060e575d-ff60-400a-83d4-8d7ea6010a97 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-478/2018 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00106-2009-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.4; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.4.2; 2,4,6,4,3; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.5.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Ingai Mieldažytei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistajam T.

J., jo gynėjui advokatui L. S. B., nuteistajam L. J., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas jį sulaikius nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d. Patenkintas Å veicarijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys ir priteista Å veicarijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡ T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 27 241, 98 CHF (Å veicarijos frankų), ekvivalentas eurais, valiutų kursÄ skaičiuojant nusikaltimo padarymo metu buvusiomis kainomis (2009 m. gruodžio 10 d.) – 21 037, 90 eurų (dvideÅ¡imt vienas tÅ«kstantis trisdeÅ¡imt septyni eurai devyniasdeÅ¡imt euro centų).

Civilinio ieškovo – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnis). Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. J., dėl kurio apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. J. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad subÅ«rė organizuotÄ grupę sukčiavimui padaryti, jai vadovavo, ir padarė sukčiavimÄ , dalyvaudamas organizuotoje grupėje: T. J. iÅ¡ anksto jo suplanuotai ir parengtai nusikalstamai veikai (sukčiavimui) daryti subÅ«rė organizuotÄ grupę, įtraukdamas į jÄ L. J. ir tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, Å¡iai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklÄ laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d., dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su L.

J., tai pat dalyvavusiu organizuotoje grupėje, savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ : T. J. nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukurti ir užregistruoti nusikalstamai veikai daryti reikiamÄ fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domenÄ bei Å¡io banko tikrų darbuotojų fiktyvias elektroninio paÅ¡to paskyras (dėžutes), 2009 m. birželio 12 d. minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasinaudojant S. S. vardu bei uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), teikiančios interneto paslaugas fiziniams asmenims, laisva interneto prieiga, uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (esančioje (duomenys neskelbtini)) sukÅ«rus bei įregistravus fiktyvios svetainės www.swedbanke.lt domenÄ , už Å¡iÄ paslaugÄ grynų pinigų pavedimu atsiskaičius banko „Swedbank“ AB Stoties klientų aptarnavimo centre (esančiame (duomenys neskelbtini)), taip pat sukÅ«rus elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt bei (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt dėžutes, reikiamas suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti, tai yra, kad susiraÅ¡inėjimo su užsienio bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J.

U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“, siekiančiomis gauti kreditus, bei joms patikėjimo sutarčių pagrindu tarpininkaujančiomis kaip patikėtojomis – bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiomis sÄ lyginio lėšų deponavimo paslaugas, metu Å¡ioms bendrovėms bÅ«tų sudarytas įspÅ«dis, kad susiraÅ¡inėjama yra tikro banko „Swedbank“ AB tikrų darbuotojų M. K. ir T. D. vardu, taip pat, kad bÅ«tų pateikta melaginga informacija apie galimybę minėtoms Å veicarijos firmoms banke „Swedbank“ AB atidaryti sÄ skaitas kreditų pervedimui; tuo pačiu L.

J., vykdydamas T. J. nurodymus ir Å¡iam aktyviai dalyvaujant veiksmuose, įregistravo savo vardu nusikalstamai veikai daryti reikiamÄ fiktyviÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. lapkričio 17 d. kartu su L. J. pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (esančiai (duomenys neskelbtini)) dokumentus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ L. J. vardu įregistravimui, po to 2009 m. lapkričio 23 d. L. J., vykdydamas T. J. nurodymÄ Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filiale (esančiame (duomenys neskelbtini)) įregistravo minėtÄ fiktyviÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ bei Å¡ios bendrovės vardu „Swedbank“ AB klientų aptarnavimo centre (esančiame (duomenys neskelbtini)) atidarė sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), reikiamÄ susiraÅ¡inėjimų su aukščiau nurodytomis Å veicarijos firmomis metu nurodyti kaip tikro banko „Swedbank“ AB filialo „(duomenys neskelbtini)“ tranzitinę sÄ skaitÄ , kad tuo pačiu dar daugiau įtikintų, kad susiraÅ¡inėjama yra su tikro banko atstovais; po to, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d.

T. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu suklastojo suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti reikiamus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pervedimus į neva tai Å¡ių bendrovių akcinėje bendrovėje „Swedbank“ joms atidarytas sÄ skaitas dokumentus, suraÅ¡ytus firminiuose banko blankuose ir pasiraÅ¡ytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sÄ skaitos duomenų, raÅ¡tus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sÄ skaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat suklastojo Å¡ių dokumentų notarinį patvirtinimÄ , tai yra surašė jį firminiame notariato blanke ir pasirašė realaus notaro vardu ir pavarde, nors realiai akcinėje bendrovėje „Swedbank“ jokios sÄ skaitos Å¡ioms bendrovėms atidarytos ir pinigai pervesti nebuvo: pasinaudodamas jo nurodymu sukurtomis fiktyviomis elektroninio paÅ¡to paskyromis (dėžutėmis) ir fiktyvia bendrove „(duomenys neskelbtini)“ bei jos pavadinimu, Å¡ios fiktyvios bendrovės banko sÄ skaita, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. iÅ¡siuntė užsienio bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J.

U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ minėtus suklastotus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pervedimus į neva tai Å¡ių bendrovių akcinėje bendrovėje „Swedbank“ joms atidarytas sÄ skaitas dokumentus, suraÅ¡ytus firminiuose banko blankuose ir pasiraÅ¡ytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sÄ skaitos duomenų, raÅ¡tus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sÄ skaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat Å¡ių dokumentų suklastotÄ notarinį patvirtinimÄ , nors realiai tikrame banke – „Swedbank“ AB jokios sÄ skaitos Å¡ioms bendrovėms atidarytos ir pinigai pervesti nebuvo, dėl to įtikino Å¡ias bendroves, kad jos turi santykių su tikru banku „Swedbank“ AB, taip pat įtikino Å¡ias bendroves, kad joms tikrame banke „Swedbank“ AB atidarytos sÄ skaitos, į kurias pervesti pinigai (Å¡ių bendrovių ketinti gauti kreditai), kurie bus pervesti į Å¡ių bendrovių sÄ skaitas užsienio banke iÅ¡kart po to, kai tik Å¡ios bendrovės perves pinigus pagal pateiktas sÄ skaitas, po to minėtos bendrovės, bÅ«damos Å¡ios apgaulės įtakotos, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal joms pateiktas suklastotas sÄ skaitas dėl kredito mokesčio į fiktyvios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė joms Å¡iose sÄ skaitose nurodytÄ tariamo kredito mokestį – iÅ¡ viso 483 941,52 eurų (atitikmuo litais – 1 669 598,24 Lt), konkrečiai: 2009 m. gruodžio 10 d. pervedė 16 266,53 eurų „(duomenys neskelbtini)“ ir 21 037,90 eurų „(duomenys neskelbtini)“; 2009 m. gruodžio 14 d.

– 78 650,06 eurų „(duomenys neskelbtini)“; 2009 m. gruodžio 17 d. – 19 125,36 eurų „(duomenys neskelbtini)“; 2009 m. gruodžio 21 d. – 121 428,57 eurų – „(duomenys neskelbtini)“ ir 62 623,91 eurų – „(duomenys neskelbtini)“; 2009 m. gruodžio 22 d. – 78 660,06 eurų BVVT, „(duomenys neskelbtini)“ ir 7 489,07 eurų J. U. Schach; 2009 m. gruodžio 24 d. – 78 660,06 eurų „(duomenys neskelbtini)“; po to Linas J. T. Juraičio nurodymu išėmė grynuosius pinigus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos, pervestus minėtų užsienio bendrovių, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. nuvežtas T.

J. automobiliu prie įvairių banko AB „Swedbank“ Kauno mieste esančių skyrių, iÅ¡ viso iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais 644 800 litų ir 254 000 eurų (atitikmuo litais – 876 300 Lt), konkrečiai: 2009 m. gruodžio 10 d. išėmė 16 130 eurų (55 648,50 Lt) Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 20 870 eurų (72 001,50 Lt) Savanorių KAC-K, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 15 d.

– 9 000 eurų (31 050 Lt) Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009 gruodžio 16 d. – 237 800 Lt Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 23 d. – 125 000 Lt ir 70 000 eurų (241 500 Lt) Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), 118 000 Lt ir 73 000 eurų (251 850 Lt) Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), 14 000 eurų (48 300 Lt) Molo KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 20 000 eurų (69 000 Lt) Savanorių KAC-K, esančiame (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 24 d.

– 164 000 Lt ir 31 000 eurų (106 950 Lt) Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos tuoj pat po grynųjų pinigų išėmimo prie nurodytų banko AB „Swedbank“ skyrių L. J. perdavė T. J., tokiu bÅ«du T. J. ir L. J. savo bei T. J. suburtos organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo 440 541,01 eurų (1 521 100 Lt, atskaičius banko mokesčius už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ ), tokiu bÅ«du apgaule įgijo svetimÄ užsienio bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J.

U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ 483 941,52 eurų (166 9598,24 Lt, neatskaičius banko mokesčių už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ ) dydžio turtÄ , tai yra T. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. J. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas praÅ¡o panaikinti 2016 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nesant pagrindo baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, praÅ¡o T. J. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada apie tai, jog T.

J. padarė kaltinamajame akte jam inkriminuotus nusikaltimus, neatitinka bylos aplinkybių, yra nepagrįsta. Å ioje baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytame kaltinamajame akte bei pareikÅ¡tuose kaltinimuose buvo aibė neatitikimų ir prieÅ¡taravimų. Kaltinime iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir pats kaltinimo formulavimas dėl netikslumų ir nekonkretumo buvo sunkiai suprantamas. Tai trukdė visos bylos nagrinėjimo metu T. J. pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK suteikta teise į gynybÄ , buvo pažeistas sÄ Å¾iningo proceso principas, kurio sudėtiniu turinio elementu laikoma kaltinamajam garantuojama teisė į teisingÄ teismÄ .

T. J. buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad tariamai subÅ«rė organizuotÄ grupę, įtraukdamas į jÄ L. J. ir tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, Å¡iai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklÄ . Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , turėjo nustatyti organizuotos grupės požymio buvimÄ tarp grupės narių, tame tarpe T. J., L. J. ir tyrimo metu nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu byla yra iÅ¡skirta iÅ¡ atlikto ikiteisminio tyrimo ir Å¡iai dienai nagrinėjant bylÄ teisme nėra žinomas apskritai Å¡is asmuo, nėra Å¡io asmens parodymų, neaiÅ¡ki jo pozicija dėl pareikÅ¡tų kaltinimų tiek jam, tiek ir kitiems kaltinamiesiems.

Nesant nustatytiems organizuotos grupės nario parodymams, apylinkės teismui iÅ¡kilo kliÅ«tis nustatyti organizuotos grupės narių konkretų vaidmenį padarant nusikaltimÄ . NežiÅ«rint į tai, Kauno apylinkės teismas formaliai perrašė kaltinamÄ jį aktÄ . Be to, apylinkės teismo nuosprendyje trečiasis organizuotos grupės narys nebuvo įvardintas, siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, o be tokio įvardijimo teismo nuosprendyje nepilnai ir nekonkrečiai buvo atskleista tariama tiek T. J., tiek L.

J. nusikalstama veika, organizuotos grupės buvimo ar nebuvimo požymiai. 2.2. Sprendžiant T. J. kaltės klausimÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apylinkės teismui buvo privaloma nustatyti subjektyvinius požymius, pateikti neginčytinus įrodymus, leidžiančius teigti, kad T. J. tyčia vykdė kokį nors sukčiavimÄ . Tačiau jokių duomenų, kad T. J. vykdė neteisėtÄ veiklÄ , klastojo kokius nors dokumentus ar banke gavo kokius nors pinigus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu liko neaiÅ¡ku, kur, kada ir kokiam asmeniui T. J. nurodė sukurti ir užregistruoti internetinės svetainės domenÄ . Pagal bylos medžiagÄ kaip ir aiÅ¡ku, kas sukÅ«rė internetinę svetainę, tačiau nuosprendyje tai nėra įvardijama, o paprasčiausiai nurodoma, kad visus Å¡iuos veiksmus atliko T. J.. Kaltinime sunkiai suprantama, koks yra T. J. ir nenustatyto asmens bendras veikimas, kuo remiantis tvirtinama, kad T. J. apie tai žinojo ir buvo tiesiogiai su tuo susijęs. Nenustatyta, kur tuo metu buvo T.

J., su kuo bendravo jo turimais ir policijos patikrintais telefono abonentais. Teisminio nagrinėjimo metu minėtos aplinkybės taip pat nebuvo tiriamos. Teismas nematė pagrindo iÅ¡kviesti ir apklausti S. S., kurio tariamai vardu buvo pasinaudota. Sunkiai suprantama, kuo remiantis nuosprendyje nurodoma, kad T. J. kaip nors bÅ«tų prisidėjęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo, registravimo ar sÄ skaitos atidarymo. Skunde pažymima, kad atidarant naujÄ Ä¯monę visa eilė dokumentų yra tvirtinami notarinėje kontoroje.

Å ioje kontoroje privalomai turi dalyvauti įmonės steigėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai galėjo iÅ¡reikalauti iÅ¡ notarinės kontoros tiek dokumentus, tiek filmuotÄ medžiagÄ , kurioje matytųsi asmenys, realiai dalyvavę įmonės steigime, o kaltinime turėtų bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s veiksmai, kuriuos atliko T. J., steigiant uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, ko realiai pasigendama nuosprendyje, o yra nurodytos tik abstrakčios frazės ir teiginiai ir net nenurodomas konkretus laikas ir datos, kada buvo atliekami atitinkami veiksmai. 2.3.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. V. neatpažino T. J., kaip asmens kartu buvusio su L. J. steigiant įmonę. Å iuo atveju apylinkės teismas, aptardamas R. V. parodymus, daro tik prielaidÄ , kad R. V. apibÅ«dintas asmuo, buvęs kartu su L. J., galimai yra T. J.. 2.4. T. J. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu suklastojo AB „Swedbank“ ir kitus dokumentus. Å ioje nuosprendžio dalyje nėra nurodytas nei tariamas nenustatytas asmuo, nei nusikaltimo padarymo laikas, nei vieta.

Nėra aiÅ¡ku, ar tai tas pats asmuo, kurį mini teismas ankstesnėje nuosprendžio dalyje, ar jau kitas asmuo. Å ios aplinkybės nebuvo tiriamos ir nagrinėjant bylÄ teisme. Nei baudžiamojoje byloje, nei kaltinamajame akte nėra raÅ¡ysenos ekspertizės akto, kuriame bÅ«tų nustatyta, kad kokį nors dokumentÄ , tariamai suklastotÄ , bÅ«tų surašęs ar pasirašęs T. J.. Nuosprendyje nurodoma, kad T. J. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. iÅ¡siuntė užsienio bendrovėms suklastotus dokumentus.

Å ioje dalyje visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl nėra nustatytas tikslus iÅ¡siuntimo laikas, iÅ¡siuntimo vieta. Jeigu dokumentai buvo siunčiame elektroniniu paÅ¡tu, tai buvo bÅ«tina nustatyti, iÅ¡ kokio kompiuterio ID adreso minėti laiÅ¡kai buvo siunčiami. T. J. nuteistas už tai, kad L. J. nuėmus pinigus, Å¡iuos pinigus visus perdavė T. J., kurie pagal nuosprendį buvo įgyti T. J., L. J. ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai. Pagal kaltinimÄ neaiÅ¡ku, kaip minėti pinigai buvo tariamai pasidalinti, kokia dalis atiteko T.

J., kokia L. J. ir kokia nenustatytam asmeniui ar asmenims. Be to, kaltinime yra nurodomos skirtingos sumos, kurios buvo padarytos tariamos nusikalstamos veikos. Kauno apylinkės teismas neteisingai suskaičiuoja sumas: 254 000 Eur x 3,4528 (oficialus lito ir euro kursas) = 877 011,20 Lt, kas akivaizdžiai skiriasi nuo teismo nurodytos sumos. Šiuo atveju sudėjus 644 800 Lt + 877 011,20 Lt = 1 521 811,20 Lt. Minėta suma ženkliai skiriasi tiek nuo nuosprendyje (3 lapas 22 eilutė nuo viršaus) nurodytos sumos, tiek ir kaltinime bei kaltinamajame akte nurodytos sumos 1 521 100 Lt.

Teismas, matydamas, kad kaltinime ir kaltinamajame akte yra neteisingai suskaičiuotos sumos, nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡taisyti klaidas, grÄ Å¾inti bylÄ tyrimui papildyti, įpareigoti prokurorÄ iÅ¡taisyti klaidas ar patikslinti kaltinimÄ , o sÄ moningai perrašė kaltinamÄ jį aktÄ , tuo dar kartÄ parodydamas savo Å¡aliÅ¡kumÄ . 2.5. Advokato teigimu, nėra tinkamai ir aiÅ¡kiai įvardinta nusikaltimu padaryta žala. Nuosprendyje atsirado nauja kaltinimo frazė „neatskaičius banko mokesčių už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ â€œ.

Minėtas klausimas, dėl skirtingai nurodytų žalų sumų, buvo keliamas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jokių paaiÅ¡kinimų ar raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad skirtumas susidaro dėl banko mokesčių už grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo pateikta. Toks kaltinimo pakeitimas iÅ¡ esmės keičia kaltinimo esmę ir jį sunkina. SuraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ â€žSwedbank“ nebuvo patrauktas civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad apie vykdomas nusikalstamas veikas „Swedbank“ buvo informuotas, žinojo ir dėl nusikalstamos veikos į policijÄ kreipėsi dar 2009 m. rugsėjo 2 d., tačiau jokių veiksmų dėl daromų nusikaltimų nesiėmė, dėl ko pervestos piniginės lėšos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ buvo laisvai nuimamos iki pat 2009 m. gruodžio 24 d., kas akivaizdžiai leidžia teigti, kad minėta nusikalstama veika buvo vykdoma su paties banko žinia.

Å iai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis juridinis asmuo ir iki Å¡iol yra registruotas juridinių asmenų registre. Tačiau nėra aiÅ¡ku, kas yra Å¡ios įmonės administracijos vadovas. Å ioje byloje bÅ«tina kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu patraukti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2.6. Pagrindinis įrodymas, kuriuo apylinkės teismas grindžia savo nuosprendį T. J., yra kito kaltinamojo L. J. parodymai. L. J. tiksliai prisimena neesmines aplinkybes kaip T. J. jį paimdavo, nuveždavo į bankÄ , su kokia transporto priemone važiuodavo, tačiau, teisminio nagrinėjimo metu pradėjus klausinėti plačiau, nebegalėjo paaiÅ¡kinti kitų esminių aplinkybių, o bÅ«tent, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su T.

J., kur konkrečiai susipažino, kaip susisiekdavo ir bendraudavo tarpusavyje ir kt. Dar vienas įrodymas, patvirtinantis T. J. tariamÄ dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, tai T. J. ir L. J. telefonų buvimo sutapimo vietos. Gynėjui kyla klausimas, kodėl T. J. ir L. J. telefonai nebuvo vienose veikimo zonose, juk pervažiuoti per 4 banko skyrius ir nuimti tokias pinigų sumas nepakaktų 10 minučių. Tam yra tik vienintelis atsakymas, tai, kad T. J. nedalyvavo nurodytoje nusikalstamoje veikoje, o jo buvimas tose pačiose celėse nieko neįrodo.

Visos abejonės turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. 2.7. Nuteistojo gynėjas skunde nesutinka ir su patenkintu civiliniu ieÅ¡kiniu. Baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, kuriuose nurodytos sumos akivaizdžiai skiriasi nuo kaltinime nurodytų sumų. Pateiktuose civiliniuose ieÅ¡kiniuose nėra užpildytos ir pasiraÅ¡ytos visos grafos dėl civilinių ieÅ¡kinių, nėra nurodytos piniginės sumos, todėl priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį apylinkės teismas, esant nurodytiems pažeidimams, apskritai negalėjo spręsti civilinio ieÅ¡kinio klausimo.

NežiÅ«rint į tai, apylinkės teismas priteisė 21 037,90 eurų ieÅ¡kinį bei papildomai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeisdamas BPK normas ir parodydamas savo Å¡aliÅ¡kumÄ . Byloje civilinis ieÅ¡kinys priteistas tik 21 037,90 (skunde nurodyta 210 387,90 Eur (12 t., b. l. 59)) Eur sumai, o areÅ¡to mastas ženkliai virÅ¡ija minėtÄ sumÄ . Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl taikytų laikinų nuosavybės teisių apribojimų ir, nesant ieÅ¡kinio ar esant priteistam ieÅ¡kiniui mažesnei sumai nei taikytas apribojimas, taikytas priemones pilnai ar dalinai panaikinti, o ne papildomai jas paskirti, kadangi jos jau buvo taikytos.

3. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratÅ«rai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. A. kasacinį skundÄ tenkino. Panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 4.1. Nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad kaltinime yra nurodytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, atitinkančios BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nurodyti veikos padarymo bÅ«dai, laikas, padariniai, vieta. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti konkretÅ«s kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų, kaip nusikaltimo bendrininkų, veiksmai, todėl nepažeista jų teisė tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai. 4.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, atitinkamus procesinius veiksmus apygardos teismas galėjo pavesti atlikti prokurorui, tačiau dėl to nebuvo pagrindo bylÄ grÄ Å¾inti prokuratÅ«rai. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog BK 300 straipsnis kaltinamiesiems nėra inkriminuojamas, todėl visi neaiÅ¡kumai dėl galimo dokumentų klastojimo iÅ¡eina už kaltinimo ribų.

Dokumentų klastojimas kaltinamajame akte yra nurodomas tik kaip bÅ«das organizuotai grupei padaryti nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, buvo pažeistos ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes apeliantas prašė ne tik bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui, bet ir, nesant tam pagrindo, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, dėl ko apygardos teismas nepasisakė, o tai suvaržė apelianto teisę į tinkamÄ , iÅ¡samų bei neÅ¡aliÅ¡kÄ apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimÄ .

5. Teismo posėdyje T. J. ir jo gynėjas advokatas L. S. Bagdonas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui arba priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį T. J. atžvilgiu. Teismui manant, kad T. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , prašė paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuteistasis L. J. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .

Prokurorė Virginija Vigelienė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį ir pripažinti T. J. kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, skirti jam 2 metų 6 mėnesių terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę. Pripažinti L. J. kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje ir , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti pas T. J. kratos metu rastus ir paimtus 27 120 eurų ir 6 000 litų (kas atitinka 1 737,72 euro), kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ . Pripažinti teisę užsienio bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ į nusikaltimu padarytos žalos iÅ¡ T. J. ir L. J. patenkinimÄ ir Å¡ių civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais, iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovams teisę paduoti civilinius ieÅ¡kinius civilinio proceso tvarka.

Kitose dalyse prašo nuosprendžio nekeisti.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , atlikusi įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad nuteistojo T. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nuosprendis keičiamas.

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir niekas nekaltas nėra nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog kaltinime iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir pats kaltinimo formulavimas dėl netikslumų ir nekonkretumo sunkiai suprantamas, trukdęs visos bylos nagrinėjimo metu T. J. naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK suteikta teise į gynybÄ , pažeidžiant teisę į teisingÄ teismÄ , nes ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vienÄ iÅ¡ svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingÄ teismÄ . Sudėtinė asmens teisės į teisingÄ teismÄ dalis yra asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

10. Skunde akcentuota teisė į gynybÄ yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iÅ¡kilusį įtarimÄ (kaltinimÄ ) arba suÅ¡velninti savo atsakomybę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalyje numatytos asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , garantijos. Be kita ko, teisė į tai, kad jam bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta tokia kalba, kuriÄ jis supranta, apie jam reiÅ¡kiamo kaltinimo pagrindus, motyvus ir kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai.

Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktÄ kaltinamajam suteikiama teisė bÅ«ti informuotam ne tik apie veiksmus, kuriuos jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį Å¡ių veiksmų kvalifikavimÄ ; Å¡i informacija turi bÅ«ti iÅ¡sami (1999 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 25444/94; 2001 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Dallos pieÅ¡ VengrijÄ , peticijos Nr. 29082/95; 2007 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje J. N. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 45830/99).

Konkrečiai minėtos nuostatos apimtis turi bÅ«ti įvertinta atsižvelgiant į bendresnę teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , garantuojamÄ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje; baudžiamosios teisės srityje iÅ¡samios informacijos apie kaltinamajam pareikÅ¡tus kaltinimus, taigi ir apie tai, kaip teismas gali juos konkrečiu atveju teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pateikimas yra bÅ«tina sÄ lyga proceso teisingumui užtikrinti; be to, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai yra susiję ir teisė bÅ«ti informuotam apie kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ turi bÅ«ti svarstoma atsižvelgiant į kaltinamojo teisę pasirengti gynybai, t. y. galimybę ginčyti pateiktÄ kaltinimÄ fakto ir teisės aspektu (pirmiau nurodytas sprendimas byloje Pélissier ir Sassi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; 2002 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Sipavičius prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 49093/99; 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Block prieÅ¡ VengrijÄ , peticijos Nr. 56282/09).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte iÅ¡vardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir Å¡ie trÅ«kumai trukdo teismui nagrinėti bylÄ , ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , be to, Å¡ių trÅ«kumų negalima iÅ¡taisyti nagrinėjant bylÄ teisme.

IÅ¡ kaltinamajame akte iÅ¡dėstyto nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-254/2013, 2K-392/2014, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

12. Nagrinėjant apelianto skundÄ Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi konstatavo, kad kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės neatitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir trukdantis nagrinėti teismui bylÄ (12 t., b. l. 87-96). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. A. kasacinio skundo pagrindu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo panaikinta (12 t., b. l. 147-155).

Kasacinis teismas nurodė, jog kaltinime yra nurodyti nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veikos padarymo bÅ«dai, laikas, padariniai. Nurodyta nusikaltimo padarymo vieta – pagal pareikÅ¡tus kaltinimus nusikaltimas buvo baigtas Kaune, paimant pinigus įvairiuose banko skyriuose ir taip juos užvaldant, nusikaltimui įvykdyti reikalingas fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domenas ir elektroninės paÅ¡to dėžutės buvo sukurti Kaune, už Å¡ias paslaugas apmokėta Kaune, t. y. didžioji dalis parengiamųjų veiksmų, reikalingų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, buvo pagal kaltinamÄ jį aktÄ atlikta Kaune.

Kaltinamajame akte nurodyti ir konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų, kaip nusikaltimo bendrininko, veiksmai, taigi, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo pažeista jų teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir galimybė tinkamai pasiruošti gynybai.

13. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir, pagal BPK 256 straipsnio nuostatas prokurorei pateikus praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinamiesiems kaltinimÄ (18 t., b. l. 42-46), byla iÅ¡nagrinėta pagal pakeistÄ kaltinimÄ . Valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė iÅ¡ pradinio kaltinimo paÅ¡alino T. J. organizuotos grupės subÅ«rimo ir vadovavimo jai bei organizuotos grupės požymius. Suformuluotas naujasis kaltinimas yra pakankamai aiÅ¡kus, jame nurodyti bÅ«tini duomenys, numatyti BPK 219 straipsnio normoje dėl nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamojo T.

J. veiksmai, sudarantys objektyviÄ jÄ nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, pusę, yra aiÅ¡kiai apraÅ¡yti. Pažymėtina, kad T. J. ir L. J. inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikalstamos veikos bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vienÄ ir tÄ patį BK straipsnį. Kaltinime T. J. nurodyti visi nusikalstamos veikos bendrininkų atlikti objektyvÅ«s veiksmai, realizuojant bendrÄ sumanymÄ , todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, buvo užtikrinta ir nepažeista. Taigi, nėra jokio pagrindo grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui, nes nei kasacinės, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė Å¡iurkščių kaltinamojo akto pažeidimų ar jo neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams.

14. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ , panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar iÅ¡vengimu.

Sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

15. T. J. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , tvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog jis vykdė neteisėtÄ veiklÄ , klastojo kokius nors dokumentus ar banke gavo kokius nors pinigus, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ .

16. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme T. J. savo pozicijos nekeitė. Pirmosios instancijos teisme davė paaiÅ¡kinimus, nurodant, kad neatliko L. J. nurodytų veiksmų, jis jo nepažįsta, kaip nepažįsta ir visų kitų byloje minimų asmenų. Negali pasakyti, kur jis buvo 2009 m. gruodžio 22 d. tarp 9 val. ir 9.37 val., taip pat ar buvo tose vietose, kur buvo nuimami pinigai. Pas jį rasta nedidelė suma pinigų, oficialiai deklaruoti 250 000 litų, kratos metu buvo paimti pinigai, ginklas, kompiuteriai, telefonai. Kompiuterius grÄ Å¾ino, nes nieko nerado (12 t., b. l. 4-5).

17. Apeliacinės instancijos teisme T. J. paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas užsienio misijoje asmens, pavarde R. R. ar Dubak, nebuvo sutikęs, Å¡ios pavardės jam nieko nesako. 2007 m. bankas „Swedbank“ jam suteikė 15 000 litų kreditÄ , kurį turėjo grÄ Å¾inti per 5 metus, ar net trumpesnį terminÄ , tiksliai neatsimena. KreditÄ grÄ Å¾ino per 2 metus, nes tuo metu jis oficialiai buvo deklaravęs apie 300 000 litų sumÄ . Kai ėmė paskolÄ , buvo paskolinęs pinigų, kuriuos jam vėliau grÄ Å¾ino, ir dėl to jis atidavė paskolas.

Neturi draugų ar pažįstamų, dirbančių banke „Swedbank“, arba bent jau to nežino. Nurodė, kad 2007 m. pabaigoje atidarė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia statybos ir apdailos darbais, samdė žmones, subrangovÄ . S. S. ar bent panaÅ¡ių bruožų į S. S. asmuo, tai asmuo, kuris iÅ¡ jo pirko įmonę. Teismo posėdyje apklausus S. S., T. J. teigė, kad apklausto liudytojo nepažįsta, ne jam pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai pardavinėjo įmonę, buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, jam parodyta asmens tapatybės kortelė, pirkėjo ir liudytojo S. S. asmens bruožai buvo panaÅ¡Å«s. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra labai girdėta įmonė, tačiau kur, neatsimena.

E. K. pažįsta, nes jis yra jo mamos draugės sÅ«nus, J. M. asmens duomenys negirdėti. Savo telefono kontaktuose rado J. M., įraÅ¡ytÄ kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjÄ . 2009 m. naudojosi kompiuteriu, prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos nesijungė. NepaaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kodėl L. J. turėtų jį apkalbėti, tačiau mano, kad čia buvo susitarimas su tyrėjais. Viskas susitariama už pinigus. Nežino, ar L. J. turi kažkokių asmeninių priežasčių prieÅ¡ jį, nes L.

J. pirmÄ kartÄ pamatė byloje (18 t. b. l. 38-39).

18. Nors T. J. savo kaltę neigia, o apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrindė įrodymais T. J. kaltės, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. J. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , yra įrodyta. Nuteistojo L. J. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme (12 t., b. l. 5-6) nustatyta, jog jis ieÅ¡kojosi darbo ir sutikus Kaune T. J., pastarasis jam pasiÅ«lė įregistruoti savo vardu įmonę bei banke Swedbank atidaryti sÄ skaitÄ Ä¯monės vardu, į kuriÄ bus pervedami pinigai.

Pervestus pinigus L. J., kaip bendrovės direktorius, turės nuimti ir perduoti T. J.. Abu pradėjo tvarkyti įmonės steigimo ir sÄ skaitos atidarymo dokumentus – pats jis nieko nenusimanė, todėl viskam vadovavo T. J., o jis, T. J. nurodymu, tik užpildydavo reikiamas dokumentų formas ir pasiraÅ¡ydavo bei nuneÅ¡davo atitinkamam banko ir įmonių registrų darbuotojui. T. J. jokių dokumentų nepildė ir kartu neidavo, tik jį nuveždavo į reikiamÄ vietÄ rudos spalvos automobiliu Audi 100. Tvarkant bendrovės steigimo dokumentus, kartu su T.

J. yra tekę eiti į kažkokiÄ firmÄ , esančiÄ prieÅ¡ais įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kur reikia tik pateikti duomenis, ir sutvarkomi bendrovių steigimo dokumentai. Toje įmonėje dirbęs vyriÅ¡kis, kuris tvarkė jų steigiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, matė juos kartu su T. J., taip pat su juo bendravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudÄ , kaip ir bendrovės dokumentus, tik gavęs atidavė T. J., jam atidavė ir jo nurodymu sudarytÄ internetinės bankininkystės sutartį bei kitus jos priedus: generatorių, kodų kortelę.

Pats prie bendrovės sÄ skaitos internetu nesijungė. Atidarius sÄ skaitÄ â€žSwedbank“ filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), ir įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pavadinimÄ nurodė T. J., pastarasis skambindavo L. J. į mobilųjį telefonÄ ir jie kartu važiuodavo minėtu automobiliu Audi 100 į įvairius „Swedbank“ filialus Kauno mieste. Linas J. T. Juraičio nurodytÄ pinigų sumÄ , banko kasoje pateikęs savo asmens pasÄ , nuimdavo ir grynus pinigus automobilyje perduodavo T.

J.. Kiek ir kokiomis sumomis nuėmė iÅ¡ sÄ skaitos pinigų, neprisimena, bet tai buvo didelės sumos ir galėjo per visÄ tÄ laikotarpį iki 2009 metų gruodžio pabaigos susidaryti apie pusantro milijono litų. Pinigus nuimdavo eurais, o jei kasoje neturėdavo tiek Å¡ia valiuta, paimdavo litais. T. J. jam žadėjo už pinigų nuėmimÄ atlygį, bet kai bus nuimti visi pinigai, o kiek tų pinigų, jam nepasakė. Nuo 2009 metų gruodžio mėnesio pabaigos jis daugiau nebeskambino. Pats bandė kelis kartus paskambinti T.

J. duotu telefonu, tačiau telefonas buvo iÅ¡jungtas. Daugiau T. J. nebuvo sutikęs. Jokių banko sÄ skaitos ar bendrovės dokumentų neturi, nes juos iÅ¡ karto atidavė T. J.. „Audi“ automobilio, su kuriuo jį vežiojo T. J. salone ant priekinio veidrodėlio kabėjo pakabukas – bokso pirÅ¡tinės bei automobilyje nebuvo magnetolos, ant priekinės automobilio panelės aplink magnetolos buvimo vietÄ matėsi grubÅ«s apibraižymai.

19. Apeliacinės instancijos teisme L. J. paaiÅ¡kino (18 t., b. l. 36-38), jog su T. J., kaip ir su liudytoju J. K., susipažino dirbdamas statybose dažytoju ir elektriku. Nežino ir nesidomėjo, kokius darbus dirbo T. J.. BÅ«damas bedarbiu, sutiko T. J., jam pasakė, jog ieÅ¡kosi darbo. T. J. anketinių duomenų nežinojo, iÅ¡skyrus vardÄ . Prasidėjus tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui, L. J. sulaikius policijai, jis sužinojo ir T. J. pavardę. Neatsimena, kada užsirašė T. J. vardÄ ir pavardę, juos užsirašė, nes ne visada atsimena. 2009 metais turėjo tris telefonus su skirtingomis Sim kortelėmis darbui, vienas iÅ¡ Å¡ių telefonų buvo asmeninis.

Gali bÅ«ti, jog visus tris telefonų numerius buvo nurodęs bankuose. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl registruodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ant pinigų paėmimo kvitų bei VÄ® Registrų centrui teikiamų dokumentų nurodydavo skirtingus telefonų numerius. Atidarius bendrovę, jam buvo duotas specialus numeris. Turėjo specialiai įsigytÄ telefonÄ bendravimui su T. J., tačiau Å¡iuo metu neatsimena jo numerio. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl telefonuose nebuvo nė vieno T. J. kontaktinio telefono numerio.

Nuteistasis patvirtino, kad pateiktus bankui dokumentus (17 t., b. l. 162, 163, 164) jam davė T. J.. R. R. negirdėtas. PirmÄ kartÄ teismo posėdyje matė liudytoju apklaustÄ A. Ū. ir nieko negali paaiÅ¡kinti apie pinigų pervedimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Å¡iam liudytojui ir kodėl pas asmenį, kuris ėjo paimti pinigų iÅ¡ Å¡io liudytojo, buvo L. J. paso kopija (14 t., b. l. 90). Anksčiau yra pametęs pasÄ , apie tai pranešęs policijai, bet negali pasakyti, ar pasas buvo pamestas prieÅ¡ Å¡iuos įvykius, ar po jų.

IÅ¡ A. Ū. pinigų neėmė, jo nepažįsta, tačiau gali bÅ«ti, kad A. Ū. turėtame raÅ¡te yra L. J. paraÅ¡as, nežino, kaip atsirado įraÅ¡as ant pinigų pakvitavimo (14 t., b. l. 90). Negali paaiÅ¡kinti, kodėl prie įmonės sÄ skaitos buvo jungtasi tuo pačiu IP adresu, kaip ir sukuriant „Swedbank“ suklastotÄ svetainę ir prisijungimuose buvo nurodyta, kad jungėsi L. J.. Tuo metu kompiuterio neturėjo ir juo nesinaudojo. Nepamena, ar „Swedbank“ banke turėjo savo asmeninę sÄ skaitÄ , tačiau AB banke „Hansabankas“ turėjo sÄ skaitÄ , bet jos atsisakė.

Nei banke „Hansabankas“, nei banke „Swedbank“ dirbančių pažįstamų neturėjo. Pasirašinėjo daug dokumentų, nekreipdavo dėmesio, kas juose parašyta. Jo ūgis yra 1,77 m.

20. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K. parodė (18 t., b. l. 34-36), kad T. J. nepažįsta. L. J. žino, kadangi buvo susitikę, kai dirbo nelegaliai objekte, tačiau jokio bendravimo nebuvo, persimetė keliais žodžiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nors nurodytas direktoriumi. VisÄ gyvenimÄ nelegaliai dirba pagalbiniu darbininku bei dirbęs Laisvės alėjoje, pardavinėjo kompaktinius diskus. Norėjo atidaryti įmonę, bet jam to padaryti niekas neleido. Atidaryti firmÄ savo vardu jam siÅ«lė asmuo vardu D. ar D., jo apibÅ«dinti negali, nes nepamena.

Gali bÅ«ti, kad viskas buvo 2009 m., prieÅ¡ 10 metų. Su D. ar D. susitikdavo toje pačioje vietoj, susitikę buvo 3 kartus. Asmuo kartu su liudytoju eidavo į bankÄ , tačiau prie langelio prieidavo tik liudytojas, asmuo laukdavo atokiau. Nepamena į kokio banko padalinius eidavo. Su minėtu asmeniu važiavo į tris bankus - vienas bankas buvo Marijampolėje ir du bankai Kaune. Mano, kad važiavo raudonu „Ford“ autobusiuku. Nežino, kaip jo duomenys pateko pas tÄ asmenį, kuris steigė įmonę. Anksčiau buvo pametęs pasÄ , apie tai buvo pranešęs policijai.

M. K. nepažįsta. PraÅ¡yme registruoti juridinių asmenų registre (17 t., b. l. 186-189) esantis paraÅ¡as panaÅ¡us į jo paraÅ¡Ä . Neatsimena, kad bÅ«tų kažkur pasiraÅ¡inėjęs. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (17 t., b. l. 70-72), kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, R. R., S. S. jam negirdėti, T. J. ir L. J. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. pagal nuotraukÄ neatpažino, nes buvo be akinių.

21. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas S. S. parodė (17 t., b. l. 16-17), kad kaltinamųjų nepažįsta, T. J. nematytas. 2010 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, vėliau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Mokėsi matematikos, Å¡iuo metu dirba rinkos analitiku. 2009 m. birželio mėn. nesikreipė dėl domeno swedbanke.lt įregistravimo ir tokios svetainės neregistravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta. Apie jÄ Å¾ino iÅ¡ to, kad dėl jos buvo gavęs dokumentus, jog jis yra Å¡ios įmonės direktorius.

Administraciniame teisme buvo inicijuota administracinė byla su VÄ® Registrų centru dėl sprendimo panaikinimo. Minėtas teismas sprendimÄ panaikino. Mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi greičiausiai tapo dėl to, kad buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę. JÄ pametė lyg 2007 metais. Jei neklysta, 2009 metais gavo kažkokius dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kreipėsi į policijÄ , nes nebuvo Å¡ios įmonės direktorius. 2016 m. gavo informacijÄ iÅ¡ Klaipėdos, kur buvo dar kelios įmonės, kurių akcininkas ir direktorius buvo nurodytas jis.

Nieko bendro su tomis įmonėmis neturėjo ir nieko nepasiraÅ¡inėjo. Liudytojo Å«gis – 185 cm. 2009 m. tikriausiai buvo be barzdos, nes jÄ tai užsiaugina, tai nusiskuta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, užsisakinėjo internetÄ iÅ¡ jų. Å ios įmonės domeno neturi. M. K. ir T. D. gal girdėti, tačiau tiksliai pasakyti negali. Tvirtino, kad dokumente (3 t., b. l. 150) ne liudytojo S. S. paraÅ¡as. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , jo paraÅ¡o lyginamieji pavyzdžiai buvo paimti.

Liudytojas patvirtino, kad dokumentuose (2 t., b. l. 119-129) esantys parašai yra jo.

22. Liudytojas M. K. apeliacinės instancijos teisme parodė (18 t., b. l. 17-18), kad dirba elektriku ir vykdo individualiÄ veiklÄ . T. J. ir L. J. nepažįsta ir statybose su jais nėra susidÅ«ręs. Nepamena, kad bÅ«tų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ar direktoriumi, gal joje elektrÄ vedė. Teisėjų kolegijos pirmininkei iÅ¡vardijus dokumentus (17 t., b. l. 177-180, 181, 182, 183-184, 185) bei pagarsinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ (17 t., b. l. 185), liudytojas parodė, kad lygtais akcininkas E. K. jo paprašė bÅ«ti direktoriumi.

Akcijų pardavimo nebuvo. Neatsimena, kokį atlygį jam už direktoriaus pareigas žadėjo, tai buvo labai senai ir vienintelis atvejis. Akcijas pardavė E. K.. Kolegijos pirmininkei pagarsinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ (17 t., b. l. 204), M. K. parodė, kad jį direktoriumi paskyrė S. G.. Jos nėra matęs ar susitikęs. Minėtos moters nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas pardavė J. K., kurio nepažinojo. Akcijų jis neturėjo. Neatsimena, kuriame banke įmonė turėjo banko sÄ skaitÄ .

Būnant du mėnesius direktoriumi, jokios veiklos nevykdė. Patvirtino, kad prašyme registruoti juridinių asmenų registre (17 t., b. l. 177-180) yra jo parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Nežino, kokia turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

23. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. Ū. parodė (18 t., b. l. 18-20), kad jam 2009 metais į SEB Vilniaus banko sÄ skaitÄ buvo pervesta didelė pinigų suma – 65 000 litų. Ä® policijÄ nesikreipė, nes viskas greitai iÅ¡sisprendė. Kas ir iÅ¡ kur pervedė pinigus, nesidomėjo, kadangi jam pradėjo skambinėti, kad per klaidÄ pas jį atsidÅ«rė pinigai. Paklausus, kÄ jam daryti, buvo pasakyta juos grÄ Å¾inti. Asmuo norėjo grynų pinigų. Greičiausiai visus pinigus nuėmė grynais ir grÄ Å¾ino.

Pasiskambino, susitiko su žmogumi ir jam padavė pinigus. Asmuo A. Ū. surašė raÅ¡tÄ . Pirmiausiai gavo raÅ¡tÄ su paraÅ¡u, o tik po to atidavė pinigus. Nepamena asmens, kuriam padavė pinigus. Asmuo turėjo pasÄ , jam paliko paso kopijÄ , raÅ¡tÄ . Patikrinus pasÄ ir atvykusį žmogų, tai buvo tas pats asmuo, kuriam jis padavė pinigus. Pinigų atėjo pasiimti ne L. J., nuteistÄ jį pirmÄ kartÄ mato. Už pinigų grÄ Å¾inimÄ atsidėkodamas asmuo padavė 100 litų. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (14 t., b. l. 85-87), kad vyriÅ¡kis buvo trumpai kirptų plaukų, apie 180 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 30-35 metų amžiaus, vyriÅ¡kis parodė asmens dokumentÄ , ir esanti dokumente fotonuotrauka atitiko vyriÅ¡kio iÅ¡vaizdÄ .

Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra turėjęs jokių reikalų, joje nedirba, nežino, kad tokia įmonė egzistuoja. L. J. ir T. J. nepažįsta.

24. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. K. parodė (18 t., b. l. 3-5), kad kaltinamųjų nepažįsta. 2009 m. dirbo banke „Swedbank“, galimai klientų aptarnavimo vadovu. Buvo ir vadybininkas, ir vadovas, ir centro valdytojas, pareigybių buvo daug. Dirbo ir centrinėje banko būstinėje ((duomenys neskelbtini)). Jokių garantinių raštų užsienio bendrovėms nepasirašė. Aptarnaujamų klientų spektras platus, susiduriama tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis.

Jeigu tuo metu buvo klientų aptarnavimo vadovas, tai realiai turbÅ«t buvo atsakingas už fizinius asmenis. Nemano, kad paÅ¡alinis asmuo, nedirbantis banke, gali iÅ¡ „Swedbank“ banko centrinės bÅ«stinės per greitÄ sias siuntų pristatymo bendroves siųsti dokumentus užsienio valstybėms su suklastotais dokumentais. Jo duomenis galėjo sužinoti internetinėje erdvėje prie partnerių, kada jis dirbo su nekilnojamojo turto partneriais. Žino, kad su užsienio bendrovėmis buvo susiraÅ¡inėjama el. paÅ¡tu, kurio domenas buvo (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt.

S. S. jam negirdėtas. Banke garantinius raÅ¡tus įgalioti pasiraÅ¡yti tie asmenys, kuriems tai priskirta pagal pareiginius nuostatus: filialo valdytojas, verslo skyriaus vadovai. Bankas vykdė tyrimÄ dėl užsienio firmų apgaulės, pasinaudojant banko vardu, jam bankas pretenzijų nereiÅ¡kė, jokių nuobaudų negavo. Apie iÅ¡samų atliekamÄ vidinį banko tyrimÄ nebuvo informuotas. Pats nėra siuntęs jo vardu pasiraÅ¡ytų laiÅ¡kų, su užsienio bendrovėmis tuo laikotarpiu reikalų neturėjo.

Pažįsta T. D., tai banko darbuotojas, dirba Vilniaus regione, centrinėje būstinėje. „Swedbank“ banko rašto, siųsto (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l.

18) logotipas teisingas, dėl nurodytų „Swedbank“ duomenų teisingumo negali komentuoti, nes neatsimena raÅ¡tų struktÅ«ros. SWIFT banko kodas neturėtų keistis, nurodytas adresas - buvusi centrinė banko bÅ«stinė, filialo adresas nurodytas teisingai, rekvizitai ir elektroninio paÅ¡to adresas nurodytas teisingas. ParaÅ¡as ne jo. Bankas skelbia rekvizitus, tačiau firminių blankų – ne. PaÅ¡alinis asmuo apie juos galėtų sužinoti, suteikiant garantinį raÅ¡tÄ kaip klientu, ir iÅ¡ jo nukopijuoti. Su invoice (sÄ skaita) nėra susidÅ«ręs, todėl negali pakomentuoti „Swedbank“ banko sÄ skaitos (2 t., b. l. 16), o dokumento, esančio byloje (2 t., b. l.

7) struktÅ«ra jam nematyta. Bankui, raÅ¡ant laiÅ¡kÄ klientams, neturėtų bÅ«ti siunčiami firminiai blankai, garantiniai raÅ¡tai. Garantinį raÅ¡tÄ klientas pasiraÅ¡o pasiimdamas, turi atsiimti atsakingas asmuo. Garantinis raÅ¡tas iÅ¡duodamas po sprendimo nagrinėjimo, po tam tikro proceso, kai įvertinamos galimybės, nes garantas yra užtikrinimo priemonė, todėl turi bÅ«ti atlikta analizė ir priimti sprendimai. Sprendimus priima sprendimų kompetencijų centrai, sprendimų priėmėjų centrai, ne vienas žmogus dalyvauja sprendimų priėmime.

Fiziniam asmeniui arba įmonei suteikiamas maksimalus limitas nusiimti grynų pinigų yra bankiniu mastu bendros standartinės taisyklės, kurios yra priimtos ir skelbiamos tiek dabar, tiek anksčiau. Jeigu fizinis asmuo į dienÄ nusiiminėtų 100 000 eurų, tai atskiru praÅ¡ymu turėtų kreiptis. Sprendžiant dėl leidimo nuimti norimÄ pinigų sumÄ , atsižvelgiama į pinigų sumos dydį. Norint nuimti ketvirtį milijono litų, įmonės vadovas turėtų turėti jo reikalingumÄ pagrindžiančius dokumentus bei kreiptis atskirai.

Nežino kaip galėjo atsitikti, kad kasininkė nutarė iÅ¡duoti tokiÄ sumÄ . D. Č. dirbo centrinėje bÅ«stinėje Vilniuje, bet nežino, kokios jo pareigos.

25. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas R. K. parodė (18 t., b. l. 13-16), kad 2009 m. dirbo „Swedbank“ banke. Jo pareigos keitėsi, tačiau dirbo centrinėje bÅ«stinėje, darbas buvo susijęs su sukčiavimu, prevencija, veiklos tyrimais. 2009 m. įvairios užsienio bendrovės kreipėsi į „Swedbank“ bankÄ reikalaudamos kreditų arba savo pinigų. Jis dėl to atliko tyrimÄ , tačiau pirmos kreipėsi ne įmonės į bankÄ , o bankas į tas Å veicarijos įmones. Pradžioje buvo kreiptasi elektroniniais laiÅ¡kais, vėliau telefonu.

Mėginta joms įrodyti, kad jos yra apgaudinėjamos. Tačiau tos įmonės nekaip negalėjo suprasti, kad yra apgautos. Po kažkiek laiko buvo komandiruotėje Estijoje, tuo metu užsienio įmonių atstovai atvažiavo į LietuvÄ , mėgino patekti pas valdybos pirmininkÄ , bet nepateko. Banko padaliniams nebuvo duotas nurodymas įšaldyti lėšas, jeigu jos bÅ«tų pervestos į „Swedbank“ banko sÄ skaitas. Tuo metu, kai kreipėsi banko darbuotoja, kuriai pasirodė įtartinos iÅ¡mokamos sumos, ta sÄ skaita buvo pamatyta.

Pradėjus vadovautis Pinigų plovimo įstatymo nuostatomis, pinigai jau buvo iÅ¡gryninti. Bankui susiraÅ¡inėjant su užsienio bendrovėmis, buvo pateikta įvairių dokumentų, neva tai siųstų iÅ¡ „Swedbank“ banko, tie dokumentai buvo suklastoti. Akivaizdžiai matėsi, kad paraÅ¡ai ne tie, banko kortelės atÅ¡viestos pagal banko pirmus skaitmenis, pagal vadinamÄ BIN kodÄ , kurį galima rasti internete. IÅ¡ to kodo matėsi, kad iÅ¡duota ne „Swedbank“. Matė, kad tokių kortelių aplamai nėra banke.

Be to, valdybos pirmininkas ant tokių dokumentų – pasiÅ«lymų nepasiraÅ¡inėja. Kiek atsimena, ant tų dokumentų buvo valdybos pirmininko nuotrauka, o tai niekada nėra daroma. Žmogus, nedirbantis „Swedbank“ banke, iÅ¡ banko filialo per DHL bendrovę negali iÅ¡siųsti suklastotų „Swedbank“ banko dokumentų. Daugumos „Swedbank“ banko darbuotojų duomenis galima rasti internete. Negali pasakyti, ar M. K. duomenys buvo nurodyti internete. Darbuotojų, dirbančių su klientais ir draudimu pagal Draudimo įstatymÄ , duomenys turi bÅ«ti skelbiami vieÅ¡ai.

D. Č. buvo iÅ¡ centrinės bÅ«stinės, jo duomenis galima bet kur susirasti. TyrimÄ atliko jis, tačiau jokioje kratoje nedalyvavo, neturi tam įgaliojimų, spėja, kad kratÄ darė policijos pareigÅ«nai, su policija buvo bendradarbiauta. Ä®tarimų darbuotojams neturėjo. Tuo metu visi įgaliojimai, paveldėjimai ir kiti dokumentai buvo tikrinami banke dėl galimo sukčiavimo. Dėl galimo dokumentų padirbimo buvo nurodyti pavyzdžiai vos ne visų notarų su vardais ir pavardėmis, nežino, kodėl tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad notarės R.

S. nėra. Asmuo, pavarde R. D., negirdėtas, nežinojo, kad jis buvo nuteistas, kad į Å¡iÄ schemÄ buvo įtraukti kiti bankai bei kredito įstaigos. Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ ir asmens, pavarde Krasnov, nežino. Signalas apie galimÄ sukčiavimÄ buvo gautas 2009 m. rugsėjo mėn., pinigai buvo nuimti gruodžio mėnesį, o patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2010 m. balandžio mėn. Tai kaip galima pradėti tyrimÄ be informacijos. Nepamena, kada jo padaliniui buvo pateikta informacija apie įtartinas operacijas, nežino, kodėl bankas nesiėmė priemonių apsaugoti lėšas.

„Mastercard“ ir „Visa“ kortelės yra pagamintos Amerikos įmonėje. Suvedus pirmus BIN kodo skaitmenis internete, atsiras svetainė, pagal kuriÄ galima surasti, koks bankas tÄ kortelę iÅ¡davė. Suvedus 4483 ir kitus skaičius matysis, kas yra tos kortelės leidėjas. „Swedbank“ bankas savo korteles užsako, tuo metu, jas gamino „First Data Lietuva“. 26. 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡tu (12 t., b. l. 172-173) nustatyta, kad Å veicarijos pilietis R.

R. A. (ankstesnė pavardė D.) buvo keletÄ kartų nuteistas už sukčiavimÄ ir pasisavinimÄ , buvo prevenciÅ¡kai sulaikytas nuo 2010-02-11 iki 2012-03-18. Ciuricho apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. apkaltino jį profesionaliu sukčiavimu ir pakartotinu dokumentų klastojimu bei nuteisė jį laisvės atėmimo bausme 36 mėnesiams (besÄ lygiÅ¡kai 18 mėnesių ir atskaičius prevencinio sulaikymo laikÄ ). Po laikino paleidimo R. dingo. 2015 m. liepos 30 d. jis buvo sulaikytas ir nuo tada atlieka bausmę.

R. paprastai veikdavo Å¡iuo bÅ«du: ieÅ¡kodavo asmenų, kuriems reikėdavo kredito arba projekto finansavimo, pažadėdavo pasirÅ«pinti paskola, bet iÅ¡ anksto praÅ¡ydavo pervesti mokestį (avansÄ ), kurio suma priklausydavo nuo paskolos sumos (nuo 20 000 iki keleto Å¡imtų tÅ«kstančių eurų). Å is iÅ¡ankstinis apmokėjimas vadinamas kaip dalinis mokėjimas už paskolos palÅ«kanų normÄ ir turi bÅ«ti pervestas į depozitinÄ sÄ skaitÄ . Toks susitarimas buvo apsaugotas/užtikrintas patikėtinio sutartimisd, suklastotomis banko garantijomis, indėlių sertifikatais ir kt.

Paskolos niekada nebuvo iÅ¡mokėtos/iÅ¡duotos. R. ir iki Å¡iol nežinomi bendrininkai pradėjo kurti jų apgaulingÄ agentÅ«ros sistemÄ 2007 m. ir jų padarytas nuostolis/žala yra daugiau kaip 10 milijonų eurų iki 2009 m. pabaigos. R. taip pat buvo keleto baudžiamųjų tyrimų Vokietijoje dėl sukčiavimo, parÅ«pinant kreditus, subjektu. T. J. ir L. J. nėra žinomi Å veicarijos tarnyboms ir nėra įtraukti į Å veicarijos duomenų bazes. 27. 2016 m. gegužės 3 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos raÅ¡tu (12 t., b. l. 174-175) nustatyta, kad kardomojo kalinimo metu R.

R. pripažino įvairių ieÅ¡kovų pretenzijas / pareiÅ¡kimus dėl kompensacijų. Teismas pretenzijas / pareiÅ¡kimus perdavė civiliniams teismams. Tarp nukentėjusiųjų CiÅ«richo prokuratÅ«ros baudžiamajame tyrime, kuris baigtas 2012-03-28 paskiriant R. R. laisvės atėmimÄ 36 mėnesiams (besÄ lygiÅ¡kai 18 mėnesių ir atskaičius prevencinio sulaikymo laikÄ ) minimos įmonės, dėl kurių tyrimas atliktas ir Lietuvoje: (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ankstinis mokėjimas (duomenys neskelbtini) 000.00 2009-05-07), „(duomenys neskelbtini) (iÅ¡ankstinis mokėjimas – CHF 2,42 milijonų 2009-08-19 ir CHF 1,43 milijonų 2009-09-01), šį įmonė iÅ¡braukta iÅ¡ komercinio registro 2012-11-01 po bankroto bylos; (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ankstinis mokėjimas – CHF 1,32 milijonų 2009-10-15), šį įmonė iÅ¡braukta iÅ¡ komercinio registro 2012-02-16 po bankroto bylos; (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ankstinis mokėjimas Eur 200 000.00); (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ankstinis mokėjimas Eur 242 000.00 2009-08-10); (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ankstinis mokėjimas Eur 169 400.00 2009-07-31).

28. Asmens duomenimis (14 t., b. l. 17-18) nustatyta, kad R. A. R. B., gim. 1968-06-14, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos valstybėje nuo 2004-03-02 iki 2005-03-02, tuo laikotarpiu jis gyveno Viršutinė g. 7, Klaipėdoje. 29. 2017 m. vasario 8 d. UAB „Tele2“ informacija (14 t., b. l. 75-76), kuria nustatyta abonento (duomenys neskelbtini) priklausomybė AB ,,Swedbank, (duomenys neskelbtini), nuo 2004-02-28 iki 2006-02-28, banko ,,Snoras“, (duomenys neskelbtini), priklausomybė nuo 2007-08-16 iki 2011-09-01 ir M. K., (duomenys neskelbtini), priklausomybė nuo 2011-11-09 iki 2012-08-01, telefono abonentai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojams.

30. UAB „Tele2“ informacija (14 t., b. l.

79) nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojams.

31. AB SEB banko raštu (14 t., b. l.

82) nustatyta, jog AB SEB banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. Ū..

32. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (14 t., b. l. 88-91) nustatyta, kad A. Ū. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos savanoriÅ¡kai pateikė 2009 m. gruodžio 28 d. pinigų 65 000 litų priėmimo raÅ¡tÄ , pasiraÅ¡ytÄ L. J., ir L. J. paso kopijÄ .

33. UAB „DHL Lietuva“ raštu (14 t., b. l. 99, 100, 101) nustatyta, kad siuntas bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ siuntė M. U.. 34. „Swedbank“ AB raštu (14 t., b. l. 106, 107-112) nustatyta, kad sutartis su UAB „DHL Lietuva“ buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 29 d., informacija apie siųstus dokumentus nepateikta. 35. „Swedbank“ AB raštais (14 t., b. l. 115, 15 t., b. l. 99, 16 t., b. l.

46) nustatyta, kad „Swedbank“ nebuvo atidarytos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir LT627300010114001, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos buvo atliktas tyrimas. 36. „Swedbank“ AB 2010-04-20 aktu (14 t., 116-123, 15 t., b. l. 1-95) nustatyta, kad banke dėl M. B. pretenzijos pagrįstumo nustatymo buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad naudojantis banko vardu buvo mėginama sukčiauti, dėl to buvo kreiptasi į Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos 2-Ä jÄ valdybÄ . Ä® UAB (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank AB, iÅ¡ viso užsienio bendrovės pervedė 483 941,52 Eur, kuri vėliau L. J. buvo iÅ¡gryninta Eur arba konvertuota į litus ir iÅ¡gryninta litais, minėtoje sÄ skaitoje lėšų nėra.

37. Berlyno policijos viršininko pažyma (16 t., b. l.

3) nustatyta, kad R. R. atžvilgiu 2014 m. pabaigoje Konstance buvo atliekami tyrimai dėl tarpininko sukčiavimo, norint gauti kreditÄ .

38. Atsakymu į teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ (16 t., b. l. 25-126) nustatyta, kad Ciuricho kantono III prokuratÅ«ra pateikė 2012 m. kovo 28 d. Ciuricho apygardos teismo nuosprendį, 2011 m. gruodžio 22 d. kaltinamÄ jį aktÄ , privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sÄ raÅ¡Ä , priedÄ prie 2011 m. gruodžio 22 d. kaltinamojo akto byloje, kurioje kaltintas R. R..

39. Iš Ciuricho kantono III prokuratūros 2011 m. gruodžio 22 d. pareiškimo dėl kaltinimo pakeitimo sutrumpintame procese (16 t., b. l. 129-134) matyti, kad buvo prašymas dėl R. R. kaltinimo pakeitimo sukčiavimo byloje, pasiūlyta bausmė dėl padarytų sukčiavimų.

40. IÅ¡ 2012 m. kovo 28 d. Ciuricho apygardos teismo nuosprendžio (16 t., b. l. 135-142) matyti, kad R. R. nuteistas už komercinį sukčiavimÄ ir pakartotinį dokumentų suklastojimÄ , Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta, kad R. R. pilnai pripažino savo kaltę ir nukentėjusiųjų: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinius ieÅ¡kinius, kurie perduoti nagrinėti civiline tvarka.

41. IÅ¡ Ciuricho kantono III prokuratÅ«ros kaltinimo sutrumpintame procese (16 t., b. l. 143-199, 17 t., b. l. 1-45) matyti, kad R. R. kaltintas įvykdžius komercinį sukčiavimÄ bei pakartotinį dokumentų klastojimÄ : 2007 m. pradžioje R. R. ir kiti nenustatyti asmenys sukÅ«rė tyčia neteisėtÄ tarpininkavimo sistemÄ paskolų suteikimo patvirtinimui ir kitų bankinių instrumentų gavimui bei paskolų, tame tarpe kreditavimo tarpininkavimo sumų, iÅ¡mokėjimui į finansinių institucijų sÄ skaitas.

Kiti bankų instrumentai: bankų garantijos, akredityvai, pagalbiniai akredityvai, indėlių sertifikatai. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai pateikdavo patikėtiniams ar kredito praÅ¡ytojams suklastotus raÅ¡tiÅ¡kus įsipareigojimus ir/arba sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir /arba kitokius banko instrumentus, tai buvo daroma siunčiant dokumentus elektroniniu paÅ¡tu arba įprastu paÅ¡tu. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai vykdė klaidinančias machinacijas, apgaudinėdami patikėtinius, pateikiant suklastotus, matomai per Swedbank ar HSBC ar SCB bankų iÅ¡duotus banko instrumentus, kai Å¡iuos padirbtus dokumentus prieÅ¡ tai parengdavo nenustatyti Tretieji asmenys.

Swedbank banko atveju elektroninio paÅ¡to ir internetiniai adresai, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose, Å¡iek tiek neatitiko tikrųjų Swedbank adresų: www.swedbanke.com vietoj www.swedbank.com. Tokiu bÅ«du per elektroninį paÅ¡tÄ bÅ«davo imituojamas su sandoriu susijęs bendravimas tarp Lietuvos Swedbank eksponentų ir kredito praÅ¡ytojų, kurie turėjo gauti iÅ¡ Swedbank paskolÄ . Taip, ypač elektroniniu paÅ¡tu, vyko bendravimas tarp banko kreditų analitiko vadybininko M. K. ir kredito praÅ¡ytojų ir patikėtinių, ir tai buvo žinoma R.

R..

42. IÅ¡ Ciuricho kantono III prokuratÅ«ros privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sÄ raÅ¡o (17 t., b. l. 18-26) matyti, kad užsienio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios ir Å¡ioje R. R. byloje. 43. „Swedbank“ raÅ¡tu (17 t., b. l.

56) nustatyta, kad M. U. nebuvo ir nėra „Swedbank“, AB darbuotojas.

44. Sodros duomenimis (16 t., b. l.

57) nustatyta, kad M. U. nuo 2007-09-24 dirba Swedbank AB. 45. „Swedbank“ raÅ¡tais (17 t., b. l. 152, 154, 155-159) nustatyta, kad R. R. sÄ skaita Å¡iame banke atidaryta nuo 2002 m. birželio 14 d. Pagal 2006-03-15 sutartį T. J. buvo suteiktas 6 000 Lt kreditas, kredito grÄ Å¾inimo terminas 2007-06-13, paskola padengta 2007-06-13. Pagal 2007-06-28 sutartį suteiktas 15 000 Lt kreditas, kredito grÄ Å¾inimo terminas 2009-12-24, paskola padengta 2009-12-24. 46. ,,Swedbank“ raÅ¡tu (17 t., b. l. 161 - 176) nustatyta, kad bankas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankui pateiktų dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų kilmę bei pinigų panaudojimÄ , kopijas, iÅ¡ kurių matyti, jog bankui pateikti užsienio bendrovių:

„(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pervedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ ; „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tas, skirtas bankui, kad „(duomenys neskelbtini)“ investuoja Lietuvos rinkoje per jų platintojÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, visos lėšos bus panaudotos bankrutuojančių ir finansinių įmonių su jų nekilnojamuoju turtu įsigijimui investicijų tikslais, planuojama Lietuvoje investuoti 40 000 000.00 eurų, dėl krizės nepasitikėjimo naujomis kompanijomis pirminiai pinigų pervedimai turi bÅ«ti iÅ¡gryninti;

Schaffhausen prekybinio registro išrašas apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. 47. 2019 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu (18 t., b. l. 52-53) nustatyta, kad L. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

48. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ , įvertinusi apklaustų liudytojų parodymus, iÅ¡tyrusi byloje buvusius, iÅ¡reikalautus bei į bylÄ pateiktus dokumentus, neturi pagrindo abejoti L. J. duotais parodymais tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacines instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad abu nuteistieji veikė bendrai, yra pagrįsta. T. J. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių L. J. jį galėtų apkalbėti, o nuteistojo pateikta L. J. ir ikiteisminį tyrimÄ atlikusių asmenų ,,sÄ mokslo prieÅ¡ T.

J.“ versija, yra visiškai nelogiška. Nuteistojo L. J. parodymus patvirtina visa eilė byloje ištirtų įrodymų, aplinkybių, dėl kurių L. J. melagingai apkaltintų T. J. nusikalstamos veikos padarymu, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad netikėti L. J. parodymais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai kreipiamas dėmesys į neesmines nuteistojo L. J. parodymų aplinkybes: kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis susipažino su T. J., kur konkrečiai susipažino, kaip susisiekdavo ir bendraudavo tarpusavyje ir kt.

Byloje nagrinėjami įvykiai vyko 2009 m., o nuteistieji susipažino dar prieÅ¡ kelis metus, todėl natÅ«ralu, kad tokių smulkmenų, kur konkrečiai ir kaip asmenys susipažino, juo labiau, kad iki nusikalstamos veikos jie artimai nebendravo, L. J. gali ir neprisiminti. Nuo pat pirmosios apklausos L. J. nuosekliai teigė, jog su T. J. jam yra tekę neoficialiai dirbti statybose, kad dirbo statybų srityje ir net turėjo savo įmonę, pripažįsta ir T. J.. Nuosekliais L. J. parodymais nustatyta, kad T. J. pasiÅ«lymu jis užregistravo įmonę savo vardu, kurios net pavadinimÄ nurodė T.

J., ir atidarė sÄ skaitÄ ,,Swedbank“ banke, į kuriÄ , T. J. žodžiais, bus pervedami pinigai, kuriuos L. J., bÅ«damas įmonės direktoriumi, turės nuimti ir perduoti T. J., susisiekdavo tik tam skirtu telefono numeriu, visus dokumentus bei prisijungimo prie banko sÄ skaitos duomenis atidavė T. J., pats prie banko sÄ skaitos nesijungdavo, apie pervestus pinigus sužinodavo iÅ¡ T. J., su kuriuo, pastarojo automobiliu, važiuodavo per banko skyrius, nuimdavo iÅ¡ sÄ skaitos grynus pinigus, kuriuos atiduodavo T.

J.. Aplinkybę, kad ne pats L. J. tvarkė įmonės steigimo dokumentus, patvirtina ir byloje apklaustas liudytojas R. V., į kurio įmonę 2009 metų lapkričio mėnesį kreipėsi nuteistieji dėl įmonės steigimo dokumentų paruoÅ¡imo. Liudytojas R. V. nurodė, kad bendravo su dviem vyriÅ¡kiais, vyriÅ¡kis, kurio vardu buvo steigiama įmonė, buvo L. J., antrasis vyriÅ¡kis neprisistatė, tačiau R. V. papraÅ¡ius reikiamų dokumentų, L. J. nurodė, kad jie yra pas kartu su juo atėjusį asmenį, kurio vardas buvo trumpas, asmuo buvo apie 30 metų amžiaus, apie 190 cm Å«gio, lieknas, Å¡viesaus gymio, trÅ«kstamus dokumentus atnešė bÅ«tent neprisistatęs vyriÅ¡kis, kuris buvo kartu ir einant pas notarÄ , tačiau liko laukti lauke.

Nors ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas T. J. neatpažino (2 t., b. l. 97-99), o pirmos instancijos teisme nurodė, kad tai galėjo bÅ«ti T. J., tačiau jis visiÅ¡kai tiksliai apibÅ«dino T. J. iÅ¡vaizdÄ , amžių, Å«gį, savo parodymais patvirtindamas L. J. parodymus, kad įmonę steigė T. J. nurodymu. L. J. parodymus, kad nesijungdavo prie banko sÄ skaitos internetu, patvirtina paties L. J. parodymai, kad jis tuo metu kompiuterio neturėjo ir juo nesinaudojo, kompiuteriu pradėjo naudotis tik prieÅ¡ kelis metus, bei bylos įrodymais nustatytos aplinkybės, kad prie banko sÄ skaitos buvo jungiamasi tuo pačiu IP adresu, iÅ¡ kurio buvo sukurta melaginga banko ,,Swedbank“ svetainė www.swedbanke.lt, kuriÄ sukÅ«rė byloje nenustatytas nusikalstamos veikos bendrininkas.

Kad ne L. J. buvo fiktyvios įmonės steigimo iniciatorius, patvirtina ir ta aplinkybė, kad L. J. įmonės pavadinimÄ ir kodÄ bei asmens, kurio nurodymu registravo įmonę, duomenis buvo užsirašęs ant lapelių, kad jų nepamirÅ¡tų (3 t., b. l. 12). L. J. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (2 t., b. l. 156-157) bei akistatos su T. J. (3 t., b. l. 9-10) metu.

49. L. J. parodymus, kad nuimti nuo sÄ skaitos pinigus T. J. jį nuveždavo rudos spalvos automobiliu Audi 100, kurio vidų L. J. apibÅ«dino, patvirtina byloje surinkti įrodymai: VÄ® ,,Regitra“ duomenys apie transporto priemonės savininkÄ (2 t., b. l. 172), kuriais nustatyta, kad T. J. laikotarpiu nuo 2004-07-07 iki 2010-04-08 turėjo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, liudytojos V. G. parodymai, kad ji 2010 metų balandžio mėnesį iÅ¡ T. J. pirko automobilį Audi 100, kuriame magnetolos nebuvo, daiktų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 173), kuriuo nustatyta, kad liudytoja V.

G. pateikė apžiÅ«rai iÅ¡ T. J. įsigytÄ automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 174-176), kuriuo nustatyta, kad L. J. apibÅ«dintas automobilio salonas atitinka apžiÅ«rimÄ automobilį. Nors T. J. teigia, kad L. J. neteisingai nurodė automobilio spalvÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai matyti ir suvokti daiktų spalvas, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia fakto, jos L. J. teisingai nurodė savo įsimintus automobilio požymius, kurie patvirtinti objektyviais bylos įrodymais.

Be to, L. J. parodymus apie T. J. automobilį, kuriuo buvo vežiojamas po banko skyrius, patvirtina ir kiti įrodymai: L. J. nurodė, kad T. J. automobilyje ant galinio veidrodėlio buvo pakabintos suvenyrinės bokso pirštinės, kurios buvo rastos naujai įsigytame T. J. automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90, 88), ir kurias L. J. atpažino, kaip buvusias automobilyje Audi 100 (3 t., b. l. 91-94, 95-96). Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai šiuos duomenis vertino kaip L. J. parodymus apie T.

J. dalyvavimÄ atliekant nusikalstamus veiksmus patvirtinančius įrodymus.

50. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad T. J. kaltės nepatvirtina L. J. ir T. J. naudotų telefonų veikimas vienoje zonoje pinigų paėmimo iÅ¡ banko sÄ skaitos metu. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais (3 t., b. l. 69, 70-71, 73, 77) nustatyta, kad pas T. J. rasto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pas L. J. rasto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-22 nuo 9:18:44 iki 9:37:17 užfiksuoti sujungimai bazinių stočių 207E, 207B ir KN023C persidengiančioje veikimo zonoje, 2009-12-23 nuo 11:46:57 iki 11:57:09 užfiksuoti susijungimai bazinių stočių 203B ir KN059B persidengiančioje veikimo zonoje bei pas T. J. rasto tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pas L. J. rastų tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2009-12-24 nuo 12:43:49 iki 12:53:56 užfiksuoti susijungimai bazinių stočių 203B ir KN059B persidengiančioje veikimo zonoje. UAB „Bitė Lietuva“ raÅ¡tu (3 t., b. l.

79) nustatyta, kad celė KN023C yra adresu (duomenys neskelbtini), - atstumas 1005 m, o KN059B – adresu (duomenys neskelbtini), - atstumas 247 m. UAB „Tele2“ raštu (3 t., b. l.

80) nustatyta, kad celė 203B yra adresu (duomenys neskelbtini)., 207B ir 207E - adresu (duomenys neskelbtini), o celės veikimo spindulys 0, 2 – 1 km. Å ie įrodymai patvirtina L. J. parodymus, kad į banko skyrius pinigų nuėmimui jis buvo vežiojamas T. J., kuriam iÅ¡ karto ir atiduodavo paimtus pinigus. Kolegija vertina, kad telefonų signalų užfiksavimas vienoje veikimo zonoje yra tik vienas įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę, o byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. J., L. J. ir nenustatyti asmenys, turėdami vieningÄ tikslÄ ir veikdami bendrais veiksmais padarė jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

51. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra duomenų, jog T. J. vykdė neteisėtÄ veiklÄ , klastojo kokius nors dokumentus. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog nenustatytas nusikalstamos veikos bendrininkas ar bendrininkai užregistravo domenÄ www.swedbanke.lt, Å¡is puslapis padarytas taip, kad suvedant nuorodÄ www.swedbanke.lt, automatiÅ¡kai yra permetama į tikrÄ jÄ banko svetainę www.swedbank.lt., sukÅ«rė tikrų „Swedbank“ AB darbuotojų klaidinančias elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt bei (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt dėžutes tam, kad susiraÅ¡inėjant su užsienio bendrovėmis, jų atstovams susidarytų įspÅ«dis, jog jie bendrauja su neva tikro banko „Swedbank“ darbuotojais.

Be to, Å¡ie nenustatyti bendrininkai suklastojo banko dokumentus ir juos iÅ¡siuntė kreditÄ siekiančioms gauti užsienio bendrovėms, taip siekiant apgaule įgyti jų pasitikėjimÄ , įtikinti, kad bÅ«simų kreditų pinigai jau yra pervesti į sÄ skaitÄ . Å iame nuosprendyje jau pasisakyta, kad T. J., L. J. ir nenustatytiems asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , inkriminuota, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrais veiksmais ir siekdami vieningo nusikalstamo sumanymo.

Nors T. J. realizavo ne visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, o tik dalį jų: su L. J. įregistravo fiktyviÄ bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė L. J. atsidaryti Å¡ios bendrovės banko sÄ skaitÄ , vežiodavo L. J. per banko skyrius, kur Å¡is iÅ¡ sÄ skaitos nuimdavo grynus pinigus ir perduodavo juos T. J., jis buvo Å¡ios nusikalstamos veikos bendravykdytojas. Nuteistųjų ir nenustatytų bendrininkų nusikalstami veiksmai: netikro banko domeno sukÅ«rimas ir įregistravimas, tikrų „Swedbank“ AB darbuotojų netikrų elektroninio paÅ¡to dėžučių sukÅ«rimas, fiktyvios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimas, banko sÄ skaitos atidarymas, banko dokumentų klastojimas ir iÅ¡siuntimas kreditÄ norinčioms gauti užsienio bendrovėms buvo atliekami siekiant suklaidinti užsienio bendroves, norinčias gauti paskolas Lietuvoje, ir bendroves tarpininkes, kad veikiama tikro banko „Swedbank“ vardu bei bendraujama su tikro banko „Swedbank“ įgaliotais atstovais, ir Å¡ių bendrovių pageidaujamos paskolos bus suteiktos, pervedus į nurodytÄ sÄ skaitÄ nustatytÄ banko mokestį.

Kaltinime T. J. dokumentų klastojimas nurodomas tik kaip bÅ«das padaryti nusikaltimÄ , kuris turi bÅ«ti įrodinėjamas kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodyti dokumentai buvo klastojami siekiant įtikinti užsienio bendroves, jog kreditai joms bus suteikti, t. y. įgyti pasitikėjimÄ ir tokiu bÅ«du jas apgauti.

52. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas svetimas turtas ar teisė į jį. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuotas sukčiavimas, kuriam būtinas didelės vertės svetimo turto įgijimas. Bylos įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji savo neteisėtais veiksmais, apgavę užsienio bendroves „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, J.

U. S. ir „(duomenys neskelbtini)“, įgijo joms priklausantį didelės vertės turtÄ , bendros 483 941,49 eurų vertės. BÅ«tent Å¡iÄ sumÄ užsienio bendrovės pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ , kuria disponavo L. J. ir T. J., todėl pagrįstai kaltinime nurodyta, kad nuteistieji neteisėtai įgijo tokios vertės, t. y. 483 941,49 eurų svetimÄ turtÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinime nurodytų skirtingų sumų, netikslios ir neaiÅ¡kios nusikaltimu padarytos žalos, kadangi nuteistieji įgijo visÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ pervestÄ pinigų sumÄ .

Apeliaciniame skunde keliami klausimai, kaip minėti pinigai buvo tariamai pasidalinti, kokia dalis atiteko T. J., kokia L. J. ir kokia nenustatytam asmeniui ar asmenims, nėra būtinas sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis, todėl šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos, juo labiau, kai nuteistojo L. J. parodymais nustatyti, kad jis visus gautus pinigus perdavė T. J..

53. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog nusikalstama veika buvo vykdoma su paties banko žinia bei byloje bÅ«tina kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu patraukti juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad „Swedbank“ bankas, gavęs informacijÄ apie vykdomÄ sukčiavimÄ , nedelsiant, t. y. 2009 m. rugsėjo 2 d. pareiÅ¡kimu informavo apie tai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-Ä jÄ valdybÄ (1 t., b. l. 11), dėl ko jau 2009-09-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 2 dalį 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1, 2). 2009 m. gruodžio 2 d. bei 2010 m. sausio 13 d. papildomai informavo tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-Ä jÄ valdybÄ , tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos skyrių apie įtartinas operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitoje (1 t., b. l. 27, 28-90), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nusikalstama veika buvo vykdoma su banko žinia.

Nėra pagrindo patraukti kaltinamuoju ir civiliniu atsakovu juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, imituojant banko padalinio pavadinimÄ , buvo įsteigta ne Å«kinei veiklai vykdyti, o tik tam, kad į jos sÄ skaitÄ apgautos užsienio bendrovės pervestų lėšas, tokiu bÅ«du užvaldant svetimÄ turtÄ . Taigi, Å¡i bendrovė buvo panaudota kaip apgaulės priemonė svetimam turtui įgyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikaltimÄ L.

J., bÅ«damas Å¡ios bendrovės direktoriumi, padarė bendrovės naudai ar Å¡is juridinis bÅ«tų gavęs kokiÄ tai naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ bendrovę traukti nei kaltinamuoju, nei civiliniu atsakovu.

54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji padaryto sukčiavimo nusikaltimo požymiai byloje įrodyti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs teisme apklaustų kaltinamųjų T. J. ir L. J. parodymus, liudytojų R. K., M. K., R. S., R. V., R. Č., A. V., L. S., J. J. Federcovienės, N. S., O. Ž., V. K., D. Å ., V. L., J. M., V. G. parodymus, taip pat liudytojų E. C., W. F., M. B., J. R. Zindel, L. K. parodymus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad T. J., L. J. ir nenustatytas asmuo apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ . Abu nuteistieji suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , numatė savo veikos pasekmes ir norėjo (siekė) tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

55. Pirmosios instancijos teismas T. J. inkriminavo organizuotos grupės sukčiavimui padaryti subÅ«rimÄ ir vadovavimÄ jai, o L. J. – dalyvavimÄ organizuotoje grupėje. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas klaidingai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamus veiksmus atliko veikdami organizuotoje grupėje, o T. J. subÅ«rė organizuotÄ grupę sukčiavimui padaryti ir vadovavo jai, ir dėl to netinkamai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimÄ , buvo gauti Ciuricho apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendis, Ciuricho kantono III prokuratÅ«ros kaltinimas sutrumpintame procese, Ciuricho kantono III prokuratÅ«ros 2011 m. gruodžio 22 d. pareiÅ¡kimas dėl kaltinimo pakeitimo sutrumpintame procese bei Ciuricho kantono III prokuratÅ«ros privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sÄ raÅ¡as.

Å iais dokumentais nustatyta, kad R. R. kaltintas ir nuteistas įvykdžius komercinį sukčiavimÄ bei pakartotinį dokumentų klastojimÄ : 2007 m. pradžioje R. R. ir kiti nenustatyti asmenys sukÅ«rė tyčia neteisėtÄ tarpininkavimo sistemÄ paskolų suteikimo patvirtinimui ir kitų bankinių instrumentų gavimui bei paskolų, tame tarpe kreditavimo tarpininkavimo sumų, iÅ¡mokėjimui į finansinių institucijų sÄ skaitas. R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai pateikdavo patikėtiniams ar kredito praÅ¡ytojams suklastotus raÅ¡tiÅ¡kus įsipareigojimus ir/arba sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir /arba kitokius banko instrumentus, tai buvo daroma siunčiant dokumentus elektroniniu paÅ¡tu arba įprastu paÅ¡tu.

R. R. ir jo nenustatyti bendrininkai vykdė klaidinančias machinacijas, apgaudinėdami patikėtinius, pateikiant suklastotus, matomai per Swedbank ar HSBC ar SCB bankų iÅ¡duotus banko instrumentus, kai Å¡iuos padirbtus dokumentus prieÅ¡ tai parengdavo nenustatyti Tretieji asmenys. Swedbank banko atveju elektroninio paÅ¡to ir internetiniai adresai, kurie buvo panaudoti suklastotuose dokumentuose, Å¡iek tiek neatitiko tikrųjų Swedbank adresų: www.swedbanke.com vietoj www.swedbank.com. Tokiu bÅ«du per elektroninį paÅ¡tÄ bÅ«davo imituojamas su sandoriu susijęs bendravimas tarp Lietuvos Swedbank eksponentų ir kredito praÅ¡ytojų, kurie turėjo gauti iÅ¡ Swedbank paskolÄ .

Taip, ypač elektroniniu paÅ¡tu, vyko bendravimas tarp banko kreditų analitiko vadybininko M. K. ir kredito praÅ¡ytojų ir patikėtinių, ir tai buvo žinoma Roger R. R. Rambow suprato, kad atitinkamas kredito praÅ¡ytojas, nepriklausomai nuo to, kad turės banko instrumentÄ (garantijÄ , akredityvÄ ar kt.), niekada negaus paskolos. R. R. pilnai pripažino savo kaltę ir nukentėjusiųjų: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) civilinius ieÅ¡kinius, kurie perduoti nagrinėti civiline tvarka.

56. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių dokumentų, tiek Å veicarijoje, tiek Lietuvoje padaryti nusikaltimai yra tiesiogiai susiję, pats sukčiavimo mechanizmas buvo sukurtas Å veicarijoje. Liudytojų E. C., W. F., M. B., J. R. Z. teisiamajame pasėdyje pagarsintais parodymais nustatyta, kad visi veiksmai, siekiant gauti kreditus, buvo derinami su R. R.. Å ios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad T. J. nebuvo Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, ne jis subÅ«rė organizuotÄ grupę ir jai vadovavo, tačiau buvo veikiama tarptautiniu mastu koordinuojant nusikaltime dalyvaujančių asmenų veiksmus, juos planuojant, paskiriant vaidmenis vieninteliu tikslu – siekiu apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , ir Å¡ios nusikalstamos veikos bendravykdytojais Lietuvoje buvo T.

J. ir L. J.. IÅ¡ kaltinimo T. J. Å¡alintina organizuotos grupės subÅ«rimas ir vadovavimas jai, o L. J. – dalyvavimas organizuotoje grupėje, pripažįstant, jog jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Tuo pačiu Å¡alintina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie nusikaltimÄ padarė dalyvaudami organizuotoje grupėje.

57. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo bÅ«tinieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčios turinys bendrininkaujant nustatinėjamas įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ .

Å ioje byloje nekyla abejonių, kad T. J., L. J. ir nenustatytas asmuo ar asmenys buvo susitarę atlikti bendrus veiksmus, užvaldant didelės vertės svetimÄ turtÄ , bei abu suprato, kad dalyvauja nusikaltimo padaryme. Teismų praktikoje nurodyta, kad esant tokiam susitarimui visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-89-693/2015, 2K-309-976/2015, 2K-7-414-303/2015). Kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų veikoje yra visi įstatymo reikalaujami BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti sukčiavimo nusikaltimo požymiai.

58. Pirmosios instancijos teismui neteisingai kvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atlikus apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal prokurorės BPK 256 straipsnio 1 dalies tvarka pakeistÄ kaltinimÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja kad T. J. ir L. J. apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimÄ didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ar asmenimis, turėdami iÅ¡ankstinį sumanymÄ sukčiauti ir apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , bendrais veiksmais, 2009 m. birželio 12 d. pasinaudoję S. S. vardu bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) teikiama paslauga – laisvo internetinio ryÅ¡io prieiga fiziniams asmenims, inicijavo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini)) pavadinimu klaidinančios internetinės svetainės www.swedbanke.lt domeno sukÅ«rimÄ ir įregistravimÄ , o už Å¡iÄ paslaugÄ grynųjų pinigų pavedimu atsiskaitė banko „Swedbank“, AB Stoties klientų aptarnavimo padalinyje (adr. (duomenys neskelbtini)), taip pat sukÅ«rė tikrų „Swedbank“ AB darbuotojų pavadinimais klaidinančias elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt bei (duomenys neskelbtini)@swedbanke.lt dėžutes, kurie klaidinantys visi buvo reikalingi suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti, t. y. kad susiraÅ¡inėjimo su užsienio bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir J.

U. S., siekiančiais gauti kreditus bei joms patikėjimo sutarčių pagrindu tarpininkaujančiomis kaip patikėtojomis – užsienio bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, teikiančiomis sÄ lyginio lėšų deponavimo paslaugas, metu Å¡ių bendrovių atstovams bÅ«tų sudarytas įspÅ«dis, kad yra susiraÅ¡inėjamÄ ir veikiama neva tikro banko „Swedbank“ AB, tikrų Å¡io banko darbuotojų M. K. ir T. D. vardu, taip pat, siekiant įtikinamai pateikti melagingÄ informacijÄ apie galimybę Å¡ioms užsienio bendrovėms banke „Swedbank“, AB atidaryti sÄ skaitas joms suteiktų kreditų pavedimams gauti; vykdydami iÅ¡ankstinį sumanymÄ apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , 2009 m. lapkričio 17 d.

T. J. kartu su L. J. .pateikė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (adr. (duomenys neskelbtini)) reikalingus dokumentus parengti dėl nusikalstamai veikai vykdyti reikalingos fiktyvios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ L. J. vardu įregistravimo, T. J. nurodė L. J. nuvykti į valstybinės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialÄ , kÄ L. J. 2009 m. lapkričio 23 d. įvykdė ir įregistravo fiktyviÄ uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ bei Å¡ios bendrovės vardu banke „Swedbank“ AB Klientų aptarnavimo centre (adr. (duomenys neskelbtini)) atidarė banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingÄ pinigų pavedimams gauti bei susiraÅ¡inėjimo su aukščiau nurodytų užsienio bendrovių atstovais metu Å¡iÄ banko sÄ skaitÄ jiems melagingai nurodyti, kaip tikro banko „Swedbank“ AB filialo „(duomenys neskelbtini)“ tranzitinę sÄ skaitÄ ir tuo pačiu klaidinančiu fiktyvios bendrovės pavadinimu įtikinti Å¡ių bendrovių atstovus, kad yra susiraÅ¡inėjama su tikro banko padalinio atstovais; tuo pačiu laikotarpiu bendrais veiksmais suklastojo suplanuotai apgaulei ir kvalifikuotam sukčiavimui įvykdyti reikalingus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pavedimus į neva Å¡ių užsienio bendrovių banke „Swedbank“ AB joms atidarytas sÄ skaitas dokumentus, suraÅ¡ytus firminiuose banko blankuose ir pasiraÅ¡ytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sÄ skaitos duomenų, raÅ¡tus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sÄ skaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat bendrais veiksmais suklastojo Å¡ių dokumentų notarinį patvirtinimÄ , t. y. surašė jį firminiame notariato blanke ir pasirašė realaus notaro vardu ir pavarde, nors realiai banke „Swedbank“ AB jokios banko sÄ skaitos Å¡ioms užsienio bendrovėms nebuvo atidarytos ir nebuvo pervesti neva suteikto kredito pinigai; tuo pačiu laikotarpiu bendrais veiksmais, pasinaudodami sukurtomis elektroninio paÅ¡to paskyromis ir fiktyvia bendrove „Taurus CSC SWB“, klaidinančiu jos pavadinimu bei jos banko sÄ skaita, iÅ¡siuntė kredito siekiančioms užsienio bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir J.

U. S. aukščiau nurodytus suklastotus banko „Swedbank“ AB vardu neva patvirtintus pinigų pervedimus į Å¡ių bendrovių banke „Swedbank“ AB joms neva atidarytas sÄ skaitas dokumentus, suraÅ¡ytus firminiuose banko blankuose ir neva pasiraÅ¡ytus realių banko darbuotojų: dokumentus dėl bendrovės sÄ skaitos duomenų, raÅ¡tus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sÄ skaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat Å¡ių dokumentų suklastotÄ notarinį patvirtinimÄ , taip apgaule įtikino Å¡ias užsienio bendroves, kad jos bendrauja ir turi kreditorinių santykių su tikru banku „Swedbank“ AB, taip apgaule įtikino, kad joms Å¡iame banke yra atidarytos sÄ skaitos, į kurias neva yra pervesti jų ketinamų gauti kreditų pinigai, kurie neva bus pervesti į Å¡ių bendrovių sÄ skaitas užsienio bankuose iÅ¡kart po to, kai tik Å¡ios užsienio bendrovės perves pinigus pagal joms pateiktas sÄ skaitas, dėl ko bendrovių atstovai, patikėję apgaule, laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal joms pateiktas suklastotas sÄ skaitas dėl kredito mokesčio, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė joms nurodytÄ tariamo kredito mokestį – bendrai 483 941,49 eurų, sekančiomis datomis ir sumomis: - 2009-12-10 – 16 266,53 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-10 – 21 037,90 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-14 – 78 650,06 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-17 – 19 125,36 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-21 – 121 428,57 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-21 – 62 623,91 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-22 – 78 660,06 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“; - 2009-12-22 – 7 489,04 eurų pervedė J.

U. S.; - 2009-12-24 – 78 660,06 eurų pervedė „(duomenys neskelbtini)“. Po to, laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. T. J. savo automobiliu vežiojo L. J. į įvairius banko „Swedbank“ AB padalinius Kaune, kur L. J., kaip fiktyvios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos išėmė grynaisiais pinigais – viso 644 800 litų (kas sudaro 186 746,98 eurų) ir 254 000 eurų, sekančiomis datomis ir sumomis: - 2009-12-10 – 16 130 eurų išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-10 – 20 870 eurų išėmė banko padalinyje Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-15 – 9 000 eurų išėmė banko padalinyje Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-16 – 237 800 litų (kas atitinka 68 871,64 eurų) išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-23 – 125 000 litų (kas atitinka 36 202,50 eurų) ir 70 000 eurų išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-23 – 118 000 litų (kas atitinka 34 175,16 eurų) ir 73 000 eurų išėmė banko padalinyje Savas KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-23 – 14 000 eurų išėmė banko padalinyje Molo KAC, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-23 – 20 000 eurų išėmė banko padalinyje Savanorių KAC-K, esančiame (duomenys neskelbtini); - 2009-12-24 – 164 000 litų (kas atitinka 47 497,68 eurų) ir 31 000 eurų išėmė banko padalinyje Tauro KAC, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos kiekvienÄ kartÄ prie aukščiau paminėtų banko padalinių iÅ¡kart paėmė iÅ¡ L.

J., tokiu bÅ«du apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai igijo didelės vertės svetimÄ - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir J. U. S. priklausantį turtÄ , bendros 483 941,49 eurų vertės, Å¡iais savo veiksmais T. J. ir L. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Perkvalifikavus nuteistųjų T. J. ir L. J. nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, keistinos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

61. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , įstatymo leidėjas numatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Skiriant bausmę T. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už tyčinio sunkaus baigto nusikaltimo padarymÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina viena aplinkybė, kad nusikalstimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. buvo baustas administracine tvarka (10 t., b. l. 106-108), vėliau apie administracinius baustumus duomenų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. J. buvo aktyvus Å¡io nusikaltimo vykdytojas, jis duodavo nurodymus dėl veiksmų atlikimo, kurių iÅ¡davoje buvo užvaldytas didelės vertės svetimas turtas. Nustatant bausmės dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje esančiÄ T. J. teigiamai charakterizuojančiÄ medžiagÄ , sprendžia, jog skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

62. BK 75 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. T. J. nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, Å¡io straipsnio nuostatos apeliantui negalėtų bÅ«ti taikomos.

Tačiau Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad T. J. nuteistas už nusikaltimÄ , kurį padarė laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Veikos padarymo metu galiojęs baudžiamojo kodekso įstatymas (redakcija nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) už padarytus sunkius nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo nenumatė.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos iÅ¡nagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.

Kadangi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymÄ ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, T. J. taikytina tarpinė BK 75 straipsnio redakcija. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

63. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama.

64. T. J. padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Formaliai apeliantas atitinka tarpinio BK 75 straipsnio, galiojusio tarp nusikalstamos veikos padarymo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Tačiau bÅ«tina sÄ lyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors T. J. kaltės nepripažįsta, tačiau BK 75 straipsnio nuostatos ir nereikalauja, kad kaltininkas pripažintų kaltę ar dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi. Å ios aplinkybės negali bÅ«ti sureikÅ¡mintos, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui bÅ«tinas visų reikÅ¡mingų aplinkybių teismo iÅ¡vadai vertinimas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau beveik 10 metų ir per tÄ laikotarpį jokių neigiamai T. J. apibÅ«dinančių duomenų negauta, o kaltinamÄ jį teigiamai apibÅ«dinantys duomenys (padėkos, raÅ¡tai, diplomai) (10 t., b. l. 116-133) patvirtina, kad jo veikla ir gyvenimo bÅ«das nesietinas su nusikalstamo elgesio propagavimu ar įstatymų ignoravimu.

Bylos duomenys patvirtina, jog T. J. turi tris vaikus (10 t., b. l. 105), paties kaltinamojo teigimu, jis yra (duomenys neskelbtini) sargybos kuopos vado pavaduotojas ir jo veikla susijusi su jaunimu. IÅ¡nagrinėjusi Å¡ias bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininko (T. J.) asmenybę, teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ dvejiems metams, skiriant BK 75 straipnsio 2 dalyje numatytas pareigas.

65. Nuteistasis L. J. pirmosios instancijos teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šio nuteistojo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl ji nekeistina.

66. Nepagrįstas prokurorės praÅ¡ymas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti pas T. J. kratos metu rastus ir paimtus 27 120 eurų bei 6 000 litų, kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ios įstatymo nuostatos netaikė, o prokuroras apeliacinio skundo Å¡iuo klausimu nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, negali bloginti nuteistojo padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

67. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl priteisto civilinio ieškinio. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

68. Baudžiamojoje byloje civilinius ieÅ¡kinius pareiÅ¡kė „(duomenys neskelbtini)“ 1 784 846,27 CHF (Å veicarijos frankų) sumai (9 t., b. l. 165-189) ir „(duomenys neskelbtini)“ 27 241,98 CHF (Å veicarijos frankų) sumai (10 t., b. l. 26, 27, 28). Teismui abejonių nekyla, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ . Byloje pateikti Å veicarijoje Ciuricho apygardos teisme iÅ¡nagrinėtos bylos 2012 m. kovo 28 d. nuosprendis (16 t., b. l. 135-142), Ciuricho kantono III prokuratÅ«ros 2011 m. gruodžio 22 d. pareiÅ¡kimas dėl kaltinimo pakeitimo sutrumpintame procese (16 t., b. l. 129-134) bei kaltinimas sutrumpintame procese (16 t., b. l. 143-199, 17 t., b. l. 1-17), taip pat privačių kaltintojų, aukų ir nukentėjusiųjų sÄ raÅ¡as (17 t., b. l. 18-24).

Iš šių dokumentų matyti, kad Ciuricho apygardos teismo išnagrinėtoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai tų pačių užsienio bendrovių („(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“), kaip ir šioje baudžiamojoje byloje. Šveicarijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad civiliniai ieškiniai yra pripažinti ir bus nagrinėjami civiline tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, ar šiuo metu tie civiliniai ieškiniai yra išnagrinėti, kokia apimtimi užsienio valstybėje pareikšti civiliniai ieškiniai susiję su šioje byloje pateiktais civiliniais ieškiniais.

Nesant tokių duomenų ir siekiant iÅ¡vengti teisinės situacijos, kad turtinė žala nebÅ«tų priteista nepagrįstai dar kartÄ , tiek pagal Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , tiek pagal Å veicarijos Ciuricho apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, o civilinius ieÅ¡kinius pateikusios bendrovės nepelnytai nepraturtėtų, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs Å veicarijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį, priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta civiliniam ieÅ¡kovui „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

69. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kovo „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , nes nuosprendžio priėmimo metu civilinis ieÅ¡kovas buvo bankrutavęs ir iÅ¡registruotas iÅ¡ juridinių asmenų registro, t. y nebuvo subjekto, kurio atžvilgiu bÅ«tų galima tenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Taip pat konstatavo faktÄ , kad ateityje gali atsirasti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjas. Byloje esantys duomenys (11 t., b. l. 71-76) patvirtina, kad 2011 m. birželio 15 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir 2012 m. lapkričio 1 d. buvo iÅ¡registruota iÅ¡ juridinių asmenų registro.

Bankroto proceso metu visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai buvo perleisti M. A., įskaitant ir civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje 1 784 846,27 CHF sumai. Å i reikalavimo teisę turinti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėja M. A. nepateikė praÅ¡ymo įstoti į bylÄ ir ginti nukentėjusiosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teises dėl patirtos žalos atlyginimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar M.

A. (ar jos įgaliotas atstovas) nesikreipė civiline tvarka dėl patirtos žalos, nurodytos Å veicarijos Ciuricho apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendyje. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinio ieÅ¡kovo „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , netinkamai taikė BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju teisinga ir pagrįsta civiliniam ieÅ¡kovui „(duomenys neskelbtini)“ ar jo teisių (reikalavimų) perėmėjai Å¡ioje baudžiamojoje byloje pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

70. Baudžiamojoje byloje civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į T. J. kratos metu rastus ir paimtus 27 120 eurų ir 6 000 litų bei į pistoletÄ â€žWalther“ (duomenys neskelbtini)su dėtuve ir 15 vienetų Å¡ovinių (10 t., b. l. 45-46, 49-50, 53-54, 56, 58-59, 61-62, 64-65, 69-70, 72-73, 74-75, 11 t., b. l. 2-3). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė palikti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ T.

J. pinigus – 27 120 eurų ir 6 000 litų, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sÄ skaitoje (10 t., b. l. 40, 41, 42, 43, 44). Byloje yra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai ir apeliacinės instancijos teismas civiliniams ieÅ¡kovams ar jų teisių perėmėjams pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai pagrįstas pagrindas palikti galioti paskirtÄ procesinę prievartos priemonę.

71. Pirmosios instancijos teismas civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui paliko nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ T. J. pistoletÄ â€žWalther“ su dėtuve ir 15 vienetų Å¡ovinių, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje (3 t., b. l. 121). Å ioje dalyje nuosprendis keistinas. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme numatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įsigyti ar turėti ginklus ir Å¡audmenis. Teisėjų kolegijai pripažinus T. J. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl kratos metu rasti ir paimti pistoletas „Walther“ su dėtuve ir 15 vienetų Å¡ovinių perduodami (duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTV Licenzijavimo skyriui spręsti dėl jų priklausomybės.

72. Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų pagrindais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo T. J. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies ir kaltinimo T. J., kad jis subÅ«rė organizuotÄ grupę sukčiavimui daryti ir vadovavo jai, T. J. ir L. J. - dalyvavimÄ organizuotoje grupėje bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė organizuotoje grupėje. T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus jo veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalies 182 straipsnio 2 dalies, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8 punktų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir T. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. J.: - pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ; - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje patenkintas Å veicarijoje registruotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys, priteisiant Å veicarijoje registruotai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡ T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 27241, 98 CHF (Å veicarijos frankų), ekvivalentas eurais, valiutų kursÄ skaičiuojant nusikaltimo padarymo metu buvusiomis kainomis (2009 metai, gruodžio mėn. 10 d.) - 21 037,90 eurus (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt septynis eurus devyniasdeÅ¡imt euro centų), o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Civiliniams ieÅ¡kovams „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti paliktas nuosavybės teisės apribojimas į T. J. pistoletÄ â€žWalther“ su dėtuve ir 15 vienetų Å¡ovinių, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Licencijavimo skyriuje.

PistoletÄ â€žWalther“ su dėtuve ir 15 vienetų Å¡ovinių, saugomų (duomenys neskelbtini) apskrities VPK VTV Licenzijavimo skyriuje, perduoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sprendimo dėl tolimesnio minėto Å¡aunamojo ginklo realizavimo ir (ar) naudojimosi juo priėmimui. Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį: pratęsti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ T. J. pinigus – 27 120 eurų ir 6 000 litų, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, iki teismo sprendimo dėl civilinio ieÅ¡kinio priėmimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Evaldas Gražys JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis