05ba645c-e5bb-4102-9b33-a0954d09dfd2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-876-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00199-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo E. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1452-259/2020 pagal ieÅ¡kovo E. B. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl dalies draudimo iÅ¡mokos, palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas E. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ priteisti 128 463,01 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra 128 463,01 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis 1 938 Eur. IeÅ¡kovas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), kuris netinkamas gyventi, nes sudegė, jo gaunamos pajamos nedidelės – per 2020 metų pirmÄ jį ketvirtį jam iÅ¡mokėta 296,85 Eur darbo užmokesčio suma. Su praÅ¡ymu pateikė pažymÄ iÅ¡ darbovietės – UAB „Genida“ apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä , liudijantį, kad nuosavybės teise ieÅ¡kovas turi žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centras, kad yra UAB „Genida“ savininkas ir vadovas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo E. B. praÅ¡ymÄ ir atidėjo 969 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki sprendimo byloje priėmimo bei nustatė deÅ¡imties dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – sumokėti likusiÄ 969 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytus argumentus bei jo priedus – pažymÄ apie iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡us apie ieÅ¡kovui nuosavybes teise priklausantį turtÄ ir tai, kad ieÅ¡kovas yra UAB „Genida“ savininkas ir vadovas, pažymÄ , kad ieÅ¡kovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių, sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tokiÄ sunkiÄ ieÅ¡kovo turtinę bÅ«klę, dėl kurios bÅ«tų pagrindas atidėti viso nesumokėto žyminio mokesčio mokėjimÄ CPK 84 straipsnio pagrindu.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas naudojasi mokama advokato pagalba, yra darbingo amžiaus, nepateikė teismui duomenų apie tai, jog turėtų bÅ«ti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei, taip pat nepateikė metinės turto ir pajamų deklaracijos, nepateikė duomenų apie bankuose ar kredito įstaigose turimas lėšas, kitų dokumentų, kurie parodytų tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Be to, byloje egzistuoja duomenys, kad prieÅ¡ pusę metų ieÅ¡kovas pardavė vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini) už 135 000 Eur sumÄ .

6. Teismo vertinimu, atidėjus ieÅ¡kovui viso žyminio mokesčio mokėjimÄ , bÅ«tų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigÄ asmeniui sumokėti žyminį mokestį už reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį.

7. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atidėti ieÅ¡kovui 50 procentų dydžio žyminio mokesčio mokėjimÄ , t. y. 969 Eur sumÄ , bei nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ per deÅ¡imties dienų terminÄ sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie likusiÄ sumokėtÄ 969 Eur žyminio mokesčio dalį. III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovas E. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria jis įpareigotas sumokėti likusiÄ 969 Eur žyminio mokesčio dalį už ieÅ¡kinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus bei iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį, t. y. kad jis negali sumokėti 969 Eur žyminio mokesčio dalies. IeÅ¡kovas papildomai pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ savo sÄ skaitų banke ir kredito unijoje, iÅ¡ kurių matyti, kad jose nėra lėšų. Taip pat teikia pajamų deklaracijÄ už 2018 metus bei valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymÄ apie pajamas. 8.2. Teismo nutartyje minimas ieÅ¡kovo už 135 000 Eur parduotas nekilnojamasis turtas buvo įkeistas kreditoriui, kuris finansavo statybas, todėl pagal sutarties 5.1.3 punktÄ net 87 089 Eur buvo pervesti tiesiogiai kreditoriui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo E. B. praÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimo 12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė metinę pajamų deklaracijÄ už 2018 metus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymÄ ir kredito unijos bei AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us. Å iais įrodymais apeliantas įrodinėja negalėjimÄ sumokėti atidėto žyminio mokesčio dalies. Kadangi pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl apelianto turtinės padėties nustatymo, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo esmės 14. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta  CPK 5 straipsnyje. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ Â (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

15. Vienas iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83-84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skirtų teismams iÅ¡laikyti, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., taip pat užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokiÄ padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016 ir kt.).

16. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ . Taigi teismas atideda žyminio mokesčio mokėjimÄ tik tada, kai nustato, kad, esant tam tikrai besikreipiančio į teismÄ asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali bÅ«ti per sunki naÅ¡ta besikreipiančiajam.

Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ , t. y. bÅ«tinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , tenka to praÅ¡ančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Taikant atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar jo mokėjimo (viso, dalies) atidėjimo institutus turi bÅ«ti įvertintas sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios praÅ¡oma atleisti ar kuriÄ praÅ¡omÄ atidėti, proporcingumas.

17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimÄ turi bÅ«ti įvertinama turtinė praÅ¡ančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismÄ momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismÄ metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė bÅ«klė gali iÅ¡ esmės pagerėti (pvz., per atitinkamÄ laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamÄ pinigų sumÄ ), žyminio mokesčio mokėjimas gali bÅ«ti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

PraÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma iÅ¡samesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstÄ Ä¯sitikinimÄ , kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrÄ procesinį dokumentÄ , bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienÄ jis žyminį mokestį, jei ieÅ¡kinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

18. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia jį mokėti turinčio asmens nuo mokesčio sumokėjimo pareigos. Å io instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau yra pajėgus atlikti Å¡iÄ pareigÄ per ilgesnį laiko tarpÄ . Viena tokių priežasčių gali bÅ«ti ir žyminio mokesčio dydis. Atidedant žyminio mokesčio sumokėjimÄ , asmeniui sudaroma galimybė iki tam tikro laiko surinkti reikiamÄ sumokėti sumÄ .

19. Apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė atidėti viso 1 938 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atidėti viso žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ , nes ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas (žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovas yra UAB „Genida“ savininkas ir vadovas, gauna darbo užmokestį, yra darbingo amžiaus, naudojasi mokama advokato pagalba, nepriskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ atidėti 50 procentų dydžio žyminio mokesčio mokėjimÄ (969 Eur).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus turi bÅ«ti sumokėtas 1 938 Eur žyminis mokestis. Apeliantas nėra sumokėjęs net dalies žyminio mokesčio, o praÅ¡o visÄ Å¾yminio mokesčio mokėjimÄ atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nustatyti duomenys apie apelianto finansinę padėtį nesudaro pagrindo atidėti viso žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimo iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.

21. Apelianto pateikti įrodymai iÅ¡ kredito unijos ir banko sÄ skaitų, taip pat pajamų deklaracija už 2018 metus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad apeliantas yra darbingas asmuo, gaunantis pajamas (nors ir nedideles). Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad apeliantas turi jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) bei yra juridinio asmens UAB „Genida“ savininkas ir vadovas. Å ių aplinkybių apeliantas neneigia.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra ypatingai bloga, patvirtina tai, kas jis neseniai yra pardavęs nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)), už kurį gavo 135 000 Eur sumÄ . Apelianto teigimu, parduotas turtas buvo įkeistas kreditoriui, finansavusiam statybas, todėl kreditoriui turėjo bÅ«ti sumokėta 87 089 Eur suma. Kita vertus, apeliantas skunde nepaaiÅ¡kino aplinkybių, kur buvo panaudota likusi, su nekilnojamojo turto pardavimu, susijusi pajamų dalis (135 000 Eur – 87 089 Eur = 47 911 Eur).

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje esantys duomenys neatspindi realios faktinės apelianto turtinės padėties. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad itin sudėtingos apelianto turtinės padėties faktÄ paneigia ir aplinkybė, kad jis byloje naudojasi mokamomis advokato teisinėmis paslaugomis, byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų kreipęsis dėl galimybės gauti valstybės garantuojamÄ nemokamÄ teisinę pagalbÄ . Dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti apelianto turtinę padėtį esant tokia sudėtinga, kad jis negalėtų sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytos 969 Eur už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio dalies.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atidėti viso žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams (sumokėti 969 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ ) paÅ¡alinti. IeÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

23. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti yra pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas 10 (deÅ¡imties) dienų terminas sumokėti 969 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį bei pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ pirmosios instancijos teismui. Termino sumokėti žyminį mokestį pradžia skaičiuojama nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti ieÅ¡kovui E. B. deÅ¡imties dienų terminÄ sumokėti 969 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ pirmosios instancijos teismui. Termino sumokėti žyminį mokestį pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos. Teisėja Vilija Mikuckienė