2021-02-03 Nr. AB-2445-3-61-3-03424-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2408-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03424-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. Y. (O. M. Y.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. M. Y. (O. M. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. M. Y. (O. M. Y.) (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (15/10-32) 50U-04677 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo manymu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje jis gyvena tuo pagrindu, kad studijuoja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Universitetas). Universitetas šiuo metu yra sustabdęs pareiškėjo dalyvavimą studijose, kadangi pandemijos laikotarpiu pareiškėjas negalėjo tinkamai pasiruošti atsiskaitymams ir turi akademinių skolų. Tačiau Universitetas leido pareiškėjui iki 2021 m. pavasario semestro pabaigos dalyvauti paskaitose laisvo klausytojo statusu ir per šį laikotarpį išsilaikyti akademines skolas. Be to, pareiškėjas gyvena Lietuvoje jau ne vienerius metus, o, pabaigęs mokslus, sieks įsidarbinti Lietuvoje.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju jo statusas galbūt neatitinka reikalavimų, nustatytų užsieniečiams, tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, bet kuriam studentui, ketinančiam įgyti aukštąjį mokslą, turi būti suteikiamos vienodos sąlygos ir proporcingas laiko tarpas išsilaikyti akademines skolas.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 11–13) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, Departamentas, nustatęs, jog pareiškėjus buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamos studijos, priėmė Sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2021 m. balandžio 30 d. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje numatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.

6. Universitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimu Departamentą informavo apie pasikeitusius pareiškėjo duomenis – 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo ir studijų sutartis su juo buvo nutraukta. Todėl pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Be to, pareiškėjas neneigia, kad Sprendimo priėmimo metu neatitiko Įstatyme numatyto leidimo gyventi išdavimo pagrindo.

7. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Universitetas jam yra leidęs iki 2021 m. pavasario semestro, t. y. sausio mėnesio, pabaigos dalyvauti paskaitose laisvojo klausytojo statusu ir per šiuos kelis mėnesius išsilaikyti akademines skolas. Atsakovo manymu, pareiškėjo skunde pateikti įrodymai nepaneigia Departamento padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, nes Universiteto laiške yra nurodoma, kad nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas yra išbrauktas iš studentų sąrašų ir studijų sutartis su juo nutraukta.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

9. Atsakovo teigimu, Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 31–34) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis ketina studijuoti Lietuvoje, Universitete. Universitetas Departamentui pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimą Nr. 2009-KT-1075, kuriuo informavo, jog pareiškėjas yra išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2020 m. spalio 5 d. priimtas skundžiamas Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 46 straipsnio 1, 2, 6 dalyse. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

13. Teismas vertino, kad nagrinėjamam ginčui nėra svarbios priežastys, dėl kurių buvo nutrauktos pareiškėjo studijos, kilusiam ginčui yra reikšminga byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo pašalintas iš studentų sąrašų, o šių duomenų teisingumo pareiškėjas neginčija. Teismas pažymėjo, kad leidimas pareiškėjui buvo išduotas būtent studijuoti, taigi studijos Universitete ir lėmė jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad Universitetui pareiškėją 2020 m. rugsėjo 16 d. išbraukus iš studentų sąrašų, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas teisėtai ir pagrįstai.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kuriam ir tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, kad jis gali studijuoti Universitete, tokių įrodymų nepateikė, nors teismas, 2020 m. spalio 21 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo skundą, įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. lapkričio 4 d. pateikti teismui rašytinius įrodymus, kad jis turi teisę dalyvauti Universiteto paskaitose. Nei per teismo nustatytą terminą, nei iki teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjas minėtų įrodymų nepateikė.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 38–39) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (15/10-32) 50U-04677 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pareiškėjas akcentuoja, kad institucija ir ginčą nagrinėjęs teismas turėjo vadovautis Įstatymo 50 straipsniu, kuris nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą, tikėtina net neanalizavo, o atitinkamai ir nenustatė nė vieno iš pagrindų, įvardintų Įstatymo 50 straipsnyje, egzistavimo, bylą klaidingai nagrinėjo pagal Departamento suformuotą poziciją ir neįvykdė tiesioginės pareigos tinkamai teisiškai kvalifikuoti ir įvertinti ginčą.

17. Skundžiamame sprendime nepagrįstai daroma prielaida, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pasikeitus aplinkybėms gauti naują leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjas pažymi, kad nė viena iš sąlygų nei institucijos sprendimo priėmimo metu, nei ginčą nagrinėjant teisme nebuvo pasikeitusi: pareiškėjas niekur neišvyko, toliau studijavo, laikė akademines skolas, lankė seminarus ir paskaitas, turi Universiteto suteiktą klausytojo statusą, o, išlaikęs akademines skolas, pareiškėjas toliau sieks tęsti studijas.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 53–55) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

19. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

20. Atsakovas pažymi, kad tiek ginčijamame teismo sprendime, tiek Departamento Sprendime nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vieno iš Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų pagrindų egzistavimo. Atsakovo manymu, deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, nesant juos pagrindžiančių argumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, be to, šie teiginiai turėtų būti atmestini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant pagerinti savo padėtį ir pateisinti jo atžvilgiu taikomų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

21. Atsakovas, pasisakydami dėl pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktos 2020 m. rugsėjo 22 d. sutarties su Universitetu, akcentuoja, kad pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas jau buvo nurodęs, kad Universitetas jam yra leidęs iki 2021 m. pavasario semestro, t. y. sausio mėnesio pabaigos dalyvauti paskaitose laisvojo klausytojo statusu ir per šiuos kelis mėnesius išsilaikyti akademines skolas. Tačiau pareiškėjo skunde pateikti įrodymai nepaneigia Departamento padarytos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, nurodyto Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pats Universitetas, 2020 m. rugsėjo 22 d. sudaręs su pareiškėju sutartį dėl klausytojo statuso, 2020 m. rugsėjo 23 d. informavo Departamentą apie nutrauktas užsieniečio studijas.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad, jei pareiškėjas ateityje išsilaikys turimas akademines skolas ir sudarys sutartį dėl tolimesnių studijų pagal studijų programą bei atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas, jis galės kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (15/10-32) 50U-04677 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, priėjo išvados, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas tinkamai neįvertino ginčo aplinkybių, bylą klaidingai nagrinėjo pagal Migracijos departamento suformuotą poziciją.

25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

27. Ginčijamas Migracijos departamento 2020 m. spalio 5 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje.

28. Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui 2020 m. sausio 14 d. išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėjas buvo priimtas studijuoti (duomenys neskelbtini). Iš Universiteto 2020 m. rugsėjo 23 d. pranešimo Nr. 2009-KT-1075 (b. l. 21–22) matyti, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos ir pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. išbrauktas iš studentų sąrašų. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų.

29. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, kad Universitetas jam leido iki 2021 m. pavasario semestro pabaigos dalyvauti paskaitose laisvo klausytojo statusu ir per šį laikotarpį išsilaikyti akademines skolas. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų nei kartu su skundu, nei teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėją įpareigojus iki 2020 m. lapkričio 4 d. pateikti rašytinius įrodymus, kad jis turi teisę dalyvauti Universiteto paskaitose (nutarties kopija pareiškėjui išsiųsta 2020 m. spalio 21 d. skunde nurodytu elektroninio pašto adresu). Pareiškėjas tik su apeliaciniu skundu pateikė užsienio kalba surašytą 2020 m. rugsėjo 22 d. dokumentą „Unclassified study agreement“.

30. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Taigi, pareiškėjo pateiktas užsienio kalba surašytas dokumentas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl negali būti vertinamas. Be to, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių, sutrukdžiusių minėtą dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui, nors kaip matyti iš dokumento priėmimo datos, jis egzistavo jau skundą paduodant teismui, todėl, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, šis dokumentas taip pat ir dėl to negali būti vertinamas.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, vadovavosi Universiteto pateiktais duomenimis, kad pareiškėjo studijos yra nutrauktos ir jis išbrauktas iš studentų sąrašų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai sprendė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas teisėtai ir pagrįstai.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamas Migracijos departamento 2020 m. spalio 5 d. sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų, mokymosi ar kitu Įstatyme nurodytu pagrindu, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. M. Y. (O. M. Y.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė