2016-09-30 surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundÄ aktÄ Nr. SPA-1610-(19.2) (13 b. l.).

Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkas 1,5 metro atstumu iki ieÅ¡kovės sklypo ribos 2016 m. rugsėjo mėnesį sumontavo sertifikuotÄ maÅ¾Ä jį nuotekų valymo įrenginį Bioclar-B6, kurio naÅ¡umas 0,6-0,9 m3 per dienÄ . Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija 2012-03-01 iki 2017-01-01) 2 lentelės 2.3. eilutėje nurodyta, kad nuotekų tinklai, kurių iÅ¡orinis skersmuo mažesnis kaip 160 mm, priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.

Liudytojo Z. J. J. teigimu, atsakovo sumontuotas nuotekų valymo įrenginys priskiriamas I nesudėtingų statinių grupei. Filtravimo sistemų įrengimÄ reglamentuoja Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo aplinkosaugos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-281. Minėtų Taisyklių 9 punktas nenumato, kad filtravimo sistemų nebÅ«tų galima įrengti sodininkų bendrijoje. Ä®rengiant filtravimo sistemas turi bÅ«ti laikomasi lentelėje nustatytų atstumų, t. y. atstumas nuo požeminės filtravimo sistemos iki gyvenamosios ir vieÅ¡osios paskirties statinių turi bÅ«ti ne mažesnis nei 15 metrų (23 punktas).

IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovės sodo namelio tikslinė naudojimo paskirtis – kita (sodų), taigi, ieÅ¡kovės sodo pastatas nėra gyvenamasis namas, kuriam turėtų bÅ«ti taikomas Taisyklių 23 punkte nurodytas 15 metrų ribojimas. Pažymėtina, kad Taisyklėse nereglamentuojami nei filtravimo laukų matmenys, nei atstumas nuo filtravimo laukų iki kaimyninių sklypų ribos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad pagal pateiktÄ nuotekų valymo įrenginio „Bioclar-B6“ techninį pasÄ , „Bioclar-B6“ nuotekų valymo įrenginį sudaro biologinis reaktorius su vidine technologine konstrukcija, o visas nuotekų valymo procesas vyksta vienoje polipropileno talpoje, infiltravimo laukas visiÅ¡kai nėra bÅ«tinas (112–122 b. l.).

Techniniame pase nurodyta, kad iÅ¡valytos nuotekos iÅ¡leidžiamos į atvirus vandens telkinius, lietaus kanalizacijÄ arba į filtracijos Å¡ulinį bei laukus, aukÅ¡ta iÅ¡valyto vandens kokybė suteikia galimybę jį panaudoti dar kartÄ : žemės Å«kyje, kaip laukų laistymui skirtÄ vandenį, parkų, vejų, skverų drėkinimui, kelių ar Å¡aligatvių plovimui, tualetų nuplovimui namų Å«kiuose ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo įrengtas infiltracinis laukas yra ne inžinerinis įrenginys, o modifikuotas gruntas, turint tikslÄ pagerinti iÅ¡valyto vandens susigėrimo į žemę galimybes, o ne jį iÅ¡valyti. 2018 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z.

J. J. nurodė, kad iÅ¡ valymo įrenginio į antrÄ jÄ patalpÄ (rezervuarÄ ) ateina tik vienas vamzdis, o iÅ¡ rezervuaro jokie vamzdžiai į įrengtÄ infiltracinį laukÄ neiÅ¡eina (įraÅ¡o laikas 2.06.10 iki 2.52.51). AnalogiÅ¡kas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas A. M., nurodydamas, jog jokio vamzdžio, iÅ¡einančio iÅ¡ rezervuaro, nėra. A. M. teigimu, infiltracinis laukas – tai aplink rezervuarÄ supilta skalda, iÅ¡klota neaustine geotekstile (garso įraÅ¡as 3.01.00 iki 3.02.20).

Nustačius aplinkybes, kad infiltracinis laukas nėra atskiras įrenginys, o yra tik apie rezervuarÄ supilta skalda, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pats valymo įrenginys yra įrengtas didesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos, dėl ko nėra Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto pažeidimo. Skyriaus specialistas Z. J. J., atlikęs patikrinimÄ , 2016-09-30 statybos patikrinimo akte taip pat nurodė, kad atsakovas A. M. sertifikuotÄ maÅ¾Ä jį nuotekų valymo įrenginį Bioclar-B6 sumontavo 1,5 m atstumu iki sklypo ribos (15 b. l.).

Ä®rodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nepateikė. Apeliantė T. L. apeliacinį skundÄ grindžia argumentu, kad atsakovas A. M. savo parodymais paneigė Z. J. J. tikrinimo duomenis, kad atstumas iki sklypo ribos yra 1,5 metro. Nors A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog filtravimo laukas yra įrengtas 1 metro atstumu nuo ieÅ¡kovės sklypo ribos, o ne 1,5 metro atstumu, kaip konstatavo Z. J. J., teisėjų kolegijos vertinimu tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad inžineriniai statiniai (iÅ¡skyrus tvoras) turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl melagingų ir prieÅ¡taraujančių vienas kitam, o ir sau patiems, atsakovo A. M. ir Skyriaus specialisto Z. J. J. parodymų. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog Z. J. J. bei atsakovas A. M. prieÅ¡ duodami parodymus teismo posėdyje buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir prisiekė teismui sakyti tiesÄ , pasirašė priesaikÄ (134, 135 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, perklausęs Skyriaus specialisto Z.

J. J. bei atsakovo A. M. parodymus, nenustatė, kad minėti asmenys bÅ«tų davę melagingus parodymus, ar kad minėtų asmenų parodymai prieÅ¡tarautų vieni kitiems, o taip pat byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų parodymų taip pat nelaikė melagingais. DeklaratyvÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai nepateikiant įrodymų apie byloje dalyvaujančių asmenų melagingus parodymus, negali bÅ«ti pagrindu šį argumentÄ laikyti pagrįstu ir jį tenkinti. Apeliantės teigimu, neteisėtų statinių faktÄ patvirtina byloje esantis dokumentas, paties atsakovo pateiktas statomo gyvenamojo namo projekto 2-as lapas - lauko inžinerinių tinklų nužymėjimo brėžinys.

Jos manymu, statybos priežiÅ«rÄ atliekančios organizacijos atstovas Z. J. J. neatliko savo pareigų ir neužtikrino statybų teisėtumo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas negali pripažinti savavaliÅ¡ka arba vykdoma pažeidžiant projektÄ be tokios kontroliuojančios institucijos iÅ¡vados statybÄ ir taikyti sankcijas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai nustato, kad ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomos aplinkybės (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , ir ieÅ¡kinio reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas).

Å ie proceso normoje nustatyti reikalavimai ieÅ¡kiniui tiesiogiai susiję su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris užtikrina proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti įstatymu nustatytomis procesinėmis teisėmis. Asmens nurodyti ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ , vadovaudamasis proceso normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (CPK 176, 185 ir kiti straipsniai) bei jas aiÅ¡kinant suformuota teismine praktika, įvertina byloje surinktus įrodymus ir konstatuoja, kurios ieÅ¡kinio pagrindu nurodytos ir ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės yra nustatytos, ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Taigi, teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti visas ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti ir kiek reikÅ¡mingos; teismas negali tenkinti (atmesti) ieÅ¡kinio kitu, nei nurodė ieÅ¡kovas, faktiniu pagrindu. Remiantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi, teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus.

IÅ¡ T. L. teismui pateikto ieÅ¡kinio nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atstatyti jos pažeistas teises, įpareigoti atsakovÄ A. M. panaikinti infiltravimo laukÄ , įrengtÄ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame mėgėjų sodo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė T. L. ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti nuotekų valymo įrenginius savavaliÅ¡ka statyba ir už tai atsakovui taikyti atitinkamas sankcijas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo.

PrieÅ¡ingu atveju, teismas bÅ«tų peržengęs byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 265 straipsnis). Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė T. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei iÅ¡ atsakovo A. M.. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieÅ¡kovės T. L. apeliacinį skundÄ , o atsakovui A. M. bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti nepraÅ¡ant ir įrodymų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas neteikiant, bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija              n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                           Lina Muchtarovienė                                                                                           Vilija Valantienė