2024-07-17 Nr. AB-10864-3-61-3-01590-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-116-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01590-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „cargoGO Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „cargoGO Logistics“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „cargoGo Logistics“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20325 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu ir juo paskirta 250 Eur bauda už neapskaityta Bendrovės darbuotojo darbo laiką bei pažymėjo, kad šiuo atveju Bendrovė nepažeidė teisiniu reguliavimu siekiamų tikslų – užtikrinti darbuotojų darbo apmokėjimą už faktiškai dirbtą laiką, surinkti mokesčius į valstybės biudžetą, užtikrinti darbuotojų socialinį draudimą. VDI Nutarimas – norminis teisės aktas, priimtas teritorinio administravimo subjekto. Tokio akto teisėtumui keliami atitinkami reikalavimai.

2.2. Atsakovas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat liko neaišku, kokiomis aplinkybėmis rėmėsi VDI. Nutarime nurodyti argumentai, kad darbuotojai dėl konkretaus valandų žymėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje patiria finansinę žalą, yra nepatikrinti ir nepagrįsti. Bendrovė, vykdydama Nutarimo antrą punktą, t. y. pažymėjusi 2021 m. lapkričio–gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, įskaitant švenčių dienomis ir darbą naktį, gavo priešingą išvadą, nei nurodė atsakovas. Pareiškėjo skaičiavimais darbuotojas net patyrė naudą dėl konkretaus darbo laiko žymėjimo, sumokant atitinkamus mokesčius valstybei.

3. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atlikus Bendrovės patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė netinkamai apskaitė darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, t. y. pareiškėjas darbuotojui žymėjo 8 darbo valandas per dieną. Pareiškėjo pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra informacijos apie darbuotojo dirbtus viršvalandžius, darbą naktį, šventinėmis dienomis ar kitus darbuotojo dirbtus laikotarpius. Iš Bendrovės pateiktų tachografo duomenų nustatyta, kad darbuotojas dirbo kitu darbo laiku, nei buvo žymima jo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, t. y. Bendrovė neperkėlė jo faktiškai dirbto laiko iš tachografo į darbo laiko apskaitos žiniaraščius (toliau – ir DLAŽ).

4.2. DLAŽ nebuvo neapskaitytas nakties laikas, taip pat laikas, dirbtas per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną bei Kūčių dieną. Tokiu būdu Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Už šiuos pažeidimus 2022 m. kovo 8 d. VDI vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1145-0008 (toliau – ir Protokolas). Skundžiamu Nutarimu Bendrovei skirta bauda (finansinė sankcija) – 250 Eur.

4.3. Informacija apie nustatytus pažeidimus Bendrovei 2022 m. vasario 25 d. buvo pateikta el. paštu, tačiau prieštaravimai dėl nustatytų pažeidimų nebuvo gauti. Bendrovės įgaliotas atstovas – Vairuotojų valdymo skyriaus vadovas 2022 m. kovo 8 d. atvyko į VDI Vilniaus teritorinį skyrių Protokolo surašymui ir buvo supažindintas su padarytu pažeidimu. Be to, pareiškėjo įgaliotas atstovas su nustatytu pažeidimu sutiko, Protokolo skiltyje „Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovo paaiškinimas“ nurodė, kad „dėl pažeidimo gailiuosi“. Pareiškėjas nepageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, prašė nutarimą išsiųsti el. paštu.

4.4. Nesutiko su argumentais, kad priimant Nutarimą nebuvo įvertinti pareiškėjo argumentai bei pažymėjo, kad Protokolas pareiškėjui surašytas už faktinio darbo laiko nežymėjimą DLAŽ, o ne už netinkamą tokio laiko apmokėjimą. Apmokėjimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

4.5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jo taikyta laiko apskaita nėra žalinga nei darbuotojams, nei valstybei, kadangi Bendrovė, pildydama DLAŽ, privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir (ar) identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką naktį bei švenčių dienomis.

4.6. Pareiškėjo tyrimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad jis savalaikiai negauna iš darbuotojų tachografo kortelių duomenų nuskaitymui, kadangi darbuotojai po komandiruočių iš karto grįžta į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes, atsakovas laikė pareiškėjo gynybine pozicija, nes pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu (nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. sausio 9 d.) nesiėmė priemonių patikslinti darbuotojo DLAŽ ir užfiksuoti jo faktiškai dirbtą laiką.

4.7. Šiuo atveju buvo pažeistas imperatyvus reikalavimas įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką naktį ir švenčių dienomis. Atsakovas, skirdamas baudą (finansinę sankciją), įvertino visas bylos aplinkybes, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias bylai aktualias aplinkybes:

6.1. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2022 m. sausio 25 d. buvo gautas Bendrovės darbuotojo skundas, kuriame nurodyta, kad Bendrovė per visą darbuotojo darbo laikotarpį neteikė jam atsiskaitymo lapelių, įsakymų dėl komandiruočių, neišmokėdavo 50 proc. dienpinigių prieš išvykstant į komandiruotę, nežymėjo viso dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose bei darbo užmokestį mokėjo ne taip, kaip buvo sutarta darbo sutartyje.

6.2. VDI Vilniaus teritoriniam skyriui atlikus Bendrovės patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė netinkamai apskaitė darbuotojo faktiškai dirbtą laiką, t. y. pareiškėjas darbuotojui žymėjo 8 darbo valandas per dieną; pateiktuose DLAŽ nėra informacijos apie darbuotojo dirbtus viršvalandžius, darbą naktį ar šventinėmis dienomis ar kitus galbūt darbuotojo dirbtus laikotarpius. Remdamasis tachografo duomenimis atsakovas nustatė, kad darbuotojui nebuvo apskaitytas darbo laikas, kai jis dirbo šeštadieniais–sekmadieniais, šventinėmis dienomis, naktimis, nurodant, kad jam tuo metu buvo poilsio diena.

6.3. VDI 2022 m. kovo 8 d. surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, paskyrė bylos nagrinėjimą datą – 2022 m. kovo 17 d. Protokole Bendrovės atstovas pateikė paaiškinimą, kad dėl pažeidimo gailisi.

6.4. Bendrovė paaiškinimų dėl pažeidimo VDI nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

6.5. VDI konstatavo, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, neužtikrino, jog darbuotojui darbo laiko apskaitos dokumentuose būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas darbo ir poilsio dienomis bei naktį, tuo pažeidė DK 120 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl Nutarimu, remiantis Įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktu, skyrė pareiškėjui 250 Eur dydžio baudą. Skiriant baudą buvo įvertintos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės: juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigia VDI nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad neužtikrino, jog darbuotojui darbo laiko apskaitos dokumentuose būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas darbo ir poilsio dienomis bei naktį. Pareiškėjo teigimu, tokie veiksmai nebuvo žalingi darbuotojui, priešingai – atnešė darbuotojui ir valstybei naudą, nes jam buvo sumokėta daugiau, nei turėjo būti išmokėta pagal faktiškai dirbtą laiką, o nuo permokos atitinkamai buvo sumokėti mokesčiai.

8. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Užimtumo įstatymo, DK, Aprašo ir 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 165/2014) nuostatas, teismas sprendė, kad Bendrovė, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir (ar) vairuotojų kortelės) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką naktį bei švenčių ir poilsio dienomis. Tačiau nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pareiškėjas tiesiog visą laiką žymėjo 8 darbo valandų darbo laiką nuo pirmadienio iki penktadienio, nesivadovavo tachografo ar vairuotojo kortelėmis, kitomis techninėmis priemonėmis, fiksuojančiomis realų darbuotojo darbo laiką. Šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad minėtų duomenų nepateikia darbuotojai, nes po komandiruotės jie išvyksta į savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes, kadangi šie argumentai nepaneigia darbdavio pareigos ir atsakomybės vairuotojų–ekspeditorių darbo laiką fiksuoti techninėmis priemonėmis. Būtent darbdavys privalo imtis priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingos darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Bendrovė, teikdama aptariamus argumentus, nepaaiškino, kodėl šios prievolės neatliko vėliau – patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2022 m. sausio 9 d., tačiau pareiškėjas nefiksavo darbuotojo DLAŽ jo faktiškai dirbto laiko per visą šį laikotarpį.

10. Teismas kritiškai vertino argumentus, kad atsakovas neįvertino Bendrovės pateiktų paaiškinimų, o tik formaliai priėmė Nutarimą, nurodęs, kad darbuotojas patyrė finansinius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikti jokie Bendrovės paaiškinimai (išskyrus susirašinėjimas el. paštu), kurie turėjo būti, tačiau nebuvo atsakovo įvertinti. Priešingai – teismas nustatė, kad Bendrovė su pažeidimu sutiko, paaiškinimų atsakovui neteikė, priimant Nutarimą pažeidimo byloje nedalyvavo. Be to, Nutarimas buvo priimtas ne dėl apmokėjimo / neapmokėjimo, bet dėl to, kad pareiškėjas nevykdė pareigos tinkamai apskaityti darbuotojo faktiškai dirbtą laiką naktį ir švenčių dienomis ir būtent todėl Bendrovei buvo paskirta bauda. Aplinkybė, kad Nutarimo motyvuojamojoje dalyje pasisakoma dėl apmokėjimo už faktiškai dirbtą laiką, nepaneigia Nutarimu paskirtos finansinės sankcijos pagrįstumo – Bendrovei bauda skirta būtent už darbo laiko netinkamą apskaitymą.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė nevykdė įstatyminės pareigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti faktinį darbuotojo darbo laiką, viršvalandžius, darbo poilsio dienomis ir naktį pagal tachografų duomenis, tuo pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, DK 120 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punkto nuostatas. Įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, teismas darė išvadą, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, nes Nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 12. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas neįvertino argumentų, kad Bendrovė užtikrino įstatyminiu reguliavimu siekiamus tikslus, kad Nutarimas yra norminis administracinis aktas, bei kad atsakovas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o darbuotojas net patyrė naudą, priešingai, nei konstatavo atsakovas. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinka VAĮ reikalavimų.

13.2. Konkretus Bendrovės darbuotojas gavo didesnį darbo užmokestį, o valstybė atitinkamai nuo permokos surinko didesnę dalį mokesčių, todėl nepagrįstas ir teismo sprendimas, kadangi priešingų motyvų teismo sprendime nepateikta.

14. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad:

15.1. Pareiškėjas Nutarimu paskirtą baudą apmokėjo praėjus penkioms dienoms po Nutarimo priėmimo, o tai papildomai patvirtina, kad pareiškėjas pažeidimų neginčijo ir su paskirtos baudos dydžiu bei nustatytais pažeidimais sutiko.

15.2. Protokolas pareiškėjui surašytas už faktinio darbo laiko nežymėjimą DLAŽ, o ne už netinkamą tokio laiko apmokėjimą. Apmokėjimo už faktiškai dirbtą darbo laiką klausimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai neturėtų būti vertinami.

15.3. Pareiškėjas siekia paneigti imperatyvią tiek DK, tiek ir Užimtumo įstatyme nustatytą pareigą darbdaviui laiku ir tinkamai apskaityti darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką. Vadovaujantis pareiškėjo nurodyta pozicija, jis, nepaisydamas imperatyvių teisės aktų nuostatų, gali taikyti savo darbo laiko apskaitos metodą bei apeliuoti į tai, kad finansiškai darbuotojai ir valstybė nuo netinkamos darbo laiko apskaitos nenukenčia, o net gauna naudą, ir toliau nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Tokia situacija taip pat pažeistų ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) principą, sutikus su nepagrįstais pareiškėjo argumentais darbo laiko apskaitymas nesivadovaujant techninėmis priemonėmis (tachografu / vairuotojo kortele) užfiksuotais duomenimis, o vadovaujantis pareiškėjo taikytu darbo laiko apskaitos metodu bei pagal jį apskaitytu darbo užmokesčiu, nebūtų laikomas žalingu, kadangi, netiksliai fiksuojant darbuotojo darbo laiką, tačiau už jį sumokant didesnį darbo užmokestį nebūtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai ir iš to pareiškėjui nekiltų pareiga tinkamai ir tiksliai apskaityti darbuotojo dirbtą darbo laiką. Pareiškėjas, pildydamas DLAŽ, privalėjo vadovautis techninių priemonių (tachografų ir (ar) identifikavimo kortelių) duomenimis ir pažymėti faktiškai darbuotojo dirbtą darbo laiką naktį bei švenčių dienomis. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pabrėžia, kad būtent dėl įstatyminių pareigų nevykdymo pareiškėjas ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. VDI nagrinėjant pažeidimo bylą buvo atsižvelgta į visą tyrimo metu surinktą medžiagą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka VAĮ reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo Bendrovei buvo skirta bauda – 250 Eur, kadangi į darbuotojo darbo laiko apskaitą Bendrovė neįtraukė faktiškai dirbto laiko, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų, todėl teismo sprendimas naikintinas.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas tikrinamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kuriais remiantis reikėtų iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, ir pareiškėjas iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: darbuotojo dirbti viršvalandžiai (1 p.); darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką (2 p.); darbuotojo darbo laikas naktį (3 p.). Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos. Vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, VDI nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas (1 p.); skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų (2 p.).

24. Nutarimu sankcija paskirta už tai, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, neįtraukė darbuotojo faktiškai dirbto darbo laiko į darbo laiko apskaitą, t. y. darbuotojui buvo žymima po 8 val. per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, šeštadienis–sekmadienis buvo nurodomi kaip poilsio laikas, nors darbuotojas pagal nuskaitytus tachografo / vairuotojo kortelės duomenis faktiškai dirbo naktį, švenčių dienomis. Sankcija (250 Eur) skirta atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad Bendrovė prisipažino padariusi pažeidimą ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atkreipia dėmesį, kad Bendrovė skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nepaneigė, kad netinkamai fiksavo darbuotojo dirbtą darbo laiką, t. y. neteikė įrodymų, kad Nutarime nurodytais laikotarpiais Bendrovės darbuotojas iš tikrųjų nedirbo. Taigi, byloje nebuvo keliamas ginčas dėl netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių (netinkamai užfiksuotų būtent darbo laiko apskaitos pažeidimų). Aplinkybės, dėl kurių tai įvyko, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės pareiškėjo atsakomybei atsirasti (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-473-552/2023). Bendrovės argumentai dėl darbo apmokėjimo (naudos darbuotojui ir mokesčių valstybei) ginčo kontekste nepaneigia anksčiau padarytų išvadų, kadangi pažeidimas buvo susijęs su darbo laiko apskaita, o ne netinkamai mokamu atlyginimu darbuotojui ar mokesčiais valstybei, t. y. bauda buvo skirta už darbo laiko netinkamą apskaitymą, o ne už neapskaityto darbo laiko neapmokėjimą. Pareiškėjui nepaneigus šių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti atsakovo Nutarime išdėstytų išvadų, su kuriomis pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad darbo laiko netinkamas žymėjimas nesukėlė darbuotojams neigiamų pasekmių, ar konkreti Bendrovės darbo specifika / anksčiau taikyta darbo laiko apskaitos metodika, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-282-520/2023).

26. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokių argumentų ir (ar) aplinkybių neįvertino atsakovas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Bendrovė atsakovui (el. laiškuose) nurodė, kad diegia naują darbo laikos apskaitos metodą, tačiau dėl anksčiau taikyto metodo darbuotojų finansiniai interesai nenukenčia (t. y. nurodė finansinio, o ne laiko apskaitos pobūdžio, argumentus, kurių vertinimas, kartu su argumentais dėl Bendrovės taikytos metodikos, buvo pateiktas anksčiau šioje nutartyje). Šias išvadas paneigiančių motyvų apeliaciniame skunde nepateikta, todėl pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aptariamus pareiškėjo argumentus.

27. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

28. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstas byloje esančiais įrodymais, teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su minėtais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą atliko tinkamai: nustatė bylos faktines aplinkybes, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

29. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „cargoGO Logistics“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinio teismo) 2022 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius