027bd559-e6dc-4c1d-a83a-e8c75b2e4dea · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-822/2013 Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 44.5.1                                                                               (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Danutės MilaÅ¡ienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-560/2012 pagal ieÅ¡kovės Ž.

A. – C. ieÅ¡kinį atsakovui restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Remada“ dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Remada“ 45917,50 Lt patirtų nuostolių, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2005-04-19 tarp atsakovo UAB „Remada“ ir ieÅ¡kovės Ž. A.- C. buvo sudaryta Buto statybos sutartis Nr. 2I3 (toliau – Statybos sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nuosavybės teise įsigijo 95,71 kv.m. patalpas (duomenys neskelbtini). Pagal Statybos sutarties 6.6.p., 6.8.p. skolininkas įsipareigojo parduotam objektui suteikti garantinį terminÄ ir iÅ¡aiÅ¡kėjus defektams, atsiradusiems dėl skolininko kaltės iÅ¡taisyti juos savo sÄ skaita.IeÅ¡kovės įsigytos patalpos pagal 2008-07-24 Patalpų nuomos terminuotÄ sutartį (toliau – Nuomos sutartis) iki 2012-08-15 buvo iÅ¡nuomotos diplomatui P. K.. 2008-11-15 ir 2008-12-20 elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ nuomininko ieÅ¡kovė gavo įspėjamuosius laiÅ¡kus, kad nuo 2008-11-27 nuomininkas nutraukia Nuomos sutartį, nes vos tik įsikėlus į butÄ , pradėjo tekėti vanduo, atsirado dažų pÅ«slės, pelėsis.

Atsakovas per tris mėnesius neparodė intereso iÅ¡spręsti problemÄ , o nuomininkas Nuomos sutartį nutraukė. Kadangi butas buvo draustas, tai dėl butui padarytos žalos atsakovė kreipėsi į draudikÄ UAB „IF draudimas“, kuris 2009 kovo mėnesį, tirdamas, ar įvykis yra draudiminis, atliko ir surašė Sienų gedimo tyrimo aktÄ bei 2009-03-31 kreipėsi į atsakovÄ dėl gedimų paÅ¡alinimo. Tačiau nei ieÅ¡kovės, nei nuomininko, nei draudiko raginimai vykdyti Statybos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovo neveikė, jis toliau ignoravo visas pretenzijas.

Atsakovas nenustatinėjo tikrosios patalpų užliejimo ir sugadinimų priežasties, neremontavo patalpų, todėl antstolis G. M. užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, jog nuo nuomininko iÅ¡sikėlimo niekas nepasikeitė. Bute iÅ¡siaiÅ¡kintos užliejimo priežastys ir baigtas remontas buvo tik 2009-09-08, tačiau ne atsakovo, o draudiko pastangomis ir sÄ skaita, t.y. iÅ¡laidas už buto remontÄ apmokėjo draudikas UAB „IF draudimas“.IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nesilaikė buto pirkimo sutarties 6.8.p. nustatyto įsipareigojimo dėl garantiniu laikotarpiu paaiÅ¡kėjusių defektų suraÅ¡yti aktÄ ir nurodyti terminÄ , per kurį įsipareigoja nemokamai iÅ¡taisyti defektus, jis defektų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kovė buvo priversta dėl sutarties netinkamo vykdymo, nepagrįstai patirti iÅ¡laidų bei negauti pajamų, kurios vadovaujantis LR CK 6.249 str. pripažintinos ieÅ¡kovės patirtais nuostoliais.Dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal terminuotÄ Nuomos sutartį ieÅ¡kovė negavo pajamų, kurios priteistinos už remonto atlikimo laikotarpį bei 1 mėnesio nuomininkų paieÅ¡kas, t.y. nuo 2008-12-01 (9 x 3 200 Lt = 28 800 Lt), nuo 2009-08-15 iki 2009-10-30 (2,5 x 3 424Lt = 8 560 Lt), viso bendra negautų pajamų suma sudaro 37360 Lt.

Už šį laikotarpį ieÅ¡kovė buvo priversta patirti iÅ¡laidas, mokėdama komunalinius mokesčius už butÄ (pagal nuomos sutartį už komunalines paslaugas nuomininkas buvo įsipareigojęs apmokėti) – 3897,50 Lt. IÅ¡nuomojant nekilnojamÄ jį turtÄ , nuomininko paieÅ¡koms, buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis su UAB „Ober-Haus”, kuriai už surastÄ nuomininkÄ pagal 2008-08-19 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ buvo sumokėta 3200 Lt. Dėl atsakovo neveikimo ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos ir už teisines konsultacijas bei pretenzijų suraÅ¡ymÄ , tarpininkavimÄ Â su skolininku, draudiku turėjo 1160 Lt iÅ¡laidų, faktų konstatavimas - 300 Lt.

Bendra patirta ieškovės nuostolių suma yra lygi 45917,50 Lt.Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovės bute ieškovės nurodyti sienų pelėsiai, pūslės ant sienų ir kt., atsirado iš ankstesnių dviejų šio buto užliejimo atvejų, tai yra, dėl 2007 metų rugpjūčio mėnesį buvusio užliejimo ir dėl 2008 metų kovo mėnesį buvusio užliejimo.

Atsakovas yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«sto draudiko UAB „IF draudimas“ 2008-11-07 dienos laiÅ¡kÄ , kuriuo draudikas teiraujasi apie praneÅ¡imus dėl Ž. A.-C. bute įvykusių kitų (ankstesniųjų) užliejimų. IÅ¡ Å¡io UAB „IF draudimas“ raÅ¡to galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė savo draudikui yra du kartus praneÅ¡usi apie buto užliejimus 2007 metais rugpjūčio mėnesį ir 2008 metais kovo mėnesį. Atsakovas apie Å¡iuos faktus nieko nežinojo iki tol, kol negavo UAB „IF draudimas“ minėtÄ raÅ¡tÄ .Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovės pateikti dokumentai rodo, jog ieÅ¡kovės buto sugadinimo priežastimi yra lašėjimas iÅ¡ vonios sifono.

Tokiu atveju ieÅ¡kovės bute vonia turėjo bÅ«ti beveik nuolat pripildyta, kad iÅ¡ sifono iÅ¡lašėtų toks kiekis vandens, kuris sugadintų pertvaras, sienas ir pan.. PasižiÅ«rėjus į vandens sunaudojimÄ iki nuomos pradžios - 2008 metų rugpjūčio mėnesio, matyti, kad tas sunaudojimas yra minimalus. Å ie parodymai rodo, kad per vienÄ mėnesį ieÅ¡kovė sunaudojo vandens žymiai mažiau, negu ieÅ¡kovės ekspertų akte konstatuotas iÅ¡ vonios sifono iÅ¡siskiriantis vandens kiekis.

Tam, kad laikyti pagrįsta ieÅ¡kovės prielaidÄ , jog iÅ¡ vonios sifono vanduo lašėjo iki nuomos santykių pradžios, ieÅ¡kovė iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio turėjo sunaudoti labai didelius vandens kiekius, virÅ¡ijančius 15 kubinių metrų per mėnesį, todėl prielaida, jog butÄ sugadino vonios sifono nesandarumas iki nuomos pradžios, atmestina kaip nepagrįsta.Atsakovas taip pat nurodė, jog jis kreipėsi į 73-iojo buto gyventojÄ V. M., kuris savo bute apsigyveno dar iki ieÅ¡kovės apsigyvenimo 75 bute.

V. M. į atsakovo klausimus apie kokius nors požymius (lubų, sienų drėkimÄ ar panaÅ¡iai) paaiÅ¡kino, jog bute nuolat gyvena, jokių sienų ar lubų drėkimo iÅ¡ virÅ¡utinio buto požymių nėra matęs, jokių nusiskundimų dėl to neturi. Atsakovo teigimu, tokie požymiai, kokie yra nurodyti ieÅ¡kovės, yra buto užliejimo pakankamai dideliu kiekiu vandens pasekmė, kai tas kiekis yra greitai surenkamas ir vanduo prasiskverbia tik į tas konstrukcijas, dėl kurių ima drėkti sienos.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog nei ieÅ¡kovė, nei ieÅ¡kovės nuomininkas nieko apie tai nepranešė atsakovui, avarinės tarnybos nebuvo kviestos, į UAB „IF draudimas“ žalų nustatymo akto sudarymÄ atsakovas nebuvo kviestas, draudiko ekspertas T. M., kuris nustatinėjo žalÄ ir pasirašė 2008-11-12 sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo akte, taip pat yra ir statybos rangos kompanijos pagal ieÅ¡kovės pridėtÄ Rangos sutartį 09/07/20 UAB „ART Statyba“ vienintelis akcininkas ir direktorius.

Vėl gi draudikas iÅ¡kart po akto pasiraÅ¡ymo atsakovui neatsiuntė nei akto, nei nuotraukų. Be to esant dviejų metų garantiniam terminui, remonto darbams buvo pasamdyta UAB „ART Statyba“, nors pati ieÅ¡kovė teigia, jog žala atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, kuriems galioja garantinis terminas.Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės iÅ¡vada, jog dėl to, kad atsakovas paÅ¡alino vonios sifono gedimÄ , laikytina, jog atsakovas yra kaltas dėl žalos. IeÅ¡kovė ir atsakovas 2007-08-03 dienÄ yra sudariusios Pastato priežiÅ«ros iÅ¡laidų ir bÅ«sto paslaugų apmokėjimo administravimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimus prižiÅ«rėti ir tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas, o taip pat sutvarkyti įvairius gedimus ir pan. kliento (ieÅ¡kovės) bute.

BÅ«tent Å¡ios sutarties pagrindu atsakovas ir atvyko į ieÅ¡kovės butÄ apžiÅ«rėti gedimo ir jį paÅ¡alino. Tačiau atsakovas tokiais veiksmais nepripažino, jog gedimas atsirado dėl atsakovo darbo trÅ«kumų. Vonios sifono tvirtinimo detalės galėjo pasislinkti ir dėl kitokių priežasčių (pvz., veikiamos didelio svorio jėgos). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės bute žala atsirado dėl pačios ieÅ¡kovės ir/ar kitų jos buto naudotojų neatsargumo, neapdairumo, arba kaltės. Atsakovas laiko, jog pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus nėra pagrindo vienareikÅ¡miai konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, dėl to atsiradusiÄ ir priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovo neteisėtais veiksmais esančiÄ Å¾alÄ .Atsakovas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė nėra pateikusi dokumentų, kurie tvirtintų, jog ji iÅ¡ buto nuomos pajamų negavo jau nuo 2008 metų gruodžio 1 dienos.

Pačios ieškovės pateikti atsiskaitymo už buto paslaugas su tiekėjais dokumentai rodo, jog ir 2008 metų gruodžio mėnesį, ir 2009 metų sausio mėnesį butas buvo normaliai naudojamas (vandens, elektros sunaudojimas). Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad ji negalėjo savo buto išnuomoti per laikotarpį nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2010 metų liepos mėnesio.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo RUAB „Remada“ ieškovės Ž.

A.-C. naudai 37321,85 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2010-11-15 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buto trÅ«kumai atsirado po buto perdavimo ieÅ¡kovei (pirkėjai), tačiau atsakovas neįrodė, jog trÅ«kumų atsiradimo priežastis yra ieÅ¡kovės padarytas buto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas arba trečiųjų asmenų kaltė, arba nenugalima jėga (CPK 178 str.).

PrieÅ¡ingai, byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovės buto trÅ«kumai atsirado dėl atsakovo kaltės. 2009 metų kovo mėnesio UAB „IF draudimas“ Sienų, esančių (duomenys neskelbtini), gedimo tyrimo akte konstatuota, kad atitvaros genda nuo drėgmės, besiskverbiančios iÅ¡ vonios pro nesandariÄ jos jungtį su nuotekų vamzdžiu bei tarpÄ tarp lentynėlės ir sienos, poveikio, nesandariai įrengto vonios nutekėjimo sifono. Teismo posėdžio metu apklaustas minėtÄ aktÄ pasirašęs dr. Č.

I. dar kartÄ patvirtino savo iÅ¡vadÄ , nurodydamas, jog pagrindinė buto sienų drėgmės priežastis - nesandari vonios jungtis su nuotekų vamzdžiu (t. 1, b. l. 244).IeÅ¡kovės butÄ remontavusios UAB „ART statyba“ vadovas T. M., atsakydamas į ieÅ¡kovės atstovės paklausimÄ dėl buto drėgmės priežasčių, nurodė, jog iÅ¡ 2008-11-12 apžiÅ«ros akte užfiksuotų nuomininkės paaiÅ¡kinimų buvo žinoma, jog drėgmė bute pradėjo kilti gyvenant. Kol bute buvo negyvenama, tol drėgmės sienose nebuvo.

Tuo remdamasis T. M. padarė iÅ¡vadÄ , kad tai susiję su kanalizacija. Nors buvo pažeistos beveik visų kambarių sienos, bet anot gyventojos, visų pirma atsirado dėmės sienose, besiribojančiose su vonios patalpa. T. M. nurodė, jog buvo iÅ¡ardyta siena, kur eina įvairÅ«s stovai, stebėta, tačiau drėgmė nepastebėta. Tuomet buvo patikrintas vonios patalpoje esantis praustuvo kanalizacijos vamzdis, t. y. praustuvo kanalizacijos sujungimas su vonios kanalizacija. Atidaužius plyteles bei atidengus vamzdį, buvo nustatyta, kad leidžiant iÅ¡ vonios vandenį stipria srove (atkimÅ¡us pripildytos vonios kamÅ¡tį) susidariusi srovė atiteka horizontaliu kanalizacijos vamzdžiu iki vertikalaus praustuves vamzdžio sujungimo ir prasiskverbia į iÅ¡orę.

Anot T. M., „tame mazge, kur jungiasi vertikalus praustuvės kanalizacijos vamzdis su horizontaliu vonios kanalizacijos vamzdžiu per kelias alkÅ«nes, vamzdžiai nebuvo iki galo sukiÅ¡ti vienas į kitÄ â€œ. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. M. iÅ¡ esmės patvirtino pirmiau nurodytus elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovės atstovei raÅ¡ytus teiginius.IÅ¡ esmės tÄ pačiÄ buto sienų drėkimo priežastį nurodė ir pats atsakovas savo 2008-11-20 raÅ¡te Nr. 11-336, kuriame atsakė ieÅ¡kovei į jos pretenzijÄ , nurodydamas, jog nustatė drėkimo priežastį ir jÄ paÅ¡alino:

„Dėl drėkimo iÅ¡ vandentiekio vamzdžio, sudrėko grindų pagrindas ir drėgmė įsigėrė į gipso blokelių pertvaras“. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2005-04-19 tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytos Buto statybos sutarties 1.4 punktÄ , atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti butÄ ieÅ¡kovei su pilna apdaila, kurios lygis aptariamas sutarties Priede Nr.

1. Å iame priede nurodyta, kad atsakovas, be kita ko, įrengs ir sienų bei grindų plyteles, taip pat sanitarinius prietaisus. Taigi, už visus buto įrengimo darbus, tarp jų ir tuos, dėl kurių, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, buvo padaryta žala butui, buvo ir yra atsakingas atsakovas. Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepaneigė pirmiau aptartų bylos įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl bute padarytos žalos, taigi ir savo kaltės prezumpcijos pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį (CPK 178 str.).Teismas nurodė, kad byloje ieÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti jos turėtas tiesiogines iÅ¡laidas, Å¡alinant dėl atsakovo kaltės butui padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-10-30, per kurį ji negavo planuotų pajamų iÅ¡ buto nuomos, taip pat patirtų nuostolių dėl buto iÅ¡laikymo (buto komunalinius mokesčius bÅ«tų mokėjęs buto nuomininkas), taip pat iÅ¡laidas, patirtas dėl buto nuomininko suradimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, įrodyti pirmiau aptartais byloje esančiais įrodymais, pasireiÅ¡kė ne tik sutartinių įsipareigojimų užtikrinti tinkamÄ buto kokybę nevykdymu, tačiau ir nesiėmimu priemonių, kad kiek įmanoma skubiau bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos ir paÅ¡alintos buto sienų drėkimo priežastys bei pasekmės (buto statybos sutarties 6.8 punktas; t. 1, b. l. 14).

Teismui nekilo abejonių dėl ieškovės negautų pajamų realumo, t. y. jog šias pajamas ieškovė tikrai būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Kaip matyti iš teismui pateiktos ieškovės buto nuomos sutarties, ji buvo sudaryta 48 mėnesių laikotarpiui (iki 2012-08-15) (nuomos sutarties 3.1 punktas; t. 1, b. l. 21). Pagal sutartį ieškovė už laikotarpį nuo 2008-08-15 iki 2009-08-15 būtų gavusi po 3200 Lt per mėnesį, o už laikotarpį nuo 2009-08-15 iki 2009-10-30 – po 3424 Lt per mėnesį (nuomos sutarties 4.1 punktas).

Kad sutartis ne tik buvo pasiraÅ¡yta, bet ir realiai pradėta vykdyti, patvirtina teismui pateikti įrodymai apie tai, kad bute buvo pradėjęs gyventi nuomininkas P. K. su Å¡eima, kÄ jis pats patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to atsakovas Å¡io fakto ir neginčija.Tai, jog sutartį nuomininkas nutraukė tik dėl to, jog pradėjus gyventi bute jame pradėjo drėkti sienos, formuotis pelėsis, kenkiantis nuomininko ir jo Å¡eimos narių sveikatai, t. y. dėl atsakovo kaltės, patvirtinta nuomininko elektroninis laiÅ¡kas, raÅ¡ytas ieÅ¡kovei (t. 1, b. l. 40-42), taip pat, kaip minėta, nuomininko P. K. paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 20-23).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuomos sutartį nuomininkas nutraukė netgi ne iÅ¡ karto, atsiradus drėgmei bute bei susiformavus pelėsiui, tačiau tik praėjus 3 mėnesiams nuo gyvenimo ieÅ¡kovės bute pradžios, t. y. 2008-11-27. Å is faktas bei liudytojo P. K. teisme duoti paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pats trÅ«kumų atsiradimo faktas, jei į Å¡iuos trÅ«kumus atsakovo atstovai bÅ«tų tinkamai reagavę ir laiku nustatę jų priežastis bei juos paÅ¡alinę, netgi nebÅ«tų lėmęs nuomos sutarties nutraukimo.

Tik atsakovo vangumas ir neveiklumas tiriant drėgmės priežastis bei Å¡alinant jos pasekmes, galiausiai privertė nuomininkÄ nutraukti buto nuomos sutartį.Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytus motyvus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai negautas pajamas nuo 2008-12-01 (iÅ¡kart po nuomos sutarties nutraukimo) yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai negautas pajamas iki 2009-10-30, teismo nuomone, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas visa apimtimi.

IeÅ¡kovė šį negautų pajamų pabaigos laikotarpį nurodo ir motyvuoja tuo, jog ji praÅ¡o priteisti nuomos mokestį už papildomÄ vienÄ mėnesį, nes jis buvo reikalingas naujo nuomininko paieÅ¡koms. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ byloje pateikto užsakovės atstovo M. Č. ir UAB „ART statyba“ pasiraÅ¡yto atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, suremontuotas butas ieÅ¡kovei buvo perduotas dar 2009-09-08 (t. 1, b. l. 187-188). Taigi, naujo nuomininko paieÅ¡koms ieÅ¡kovė turėjo praktiÅ¡kai visÄ , jos teigimu, reikalingÄ mėnesį, t. y. rugsėjo mėnesį.

Kita vertus, nuomininko paieÅ¡kos iÅ¡ principo galėjo bÅ«ti pradėtos dar iki remonto darbų užbaigimo, todėl atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, negautos pajamos ieÅ¡kovei priteistinos iki 2009-09-31, t. y. nuo 2008-12-01 iki 2009-08-15 = 28 800 Lt (9 mėn. x 3 200 Lt), ir nuo 2009-08-15 iki 2009-09-31 = 5 136 Lt (1,5 mėn. x 3 424 Lt), viso: 33 936 Lt.  Pagal ieÅ¡kovės ir P. K. sudarytos nuomos sutarties 4.5 punktÄ , visas komunalinių paslaugų iÅ¡laidas bÅ«tų padengęs nuomininkas, tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas dėl komunalinių mokesčių priteisimo dėl pirmiau iÅ¡dėstytų motyvų taip pat tenkintinas tik iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalaujamos priteisti sumos atimant komunalinių mokesčių už 2009 m. spalio mėnesio iÅ¡laidas – 511,65 Lt (t. 1, b. l. 81-82, 93) ir priteisiant iÅ¡ viso 3 385,85 Lt komunalinių mokesčių iÅ¡laidų.Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovo atsiliepimo teiginys, jog ieÅ¡kovė nėra pateikusi dokumentų, kurie tvirtintų, jog ji iÅ¡ buto nuomos pajamų negavo jau nuo 2008 metų gruodžio 1 dienos.

BÅ«tent atsakovas, norėdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovė visgi buto nuomos pajamas gavo ir po nuomos sutarties su P. K. nutraukimo 2008-11-27, turėjo pareigÄ pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).Teismas nematė pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 3200 Lt iÅ¡laidų, patirtų pagal tarpininkavimo sutartį su UAB „Ober-Haus” pagal 2008-08-19 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ priteisimo, kuriai Å¡i suma buvo sumokėta už surastÄ nuomininkÄ .

Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi ir tuo atveju, jei nuomos sutarties nuomininkas nebÅ«tų nutraukęs.IeÅ¡kovė, kaip nuostolių atlyginimÄ , prašė priteisti jos turėtas 1160 Lt iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti (už teisines konsultacijas bei pretenzijų suraÅ¡ymÄ , tarpininkavimÄ santykiuose su atsakove ir draudiku), tačiau nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų patyrimÄ patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). IeÅ¡kovės pateiktos advokatės jai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos (t. 1, b. l. 95-97) neįrodo, kad sÄ skaitose nurodytas sumas ieÅ¡kovė advokatei sumokėjo.

Tas pats pasakytina ir apie reikalavimÄ dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymo iÅ¡laidų (300 Lt). PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 1, b. l.

50) ir pavedimo konstatuoti faktines aplinkybes (t. 1, b. l.

99) suraÅ¡ymas neįrodo patirtų iÅ¡laidų fakto (CPK 178 str.), todėl teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Remada“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, nes neįrodyti atsakovo, kaip pardavėjo neteisėti veiksmai, o ieÅ¡kovės patirtos žalos priežastis yra pačios ieÅ¡kovės ar kitų jos buto naudotojų, netinkami veiksmai, buto vidaus tinklų nepriežiÅ«ra ir netinkamas naudojimas.

Apeliantas yra įsitikinęs, jog prieÅ¡ingai, nei konstatavo teismas, apeliantas paneigė savo kaltumo prezumpcijÄ . PrieÅ¡ingai, apelianto įsitikinimu, byloje atsakovas įrodė, jog trÅ«kumai atsirado po daikto perdavimo (trÅ«kumas - buto apgadinimas atsirado po buto perdavimo ir dėl pirkėjo padaryto daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo (du kartus įvykusio buto užliejimo ir kanalizacijos nepriežiÅ«ros). O tai reiÅ¡kia, kad atsakovas paneigė 6.333 str. 3 d. teisinę prezumpcijÄ .2.

Nors apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada tenkinti ieÅ¡kinį, bet tuo atveju, jeigu apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėsianti Å¡iÄ bylÄ , paliks teismo sprendimÄ nepakeistu, tai apeliantas nesutinka su apskaičiuota teismo nuostolių suma. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 03 28 d. priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad visos Vilniaus apygardos teismo sprendimo apelianto ginčijamos iÅ¡vados pagal motyvų iÅ¡dėstymo formÄ , struktÅ«rÄ ir jų iÅ¡samumÄ yra logiÅ¡kai motyvuotos ir pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais.

Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis materialinės ir procesinės teisės normomis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kovė Ž. A.-C. ir atsakovas UAB „Remada“ sudarė Buto statybos sutartį Nr. 2I3, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nuosavybės teise įsigijo 95,71 kv.m. patalpas, (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 24 d. tarp ieÅ¡kovės ir fizinio asmens diplomato P. K. buvo sudaryta minėto buto nuomos sutartis, pagal kuriÄ butas minėtam fiziniam asmeniui buvo iÅ¡nuomotas iki 2012-08-15.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2008 m. lapkričio 27 d. minėtÄ nuomos sutartį P. K. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė, nes vos tik įsikėlus į butÄ ir vamzdžiais pradėjus tekėti vandeniui, ant buto sienų atsirado dažų pÅ«slės, pelėsis, o atsakovas UAB „Remada“ nesiėmė tinkamų veiksmų, kad nustatytų drėgmės kilimo priežastį ir paÅ¡alintų buto trÅ«kumus. IeÅ¡kovė 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. atsakovui siuntė dvi pretenzijas dėl bute atsiradusių trÅ«kumų paÅ¡alinimo.

Tuo tarpu atsakovas 2008 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. 11-336 ieÅ¡kovei nurodė, jog nustatė drėkimo priežastį ir jÄ paÅ¡alino. Minėtam butui esant apdraustam, ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „IF draudimas“ ir minėtos įmonės iniciatyva buvo atlikta buto apžiÅ«ra, o 2008 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytas sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo aktas Nr. V/PS/1697, kuriame konstatuoti tokie buto pažeidimai: „koridoriaus sienos, gipso blokelių – per visÄ perimetrÄ pÅ«slės apie 0,5 m nuo drėgmės; vaikų kambarys – siena su koridoriumi ir su WC paleista pÅ«slėmis; miegamasis – siena su koridoriumi lubose prie lango; didysis kambarys – siena su koridoriumi“.

Byloje esantis 2009 m. vasario 4 d. antstolio G. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina, kad bute yra remonto pažeidimai. Gedimo tyrimo akte, kuris buvo suraÅ¡ytas UAB „IF draudimas“ nurodyta, kad minėtame bute, atitvaros genda nuo drėgmės, besiskverbiančios iÅ¡ vonios pro nesandariÄ jos jungtį su nuotekų vamzdžiu bei tarpÄ tarp lentynėlės ir sienos, poveikio (nesandariai įrengtas vonios nutekėjimo sifonas).IeÅ¡kovė buto statybos sutarties 6.8. punkto pagrindu, kuriame numatytas defektų Å¡alinimas garantiniu laikotarpiu, grindė savo reikalavimÄ dėl to, kad atsakovas nepaÅ¡alino defektų, todėl reikalavo priteisti patirtus nuostolius, t.y. iÅ¡laidas bei negautas pajamas dėl nutrauktos nuomos sutarties.

Apeliaciniame skunde ginčijama teismo iÅ¡vada, jog už visus buto įrengimo darbus, tarp jų ir tuos dėl kurių surinktais įrodymais butui buvo padaryta žala, buvo ir yra atsakingas atsakovas. Å i iÅ¡vada ginčijama tuo, kad pagal Sutarties 6.8.p. nebuvo tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytas aktas dėl garantiniu metu atsiradusių defektų, kad atsakovas nebuvo iÅ¡kviestas į apžiÅ«rÄ tuomet, kai remonto darbus pradėjo atlikti UAB „ART statyba“.Kaip matyti buto statybos sutarties, 6.8. punkte numatyta, kad garantinio laikotarpio metu atsiradę statybos darbų defektai fiksuojami Å¡alių suraÅ¡ytu aktu patvirtintu paraÅ¡ais.

Pardavėjas neatsako, jei defektai atsirado dėl Pirkėjo kaltės, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų veikos. Jei iÅ¡aiÅ¡kėja, kad defektai atsirado dėl Pardavėjo kaltės, juos savo sÄ skaita iÅ¡taiso Pardavėjas, jei defektai atsirado dėl Pirkėjo kaltės, apmoka Pirkėjas. Akte nurodomas terminas, per kurį Pardavėjas įsipareigoja nemokamai iÅ¡taisyti garantiniu laikotarpiu paaiÅ¡kėjusius defektus, jų iÅ¡taisymo bÅ«dÄ bei tvarkÄ . Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė 2008 m. lapkričio 7 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. atsakovui siuntė dvi pretenzijas dėl bute atsiradusių trÅ«kumų paÅ¡alinimo bei nurodė, kad remiantis sutarties 6.8.p. per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, pardavėjas užfiksuotų statybos darbų defektus aktu bei raÅ¡tiÅ¡kai pateiktų informacijÄ apie jų iÅ¡taisymo bÅ«dÄ ir tvarkÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovo neveikimo ir nežinojimo, kada bus paÅ¡alinti defektai, nuomininkas K. P. ir nutraukė nuomos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Å iuo atveju Å¡alių sudaryta sutartis nebuvo nuginčyta ir yra galiojanti.

IeÅ¡kovė tinkamai įgyvendino sutarties 6.8. punkte nurodytÄ pareigÄ informuoti atsakovÄ apie defektus bei inicijuoti akto dėl pastebėtų defektų suraÅ¡ymÄ . Tačiau bylos duomenimis atsakovas tinkamai nereagavo į ieÅ¡kovės raginimus ir nesiėmė veiksmų suraÅ¡yti defektų aktÄ nei juos tinkamai paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad byloje esantis susiraÅ¡inėjimas tarp ieÅ¡kovės, atsakovo ir draudimo kompanijos patvirtina, kad atsakovui kaip atsakingam asmeniui už padarytÄ Å¾alÄ buvo tinkamai praneÅ¡ta, todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡i aplinkybė gali panaikinti jo sutartinę ir įstatyminę atsakomybę.Apelianto teigimu, ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, nes neįrodyti atsakovo, kaip pardavėjo neteisėti veiksmai, o ieÅ¡kovės patirtos žalos priežastis yra pačios ieÅ¡kovės ar kitų jos buto naudotojų, netinkami veiksmai, buto vidaus tinklų nepriežiÅ«ra ir netinkamas naudojimas.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais sutikti negali. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, t.y. eksperto dr. Č. I., 2009-02-10-11 d. atlikto ginčo buto gedimo tyrimo akto, ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad buto atitvaros genda nuo drėgmės, besiskverbiančios iÅ¡ vonios pro nesandariÄ jo jungtį su nuotekų vamzdžiu bei tarpÄ tarp lentynėlės ir sienos, poveikio (nesandariai įrengtas vonios nutekėjimo sifonas). 2008 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytame sunaikinto, sugadinto turto apžiÅ«rėjimo akte Nr. V/PS/1697, taip pat konstatuoti buto pažeidimai.

Pažymėtina, kad nei vienas iš nurodytų aktų nėra nuginčytas, o taip pat byloje nėra pateikti minėtuose aktuose nurodytus faktus paneigiantys įrodymai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad bute kilusios pažeidimų pasekmės būtų atsiradusios dėl ieškovės ar kitų asmenų netinkamų veiksmų ar buto vidaus tinklų nepriežiūros ir netinkamo naudojimasis jais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, nes būtent dėl bute esančių pažeidimų, kurie nebuvo atsakovo tinkamai ir laiku pašalinti buvo nutraukta buto nuomos sutartis.

Apelianto teigimu, kad nuomos sutartis buvo sudaryta iki pradėjus veikti finansinės ekonominės krizės padariniams, todėl priteista nuomos kaina turėtų būti sumažinta 30 procentų. Šiam teiginiui pagrįsti apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr.3K-3-3459/2010, Nr. 3K-3-265/2011, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos atveju netaikytini minėtose kasacinės instancijos teismo nutartyse pateikti išaiškinimai, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti, todėl šios bylos neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 pažymėjo, kad pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės sudaryta ginčo buto nuomos sutartis nekelia jokių abejonių dėl tuo metu ieÅ¡kovės gautų ir realiai planuojamų gauti pajamų. TÄ aplinkybę, kad nuomos sutartis nebÅ«tų nutraukta ir toliau vykdoma jei laiku bÅ«tų paÅ¡alinti bute nustatyti defektai patvirtina, liudytojo P. K. teismui duoti parodymai. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija laiko, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovės patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos, nes atitinka visus aukščiau įvardintus kriterijus.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl priteistinų nuostolių ir jų dydžio, todėl neatkartoja.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieÅ¡kovei Ž. A.-C., kuri praÅ¡o priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 2600 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (63-66 b. l., t. 2). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieÅ¡kovei priteistina 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Remada“ ieÅ¡kovės Ž. A.-C. naudai 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjos                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                  Marytė Mitkuvienė                          Â