060960c8-ec2c-4fdf-b33b-e55843fc60fa · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-10846-328/2018 (Proceso Nr.2-06-3-07178-2018-5) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. M., jos atstovui advokatui V. M., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei V. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieÅ¡kinį atsakovui K. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ir kt., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (ieÅ¡kove); priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iÅ¡laikymÄ pinigais, periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kiekvienÄ mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, Å¡iÄ pinigų sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 9 mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos po 175 Eur už kiekvienÄ mėnesį – iÅ¡ viso 1575 Eur; paskirti ieÅ¡kovę nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A.

Ž. tvarkÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. IeÅ¡kinyje nurodė, jog su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, kartu gyveno nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. Å alims (duomenys neskelbtini), gimė dukra. Atsakovas tėvystę pripažino. Nuo tada, kai Å¡alys nustojo gyventi kartu, atsakovas vaikui nepadeda – neteikia jokios materialinės pagalbos. Todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. Nurodė, jog Å¡alių vaikas nuo gimimo gyvena su ieÅ¡kove, atsakovas iki Å¡iol pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiÅ¡kė, tačiau siekiant iÅ¡vengti piktnaudžiavimo bendraujant su vaiku klausimuose, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove.

Nurodė, jog atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia nuo 2017 m. lapkričio 1 d., todėl susidarė iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kurį praÅ¡o priteisti. IeÅ¡kovė nurodė, jog siekdama iÅ¡vengti nesutarimų ateityje, praÅ¡o nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, sutinka, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su vaiku. Atsakovas K. Ž. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnis, 130 straipsnis), praÅ¡ymų negauta.

Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaikė, iÅ¡ esmės paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko, mano, jog tokį iÅ¡laikymÄ ir turėtų teikti tėvas, ieÅ¡kovės reikalavimas pagrįstas.

Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei ir atsakovui gimė dukra A. Ž. (b. l. 14). IeÅ¡kovė nurodė, jog nuo gimimo nepilnametis vaikas gyvena kartu su ja, atsakovas nuo 2017 m. lapkričio mėn. prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda, nepilnamete dukra nesirÅ«pina. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, vaiko motina. Vienas iÅ¡ vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėti savo namų aplinkÄ .

Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui iÅ¡laikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų bÅ«tinybė įtvirtinta ir Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Tarp vaiko tėvų kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norÄ .

Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultÅ«rinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatomas vaiko prisiriÅ¡imo laipsnis prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku A. Ž. rÅ«pinasi ieÅ¡kovė (vaiko motina). Teismo posėdyje ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas vaiku nesidomi. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieÅ¡kovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai, ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamete Å¡alių dukra rÅ«pinasi ieÅ¡kovė, kuri geriausiai žino vaiko poreikius, taip pat įvertinus vaiko amžių, nepilnamečio vaiko A.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove A. M. jos gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo dukters A. Ž. iÅ¡laikymui priteisti po 200 Eur mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Pažeidus vienÄ iÅ¡ nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iÅ¡ sudėtinių tėvų valdžios dalių – iÅ¡laikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis).

Taigi vaiko teisė į iÅ¡laikymÄ ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sÄ lygas kitų vaiko teisių (teisė į bÅ«stÄ , mokslÄ , tinkamas gyvenimo sÄ lygas ir kt.) įgyvendinimui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Vadovaujantis Å¡iuo principu nustatytas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Prievolė iÅ¡laikyti vaikÄ mokant periodines įmokas yra tęstinio pobÅ«džio, paprastai vykdoma ilgÄ laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti Å¡iuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų iÅ¡laikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Tačiau negali bÅ«ti priteista vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitÄ jų turtÄ . Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų iÅ¡laikymÄ , yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti bÅ«tinus, gyvybiÅ¡kai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. ieškovei buvo teikiama socialinė parama (mokėta socialinė pašalpa, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka vaikui) (b. l. 15). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog nuo šių metų rugsėjo mėnesio dirba, jai mokamas minimalus darbo užmokestis. Ieškovės vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (b. l. 13). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11), bei ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9).

IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis, jog gyvena nuomojamame bute (b. l. 16). Byloje pateikti duomenis, jog atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo turto (b. l. 12, 22), kelių transporto priemonių (b. l. 13). VSDFV duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas neturi (b. l. 21). Atsakovas yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienio valstybę (b. l. 5). IeÅ¡kovė nurodė, jog nežino, kokios yra atsakovo pajamos, atsakovas teismui duomenų apie gaunamas pajamas ir/ar atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi bÅ«ti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rÅ«pintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, jam tinkamai atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniÅ¡kais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti bei aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu.

Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktikÄ , jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA), kuri Å¡iuo metu yra lygi 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2017-10-12, Nr. 2017-16194)).

Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino iÅ¡laikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į bÅ«tinybę jiems patenkinti savo asmeninius bÅ«tinuosius poreikius. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis apie ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, aplinkybes, jog atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo vaikui dydžio neteikė, tiksli atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma, tačiau visos abejonės dėl atsakovo galimybių teikti vaikui ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ vertintinos vaiko interesų naudai, o tėvai privalo iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, pripažintina, jog atsakovas gali teikti nepilnamečiui vaikui ieÅ¡kovės nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo K. Ž. nepilnamečio vaiko A. Ž. iÅ¡laikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Teismo nuomone, 200 Eur iÅ¡laikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieÅ¡kovė A. M. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 9 mėnesių laikotarpį – nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos po 175 Eur už kiekvienÄ mėnesį – iÅ¡ viso 1575 Eur.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos. Taigi, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda nuo 2017 m. lapkričio mėn. Atsakovas ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių neginčijo, prieÅ¡taravimų ar įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, todėl pripažintina, jog atsakovas pareigos teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai nevykdė nuo 2017 m. lapkričio 1 d., nuo Å¡io momento atsirado teisė jo reikalauti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo sudarymo metu vaiko poreikiai buvo mažesni, todėl praÅ¡o už kiekvienÄ mėnesį priteisti po 175 Eur sumÄ . Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas, kaip nepilnametės A. Ž. tėvas, turi pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ , o įstatymas įtvirtina, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sÄ lygas, tačiau atsakovas pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ nevykdo, pripažintina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui A.

Ž. priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas 1575 Eur sumai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis). Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarkÄ : - PareiÅ¡kėjai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaikÄ â€“ dukrÄ A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiÄ su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ , fizinį vystymÄ si, mokymÄ bei lavinimÄ ; - Nepilnamečio vaiko tėvai A.

M. ir K. Ž. patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi bÅ«ti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukros A. Ž. interesus ir poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu yra susitarę Å¡iÄ sutartimi. Vaiko tėvas apie pageidavimÄ susitikti ir bendrauti su vaiku privalo praneÅ¡ti vaiko motinai iÅ¡ anksto, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ .

Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės auklėti ir prižiÅ«rėti vaikus yra lygios, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog maksimalaus atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymas prieÅ¡tarautų vaiko interesams, atsakovas prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos neteikė, ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ tenkintinas ir nustatytina ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam neigiamÄ Ä¯takÄ ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.175 straipsnis, 3.165 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Bylos duomenimis, dėl ieÅ¡kovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirtos 306,61 Eur iÅ¡laidos (b. l. 42). Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismui tenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 89 Eur žyminio mokesčio suma (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir 306,61 Eur iÅ¡laidos dėl antrinės teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis). IÅ¡aiÅ¡kintina, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove A. M. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisti iÅ¡ atsakovo K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 9 d.) iÅ¡laikymÄ pinigais, periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 1575 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) sumai. Paskirti ieÅ¡kovę A. M. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės. Nustatyti atsakovo K. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. Ž. tvarkÄ : - IeÅ¡kovė ir atsakovas turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnametį vaikÄ â€“ dukrÄ A.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiÄ su savo motina, bei yra vienodai atsakingi už jos auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ , fizinį vystymÄ si, mokymÄ bei lavinimÄ ; - Nepilnamečio vaiko tėvai A. M. ir K. Ž. patvirtina, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaiko auklėjimu ir mokymu, turi bÅ«ti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės dukros A. Ž. interesu ir poreikius, taip pat vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti jo auklėjime ar remti jį materialiai daugiau negu yra susitarę Å¡iÄ sutartimi.

Vaiko tėvas apie pageidavimÄ susitikti ir bendrauti su vaiku privalo praneÅ¡ti vaiko motina iÅ¡ anksto, bet ne vėliau kaip prieÅ¡ parÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo K. Ž., 89 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo K. Ž. 306,61 Eur (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡ių eurų 61 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Dalė Žukauskienė