2021-04-07 Nr. AB-6827-3-61-3-01957-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-04-07 Nr. AB-6827-3-61-3-01957-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) pateikti Profesinei sąjungai įsakymus (kopijas), kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių (įskaitant paties Departamento skyrius, valdybas) viršininkai ir jų pavaduotojai netaikant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 19 straipsnio 5 dalies, tai yra neorganizuojant atrankos, kurių Profesinė sąjunga prašė 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. UG 17-43(19).
Full text
Administracinė byla Nr. A-498-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01957-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) pateikti Profesinei sąjungai įsakymus (kopijas), kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių (įskaitant paties Departamento skyrius, valdybas) viršininkai ir jų pavaduotojai netaikant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 19 straipsnio 5 dalies, tai yra neorganizuojant atrankos, kurių Profesinė sąjunga prašė 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. UG 17-43(19).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu pateikti informaciją, susijusią su įvykusia reorganizacija Departamentui pavaldžiose įstaigose, įskaitant įsakymus (kopijas), kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių (įskaitant paties Departamento skyrius, valdybas) viršininkai ir jų pavaduotojai netaikant Statuto 19 straipsnio 5 dalies, t. y. neorganizuojant atrankos. Pareiškėjas su minėtu prašymu į atsakovą kreipėsi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 204 straipsnio 1 ir 2 dalimis.
3. Profesinė sąjunga pripažino, kad prašoma pateikti informacija nėra vien tik apie jos narius, tačiau nuo to, kaip buvo vykdomi struktūriniai pokyčiai bei buvo perkelti į naujas pareigas darbuotojai, tiesiogiai priklauso profesinės organizacijos narių teisinė padėtis. Pareiškėjas, negavęs prašytų įsakymų kopijų, prarado galimybę įgyvendinti pagrindinę kontrolės funkciją, taip buvo sudarytos kliūtys pareiškėjui įsitikinti, ar darbdavys savo sprendimais nepažeidė darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnį darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, privalo pateikti jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrinti jų teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus.
5. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis, negavęs prašomų pateikti įsakymų kopijų, prarado galimybę įgyvendinti kontrolės funkciją, yra nepagrįstas. Departamentas 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. 9.4-337(3.46.) „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino Profesinei sąjungai, dėl kokių priežasčių nebuvo organizuojamos atrankos, nurodė, kad reorganizuojant Departamentui pavaldžias įstaigas, buvo įgyvendinta Statuto 66 straipsnio 6 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga – perkelti pareigūną, kurio pareigybė naikinama, į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Atsakovo manymu, pareiškėjo prašomi pateikti įsakymai yra reikalingi ne dėl siekio įsitikinti, ar vykdant reorganizaciją nebuvo pažeidžiami įstatymai, kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių viršininkai ir jų pavaduotojai, neorganizuojant atrankos, o kitais tikslais. Profesinė sąjunga nei 2019 m. kovo 26 d. Departamentui pateiktame rašte, nei teismui pateiktame skunde nepagrindė, kaip minėti įsakymai yra susiję su Profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų ar kitų darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais. Profesinė sąjunga skunde tik deklaratyviai nurodė, kad siekis gauti prašomų įsakymų kopijas yra susijęs su jos abejonėmis dėl Departamento priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vykdant reorganizaciją. Profesinės sąjungos siekis gauti dokumentus, kurie nėra susiję su jos atstovaujamų narių ar kitų darbuotojų pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, galbūt piktnaudžiaujant savo, kaip Profesinės sąjungos, teisėmis, negali būti pripažintas pagrįstu.
7. Be to, prašomuose pateikti įsakymuose esanti informacija nėra reikšminga, juose nėra atsakymų į pareiškėjo skunde keliamus klausimus dėl Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir Departamento struktūrinių padalinių viršininkų ir jų pavaduotojų paskyrimo teisėtumo. Atsakymai į skunde keliamus klausimus pareiškėjui jau yra pateikti, o papildomas įsakymų kopijų darymas būtų susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl, Departamento nuomone, teikti Profesinei sąjungai jos prašomus įsakymus nėra tikslinga.
II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pateikti informaciją teisėtumo ir pagrįstumo. Profesinė sąjunga 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. UGI7-43(19) „Dėl informacijos pateikimo profesinei sąjungai“ kreipėsi į Departamentą, prašydama pateikti į Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir Departamento struktūrinių padalinių viršininkų ir jų pavaduotojų pareigas paskirtų pareigūnų, kurie: 1) paskirti atrankos būdu; 2) perkelti į lygiavertes pareigas; 3) atleisti dėl įvykusios reorganizacijos, nesiūlant perkelti į lygiavertes pareigas, skaičių. Minėtu raštu taip pat buvo prašoma pateikti įsakymų, kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių viršininkai ir jų pavaduotojai, neorganizuojant atrankos, kopijas. Departamentas 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 9.4-824(3.46.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Profesinei sąjungai Departamento vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dėl reorganizacijos nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo paskirti į Departamento struktūrinių padalinių viršininkų ar jų pavaduotojų pareigas, sąrašą. Profesinės sąjungos prašomus pateikti įsakymus Departamentas atsisakė pateikti, nurodydamas, kad jie nėra susiję su Profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais.
10. Teismas aptarė teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, taip pat Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos įstatų 2, 7, 9 punktus.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei jam, nei Departamentui nepateikė Profesinės sąjungos narių kreipimosi į ją darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas neįrodė, kad Profesinės sąjungos reikalavimas pateikti įsakymus (kopijas), kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių (įskaitant paties Departamento skyrius, valdybas) viršininkai ir jų pavaduotojai netaikant Statuto 19 straipsnio 5 dalies, t. y. neorganizuojant atrankos, yra susijęs su Profesinės sąjungos nariais.
12. Profesinei sąjungai jos prašoma informacija buvo pateikta su Departamento 2019 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 9.4-824(3.46.) „Dėl informacijos pateikimo“, pateikiant Departamento vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dėl reorganizacijos nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo paskirti į Departamento struktūrinių padalinių viršininkų ar jų pavaduotojų pareigas, sąrašą. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, kad atsakovas atsisakė pateikti informaciją ir tuo pažeidė DK 204 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
13. Teismas nurodė, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija ją turi.
14. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad atsakovas, atsisakydamas pareiškėjui pateikti jo prašomą informaciją, t. y. dokumentus – įsakymus, įstatymuose nustatytų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą pateikti Profesinei sąjungai skunde nurodytus įsakymus yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais.
III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti (įpareigoti Departamentą pateikti prašomus dokumentus nemokamai raštu per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo).
16. Pareiškėjas pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio normos buvo suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos, kurių paskirtis pirmiausia yra atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, taip pat įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ir organizacijos darbuotojus.
17. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo DK nuostatomis, nustatančiomis darbuotojų ir jų atstovų teisę į informavimą ir konsultavimą. Ši teisė, kartu su teise dalyvauti darbdavio juridinio asmens valdyme, yra viena iš socialinės partnerystės formų. Informavimo ir konsultavimo procedūros tikslas yra sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams dalyvauti priimant jų kasdienėms darbo sąlygoms įstaigoje įtaką darančius darbdavio sprendimus tam, kad tie sprendimai būtų jų patikrinti, suprantami ir veiksmingai įgyvendinami.
18. Atsakovui nepateikus pareiškėjo prašytos informacijos, pareiškėjas prarado galimybę dalyvauti įtaigoje priimant darbo organizavimo sprendimus, kad šie sprendimai būtų socialiai atsakingesni ir kokybiškesni, visapusiškiau aptarti, taip pat prarado galimybę nurodyti teisines klaidas bei pasiūlyti alternatyvas. Prašoma pateikti informacija, nors ir nėra vien tik apie Profesinės sąjungos narius, tačiau nuo to, kaip buvo vykdomi struktūriniai pokyčiai bei perkelti į naujas pareigas vadovai, tiesiogiai priklauso Profesinės organizacijos narių teisinė padėtis. Pareiškėjas, negavęs įsakymų kopijų, prarado galimybę įgyvendinti savo pagrindinę funkciją – kontrolės, taip buvo sudarytos kliūtys pareiškėjui įsitikinti, ar darbdavys savo sprendimais nepažeidžia darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų.
19. Pagal DK 204 straipsnio 5 dalį atsakovas galėjo atsisakyti suteikti tik tokią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, arba dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei, įtaigai, organizacijai arba jos veiklai. Atsakovas savo atsisakymą suteikti informaciją grindė tuo, kad prašoma pateikti informacija nėra susijusi su Profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais. Tačiau, kaip jau buvo minėta, toks pagrindas atsisakyti suteikti informaciją nėra teisiškai pagrįstas.
20. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (taip pat Statuto 52 straipsnio 8 dalyje) įtvirtintą nuostatą pareiškėjas turėjo teisę reikalauti informacijos iš atsakovo, kuri tiesiogiai susijusi su profesiniais, ekonominiais ir socialiniais klausimais, ir ši informacija nėra siejama vien tik su profesinių sąjungų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, kad Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje numatyta profesinės sąjungos kontrolės teisė nėra absoliuti ir ji turi būti pagrįsta ne tik naryste profesinėje sąjungoje, bet ir profesinės sąjungos nario valia ginti jį darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, jį atstovauti ne tik teisme, bet ir veikti jo vardu.
21. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-761-524/2016 yra pasisakęs, kad jeigu profesinės sąjungos negalėtų gauti informacijos, neatsiejamai susijusios su jų paskirtimi ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, būtų galima teigti, kad jų misija yra ne reali, teisiškai užtikrinta, bet menama ir deklaratyvi.
22. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmeti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas nurodo, kad jam atsisakius pateikti įsakymų kopijas, Profesinė sąjunga neprarado galimybės įgyvendinti kontrolės funkciją, jai nebuvo apribota teisė įsitikinti, ar Departamentas savo sprendimais nepažeidžia darbuotojų profesinių, ekonominių ar socialinių teisių bei interesų. Departamentas 2019 m. vasario 5 d. pateikė Profesinei sąjungai išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių nebuvo organizuojamos atrankos, o 2019 m. gegužės 3 d., siekdamas išvengti neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų, susijusių su įsakymų kopijų darymu, papildomai pateikė Departamento vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dėl reorganizacijos nuo 2019 m. sausio 1 d. paskirti į Departamento struktūrinių padalinių viršininkų ar jų pavaduotojų pareigas, sąrašą – nurodė vidaus tarnybos sistemos pareigūną; pareigas, iš kurių jis perkeltas arba atleistas; pareigas, į kurias vidaus tarnybos sistemos pareigūnas paskirtas; paskyrimo būdą. Todėl 2019 m. vasario 5 d. ir gegužės 3 d. raštais Profesinei sąjungai pateikus jos prašomą informaciją, Departamentas pagrįstai atsisakė pakartotinai pateikti įsakymų kopijas, juo labiau, kad Profesinė sąjunga, prašydama pateikti įsakymų kopijas, nepagrindė, kaip minėti įsakymai yra susiję su Profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų ar kitų darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais.
24. Profesinių sąjungų teisė dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose ginčo atveju, be kita ko, turi būti vertinama ir Statute įtvirtintų ypatumų kontekste ir negali būti nepagrįstai išplėsta. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus darbdavys privalo spręsti suderinęs su profesinės sąjungos organais tik įstatymų numatytais atvejais. Jokia įstatymo nuostata neįpareigojo Departamento derinti priimamų sprendimų, susijusių su vykdomais struktūriniais pokyčiais, kai tai nėra susiję su darbuotojų darbo, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, su Profesine sąjunga. Todėl Departamentas tinkamai vykdė įstatyme aiškiai apibrėžtas socialinio dialogo nuostatas, reguliuojančias darbdavio ir darbuotojų atstovų tarpusavio santykius informavimo ir konsultavimo procedūrose, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog atsakovas neteisėtai atsisakė pateikti informaciją ir tuo pažeidė DK 204 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti suteikti prašomos informacijos.
26. Statuto 19 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad į vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 20 straipsnio 4 dalyje (pasibaigus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo kadencijai ar vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, šių pareigūnų rašytiniu sutikimu jie gali būti perkelti į laisvas pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas, o jeigu jų nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje) ir 22 straipsnio 1 dalyje (tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai), 2 dalyje (be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį) (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas perkeliamas į kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos padalinį, esantį tos vidaus reikalų įstaigos veiklos teritorijoje). Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus) ir 4 dalyje (pareigūnas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje), iki grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas) nustatytus atvejus.
27. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo įtvirtinta bendra taisyklė tik dėl atrankos būdu užimtinų pareigų, numatant ir atitinkamas išimtis, t. y. galimą vadovaujančių pareigų užėmimą be atrankos.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. UG 17-43(19) (toliau – ir Raštas) ir siekta gauti tokių konkrečių asmenų skaičių, pateikiant įsakymų kopijas (b. l. 6).
29. Departamentas 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. 9.4-337(3.46.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Atsakymas) atsisakė teikti prašomą informaciją, nes, Departamento nuomone, prašoma informacija nėra susijusi su Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos interesais, taip pat dėl to, kad prašomi įsakymai reglamentuoja pareigūnų, nesančių Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos nariais, tarnybos eigą (b. l. 7).
30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašoma informacija buvo pateikta (nutarties 12 p.), tačiau tokia išvada nėra pagrįsta. Visų pirma, prie Atsakymo pridedame sąraše (b. l. 8–10) nėra nurodytos galimos išimtys pagal Statuto 19 straipsnio 5 dalį, kas ir buvo aktualu pareiškėjui, antra, ir pats atsakovas nurodo(ė), kad neteiks tokio pobūdžio informacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašoma ginčo informacija nebuvo pateikta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.). Tačiau kyla klausimas, ar atsakovas, atsisakydamas teikti ginčo informaciją prašomų įsakymų (kopijų) forma, veikė laikydamasis teisinio reguliavimo.
31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ši nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas).
33. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas funkcijas.
34. Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų.
35. Nutarties 31–34 punktuose išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad profesinės sąjungos yra skirtos ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Tam, kad šios teisės bei interesai būtų apginti, reikalinga pirminė informacija, kurią prašomas darbdavys turi pateikti, jei nėra teisės aktuose numatytų išimčių arba jei prašoma informacija akivaizdžiai nėra nesusijusi su profesinės sąjungos uždaviniais. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinimui, kad paprašytos pateikti įsakymų kopijos buvo nukreiptos į kitokį tikslą nei aptarta nutarties 31 punkte. Buvo įgyvendinti struktūriniai pertvarkymai, kurių metu priimti įsakymai dėl viršininkų ir jų pavaduotojų skyrimo be atrankos, kurie neabejotinai liečia profesinės sąjungos darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Pavyzdžiui, skyrimas į pareigas be atrankos galėjo neatitikti įstatymų leidėjo numatytų išimčių ir užkirsti kelią profesinės sąjungos nariams pretenduoti į vadovaujančias pareigas.
36. Tokia išvada įtvirtinta, pavyzdžiui, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003, kurioje, aiškinant Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo nurodyta, kad „pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d. profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Darbdavio sprendimai pagal paminėtą nuostatą yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymais numatytos profesinių sąjungų narių teisės. Jais turi būti pažeidžiamos narių teisės, kurios numatytos įstatymais ir kitais galiojančiais teisiniais aktais, išleistais valstybėje nustatyta norminių teisės aktų leidimo tvarka. Tai nėra bet koks darbuotojų darbo teisių pažeidimas. Jeigu yra pažeidžiamos darbuotojų darbo teisės, tai gali kilti individualūs ar kolektyviniai darbo ginčai. Juose profesinė sąjunga dalyvauja įstatymų numatyta tvarka pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 str. Paminėto įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinta teisė profesinei sąjungai reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus sietina ne su individualaus ar kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimu. Individualus darbo ginčas kyla dėl atskiro darbuotojo individualios subjekto teisės pažeidimo. Kolektyvinis ginčas kyla dėl viso darbuotojų kolektyvo kaip teisės subjekto teisės pažeidimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d., turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų.“
37. Atsakovo atsisakymą pripažįstant neteisėtu bei nepagrįstu, reikia akcentuoti ir tą aplinkybę, kad Atsakyme nenurodomas joks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu atsisakoma teikti įsakymų kopijas, bei niekaip nepaneigiama, kad tai nesusiję su Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narių teisių bei interesų gynimu, o tai prieštarauja teisiniam reguliavimui, įtvirtintam Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
38. Dėl išdėstytų priežasčių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes bei neteisingai aiškino ginčo visuomeninius santykius reguliuojančią teisę, dėl ko apskųstas teismo sprendimas naikinimas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.
Įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti pareiškėjui Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai įsakymus (kopijas), kuriais vadovaujantis buvo paskirti pavaldžių įstaigų ir struktūrinių padalinių (įskaitant paties departamento skyrius, valdybas) viršininkai ir jų pavaduotojai, netaikant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 19 straipsnio 5 dalies, tai yra neorganizuojant atrankos, kurių pareiškėjas Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga prašė 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. UG 17-43(19).
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius