2021-10-13 Nr. AB-20973-4-45-3-00316-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3999-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00316-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei N. K., jos atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E.P.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei N. K. (toliau – ir Užsienietė) sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 13 d.

2. Pareiškėjo atstovės paaiškino, kad Užsienietė neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Departamentas nagrinėja Užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo skubos tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta iki 2021 m. rugsėjo 13 d. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, ji neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir iki skundo pateikimo teismui dienos jų nepateikė. Užsienietės pateikta dokumento kopija negali būti jos asmens tapatybės įrodymas. Kadangi Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jos tapatybė nebuvo nustatyta, ji nebuvo įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nebendradarbiavo su pareigūnais, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos sutuoktinis ir ji vyko į (duomenys neskelbtini), o Lietuva buvo tik tranzitinė šalis, prašė teikimą patenkinti visiškai.

3. Užsienietė paaiškino, kad nenori būti sulaikyta, prašė suteikti jai teisę laisvai judėti. Paaiškino, kad ji turi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, grįžti į kilmės šalį nenori dėl gresiančio pavojaus jos gyvybei, taip pat neketina vykti į (duomenys neskelbtini). Užsienietės atstovė paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Pareiškėjas prašė sulaikyti Užsienietę, nes ji neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bet šiuo pagrindu Užsienietė negali būti sulaikyta neribotą laiką (yra sulaikyta jau 3 mėnesius). Nors Užsienietės tapatybė nėra oficialiai patvirtinta, ji pareigūnams pateikė neišversto asmens dokumento kopiją, tai turi būti vertinama kaip bendradarbiavimas. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos pateiktuose dokumentuose nurodyti asmens duomenys sutampa su jos anksčiau nurodytais duomenimis, todėl jos tapatybė turi būti laikoma nustatyta. Teigė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl prašė skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir pratęsė Užsienietės sulaikymą iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietė kartu su migrantų grupe į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., neteisėtai kirtusi Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sieną. Su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo bei Departamento sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Centro pareigūno 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta iki 2021 m. rugsėjo 13 d.

6. Teismas nurodė, kad Užsienietė bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytoja, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nebuvo priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nebuvo išaiškinti.

7. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3799-662/2021 paliko galioti 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimą. Teismas konstatavo, kad Centro byloje yra asmens dokumentų kopijos su jų turinio vertimu į anglų kalbą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktos 2021 m. rugpjūčio 10 d., tačiau šie dokumentai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme ir bet kokiu atveju nelaikytini oficialiais dokumentais, patvirtinančiais asmens tapatybę. Po šios nutarties priėmimo Užsienietė nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jos tapatybę. Taip pat, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir tai, kad byloje nėra duomenų apie Užsienietės socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietė gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimą dėl jos teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas nurodė, kad esant aptartoms aplinkybėms (ypač atsižvelgiant į Užsienietės paaiškinimus, kad jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini) ir ji siekia nuvykti pas jį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja poreikis nustatyti Užsienietės tapatybę ir pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas konstatavo, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties priėmimo Užsienietės teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė. Tokioms aplinkybėms esant, buvo pagrindas patenkinti teikimą ir pratęsti Užsienietės sulaikymo terminą.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, t. y. pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Apeliantė nurodo, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

11. Apeliantės nuomone, prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Sprendimas sulaikyti prieglobsčio prašytoją gali būti priimtas tik esant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams, kurių buvimas nustatomas remiantis individualiomis bylos aplinkybėmis, apibūdinančioms konkretaus prieglobsčio prašytojo padėtį. Apeliantės vertinimu, atsižvelgiant į jos turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 2 punkto, 5 dalies 10 punkto nuostatas.

12. Remdamasi Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, Užsienietė pažymi, kad gero administravimo principas reikalauja, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai formaliai. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Šiuo atveju tai reiškia, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis aplinkybe, jog nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė. Užsienietė sulaikyta 2021 m. birželio 13 d., t. y., daugiau nei 3 mėnesius, tačiau pareiškėjas nei teikime, nei teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nenurodė jokių duomenų apie Užsienietės tapatybės nustatymo procesą. Teigia, kad asmens sulaikymo termino pratęsimas, grindžiamas vien tapatybės nustatymo poreikiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

13. Užsienietė pažymi, kad pareiškėjo teikime bei pirmosios instancijos sprendime nurodoma, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. pareigūnams buvo pateikta Užsienietės identifikacinės kortelės kopija su vertimu, tačiau tiek pareiškėjo, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks dokumentas nelaikytinas patvirtinančiu jos tapatybę. Tokie argumentai iš esmės prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Nurodydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliantė pabrėžia, kad analogiškoje byloje teismas nurodė, kad, nors Užsienietės tapatybė oficialiai nėra patvirtinta, į administracinę bylą pateikta neišversto asmens dokumento kopija patvirtina, jog ji nevengia bendradarbiauti su teismu, siekiant nustatyti jos tapatybę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, o duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, byloje nėra. Todėl, Užsienietės teigimu, išnyko pirmosios instancijos teismo nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas sulaikymo pagrindas.

14. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjas teikime pažymėjo, jog nepratęsus sulaikymo termino, Užsienietė bandys bėgti į (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinį. Su nurodytais argumentais nesutinka, pažymi, kad teismo sprendimas turi būti pagrįsti įrodymais, o ne prielaidomis ir spėlionėmis, o šiuo atveju pareiškėjas sulaikymo poreikį grindžia vien hipotetiniais pamąstymas. Teismo posėdyje apeliantė nurodė neketinanti bėgti, norinti likti Lietuvoje, suprantanti, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes kitu atveju bus taikomos atitinkamos pasekmės. Vien tai, kad Užsienietės sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Užsienietės pasislėpimo pavojų. Užsienietė supranta ir jai yra žinoma, kad išvykus iš Lietuvos, remiantis Dublino III reglamentu, bus grąžinta į Lietuvą, todėl tokių ar kitų neteisėtų veiksmų atlikti neketina.

15. Akcentuodama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES „Dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos“ (nauja redakcija), apeliantė nurodo, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prieglobsčio prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės. Užsienietė pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms vykdyti sulaikymus. Minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos.

16. Apeliantės nuomone, jos tapatybė yra nustatyta ir nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Ji bendradarbiauja su institucijomis (dalyvavo apklausose, teikė institucijoms reikalingus duomenis) nustatant jos teisinę padėtį, taigi yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pritaikius nurodytą priemonę – apgyvendinti Užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra saugoma pareigūnų – būtų užtikrinta, kad ji neišvyktų iš Valstybės sienos apsaugos prižiūrimos teritorijos, netaikant griežčiausios kraštutinės priemonės – sulaikymo. Tokiu būdu būtų užtikrinti nelegalios migracijos prevencijos tikslai – Užsienietė neišvyktų iš Lietuvos iki bus baigta jos prieglobsčio nagrinėjimo procedūra ir nebūtų pritaikoma kraštutinė priemonė – sulaikymas, taip apsaugant ir prieglobsčio prašytojos teises ir interesus.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Apeliantė, būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir ji turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimą atvykstant į Europos Sąjungą pareiškėjas traktuoja kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis.

19. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo kolegija, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje nagrinėdama apeliantės skundą dėl teismo sprendimo ją sulaikyti atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietė prie apeliacinio skundo pridėjo nuskenuotą paso lapų kopiją, tačiau nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą bei neįvardijo konkrečių kliūčių šį ar kitus dokumentus pateikti anksčiau, todėl teismas atsisakė priimti ir tirti šį dokumentą. Jos byloje taip pat yra asmens dokumentų kopijos su vertimu į anglų kalbą, tačiau šie dokumentai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme ir bet kokiu atveju nelaikytini oficialiais dokumentais, patvirtinančiais asmens tapatybę. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, jog apeliantės byloje nėra duomenų apie jos socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietė gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalią migraciją Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms (ypač atsižvelgus į Užsienietės paaiškinimus, kad jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini) ir ji siekia nuvykti pas jį), egzistuoja poreikis nustatyti Užsienietės tapatybę ir yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o apeliacinio skundo argumentai, kad užsienietės apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje būtų labiau suderinamas su teisingumo ir proporcingumo principais, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

20. Anot pareiškėjo, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantė pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, indikuoja, jog ji yra linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos bei apeliacinis teismas tais pačiais motyvais nematė galimybės apeliantei taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Pažymi, kad apeliantė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

23. Užsienietės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pakankama ir proporcinga priemonė yra Užsienietės apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sprendžiant dėl Užsienietės sulaikymo termino pratęsimo, būtina įvertinti, ar nėra išnykę įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimu (bylos Nr. A20.-1187-522/2021) konstatuoti Užsienietės sulaikymo pagrindai. Nustatyta, kad Užsienietė buvo sulaikyta vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais.

26. Apeliaciniame skunde Užsienietė tvirtina, kad ji pateikė asmens dokumento kopiją, todėl jos tapatybė yra nustatyta, vadinasi išnyko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pateikta Užsienietės asmens tapatybės kortelės kopija. Šiame dokumente nurodyti Užsienietės asmens duomenys sutampa su asmens duomenimis, kuriuos Užsienietė nurodė atvykusi į Lietuvos Respubliką (Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį suteikimo). Įvertinusi bylos įrodymus, teisėjų kolegija laiko, kad Užsienietės tapatybė yra nustatyta. Nustačius asmens tapatybę, išnyksta Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

28. Atsižvelgus į tai, kad nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Užsienietei, Užsienietė pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini) ir ji siekia nuvykti pas jį, yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, konstatuotina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai, kurie taikytini ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nėra išnykę.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai Užsienietės tapatybė yra nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, galima Užsienietei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – Užsienietės apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

30. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie Užsienietės šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, net esant rizikai, jog Užsienietė gali bandyti nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, suėmimo termino pratęsimas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, nes judėjimo laisvės ribojimu siekiamas tikslas gali būti užtikrinamas paskyrus Užsienietei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje situacijoje.

31. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas yra keistinas, Užsienietę paleidžiant iš sulaikymo Centre ir skiriant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) pilietei N. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę N. K. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 13 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė