2023-10-11 Nr. AB-18037-3-61-3-04542-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-10-11 Nr. AB-18037-3-61-3-04542-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 23S23008 „Dėl užsieniečio paso neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-2230-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04542-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 23S23008 „Dėl užsieniečio paso neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Departamentas nuo 2004 m. iki 2018 m. pareiškėjui išduodavo užsieniečio pasą, tačiau 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-4) 24PR-28 šio dokumento neišduoti. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. sausio 9 d. jo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau pareiškėjas pateikė peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – ir EŽTT), kuris 2022 m. birželio 14 d. byloje Nr. 38121/20 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Lietuvos institucijos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 4 protokolo 2 straipsnį (toliau – ir EŽTT sprendimas). EŽTT nurodė, kad Lietuvos institucijų sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą neatitiko būtinumo demokratinėje visuomenėje reikalavimo bei neatitiko proporcingumo principo. Po EŽTT sprendimo įsigaliojimo pareiškėjas Departamentui 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą išduoti užsieniečio pasą, tačiau Departamentas skundžiamu Sprendimu pakartotinai atsisakė išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą. Departamentas Sprendimą motyvavo iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir pirmąjį kartą, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turi realią galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje ir kad jo baimė dėl pavojaus yra nepagrįsta. Be to, Departamentas atskirai aprašė Lietuvoje gyvenančių (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečių asmenų galimybes gauti (duomenys neskelbtini) pasus bei (duomenys neskelbtini) paso gavimo tvarką.
2.2. Pareiškėjas, nurodęs EŽTT sprendimo išvadas, pažymėjo, kad šis sprendimas turėjo būti įgyvendintas išduodant pareiškėjui užsieniečio pasą, o ne pakartotinai vertinant tuos pačius aspektus, siekiant pateikti daugiau argumentų. Departamentas tęsė EŽTT sprendime nustatytą pažeidimą, nepagrindė apribojimo būtinybės ir neištaisė savo klaidų.
2.3. Departamentas netinkamai interpretavo EŽTT sprendimą. Departamentas akcentavo pareiškėjo realią galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) paso išdavimo, tačiau nevertino, ar ji praktiškai įgyvendinama, kaip ir buvo nurodyta EŽTT sprendimo 96 punkte.
2.4. Departamento atliktas vertinimas yra ydingas. EŽTT sprendimo 95 punkte nurodyta Lietuvos institucijų procesinė pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiginius, nebuvo įvykdyta, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikė informacijos apie kitus (duomenys neskelbtini) ir ar jų padėtis buvo panaši į pareiškėjo. Todėl Departamentas nusprendė taisyti šios EŽTT teisminiame procese Vyriausybės procesinės pareigos neįvykdymą, priimdamas Sprendimą.
2.5. Atsakovo atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, kiek Lietuvoje gyvenančių (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečių turi ir gauna naujus (duomenys neskelbtini) išduotos pasus, nėra aktualus šiai situacijai. Byloje sprendžiama pareiškėjo individuali padėtis. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad visi (duomenys neskelbtini) negali kreiptis dėl pasų išdavimo, ar kodėl būtent kai kurie gali gauti pasus. Taip pat, pareiškėjo teigimu, atliktas tyrimas neatskleidžia, kiek Sprendime nurodytų (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų faktiškai bijo kreiptis, kam faktiškai padidėjo persekiojimo rizika, kiek kreipėsi ir negavo. Pareiškėjas nelygino savo padėties su kitais Lietuvoje gyvenančiais (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečiais, kuriems suteikta papildoma apsauga. Šis argumentas buvo iškeltas pačios Vyriausybės. Tokiu būdu Departamentas taiso ir pildo argumentą, kuris atsirado EŽTT nagrinėjimo stadijoje.
2.6. Kreipdamasis dėl užsieniečio paso gavimo į (duomenys neskelbtini) ambasadą, pareiškėjas turės atskleisti išvykimo iš (duomenys neskelbtini) datą ir kelionės tikslą, t. y. turės nurodyti, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) kai vyko intensyvūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajėgų mūšiai. Taip pat turės paaiškinti, kad jis vyko į Lietuvą, turėdamas tikslą išvengti persekiojimo. Todėl Departamentas klaidingai teigė, kad pareiškėjas gali apsiriboti nurodydamas informaciją, jog yra paprastas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje turi leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjas turės atskleisti, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini) per vykusias kovas siekdamas gauti prieglobstį. Tokie jo paaiškinimai institucijoms sukels pagrįstą pagrindą tikslinti ir ieškoti apie jį daugiau informacijos, kurios dalis viešai net prieinama. Be to, Departamentas net kelia reikalavimą pareiškėjui slėpti aplinkybes, meluoti ar teikti klaidinančią informaciją (duomenys neskelbtini) institucijoms, siekiant gauti (duomenys neskelbtini) pasą. Tokie, net ir menami, reikalavimai yra neteisėti.
2.7. Departamentas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais jis grindė kylanti pavojų. EŽTT sprendime nurodyta, kad nuolatinis papildomos apsaugos taikymas pareiškėjui buvo nutrauktas dėl aplinkybių, nesusijusių su padėtimi jo kilmės šalyje ar priežastimis, dėl kurių jis anksčiau siekė gauti šį statusą. Teismas pabrėžė, kad nacionalinės institucijos, įvertinusios padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir jo individualias aplinkybes, nepriėmė sprendimo, kad pareiškėjui nebereikia papildomos apsaugos ir kad jis gali be baimės kreiptis į (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas. EŽTT sprendimo 94 punkte akcentavo, kad „Nors pareiškėjas teigė, kad vis dėlto bijojo kreiptis į (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas dėl priežasčių, dėl kurių jam anksčiau buvo suteikta papildoma apsauga (žr. šio sprendimo 14, 16 ir 25 punktus), šie argumentai nebuvo tinkamai išnagrinėti vidaus procese“. Teismas pabrėžė, kad tai, jog papildomos apsaugos gavėjai gali pagrįstai bijoti kreiptis į savo nacionalines institucijas, galiausiai buvo pripažinta Lietuvos teisėje, tačiau tai buvo padaryta tuo metu, kai pareiškėjas jau nebegalėjo tuo pasinaudoti. Kadangi Departamentas iš esmės savo vertinimo nepakeitė, atsakovas netinkamai įvertino pateiktus pareiškėjo įrodymus.
2.8. Pareiškėjas atsakovui pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris yra vienas iš pagrindinių dabartinės (duomenys neskelbtini) valdžios ir (duomenys neskelbtini) vadovo (duomenys neskelbtini) priešų, raštą. Minėtas asmuo taip pat yra vienas iš įtakingiausių iš (duomenys neskelbtini) pabėgusių opozicionierių bei kovotojų lyderių (duomenys neskelbtini). Tačiau Departamentas netinkamai įvertino tokio asmens statusą. Nors Departamentas, vertindamas aptariamą raštą, nurodė, jog aktyvūs kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) baigėsi dar 2009 metais, (duomenys neskelbtini) šalininkai, tokie, kaip jis, laikosi pozicijos, jog kova už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę tęsiasi iki šiol.
2.9. Pareiškėjo pateikti įrodymai neįvertinti tuo aspektu, kad jis turės atskleisti informaciją apie save, o dalis viešos informacijos apibūdina jį, kaip kovotoją už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) institucijas.
2.10. Sprendimas priimtas pažeidus Užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357, 11 punkte nurodytą terminą sprendimui priimti. Atsakovui vilkinant priimti sprendimą, pareiškėjo atstovė kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti informaciją, kada planuojama priimti sprendimą. Departamentas atsakymą pateikė tik 2023 m. kovo 22 d., jau po Sprendimo priėmimo, o pareiškėjas su Sprendimu supažindintas po 2 savaičių nuo jo priėmimo. Todėl Departamentas vilkino Sprendimo priėmimą, o pakartotinu neigiamu sprendimu vėl „įstūmė“ pareiškėją į neapibrėžtą teisinę padėtį. Tokiais savo veiksmais Departamentas pažeidė ne tik gero administravimo principą, bet ir Konvencijos 8 straipsnį.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja EŽTT sprendimą, nurodydamas, kad Departamentui nebuvo būtinybės iš naujo vertinti jo situaciją ir jo atžvilgiu turėjo būti priimtas jam palankus sprendimas. Atsakovas, cituodamas EŽTT sprendimo išaiškinimus, pažymėjo, kad, nors pačiame EŽTT sprendime Departamentas nebuvo įpareigotas iš naujo atlikti tyrimą, tačiau toks veiksmas logiškai išplaukia iš paties EŽTT sprendimo argumentacijos visumos ir įvardintų Departamento sprendimo trūkumų. Tik atlikus visapusišką pareiškėjo situacijos ir aplinkybių vertinimą yra įmanomas tinkamas EŽTT sprendimo įgyvendinimas. Be to, EŽTT sprendime neįpareigojo Lietuvos institucijų išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą. Departamentas, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimo argumentus, atliko naują pareiškėjo konkrečių aplinkybių vertinimą, t. y. ištaisė EŽTT sprendime nurodytus trūkumus ir priėmė naują sprendimą. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas turi realią galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) diplomatinę atstovybę Lietuvos Respublikoje siekdamas gauti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą. Šio proceso metu užsienietis nėra įpareigojamas grįžti į (duomenys neskelbtini) ar atskleisti, kad jam praeityje buvo teikiama papildoma apsauga.
3.2. Tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys vien dėl savo tautybės susiduria su kliūtimis gaunant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų. Priešingai, asmenys, turintys papildomos apsaugos gavėjo statusą Lietuvos Respublikoje, sistemingai gavo ir gauna (duomenys neskelbtini) išduodamus užsienio piliečio pasus, neišvykdami iš Lietuvos Respublikos. Tyrimo metu nenustatyta „objektyvių priežasčių“, dėl kurių asmuo negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, todėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnyje nustatyta sąlyga užsieniečio pasui gauti laikoma neįvykdyta.
3.3. Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendime remiamasi neaktualiu ir ydingu tyrimu, Departamentas nurodė, kad, nors EŽTT sprendime ir buvo konstatuota, jog nebuvo pagrįsta užsieniečio paso neišdavimo būtinybė, tačiau tai nėra vienintelis vertinimo kriterijus. EŽTT šiuo atveju neįtikino Lietuvos institucijų vertinimas, kad buvo objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėjo kreiptis į savo kilmės šalies institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo, todėl Departamentas, be kitų tyrimo dalių, pasitelkdamas statistinės analizės metodą, atliko pareiškėjo padėties lyginamąją analizę dėl galimybės gauti kelionės dokumentą kilmės šalies ambasadoje. Kadangi pareiškėjas nebuvo gavęs prieglobsčio Lietuvoje, nebuvo pripažintas (duomenys neskelbtini) kovotoju ir dėl to nebuvo laikomas patiriančiu persekiojimą jo kilmės šalyje, o jam papildoma apsauga buvo suteikta dėl tuo metu vykusio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto keliamo pavojaus gyvybei, jo padėtis buvo lyginama su kitais (duomenys neskelbtini) kilmės asmenimis, kurie gavo papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
3.4. Dėl individualios pareiškėjo situacijos ir individualių galimybių gauti pasą iš (duomenys neskelbtini) institucijų Lietuvoje, remdamasis bylos medžiaga, Departamentas pažymėjo, kad pats pareiškėjas šia galimybe nebuvo pasinaudojęs, jis (duomenys neskelbtini) ambasadoje buvo tik kartą (nenurodė konkrečios datos, bet tai buvo apie 2001 m.), o savo baimes į ją kreiptis siejo ne su savo asmenine situacija (jam niekas nuo atvykimo į Lietuvą negrasino, nesikėsino į jį), o su kitų asmenų tariama patirtimi. Todėl Sprendime įvertinta statistika ir lyginamoji analizė yra aktuali ir būtina tinkamam pareiškėjo individualios situacijos įvertinimui.
3.5. Tyrimo metu peržiūrėjus Departamento turimus duomenis apie (duomenys neskelbtini) piliečius, (duomenys neskelbtini) kilmės asmenis, kuriems dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto kilusio pavojaus gyvybei buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyti ne mažiau kaip 57 asmenys, kuriems buvo sėkmingai išduoti ir iš (duomenys neskelbtini) diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikoje atsiimti (duomenys neskelbtini) užsienio piliečio pasai. Tokių asmenų galėjo būti ir daugiau, nes didžioji dalis asmenų, gavę (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą, arba Lietuvos Respublikos išduodamą užsieniečio pasą, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Taip pat Departamentas apie (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečiams išduotus (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasus sužino tik tuo atveju, jeigu minėti asmenys kreipiasi į Departamentą, siekdami gauti Departamento teikiamas viešas paslaugas.
3.6. Atliekant tyrimą Departamentas papildomai iš 57 asmenų sąrašo išrinko 9 (duomenys neskelbtini) tautybės vyriškos lyties asmenis, gavusius papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, kurie (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą gavo per paskutinius 8 metus, iš kurių 8 asmenys turi iki šiol galiojančius (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasus, ir atliko individualų bylų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog iš 9 asmenų, 7 asmenų bylose buvo pripažinta, kad užsieniečiai, greta grėsmės gyvybei, kylančios dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto, turėjo arba buvo įtariami turėję giminystės ar kitokių ryšių su (duomenys neskelbtini) kovotojais. Atsižvelgus į tai, jų baimė kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas laikytina labiau pagrįsta lyginant su pareiškėju, kurio pasakojimas nebuvo laikomas patikimu nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą. Nepaisant to, minėti 8 asmenys kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje ir sėkmingai gavo (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą.
3.7. Taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir neturintiems su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (užsienio paso / vidaus paso), numatytos specialios procedūros, suteikiančios galimybę fiziškai nevykstant į (duomenys neskelbtini) teritoriją gauti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą. Pareiškėjas, norėdamas gauti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą, pirmiausia turėtų kreiptis dėl procedūros, kuria siekiama patvirtinti, ar asmuo turi / neturi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Ši procedūra taip pat atliekama nevykstant į pareiškėjo kilmės šalies teritoriją. Nors dalį procedūros sudaro klausimyno pildymas, kuriame prašoma nurodyti asmens teisinę padėtį, pareiškėjas, būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, neprivalėtų atskleisti, kad praeityje buvo papildomos apsaugos gavėjas. Todėl tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, jog atsisakymas išduoti užsieniečio pasą buvo pagrįstas, nes pareiškėjas gali gauti kelionės dokumentus iš (duomenys neskelbtini) ambasados.
3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Departamento tyrimas buvo neišsamus. Teisės aktai nenustatė sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Be to, tyrimo metu buvo naudojami tik Departamentui prieinami metodai, nes jis negali kreiptis į pareiškėjo kilmės valstybę dėl informacijos pateikimo. Byloje nepateikta duomenų, kad dėl pasų išdavimo besikreipusiems (duomenys neskelbtini) būtų padidėjusi persekiojimo rizika, būtų kilęs poreikis suteikti jiems pabėgėlio statusą. Pareiškėjo argumentas, kad nebuvo išsiaiškinta, kiek (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų bijo kreiptis dėl paso išdavimo, yra nesusijęs su pareiškėjo individualia situacija ar baimės pagrįstumu bei objektyviomis negalėjimo kreiptis dėl paso priežastimis.
3.9. Atsakydamas į argumentus, kad Departamentas netinkamai ir formaliai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir priėmė iš esmės analogišką sprendimą, atsakovas pažymėjo, kad vien tai, jog jis nepriėmė palankaus sprendimo pareiškėjui ir savo galutinio vertinimo nepakeitė, nereiškia, kad pats tyrimas ir įrodymų vertinimas atliktas netinkamai ir formaliai. Sprendime atliktas išsamus pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimas, tačiau jie pagrįstai nebuvo laikomi patikimais įrodymais. Tai, kad pareiškėjas nesutiko su Departamento išvadomis, nereiškia, kad Sprendimas nepagrįstas ir naikintinas.
3.10. Atsakovas nesutiko su argumentu, kad Sprendimas analogiškas 2018 m. sprendimui neišduoti paso, nes, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, jame buvo atsakyta į visas EŽTT sprendime nurodytas pastabas ir pašalinti buvusio sprendimo trūkumai. Be to, atliktas papildomas išsamus tyrimas, siekiant įvertinti ne tik teorines, bet ir realias galimybes pareiškėjui gauti (duomenys neskelbtini) užsienio pasą, neišvykstant iš Lietuvos.
3.11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pateikto 2023 m. sausio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad nenustatyta, jog pats pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) kovotojas, taip pat nenustatyta jokių duomenų apie jo aukšto lygio ar aktyvią opozicinę / partizaninę veiklą išvykus iš (duomenys neskelbtini), todėl vien šis laiškas nepatvirtina jam kylančios grėsmės. Rašte teigiama, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kūrimo šalininkas, tačiau, nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai gali užtraukti (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų ir marionetinių (duomenys neskelbtini) struktūrų nemalonę. Vien buvimas šalininku, nesiimant aktyvių ir reikšmingų veiksmų gyvenant užsienyje, savaime nekelia grėsmės (duomenys neskelbtini) kilmės asmenims. Nors rašte naudojamas esamasis laikas, kalbant apie patiriamą persekiojimą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis per paskutinius 20 metų susidūrė su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) institucijų neteisėtais veiksmais. Taip pat rašte neįvardintos konkrečios tarptautinės organizacijos ar jų turimi šaltiniai, kurie patvirtintų sistemingą (duomenys neskelbtini) persekiojimą ir žudymą už (duomenys neskelbtini) ribų.
3.12. Pareiškėjo su skundu pateikti įvairūs straipsniai nepatvirtina, kad yra objektyvios priežastys, kad pareiškėjui kyla grėsmė iš kilmės valstybės institucijų. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nenustatė, kad jis buvo kovotojas, todėl pateikti straipsniai vertintini kaip bendra kilmės valstybės informacija, o ne kaip įrodymai.
3.13. Dėl skundo teiginių, kad atsakovas pažeidė administracinius reikalavimus ir prašymo dėl paso išdavimo neišnagrinėjo per teisės aktų nustatytus terminus, neatsakė operatyviai į pareiškėjo atstovės paklausimą, o patį pareiškėją su ginčijamu Sprendimu supažindino tik per 2 savaites, Departamentas paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio, kuris susidarė dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio, taip pat dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos pasitraukusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko, todėl nėra pagrindo vertinti, jog buvo tyčia vilkinamas sprendimo priėmimas. Nors pareiškėjo atstovei apie priimtą Sprendimą ir nebuvo operatyviai pranešta, tačiau skunde neginčijama, kad atsakymas į jos paklausimą buvo pateiktas per teisės aktuose nustatytus terminus.
3.14. Pareiškėjo supažindinimas su ginčijamu Sprendimu užtruko dėl Departamento darbuotojo ligos bei paties pareiškėjo veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), prašymą išduoti pasą jis pateikė elektroniniu būdu, o pateikti dokumentų atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, todėl supažindinti jį su Sprendimu turėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojas. Departamentas, bendraudamas su pareiškėju ir siekdamas išspręsti nepatogumus dėl supažindinimo su Sprendimu vietos, padarė išimtį ir su ginčijamu Sprendimu pareiškėją supažindino (duomenys neskelbtini), tačiau tai užtruko.
II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. Departamento 2004 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (15/6-11) P-929 pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) egzistavo grėsmė taikių žmonių gyvybėms dėl ten vykstančių karinių susidūrimų tarp (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos padalinių ir (duomenys neskelbtini) kovotojų.
5.2. Pareiškėjas 2005 m. liepos 4 d. pateikė prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą, kurį grindė tuo, kad paaiškėjo naujų faktų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos gali jį persekioti, t. y. (duomenys neskelbtini) spaudoje jis buvo įvardytas kaip buvęs (duomenys neskelbtini) karų kovotojas. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėjas pateikė 2005 m. balandžio mėn. tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbto straipsnio kopiją. Departamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. (15/6-11)12PR-53 pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą, nes jis nepateikė naujos informacijos, suteikiančios pagrindą jį pripažinti pabėgėliu.
5.3. Departamentas pareiškėjui 2004–2008 m. kasmet sprendimais suteikdavo papildomą apsaugą bei išduodavo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
5.4. Pareiškėjui 2008 m. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjas penkerius metus teisėtai gyveno Lietuvoje. Leidimas gyventi šalyje galiojo penkerius metus, o 2013 ir 2018 m. jis buvo pratęstas dar penkeriems metams tais pačiais pagrindais.
5.5. Pareiškėjas 2004–2013 m., baigiantis jo užsieniečio paso galiojimo laikui, prašydavo išduoti naują užsieniečio pasą. Kiekvieną kartą Departamentas jam išduodavo tokį dokumentą, nes, remiantis turima informacija, (duomenys neskelbtini) atstovybė Lietuvoje (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą išduodavo tik tuo atveju, jeigu asmuo pateikdavo (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą arba vidaus pasą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio paso ar vidaus paso. (duomenys neskelbtini) piliečiams, neturintiems (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio paso ar vidaus paso, galėjo būti išduodamas tik grįžimo į (duomenys neskelbtini) liudijimas pagal piliečio nuolatinės registracijos vietą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo nuolatinė registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), jam būnant papildomos apsaugos gavėju, iki 2009 m. lapkričio 26 d., dėl nestabilios ir pavojingos situacijos (duomenys neskelbtini), jis negalėjo būti įpareigotas grįžti į (duomenys neskelbtini) teritoriją užsisakyti naują (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą.
5.6. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė naują prašymą išduoti (pakeisti) užsieniečio pasą. Pareiškėjas prašymą grindė, be kita ko, tuo, kad: negali gauti paso iš (duomenys neskelbtini) atstovybės; dėl kilmės valstybėje grėsusio pavojaus jam buvo suteikta papildoma apsauga; karo pabėgėliai (duomenys neskelbtini) valdžios institucijose nėra toleruojami; apie tai, kad jam buvo suteiktas prieglobstis, buvo publikuota dienraštyje; kreipimosi atveju jam gali kilti reali grėsmė jo laisvei ir saugumui; bijo kreiptis į (duomenys neskelbtini) atstovybes, nes jos sužinojo, jog pareiškėjas yra Lietuvoje, todėl gali inicijuoti procedūras dėl grąžinimo ar susidorojimo.
5.7. Departamentas 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-4) 24PR-28 atsisakyti išduoti pareiškėjui užsieniečio pasą. Atsakovas nurodė, kad, pagal (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje oficialioje interneto svetainėje paskelbtą informaciją, užsienyje gyvenantys (duomenys neskelbtini) piliečiai gali gauti piliečio pasą ambasadoje, pateikus privalomus dokumentus, tarp kurių reikalauja pateikti (duomenys neskelbtini) užsienio pasą (jam nesant ar pasibaigus (duomenys neskelbtini) užsienio paso galiojimo laikui pildoma paraiška dėl pamesto / prarasto dokumento) ir vidaus pasą, kurio neturint arba pasibaigus galiojimo laikui, privaloma užpildyti prašymą, skirtą patvirtinti (duomenys neskelbtini) piliečio tapatybę. Kreipimąsi dėl (duomenys neskelbtini) piliečio tapatybės patvirtinimo galima pildyti elektroniniu būdu, o prašymą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus paso išdavimo galima pateikti naudojantis (duomenys neskelbtini) elektroniniais valdžios vartais. Sprendime Departamentas taip pat pažymėjo, kad papildoma apsauga užsieniečiui buvo suteikta ne dėl valstybės vykdomo persekiojimo, o dėl tuo metu vykusio karo keliamos grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, todėl šis faktas nelaikytinas priežastimi, užkertančia kelią kreiptis dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso ir (ar) kelionės dokumento gavimo.
5.8. Pareiškėjas, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes, 2018 m. rugsėjo 24 d., 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė naujus prašymus išduoti (pakeisti) užsieniečio pasą, tačiau Departamentas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsisakė įvykdyti jo prašymus. Departamentas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. (15/6-12)24 PR-25 konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog jis negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas, nelaikytinos nustatytais faktais ir „objektyviomis priežastimis“ Įstatymo 37 straipsnio kontekste, todėl objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo, nenustatyta.
5.9. Pareiškėjas Departamento 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2020 m. sausio 9 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs ginčą dėl nurodyto Departamento sprendimo, 2020 m. vasario 26 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
5.10. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė peticiją EŽTT. EŽTT 2022 m. birželio 14 d. sprendime konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisės laisvai judėti apribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Todėl padaryta išvada, kad buvo pažeistas Konvencijos ketvirtojo protokolo 2 straipsnis.
5.11. Įsiteisėjus EŽTT sprendimui, pareiškėjas atsakovui 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą skubos tvarka išduoti kelionės dokumentą – užsieniečio pasą. Kartu su prašymu pareiškėjas papildomai pateikė: leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir galiojantį iki 2023 m. rugpjūčio 6 d.; EŽTT sprendimo kopiją; publikacijų kopijas; Žmogaus teisių centro „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą; nuorodą į internetinį tinklapį, kuriame platinama „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti organizacijų ar fizinių asmenų sąrašai, esant informacijos apie jų dalyvavimą ekstremistinėje veikloje ar terorizme; nuorodą į interneto tinklapyje patalpintą publikaciją; 2023 m. sausio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
5.12. Nagrinėdamas pastarąjį pareiškėjo prašymą, atsakovas 2022 m. lapkričio 16 d. atliko pareiškėjo apklausą, siekiant išsiaiškinti ir patikslinti aplinkybes, dėl kurių jis negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl užsienio paso išdavimo.
5.13. Departamentas, įvertinęs prašymo nagrinėjimo metu surinktus dokumentus ir apklausoje pateiktus paaiškinimus, 2023 m. kovo 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris, net ir neturėdamas kilmės valstybės išduotų asmens dokumentų, turi galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) diplomatinę atstovybę Lietuvos Respublikoje, siekdamas gauti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą. Pažymėta, kad viso proceso metu užsienietis nėra įpareigojamas grįžti į (duomenys neskelbtini) ar atskleisti, kad jam praeityje buvo teikiama papildoma apsauga. Tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys vien dėl savo tautybės susiduria su kliūtimis gaunant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų. Priešingai, asmenys, turintys papildomos apsaugos gavėjo statusą Lietuvos Respublikoje, sistemingai gaudavo ir gauna (duomenys neskelbtini) išduodamus užsienio piliečio pasus, neišvykdami iš Lietuvos Respublikos. Sprendime taip pat nurodyta, kad, įvertinus Departamento, Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu, atlikus tyrimą pagal EŽTT sprendimo motyvus bei išnagrinėjus pareiškėjo per apklausą pateiktus argumentus, dėl kurių jis negali kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje dėl užsienio paso išdavimo, taip pat papildomai pateiktus dokumentus, nenustatyta „objektyvių priežasčių“ dėl kurių asmuo negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, todėl trečioji sąlyga užsieniečio pasui gauti (užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali gauti užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų) laikoma neįvykdyta. Kadangi sąlygos užsieniečio pasui gauti nėra įvykdytos, Sprendime konstatuota, kad užsieniečio pasas pareiškėjui negali būti išduotas.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 37 straipsnio, Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 „Dėl Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 29 punkto nuostatas, taip pat EŽŽT sprendime pateiktą išaiškinimą, pažymėjo, kad EŽTT konstatavo užsieniečio paso išdavimo procedūros trūkumus (neatliktas pusiausvyros vertinimas, tinkamai neišnagrinėta padėtis pareiškėjo kilmės šalyje ir neįvertinta, ar pareiškėjas turėjo realią galimybę gauti užsieniečio pasą (duomenys neskelbtini) ambasadoje, dėl kurių Departamento sprendimo atsisakyti išduoti užsieniečio pasą pagrindu atsiradęs pareiškėjo teisės laisvai judėti apribojimas EŽTT pripažintas nebūtinu demokratinėje visuomenėje. Tačiau EŽTT sprendime nenurodė, kad nustačius nurodytą pažeidimą, Departamentas besąlygiškai pareiškėjui turi išduoti užsieniečio pasą. Todėl teismas darė išvadą, kad EŽTT sprendimas gali būti laikomas tinkamai įvykdytu tik atlikus naują individualių aplinkybių tyrimą, ištaisant EŽTT sprendime nurodytus trūkumus. Todėl nagrinėjamu atveju Departamentas, gavęs pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą išduoti užsieniečio pasą bei įvertinęs EŽTT sprendimo argumentus, pagrįstai iš naujo atliko tyrimą, jį papildydamas naujų įrodymų surinkimu ir analize.
7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pažymėjo, kad Įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintos dvi pirmosios sąlygos užsieniečio pasui išduoti yra įvykdytos. Tačiau šiuo atveju ginčas kyla dėl to, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.
8. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nurodė, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą, analizavo ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, ankstesnius pareiškėjo atžvilgiu priimtus sprendimus, bet ir viešai prieinamą informaciją apie asmens galimybes gauti pasą ar jį atitinkantį dokumentą iš kilmės valstybės kompetentingų įstaigų. Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ambasadai jokių dokumentų dėl užsieniečio paso gavimo pats asmeniškai nebuvo pateikęs. Nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini) jis lankėsi praėjus metams ar keliems nuo atvykimo į Lietuvą su pažįstamu asmeniu ir su juo buvo išvarytas iš ten. Iš apklausos metu duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad savo baimę kreiptis į kilmės valstybės konsulinę įstaigą pareiškėjas siejo ne su savo asmenine, o su kitų asmenų patirtimi. Pareiškėjas atsakovui pateikė keletą publikacijų apie persekiojamus (duomenys neskelbtini) kovotojus, o Departamentas patikrino šiose publikacijose nurodytą informaciją. Atsakovas, nors ir nustatė, kad publikacijose minimi (duomenys neskelbtini) karų aktyvūs dalyviai patiria persekiojimą ir grėsmę iš (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų, tačiau jokių jų sąsajų su pareiškėju, ar duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra aktyvus (duomenys neskelbtini) kovotojas, nenustatė. Taigi, pateikti straipsniai, teismo teigimu, iš esmės tik atskleidžia bendrą padėtį pareiškėjo kilmės šalyje ir nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo baimę kreiptis į savo kilmės valstybės konsulinę įstaigą dėl užsieniečio paso gavimo.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo gavęs prieglobsčio Lietuvoje, nebuvo pripažintas (duomenys neskelbtini) kovotoju ir dėl to nebuvo laikomas patiriantis persekiojimą (duomenys neskelbtini), o papildoma apsauga jam buvo suteikta dėl humanitarinių priežasčių (dėl tuo metu vykusio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto keliamo pavojaus gyvybei). Pareiškėjo pateiktas 2023 m. sausio 5 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame jis įvardijamas kaip (duomenys neskelbtini) kūrimo šalininkas, teismo teigimu, taip pat nepaneigia šių aplinkybių. Šis raštas iš esmės atskleidžia tik pareiškėjo politines nuostatas, tačiau jame nenurodyta jokių duomenų apie pareiškėjo aktyvų vaidmenį siekiant (duomenys neskelbtini) nepriklausomybės, kurie leistų jį identifikuoti kaip (duomenys neskelbtini) kovotoją (disidentą). Be to, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad Lietuvoje gyvena 21 metus ir jokio (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybų persekiojimo ar grasinimų dėl to, kad yra laikomas (duomenys neskelbtini) kovotoju, nebuvo patyręs. Pareiškėjo apklausoje nurodytos aplinkybės, kad „ateis ir jo eilė pagal rangą“, jokiais objektyviais įrodymais byloje nepatvirtintos.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo dalyvavimas (duomenys neskelbtini) karuose nebuvo pripažintas nustatytu faktu, o papildoma apsauga Lietuvoje jam buvo suteikta dėl humanitarinių priežasčių, teismas darė išvadą, kad Departamentas pareiškėjo padėtį pagrįstai lygino su kitais (duomenys neskelbtini) kilmės asmenimis, kurie gavo papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
11. Tyrimo metu nustatyta, kad 57 (duomenys neskelbtini) kilmės asmenis, kuriems dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto kilusio pavojaus gyvybei buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, t. y. asmenims, kurių statusas Lietuvoje tapatus pareiškėjui, buvo sėkmingai išduoti ir iš (duomenys neskelbtini) diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikoje atsiimti (duomenys neskelbtini) užsienio piliečio pasai (detalūs tyrimo rezultatai nurodyti Sprendime).
12. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentas papildomai iš minėtų 57 asmenų sąrašo išrinko 9 (duomenys neskelbtini) tautybės vyriškos lyties asmenis, gavusius papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, kurie (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasą gavo per paskutinius 8 metus, iš kurių 8 asmenys turi iki šiol galiojančius (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasus, ir atliko individualų bylų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog iš 9 asmenų, 7 asmenų bylose buvo pripažinta, kad užsieniečiai, greta grėsmės gyvybei, kylančios dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto, turėjo arba buvo įtariami turėję giminystės ar kitokių ryšių su (duomenys neskelbtini) kovotojais. Nepaisant to, minėtiems asmenims (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasai.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas apklausoje nurodė, jog ir asmeniui, su kuriuo jis lankėsi (duomenys neskelbtini) ambasadoje ir buvo išvarytas, užsieniečio pasas visgi buvo išduotas. Taigi, teismas sprendė, kad tyrimo metu surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasai (duomenys neskelbtini) kilmės asmenims, gavusiems papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, išduodami sistemingai ir nelaikytini išimtiniu atveju.
14. Teismas sprendė, kad Departamentas Sprendime išsamiai išanalizavo viešai prieinamą informaciją apie (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio paso išdavimą (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvos Respublikoje tvarką. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir neturintiems su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (užsienio paso / vidaus paso), yra nustatytos procedūros (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio paso gavimui, nevykstant į (duomenys neskelbtini) teritoriją.
15. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui papildoma apsauga Lietuvoje buvo suteikta dėl humanitarinių priežasčių, dabartinį jo statusą (nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas), statistinius duomenis apie kitiems (duomenys neskelbtini) kilmės asmenims, kuriems buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvoje, realizuotą galimybę įgyti (pakeisti) užsieniečio pasą (duomenys neskelbtini) konsulinėje įstaigoje Lietuvoje ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negalėtų kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo. Todėl Departamentas skundžiamame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo įvykdytos visos sąlygos, numatytos Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą.
16. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime į skundą neginčijo, kad Sprendimas priimtas nesilaikant nustatytų terminų. Nurodė, kad terminas priimti sprendimą praleistas dėl objektyvių priežasčių – pabėgėlių krizės ir didelio darbo krūvio. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo supažindinimas su Sprendimu užtruko dėl Departamento darbuotojo ligos bei paties pareiškėjo veiksmų, dokumentus perdavus Departamento (duomenys neskelbtini) skyriui. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, darė išvadą, kad šie procedūros pažeidimai nebuvo esminiai ir neturėjo įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Sprendimu ir jam nebuvo apribotos galimybės jį skųsti.
III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Departamento nurodyta statistinė informacija neatskleidžia, kiek (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų, gavusių papildomą apsaugą Lietuvoje, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) paso išdavimo. Atsakovo pateikta statistinė informacija neįrodo ir nepagrindžia, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl naujo (duomenys neskelbtini) paso išdavimo.
18.2. Taip pat minėta informacija neatskleidžia, kiek papildomą apsaugą Lietuvoje gavusių (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) paso išdavimo, tokio paso negavo. Taip pat neaišku, ar atsakovo nurodytas 57 asmenų skaičius, palyginti su visais papildomą apsaugą gavusiais (duomenys neskelbtini) kilmės asmenimis, kurie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) paso, yra santykinai mažas ar didelis. Jeigu tik maža dalis tokių asmenų sugebėjo gauti (duomenys neskelbtini) pasą, tai patvirtintų, kad ir pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą arba kad ši galimybė yra itin apribota.
18.3. Taip pat statistinė informacija neatspindi, ar (duomenys neskelbtini) kilmės (duomenys neskelbtini) piliečiams, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga ir kurie sėkmingai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvoje dėl (duomenys neskelbtini) paso išdavimo, reikėjo įrodyti, kad jie turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir privalėjo užpildyti klausimyną, kuriame reikėtų nurodyti išvykimo iš (duomenys neskelbtini) datą, kelionės tikslą, statusą priimančioje šalyje (t. y. kad iš (duomenys neskelbtini) pabėgo vykstant (duomenys neskelbtini) karui ir gavo Lietuvoje prieglobstį (t. y. papildomą apsaugą)). Be to, atsakovas nesurinko informacijos, kiek asmenų kreipėsi dėl paso ir kokiai daliai šių asmenų šis pasas buvo išduotas, todėl ši informacija, nesurinkus daugiau duomenų, yra nepagrįsta. Taip pat neaišku, ar kam nors iš šių asmenų padidėjo persekiojimo rizika ar ne.
18.4. Minėta statistine informacija rėmėsi teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad pareiškėjo duomenų atskleidimas (duomenys neskelbtini) institucijoms grėsmės jam nesukeltų. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena daugiau nei 20 metų be jokių (duomenys neskelbtini) išduotų pilietybę patvirtinančių dokumentų, gyvendamas (duomenys neskelbtini) jis taip pat neturėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę patvirtinančių dokumentų, taigi, jam reikėtų užpildyti atitinkamą klausimyną. Tikėtina, kad tai lemtų kitokį sprendimą, nes būtų aišku, kada ir iš kokio (duomenys neskelbtini) regiono pareiškėjas išvyko. Šių aplinkybių atskleidimas galėtų sudaryti pagrindą (duomenys neskelbtini) institucijoms giliau išnagrinėti pareiškėjo situaciją, jo politines pažiūras ir vaidmenį (duomenys neskelbtini) karo metais, t. y., pereiti įvairias saugumo patikras (nepriklausomai nuo to, kad Lietuvoje jam buvo suteikta papildoma apsauga, o ne pabėgėlio statusas). Be to, pareiškėjui reikėtų nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo Lietuvoje nuo 2001 m. iki 2008 m., kai jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) institucijoms kiltų papildomų klausimų. Siekiant įvertinti pareiškėjo situacijoje esančių asmenų padėtį, atsakovas turėjo surinkti informaciją ir apie asmenis, kuriems reikėtų užpildyti minėtą klausimyną, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Statistinės informacijos surinkimas turėjo padėti įgyvendinti EŽTT sprendimą, ištaisyti tyrimo trūkumus. Tačiau iš atsakovo pateiktos neišsamios ir selektyvios informacijos negalima daryti išvadų apie pareiškėjo situacijoje esančių asmenų galimybę gauti (duomenys neskelbtini) užsienio pasą (duomenys neskelbtini) konsulinėje įstaigoje Lietuvoje.
18.5. Nei teismas, nei atsakovas negali reikalauti, kad pareiškėjas iš naujo teiktų prieglobsčio prašymą ir kad jis būtų pripažintas pabėgėliu. Tyrimui atlikti ir aplinkybėms konstatuoti turėtų užtekti fakto, kad pareiškėjui anksčiau buvo suteiktas prieglobstis ir kad asmenys, kurie yra panašioje situacijoje kaip pareiškėjas, tikėtinai gali susidurti su netinkamu elgesiu, jeigu juos identifikuotų (duomenys neskelbtini) institucijos.
18.6. Pareiškėjas pakartoja EŽTT sprendime nurodytas aplinkybes ir pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas neprarado prieglobsčio gavėjo statuso. Aplinkybė, kad pareiškėjas pasirinko pasinaudoti teise gauti leidimą nuolat gyventi, nereiškia, kad grėsmė kilmės valstybėje išnyko, tai patvirtina ir EŽTT padarytos išvados.
18.7. Teismas nevertino, ar pareiškėjo profilio asmuo gali patirti netinkamą elgesį, ar susidurti su persekiojimu, ar padidėti persekiojimo rizika. Tam, kad asmuo būtų pripažintas disidentu (dėl ko jam kiltų pavojus būti persekiojamam dėl politinių priežasčių) nėra būtina, kad jis būtų aktyvus kovotojas tam tikro ginkluoto konflikto metu, todėl tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Nors šioje byloje nėra nagrinėjamas pareiškėjo prieglobsčio poreikis, tačiau teismo nurodyta sąlyga, kad disidentas gali būti tik aktyvus kovotojas, prieštarauja prieglobsčio teisės standartams. Įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą pareiškėjas pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas gali būti disidentas (atitinkamai ir būti persekiojamas dėl politinių pažiūrų) net ir tuo atveju, jeigu šiuo metu nesiima aktyvių veiksmų, taip pat nėra reikalaujama, kad būtų įrodyti jo aktyvūs veiksmai dalyvaujant kovoje. Todėl ir teismo vertinimas, ar pareiškėjas yra disidentas, yra nepagrįsti, nes pareiškėjo raštas vienareikšmiškai patvirtina, kad jis yra disidentas (turi politinius įsitikinimus priešingus (duomenys neskelbtini) valdžiai – palaiko (duomenys neskelbtini) nepriklausomybės siekį). Be to, vien aplinkybė, kad pats disidentu esantis ir (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad pareiškėjas dėl politinių pažiūrų gali būti persekiojimas, patvirtina, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) nepriklausomybės šalininkams, kurie siekia nuversti dabartinę diktatoriaus (duomenys neskelbtini) valdžią.
18.8. Pareiškėjas, pasikreipęs į (duomenys neskelbtini) konsulinę įstaigą ir užpildęs klausimyną, tikėtinai patrauktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) saugumo institucijų dėmesį ir, vertinant kilmės valstybės informaciją, kad (duomenys neskelbtini), siekdamas susidoroti su bet kokia opozicija, siunčia į Europą žudikus, galėtų patirti persekiojimą ir Lietuvoje. Tai, kad pareiškėjas iki šiol tokio persekiojimo nepatyrė, nereiškia, kad jis negalėtų su tuo susidurti ateityje. Lietuvoje jis buvo atsargus ir liko saugus būtent todėl, kad į (duomenys neskelbtini) institucijas nesikreipė (per visą tą laiką į (duomenys neskelbtini) niekada nevyko). Taigi, teismas nepagrįstai esminę reikšmę suteikė aplinkybei, jog pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga ir kad jis šiuo metu turi leidimą nuolat gyventi. Tikėtina, kad šiuo metu pareiškėjui būtų suteiktas pabėgėlio statusas dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, o pareiškėjo privertimas kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą tik padidintų pareiškėjui kylančią grėsmę.
18.9. Teismas taip pat nevertino kitų (duomenys neskelbtini) persekiojimo užsienyje. Nors pareiškėjas pateikė informaciją dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo, tačiau atsakovas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ši informacija nepatvirtina, jog pareiškėjas atitinka asmenų, kurie galėtų būti persekiojami kaip kiti disidentai, profilį. Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad jis iki šiol nepatyrė persekiojimo, nebūtinai reiškia, kad jis yra saugus. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) yra netiksli, nes jis „gyvas ir sveikas“, tačiau minėtą asmenį savo bute užpuolė (duomenys neskelbtini) pilietis ir jam tik pavyko nugalėti savo užpuoliką. Tai, kad šiam kritikui pavyko išvengti pasikėsinimo tik patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) disidentai užsienyje yra persekiojami.
18.10. Pareiškėjas, pakartodamas EŽTT sprendime nurodytas aplinkybes, pažymi, kad Departamentas remiasi tik formaliais motyvais. Priimant sprendimą proporcingumo vertinimas, kaip reikalaujama pagal EŽTT praktiką, neatliktas. Be to, ir EŽTT akcentavo būtent pareiškėjo individualią situaciją ir jo teiginius. Pareiškėjui pakartotinai neišdavus užsieniečio paso, yra atliktas pakartotinis EŽTK pažeidimas. EŽTT aiškiai nurodė, kad pareiškėjo teisių ribojimas (užsieniečio paso neišdavimas) nėra pagrįstas, nėra būtinas ir nėra proporcingas. Pakartotinai priimdamas sprendimą, Departamentas tik išplėtė formaliais motyvais ankstesnį sprendimą, nors šie formalūs motyvai EŽTT buvo atmesti, kaip neaktualūs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 23S23008, kuriuo atsakovas pareiškėjui atsisakė išduoti užsieniečio pasą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Departamento Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į EŽTT sprendimo argumentus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.
21. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2023 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 23S23008 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą išduoti užsieniečio pasą iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes Migracijos departamentas pateikė sprendime selektyvią ir neišsamią statistinę informaciją, kuri nepatvirtina, ar pareiškėjas gali kreiptis dėl užsieniečio paso į (duomenys neskelbtini) institucijas, taip pat neteisingai interpretavo pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštą, kadangi šis raštas kaip tik patvirtina, kad pareiškėjas yra politinis disidentas, kuris bijo persekiojimo dėl politinių pažiūrų.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtinto Užsieniečio paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo nuostatos.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2001 m. atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2004-2008 metų laikotarpiu jis šešis kartus kreipėsi dėl papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs užsieniečio prašymą, atitinkamai priėmė sprendimus, kuriais (duomenys neskelbtini) buvo suteikta papildoma apsauga bei išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Patikrinus duomenis, esančius MIGRIS, nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2013-09-11. Pasibaigus dokumento galiojimo laikui, 2013 m. rugpjūčio 30 d. užsieniečiui buvo išduotas naujas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2018-08-13. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023-08-06. Galiojančio kilmės valstybės kompetentingų institucijų išduoto piliečio paso ((duomenys neskelbtini)) ar kito kelionės dokumento užsienietis neturi.
25. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Minėto Aprašo 29 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, patikrinęs Gyventojų registre duomenis apie užsienietį ir jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus bei apie užsieniečio gyvenamąją vietą, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) pasą ir kartu pateiktus dokumentus, įvertinęs priežastis, dėl kurių užsienietis negali galiojančio kelionės dokumento gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, nustato, ar gali būti užsieniečiui pasas išduotas ar pakeistas.
26. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl to, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjas negali gauti aptariamo kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.
27. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, sprendimus grindžia tyrimo metu nustatyta aplinkybe, kad 57 (duomenys neskelbtini) kilmės asmenims, kuriems dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto kilusio pavojaus gyvybei buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, t. y. asmenims, kurių statusas Lietuvoje tapatus pareiškėjui, buvo sėkmingai išduoti ir iš (duomenys neskelbtini) diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikoje atsiimti (duomenys neskelbtini) užsienio piliečio pasai. Taip pat nurodo, kad iš 9 asmenų, 7 asmenų bylose buvo pripažinta, jog užsieniečiai, greta grėsmės gyvybei, kylančios dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karinio konflikto, turėjo arba buvo įtariami turėję giminystės (broliai/brolis, pusbroliai/pusbrolis, tėvas buvo (duomenys neskelbtini) kovotojas) ar kitokių ryšių (palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais (duomenys neskelbtini) kovotojais/palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šeima) su (duomenys neskelbtini) kovotojais, tačiau nepaisant to, ir minėtiems asmenims (duomenys neskelbtini) ambasadoje Lietuvoje buvo išduoti (duomenys neskelbtini) piliečio užsienio pasai.
28. Iš Departamento sprendime pateiktos informacijos apie 57 (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims išduotus (duomenys neskelbtini) piliečio pasus galima daryti išvadą, kad minimų 57 (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų padėtis tik iš dalies buvo panaši į pareiškėjo (suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje). Tačiau iš nurodytos informacijos nėra aišku, nuo kada ir iki kada minėtiems asmenims buvo suteikta papildoma apsauga (tik bendrai nurodoma, jog buvo atrinkti (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys, kuriems papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje buvo suteikta 2005-2015 metais), kiek laiko jie gyveno Lietuvos Respublikoje, ar jie turėjo (duomenys neskelbtini) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, ar jiems buvo išduoti Lietuvos Respublikos užsieniečio pasai, ar jie turėjo išduotus nuolat gyventi leidimus Lietuvos Respublikoje ir pan. Tai reiškia, jog atliekant (duomenys neskelbtini) padėties lyginamąją analizę dėl galimybės gauti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje pareiškėjo situacija atsakovo nebuvo tinkamai individualizuota.
29. Departamentas sprendime pažymi, kad pateikiant paraišką (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvos Respublikoje dėl (duomenys neskelbtini) paso išdavimo, reikėtų užpildyti klausimyną, kuriame besikreipiantis asmuo privalo nurodyti išvykimo iš (duomenys neskelbtini) datą, kelionės tikslą, statusą priimančioje šalyje. Tačiau šiuo aspektu atsakovas nesurinko jokios informaciją būtent apie tuos asmenis, kuriems reikėjo užpildyti tokio pobūdžio klausimyną (surinkti informaciją apie asmenis, kurie turėjo užpildyti minėtą klausimyną ir kurie to padaryti neturėjo bei palyginti šių asmenų galimybes gauti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą). Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovo sprendime nurodomų 57 (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų padėtis nebuvo visiškai tapati pareiškėjo padėčiai. Šiame kontekste taip pat kritiškai vertintini atsakovo sprendimo argumentai, kad <...>, užsienietis atsakydamas į klausimyno 9 klausimą privalėtų nurodyti tik tai, kad jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, neatskleisdamas praeityje turėto papildomos apsaugos gavėjo statuso (galimai neturėtų atskleisti informacijos, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko vykstant (duomenys neskelbtini) karui ir gavo Lietuvoje prieglobstį (papildomą apsaugą)). Taigi daroma tik hipotetinio pobūdžio išvada, nepagrįsta jokia konkrečia faktine informacija.
30. Aptariamų aplinkybių (nustatytų asmens padėties skirtumų) pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo bei tinkamai neįvertino ir nepagrįstai pritarė atsakovo sprendimo argumentams šiuo klausimu.
31. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija turi pagrindą abejoti, jog apribojus pareiškėjo judėjimo laisvę (atsisakius jam išduoti Lietuvos Respublikos užsieniečio pasą) būtų neužtikrinama tinkama pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir asmens judėjimo laisvės.
32. Kilusio ginčo kontekste taip pat reikšminga Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Minėtas teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendime byloje (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą Nr. 38121/20 konstatavo, kad pareiškėjas teisėtai gyvena Lietuvoje ir kad jis neturi jokių kitų galiojančių asmens tapatybės dokumentų, išskyrus tuos, kuriuos jam išdavė Lietuvos institucijos (žr. šio sprendimo 4, 6, 8, 17 ir 19 punktus). Neginčijama ir tai, kad pagal nacionalinę teisę jo turimas leidimas gyventi nesuteikia jam teisės keliauti į užsienį (žr. šio sprendimo 36 ir 39 punktus). Todėl Teismas mano, kad pareiškėjo teisė išvykti iš Lietuvos nebūtų praktiškai įgyvendinama ir veiksminga, jei jis neįsigytų kokio nors kelionės dokumento.
33. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiami atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai naikintini. Panaikinus šiuos sprendimus, yra pagrindas pakartotinai įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą nagrinėti iš naujo, nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 23S23008 „Dėl užsieniečio paso neišdavimo“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą išduoti užsieniečio pasą iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis