2021-10-27 Nr. AB-22453-3-63-3-00295-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2278-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00295-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. B., E. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti veiksmus (šis reikalavimas teismo priimtas kaip reikalavimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymą). Pareiškėja skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėja per įgaliotą asmenį 2020 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydama pašalinti valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimus: 1) atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimą su tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C“, naudojimą, kliudymą kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti; 2) reikalauti iš E. Č. pašalinti žemės sklypo naudojimo pažeidimus, įpareigojant pašalinti sudarytas pravažiavimo kliūtis; 3) taikyti E. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 straipsnius; 4) E. Č. nepašalinus pažeidimų, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. kovo 5 d. inicijavo žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad E. Č. bendrojo naudojimo nuomojamos valstybinės žemės dalyje yra įrengusi užtvarą, trukdantį kitiems sklypo nuomininkams (savininkams) naudotis bendrojo naudojimo objektu. Nepaisant to, NŽT Klaipėdos rajono skyrius Sprendimu informavo pareiškėją, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nėra tinkamas subjektas spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl bendrosios nuosavybės valdymo, todėl buvo pasiūlyta pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. E. Č. (bei jos dalies naudotojas sūnus A. Č.) žemės sklypo bendrojo naudojimo dalį neteisėtai užvaldė ir šioje dalyje pasistatė vartus, todėl pareiškėja negali patekti per esamą įvažiavimą nei prie savo statinių, nei prie savo nuomojamos sklypo dalies. Ginčo dėl to, kad E. Č. bendrojo naudojimo žemės sklypo plote įrengė užtvarą, trukdančią kitiems naudotojams naudotis bendrojo naudojimo plotu, nėra.

1.2. E. Č., užtverdama bendrojo naudojimo pravažiavimą, pažeidžia kitų žemės sklypo naudotojų teises, nesilaiko patvirtinto sklypo plano, valstybinės žemės nuomos sutarties. E. Č. neturi jokios teisės vienašališkai naudoti žemės sklypo bendrojo naudojimo ploto. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja ir kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, tačiau NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsisakė spręsti ginčą dėl valstybinės žemės naudojimo tarp valstybinės žemės nuomininkų, pasiūlydamas pareiškėjai spręsti įvažiavimo problemą su asmeniu, kuris pažeidžia pareiškėjos teisės, arba kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Aptariamas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus nusišalinimas nuo esamos problemos valstybinėje žemėje sprendimo yra neteisėtas. NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo ir privalo spręsti visus su valstybinės žemės valdymo apsunkinimu susijusius klausimus. Pareiškėja ir E. Č. yra valstybinio žemės sklypo nuomininkai, ne bendraturčiai. Pareiškėjai ir E. Č. bendrosios nuosavybės teise nepriklauso nei sklypas, nei jame esantys statiniai. Valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti nuomojamo valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ir ieškinio teisenos tvarka.

1.3. Bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies savavališkas užgrobimas ir pastatymas joje užtvaros, trukdančios kitiems žemės sklypo nuomininkams (savininkams) naudotis bendrojo naudojimo žeme, patekti prie nuomojamos žemės, yra akivaizdus nuomos sutarties sąlygų pažeidimas. Vien tai sudaro pakankamą pagrindą nuomos sutarties nutraukimo inicijavimui. Esant tokioms aplinkybėms ir E. Č. nepašalinant savavališkai įrengtos užtvaros, NŽT Klaipėdos rajono skyrius turėjo vykdyti tiesiogines savo pareigas, t. y. inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo taikyti E. Č. administracinę atsakomybę, kadangi E. Č. ne tik užgrobė bendrojo naudojimo žemės plotą, bet ir trukdo kitiems šiuo plotu naudotis.

2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nėra subjektas, kuris gali išspręsti ginčą dėl valdymo ar nuosavybės teisės ribojimo. Pareiškėja, tretieji suinteresuoti asmenys, pasirengę žemės sklypo planą su jame nurodytomis žemės sklypo naudojimosi ribomis, gali sudaryti notariškai patvirtintą tarpusavio susitarimą dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Č. ir E. Č. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjos teiginiai dėl vartų pastatymo yra melagingi, nes jie minėtų vartų neįrengė. Vartais naudojamasi pagal paskirtį visą laiką. Ginčo dėl naudojimosi žeme tvarkos nėra ir nebuvo, naudojimosi tvarka nustatyta, niekas nesikreipė dėl jos pakeitimo. Ginčas tarp pareiškėjos ir Č. yra ne dėl naudojimosi žeme, o dėl naudojimosi aikštele. Jei pareiškėja pageidauja naudotis Č. aikštelėmis, tai ji privalo spręsti tokį klausimą tiesiogiai su Č., o ne kažko reikalauti iš atsakovo, nes atsakovas negali nustatyti servitutų statiniams ir privačiai žemei, o keisti vienašališkai naudojimosi tvarką gali, tik jei visas žemės sklypas priklauso valstybei. Šiuo atveju taip nėra. Skunde pareiškėja nutyli esmines reikšmingas ir svarbias aplinkybes, kad patekimui prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių pareiškėja turi savo atskirą privažiavimą, kuriuo ir šiuo metu sėkmingai naudojasi, šios faktinės aplinkybės yra nurodomos ir ginčijamame Sprendime. Todėl pareiškėja gali patekti į savo asmeninio naudojimo sklypo dalį bei prie savo statinių ir nesinaudodama Č. aikštelėmis, tačiau savo patogumui siekia naudotis ir jų aikštelėmis. Nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti iš naujo svarstyti prašymą, kuris jau buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas sprendimas, kuris nebuvo apskųstas.

6. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, kad E. Č. 2010 m. balandžio 15 d. ir 2018 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigydama ginčo inžinerinį statinį, t. y. kiemo aikštelę, esančią po valstybei priklausančiu žemės sklypu, kartu perėmė ir visas žemės sklypo naudojimo teises bei pareigas, kurias sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu buvo įgiję ankstesni ginčo aikštelės savininkai. Ginčo tarp buvusių aikštelės savininkų dėl naudojimosi po aikštele esančiu žemės sklypu nebuvo. Specialių sąlygų ar apribojimų naudotis minėta žemės sklypo dalimi (plane pažymėta indeksu „C“) nenumatė ir ankstesnių aikštelės savininkų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Tad E. Č. draudimas pareiškėjai naudotis nuomojamo žemės sklypo dalimi, ant kurios patenka E. Č. priklausanti dalis kiemo aikštelės, yra neteisėtas. Dėl to pareiškėja ir kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės, kurias šiuo atveju gali ir privalo ginti NŽT.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. iš pareiškėjos priteisė 500 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

8. Teismas, patikrinęs bylą ir įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nenustatyta, kad Sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, institucijų kompetencija neviršyta. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis. Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, kad atsakovas neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, bei pripažinus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

9. Teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo, pripažino, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. Visgi teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė, jog prašomos priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidos už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu į skundą, pareiškėjos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo ir pateiktais papildomais dokumentais bei už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme yra pagrįstos, todėl turėtų būti priteistos atlyginti. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir jam iš pareiškėjos priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo parengimą.

III. 10. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundo reikalavimus. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Teismas ginčo neišsprendė, t. y. E. Č. ir A. Č. vis dar laiko savavališkai įrengtą užvarą bendro naudojimo žemėje, taip kliudant pareiškėjai ir kitiems asmenims naudotis bendrojo naudojimo valstybinės žemės dalimi. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, jog teismo padaryta išvada, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius spręsdamas pareiškėjos teisių pažeidimo klausimą elgėsi tinkamai ir pagal įstatymus, yra nepagrįsta.

10.2. NŽT Klaipėdos rajono skyrius negalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. skunde keliamų reikalavimų, remdamasis tuo, kad į pareiškėjos klausimus jau buvo atsakyta ankstesniais NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimais, kadangi 2020 m. vasario 7 d. skunde NŽT Klaipėdos rajono skyriui pareiškėja nurodė naujas aplinkybės (naujausią kasacinio teismo praktiką analizuojamu klausimu), leidžiančias abejoti ankstesnio NŽT Klaipėdos rajono skyriaus atsakymo pagrįstumu. Teismas neišsprendė ir pareiškėjos keliamo teisinio klausimo – NŽT Klaipėdos rajono skyrius ar bendrosios kompetencijos teismas turi spręsti pareiškėjos teisių pažeidimo problemą. Teismas apskritai šio esminio klausimo net neanalizavo, dėl jo skundžiamame sprendime nepasisakė.

10.3. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. Ginčus tarp valstybinės žemės nuomininkų sprendžia valstybinę žemę nuomojanti institucija – šiuo atveju NŽT Klaipėdos rajono skyrius. Bet kokius valstybinės žemės nuomininkų ginčus dėl nuomojamos valstybinės žemės naudojimo privalo spręsti valstybinę žemę nuomojanti institucija, t. y. NŽT (ne bendrosios kompetencijos teismas). Bylą nagrinėjęs teismas į šias aplinkybes nesigilino, dėl jų nepasisakė, todėl nepagrįstai NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmuose, sprendžiant pareiškėjos teisių pažeidimo klausimą, neįžvelgė neteisėtų veiksmų (neveikimo).

10.4. E. Č. nepašalinant savavališkai įrengtos užtvaros (nenutraukiant vykdomo teisių pažeidimo pareiškėjos atžvilgiu) NŽT Klaipėdos rajono skyrius turėjo vykdyti tiesiogines savo pareigas, t. y. inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Teismo argumentai, kad pareiškėja nepagrindė, jog yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, visiškai nepagrįsti.

10.5. NŽT Klaipėdos rajono skyrius privalėjo taikyti E. Č. administracinę atsakomybę, kadangi E. Č. ne tik užgrobė bendrojo naudojimo žemės plotą, bet ir trukdo kitiems, įskaitant ir pareiškėjai, šiuo plotu naudotis. Tačiau NŽT Klaipėdos rajono skyrius jokių veiksmų neatliko. Nepaisant to, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai minėtą NŽT Klaipėdos rajono skyriaus neveikimą ir priskirtų funkcijų nevykdymą pateisino.

10.6. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai. Teismas nepagrįstai pateisino NŽT Klaipėdos rajono skyriaus neveikimą, neišsprendė realios teisių pažeidimų problemos, apskritai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

11. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pabrėžia, kad yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du sklypus. Suformavus du atskirus sklypus, pareiškėja nuomos teisės pagrindu turės atskirą žemės sklypą su numatytu įvažiavimu į jį ir ginčas tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų bus baigtas. Nėra nė vieno teisinio pagrindo, kad institucija turėtų galimybę nutraukti nuomos sutartį tiek su pareiškėja, tiek su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

13. Tretieji suinteresuoti asmenys A. Č. ir E. Č. atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėja žino ir supranta, jog ginčas yra ne dėl naudojimosi žeme, o dėl naudojimosi aikštelėmis, kurių naudoti neturi teisės. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl Č. atlikto savavališko dalies žemės sklypo užgrobimo, nes byloje yra neginčijamai nustatyta, kad ne jie pastatė aikšteles ir užtvarus, o juos nusipirko, tos aikštelės ir užtvarai jau buvo tuo metu, kai buvo nustatinėjama naudojimosi sklypu tvarka, pagal kurią bendro naudojimo žemė atsidūrė po Č. privačiomis aikštelėmis. Jei pareiškėja pageidauja naudotis Č. aikštelėmis, tai ji privalo spręsti tokį klausimą tiesiogiai su Č., o ne kažko reikalauti iš atsakovo, nes atsakovas negali nustatyti servitutų statiniams ir privačiai žemei, o keisti vienašališkai naudojimosi tvarką gali, tik jei visas žemės sklypas priklauso valstybei. Pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių atvejų, kurių pagrindu būtų galima nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą. Be to, tai yra civiliniai ginčai, kurie sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 12SD-1159-(14.12.104), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2020 m. vasario 7 d. prašymo pirmuosius tris reikalavimus (atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą su tikslu patikrinti bendrojo žemės ploto, plane pažymėto indeksu „C“, naudojimą, kliudymą kitiems sklypo naudotojams pravažiuoti; reikalauti iš E. Č. pašalinti žemės sklypo naudojimo pažeidimus, įpareigojant pašalinti sudarytas pravažiavimo kliūtis; inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti E. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 str.) bei atmestas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti E. Č. pašalinti valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C”, savavališkai įrengtą stumdomą užtvarą. Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad atsakovo 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. priimtais sprendimais yra išspręstas pareiškėjos pirmųjų trijų reikalavimų klausimas, dėl ko pakartotiniai skundai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nenagrinėtini. Dėl ketvirtojo reikalavimo nurodė, kad bendraturčių tarpusavio nesutarimai nėra pagrindas valstybinės žemės nuomos sutarčiai nutraukti bei kad šiuos ginčus pareiškėja turi spręsti savo iniciatyva bendrosios kompetencijos teisme.

16. Iš pareiškėjos skundų turinio atsakovui ir pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia, jog kilusį ginčą tarp jos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. Č. ir A. Č. dėl bendrai naudojamo žemės sklypo, ant kurio stovi inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – išspręstų atsakovas, priimdamas atitinkamą sprendimą arba inicijuodamas atitinkamą teisminį ginčą.

17. Byloje nustatyta, kad kiemo aikštelės dalis randasi ant žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksu „C“, turinčios 629 kv. m plotą, kurį (žemės sklypą) iš valstybės nuomojasi pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, tačiau kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso E. Č. Byloje nustatyta ir tai, kad šioje kiemo aikštelėje yra įrengtas stumdomas užtvaras, kuris, pareiškėjos teigimu, sudaro kliūtis jai naudotis nuomojamu žemės sklypu ir pan.

18. Iš šių aplinkybių matyti, kad tarp pareiškėjos, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir valstybės yra susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai ir galbūt servituto, subnuomos ir pan. teisiniai santykiai, kiek tai susiję su kiemo aikštelės valdymu ir naudojimu. Kadangi kiemo aikštelės valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai yra neatsiejami nuo žemės sklypo, ant kurio stovi ši aikštelė, nuosavybės ir nuomos teisinių santykių, todėl šie teisiniai santykiai yra daugialypiai ir turi būti sprendžiami kompleksiškai. Pagal savo pobūdį šie teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, kuriuos priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Dėl ko pareiškėjos apeliacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, pateiktą išaiškinimą, kuriuo aptarta išimtinai tik valstybinės žemės nuomininkų ir savininko teisių apimtis ir pobūdis dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, yra nepagrįstos bei neteisingos, nes neatitinka šios bylos faktinės ir teisinės situacijos. Teisės aktų, kurie įpareigotų atsakovą arba suteiktų jam teisę spręsti klausimus, susijusius su statinio, kuriam jis nepriklauso nuosavybės teise, naudojimu ir pan., nėra. Tokių teisės aktų nenurodo ir pareiškėja.

19. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas asmuo savo tikrai ar tariamai pažeistas subjektines teises civilinių teisinių santykių srityje gina savo vardu ir savo iniciatyva, išskyrus viešojo intereso atvejus. Šiuo atveju kiekvieno iš nagrinėjamoje byloje aptariamo asmens subjektinių teisių pobūdis ir apimtis yra skirtingi. Atsakovas gindamas savo, kaip žemės sklypo valdytojo, subjektines teises negali pilna apimtimi apginti ir pareiškėjos, kaip šio žemės sklypo nuomininkės, subjektinių teisių, nes yra skirtingas šių asmenų statusas bei jų subjektinių teisių pobūdis ir apimtis. Be to, pareiškėjos, kaip žemės sklypo nuomininkės, galimas subjektinių teisių pažeidimas nebūtinai turi būti susijęs su atsakovo, kaip žemės sklypo valdytojo (nuomotojo), subjektinių teisių pažeidimu. Todėl pareiškėja manydama, kad jos subjektines teises žemės sklypo nuomos teisiniuose santykiuose pažeidžia tretieji suinteresuoti asmenys, turi savo teises ginti pati, o neįpareigoti tai daryti atsakovą.

20. Tai lemia, kad atsakovas, atsisakydamas spręsti tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai ir teisingai atsisakė tenkinti pareiškėjos aptariamą prašymą.

21. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais bei išvadomis ir jų nebekartoja, kiek tai susiję su atsakovo atsisakymu nagrinėti pareiškėjos jam adresuoto skundo pirmuosius tris reikalavimus, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas analogiškus pareiškėjos skundus dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais nagrinėjo prieš tai du kartus 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d., todėl toks jo sprendimas atitinka VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus.

22. Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas tik dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti 2020 m. vasario 7 d. prašymą, o kitą skundo dalį, kuri analogiška pareiškėjos skunde atsakovui suformuluotiems pirmiesiems trims reikalavimams, atsisakyta priimti.

23. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

24. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, tenkintinas trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. prašymas priteisti atlyginti jam iš pareiškėjos 500 Eur advokato atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nes šių išlaidų dydis atitinka byloje nagrinėjamų teisinių santykių sudėtingumą ir bylos apimtį (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. iš pareiškėjos V. M. priteisti 500 Eur (penki šimtai eurų) išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius