02778ae4-7919-412b-8460-0592993fddfc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1475-918/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23037-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Alinai Stabinskaitei, dalyvaujant atsakovei R.F., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei R. F. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 901,98 Eur žalos atlyginimo, 98,23 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, dublike) nurodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. vandeniu sulietas butas (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovė buvo apdraudusi bÅ«sto draudimu. Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovės apdraustų patalpų remonto kaina apskaičiuota 928 Eur, katilo remonto kaina – 1013,98 Eur. Minusavus 40 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , draudėjai iÅ¡mokėta 1901,98 Eur draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovės apdraustas butas buvo sulietas iÅ¡ atsakovei priklausančio buto.

IeÅ¡kovė siuntė atsakovei pretenzijÄ , tačiau žala nebuvo atlyginta. 3. 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kinį prašė tenkinti, paaiÅ¡kino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad žalos faktas ir dydis nustatytas pagal draudėjos pateiktus duomenis, draudiko ekspertai į vietÄ nevyko, nei atsakovės, nei draudėjos buto neapžiÅ«rėjo. Katilui nusidėvėjimo neskaičiavo, nes Å¡is buvo beveik naujas.

Lubų, grindų ir katilo sugadinimÄ patvirtina draudėjos pateiktomis nuotraukomis. Draudikas neturėjo pagrindo nepasitikėti draudėjos pateiktais duomenimis.

4. IeÅ¡kovė atstovė 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovei nedalyvaujant ir nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimus palaiko visa apimtimi, tačiau sutiktų sudaryti taikos sutartį, atsakovei atlyginant 1 296,63 Eur reikalavimų ir 455,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Atsakovė R. F. procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike) nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog jos bute buvo įvykis, dėl kurio buvo aplietas žemiau esantis butas. Atsakovės įsitikinimu, tokio dydžio žala negalėjo bÅ«ti padaryta, nes užliejimas įvyko dėl netinkamai pajungtos skalbimo maÅ¡inos, o skalbimo maÅ¡ina naudoja nedaug vandens. Nesuprantama, kodėl iÅ¡ atsakovės reikalaujama sumokėti už naujÄ katilÄ , draudėja galėjo senÄ jį katilÄ suremontuoti. Katilas buvo senas. IÅ¡ nuotraukų matyti, kad grindys buvo sugadintos iki įvykio. Nors ieÅ¡kovė žalos dydžio nepagrindė, atsakovė sutiktų atlyginti 524 Eur dydžio žalÄ .

6. Teismo posėdyje R. F. palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad užliejimas buvo nedidelis ir tokios žalos sukelti negalėjo. Katilas buvo daug metų naudojamas ir tiek nekainuoja, galėjo pirkti padėvėtÄ . Grindų sugadinti negalėjo, nes kaimynė galėjo iÅ¡valyti grindis. Lubų sugadino tik nedidelę dalį. IeÅ¡kovė pati žalos dydžio nenustatė, o pasitikėjo suinteresuotu asmeniu. Su ieÅ¡kovės siÅ«lymu sudaryti taikos sutartį atsakovė nesutinka, pabrėžė, kad nori greičiau baigti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

7. IeÅ¡kovė BÅ«sto draudimo sutartimi TIA Nr. 463062439 yra apdraudusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). VirÅ¡ Å¡io buto esantis butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. F. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 26 d. įvykusio buto (duomenys neskelbtini), užpylimo Å¡altinis buvo atsakovei priklausančiame bute. IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimų ir liudytoja apklaustos draudėjos E. B. parodymų nustatyta, kad po įvykio ieÅ¡kovės atstovas ekspertas apgadinto buto neapžiÅ«rėjo, žalos faktÄ ir dydį ieÅ¡kovė nustatė pagal nukentėjusio asmens – E. B. pateiktus duomenis.

8. IeÅ¡kovė nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo 1 901,98 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 888 Eur iÅ¡moka (atskaičius besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ) už patalpų remontÄ ir 1 013,98 Eur suma už vandens paÅ¡ildymo katilÄ ir jo pakeitimo darbus. Liudytoja apklausta E. B. nurodė, kad pakeitė sugedusį katilÄ , tačiau patalpų remonto neatliko.

9. Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kurias teisines aplinkybes kuri Å¡alis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

11. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų), yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad yra bÅ«tina nustatyti tris civilinės atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko/valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).

12. Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobÅ«džio. Byloje dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Å ios teisinės aplinkybės iÅ¡tiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi bÅ«ti susijęs su sugadinimų paÅ¡alinimu, todėl pagal pateiktas remonto sÄ matas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų paÅ¡alinimu.

Jeigu ne visi sÄ matoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų paÅ¡alinimu (nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siÅ«lo Å¡aliai pateikti įrodymus, kad visi sÄ matoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos paÅ¡alinimu. Jeigu Å¡alis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sÄ naudas kaip neįrodytas priežastiniu ryÅ¡iu su sugadinimais 13. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieÅ¡kovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iÅ¡ atsakovo buto. Jeigu Å¡i aplinkybė nėra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo Å¡altinių.

Tik iÅ¡tyrus Å¡ias aplinkybes, t. y. tokiu bÅ«du teismui užtikrinus visų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieÅ¡kovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principÄ jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis; teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visetÄ .

Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų. IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta faktinę aplinkybę, jog užliejimo Å¡altinis buvo bute, iÅ¡ atsakovei priklausančių įrenginių.

15. Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindÄ Å¾alai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigÄ nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtÄ bei juo disponuojant. IeÅ¡kovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas, t. y. ieÅ¡kovė turi pateikti įrodymus, jog bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi bÅ«ti turto sugadinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

16. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, kad nukentėjusio asmens butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovei priklausančio buto, neįrodinėjo ir aplinkybių, jog butas užlietas iÅ¡ bendro naudojimo objektų. Atsakovei neginčijant Å¡ių aplinkybių, atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas: atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rÅ«pestingai ir užtikrinti, kad iÅ¡ jos buto nebÅ«tų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jos bute esanti įranga nekeltų žalos kitiems asmenims) (CPK 185 str. 5 p., 187 str.). Teismui nustačius, kad užpylimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, reikalinga nustatyti kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas.

17. Atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ aplinkybę dėl vandens gadinančio poveikio (CPK182 str. 1 p.), įvertinus į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nuotraukas, liudytojais apklaustų asmenų parodymus, teismas laiko esant nustatyta, kad dėl užpylimo buvo apgadintos lubos bei sugadintas vandens Å¡ildymo katilas. Kaip jau nustatyta Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovės atstovas po įvykio buto neapžiÅ«rėjo, o pasikliovė fragmentiÅ¡komis draudėjos pateiktomis nuotraukomis. Draudėjos elektroniniame laiÅ¡ke, adresuotame draudikui, nurodant apgadinimus nėra įvardijama, kokiose konkrečiose patalpose Å¡ie apgadinimai buvo padaryti.

Draudėja elektroniniame laiške nurodė, kad keliose vietose yra truputį išsikėlusios grindys, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų šias aplinkybes aiškinusis. Iš prie ieškinio pridėtų grindų nuotraukų matyti, kad dviejose nuotraukose užfiksuotos grindys, kur matyti pakankamai dideli tarpai tarp grindlenčių, grindlenčių kraštai apdaužyti, grindlenčių spalva yra gelsvai ruda. Be to, kartu su ieškiniu pateikta ir grindų nuotrauka, kurioje aprėpiamas platesnis vaizdas ir iš kurios matyti, kad tarpų tarp grindlenčių nėra, jos neapdaužytos, yra pilkšvos spalvos.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. K., kuris lankėsi draudėjos bute netrukus po įvykio, nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vandens buvo tiek, kad bÅ«tų sugadintos ir grindys. Atvirkščiai, G. K. nurodė, kad įprastai po užliejimo suraÅ¡o apžiÅ«ros aktÄ , tačiau draudėja atsisakė, nurodydama, kad apgadinimai nėra dideli. IÅ¡ bylos medžiagos neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių duomenų ieÅ¡kovė darė iÅ¡vadÄ , kad reikalinga keisti laminato dangÄ , taip pat neaiÅ¡ku, kokie konkretÅ«s darbai ir medžiagos sudaro apskaičiuota grindų dangos keitimÄ .

18. Apibendrinant, byloje nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog visa ieÅ¡kovės patirta žala iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad byloje trÅ«ksta duomenų, patvirtinančių atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį. Žalos faktui ir priežastiniam ryÅ¡iui įrodyti ieÅ¡kovė pateikė keletÄ draudėjos, suinteresuotos didesne draudimo iÅ¡moka, darytų nuotraukų, PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ dėl katilo keitimo, sÄ matÄ ir draudėjos elektroninį laiÅ¡kÄ , raÅ¡ytÄ po įvykio.

Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl užpylimo buvo sugadintos ne tik lubos ir vandens Å¡ildymo katilas, bet ir grindų danga. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovės įgaliotas asmuo neapžiÅ«rėjo įvykio vietos, neapžiÅ«rėjo padarytų apgadinimų, taip pat nevertino, kokius darbus reikia atlikti siekiant atstatyti į buvusiÄ iki pažeidimo bÅ«klę, kokių medžiagų tam reikia.

19. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus), nagrinėjamoje situacijoje daroma iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog visa nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėta 1901,98 Eur draudimo iÅ¡moka buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, neįvykdė ir pareigos įrodyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygas – žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neatlikusi tyrimo ir jÄ atlikusi pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįvertinusi, ar atsakovės neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nukentėjusio asmens turtui padarytais sugadinimais, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė, pati nesielgė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai ir tokiais savo veiksmais prisiėmė tokio elgesio neigiamų pasekmių atsiradimo rizikÄ .

Pagal jau suformuotÄ teismų praktikÄ vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti regresinį reikalavimÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė besÄ lygiÅ¡kai pasitikėjo draudėja ir draudimo iÅ¡mokÄ mokėjo neįvykdęs pareigos apžiÅ«rėti žalÄ , jÄ Ä¯vertinti, negali sudaryti pagrindo dėl tokio pačios ieÅ¡kovės neapdairaus elgesio atsakomybę perkelti atsakovei.

20. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė 497,51 Eur žalos, susijusios su grindų remontu, pagrįstumo, todėl Å¡i reikalavimo dalis atmestina. Teismo posėdyje liudytoja apklausus EE. B., Å¡i, prieÅ¡ingai nei teismo posėdyje tvirtino ieÅ¡kovės atstovė, nurodė, kad vandens Å¡ildymo katilas nebuvo naujas, o buvo bute nuo jo pastatymo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pastatas, kuriame yra butai, pastatytas 2000 metais. Tai reiÅ¡kia, kad katilas iki sugadinimo buvo naudojamas apie 19 metų. Akivaizdu, kad tiek laiko naudoto katilo vertė yra žymiai mažesnė nei naujai įsigyjamo. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kindama, iÅ¡mokėjo draudėjai draudimo iÅ¡mokÄ , padengiančiÄ naujo katilo įsigijimo kainÄ ir nevertindama amortizacijos, negali reikÅ¡ti atsakovės pareigos kompensuoti ieÅ¡kovei Å¡ios patirtų iÅ¡laidų.

21. Civilinėje teisėje egzistuoja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.), viena vertus, reiÅ¡kiantis, jo asmens patirti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, kita vertus – draudžiantis sukurti situacijÄ , kai po nuostolių atlyginimo asmuo atsidurtų geresnėje situacijoje nei iki žalos padarymo. IeÅ¡kovės atstovė, nedalyvaudama 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdyje, prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su ribotomis galimybėmis teikti naujus įrodymus, susijusius su teismo posėdyje po liudytojų apklausos paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, taip pat apskaičiuoti sugadinto vandens Å¡ildymo katilo nusidėvėjimo laipsnį ir atitinkamai spręsti dėl žalos dydžio.

22. IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos matyti, kad naujo, draudėjai vietoje sugadinto įmontuoto, katilo kaina yra 650 Eur, o likusi suma yra susijusi su katilo pakeitimo darbais. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tokios rÅ«Å¡ies katilo vertę iki įvykio, taip pat nepateikė duomenų apie tai, ar buvo galimybė ir ar buvo ekonomiÅ¡kai tikslinga remontuoti. Atsakovė pateikė jai prieinamus duomenis – skelbimų kopijas apie galimÄ panaÅ¡ios bÅ«klės katilo vertę.

Ä®vertinant nurodytas aplinkybes ir ieÅ¡kovei nepateikus pakankamų įrodymų apie galimÄ sugadinto katilo vertę ir nusidėvėjimÄ , teismo vertinimu, protingumo ir teisingumo principus atitiktų atsakovės nurodoma katilo iki sugadinimo vertė – 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitoje įvardinti dujinio katilo demontavimo ir naujo sumontavimo darbai, papildomos santechninės medžiagos katilo permontavimui, paleidimo derinimo darbai pripažintini pagrįstais ir bÅ«tinais, Å¡i sÄ skaitoje nurodyta sumos dalis – t. y. 363,98 Eur laikytina pagrįsta.

23. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės iÅ¡ viso priteistina 994,60 Eur žalos, kuriÄ sudaro 430,62 Eur žalos, susijusios su lubų remonto darbias (įskaitant remonto paruoÅ¡iamuosius darbus) ir 563,98 Eur žala, susijusi su dujų katilo įgijimu ir keitimu, atlyginimo (CPK 178 str.).

24. Atsakovei buvo pateikta pretenzija atlyginti žalÄ ne teismo tvarka. Atsakovei nevykdant prievolės tinkamai atlyginti padarytos žalos, CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio kompensacinės palÅ«kanos, apskaičiuotos nuo priteisiamos žalos atlyginimo sumos 994,60 Eur nuo 2019 m. birželio 10 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos 2020 m. rugpjūčio 13 d., t. y. 51,36 Eur kompensacinių palÅ«kanų (994,60 Eur x 5 procentai / 365 dienos x 377 pradelstų dienų).

25. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu atsakovės R. F. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1045,96 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Kiti Å¡alių argumentai teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl iÅ¡samiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

27. Ieškovė pateikė duomenis apie 500,98 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45 Eur žyminis mokestis bei 455,98 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės reikalavimai patenkinti 52,29 procentais, todėl ieškovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 261,96 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteistina 261,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, 28. Teismas šioje byloje patyrė 8,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo atsakovei išlaidų. Šios išlaidos, įvertinus jų susidarymo priežastis, priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 994,60 Eur (devyni šimtas devyniasdešimt keturi eurai šešiasdešimt centų) žalos atlyginimo, 51,36 Eur (penkiasdešimt vienas euras trisdešimt šeši centai) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1045,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261,96 Eur (du šimtai šešiasdešimt vienas euras devyniasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų.

KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 8,87 Eur (aÅ¡tuoni eurai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad nurodytos iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė