024e253b-58de-42e4-8dc0-6554e875fcbc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-534-852/2019 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00537-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. gegužės 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei K.

S. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės K. S. (toliau – atsakovė) 289,62 Eur negrÄ Å¾into kredito, 75,05 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 289,46 Eur mokėjimo palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlime teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp vartojimo kredito davėjo UAB „4finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovės 2013 m. spalio 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9849382001 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 298,77 Eur bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (palÅ«kanas) Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. Tarp pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria, pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tame tarpe ir į atsakovę. Atsakovė iki Å¡ios dienos neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nusprendė priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 289,62 Eur negrÄ Å¾into kredito sumÄ , 75,05 Eur bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , 32,82 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (397,49 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 82,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi pareigÄ kontroliuoti, ar praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos nėra nepagrįstai didelės. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju palÅ«kanų dydis, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, yra nepagrįstai didelis, juolab kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis). Nustatė, kad Sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1. punkte numatytos palÅ«kanos, pagal Å¡alių susitarimÄ mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimÄ funkcijÄ , o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , todėl savo esme yra sutartinės netesybos.

Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjo mokamos netesybos negali bÅ«ti didesnės nei 0,05 proc. už kiekvienÄ vėlavimo dienÄ bei skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Pažymėjo, kad, norėdama, jog bÅ«tų priteisti didesni nei minimalÅ«s nuostoliai, ieÅ¡kovė privalo juos įrodyti. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė į bylÄ tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nusprendė praÅ¡omas priteisti sutartinės palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo mažinti iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, palÅ«kanų dydis skaičiuojamas už 180 dienų ir sudaro 32,82 Eur. Taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. patenkinus 60,77 proc. reikalavimų, priteistina 82,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 6. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 289,46 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po Sutarties nutraukimo;

2) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 136,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

3) KitÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

4) Priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ .

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti sumų rÅ«Å¡ies, kilmės bei paskirties. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡o priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumÄ bei mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po Sutarties nutraukimo sumÄ . Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva ieÅ¡kovės praÅ¡ytas priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, jas sumažino bei dalį priteisė.

Nurodė, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo ne tik ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti suteiktÄ 289,62 Eur vartojimo kreditÄ , sumokėti 298,77 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 116,90 proc., per 24 mėnesių laikotarpį, bet ir Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ BendrÄ vartojimo kredito kainÄ , ir sudaro 116,90 proc.

Pažymėjo, kad atsižvelgdama į tai, kad Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, geranoriÅ¡kai mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, po Sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydama ne Sutartyje įtvirtintÄ 116,90 proc. bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ , bet Sutartyje įvirtintÄ 80,00 proc. metinę palÅ«kanų normÄ . Nei Sutartis, nei CK, nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas nenumato mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi, pagal bendrÄ taisyklę laikoma, kad tol, kol atsakovė negrÄ Å¾ina paskolintos vartojimo kredito sumos, ji ja naudojasi ir už šį naudojimÄ si kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra palÅ«kanų dydžio sumažinimas nuo 289,46 Eur iki 32,82 Eur ir jų kvalifikavimas ne kaip mokėjimo funkcijÄ atliekančių (už naudojimÄ si pinigais po sutarties nutraukimo) palÅ«kanų, bet kaip kompensuojamųjų palÅ«kanų.

11. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. tarp pradinės kreditorės UAB „4finance“ ir atsakovės buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9849382001, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas viso 289,62 Eur vartojimo kreditas. Pažymėjo, kad jos teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagrindžia 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido reikalavimÄ ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“.

12. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1 punkte numatyta, kad „Už naudojimÄ si Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas iÅ¡reikÅ¡tas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra pateikiama Å¡ios Sutarties specialiosiose sÄ lygose“. Pagal Sutarties specialiÄ sias sÄ lygas – vartojimo kredito metinė palÅ«kanų norma – 80 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 116,90 proc. PraÅ¡ydama priteisti 289,46 Eur palÅ«kanas ieÅ¡kovė taiko 80 proc. metinę palÅ«kanų normÄ .

13. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieÅ¡kinio dalies dėl 289,46 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos priteisimo. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalavo ne netesybų ar kompensuojamųjų palÅ«kanų, o mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų po sutarties termino pasibaigimo dienos.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

15. Kasacinio teismo praktikoje pelno palÅ«kanos aiÅ¡kinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme).

16. Kompensuojamosios palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos Å¡ių palÅ«kanų paskirties kreditorius Å¡ių palÅ«kanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palÅ«kanos vienu metu gali bÅ«ti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , o mokėjimo palÅ«kanų – už naudojimÄ si paskolintais pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

17. Nagrinėjamu atveju, Å¡alių sudarytos Sutarties bendrųjų sÄ lygų 4.1 punkte numatyta, jog už naudojimÄ si kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palÅ«kanas iÅ¡reikÅ¡tas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra pateikiama Sutarties specialiosiose sÄ lygose. Pagal bendrųjų sÄ lygų 4.4. punktÄ â€“ palÅ«kanos skaičiuojamos nuo kredito iÅ¡mokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiÅ¡kai sugrÄ Å¾inamas kredito davėjui.

18. Å i sutarties nuostata patvirtina, kad Å¡alys susitarė dėl mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, kurios mokamos iki faktinio kredito grÄ Å¾inimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palÅ«kanų nuo kompensacinių palÅ«kanų ir iÅ¡ esmės netinkamai kvalifikavo palÅ«kanas kaip netesybas.

19. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. PalÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). PalÅ«kanos, kaip mokestis už skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ (pelno palÅ«kanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties sÄ lygas, pritaria ieÅ¡kovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palÅ«kanas kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ turinčioms palÅ«kanomis taikytinu teisiniu reguliavimu.

22. Sutartyje numatyta, jog po Sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palÅ«kanas (6.5 punktas). Sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grÄ Å¾intas visas kreditas ir palÅ«kanos Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palÅ«kanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal Sutartį mokėtinas sumas.

23. Teismui, kitaip negu dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palÅ«kanų dydžio ir savo iniciatyva vertinti Å¡ių palÅ«kanų atitiktį protingumo kriterijui, iÅ¡skyrus įstatyme eksplicitiÅ¡kai numatytas iÅ¡imtis. Nors atsakovė teisme nepareiÅ¡kė reikalavimo mažinti palÅ«kanas, neginčijo sutarties sÄ lygų, nereikalavo sutarties sÄ lygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tačiau teismui ex officio yra keliama pareiga patikrinti vartojimo tikslu sudarytos sutarties nuostatas. Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ , nepaisant to, kad vartotojas to nepraÅ¡o, yra konstatavęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).

24. Taigi, užtikrinant vartotojo teisių gynimÄ , nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti vartojimo sutarčių sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ pagal CK 6.2284 straipsnį. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ nesÄ Å¾iningų sutarties sÄ lygų vertinimo aspektu, pabrėžia, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Be to, remiantis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir kitokias vartojimo sutarties sÄ lygas, jeigu jos atitinka Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. Pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ , nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigÄ jas aiÅ¡kinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstÄ ir tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., pvz., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieÅ¡ Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktÄ ; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieÅ¡ NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus ir juose nurodytÄ praktikÄ ).

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į atitinkamÄ ESTT praktikÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

25. Taigi, pirmosios instancijos teismas ex officio nustatęs, kad sutartimi numatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamÄ vykdymÄ , turėjo spręsti dėl jos atitikties sÄ Å¾iningumo principui, o, norėdamas netaikyti individualios sutarties sÄ lygos dėl metinės palÅ«kanų normos, pirmiau pripažinti jÄ negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir pakeisti Sutarties sÄ lygÄ taip, kad bÅ«tų atkurta Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. iÅ¡laikyti CPK procedÅ«rÄ .

26. TokiÄ teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ formuoja kasacinės instancijos teismas (CK 4 straipsnis), nurodydamas, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiÅ¡kia ir Å¡alių sutarties keitimÄ . Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sutartis gali bÅ«ti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iÅ¡ tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė paÅ¡alinti esminę Å¡alių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai Å¡aliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranaÅ¡umas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

27. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pasisakyti, kokiu procentiniu dydžiu bei kokiu teisiniu pagrindu keičia sutartį ir sumažina Sutartyje nustatytÄ bendrÄ kredito metinę palÅ«kanų normÄ , jei sprendė ginti vartotojo teises, kad galutinai bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas ginčas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ji turi teisę skaičiuoti palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutarties bendrųjų sÄ lygų 7.1 punktÄ kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminÄ , 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visÄ pradelsimo laikÄ pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymÄ ir Sutartį.

Taigi sÄ Å¾iningo palÅ«kanų dydžio procentinė iÅ¡raiÅ¡ka privalėjo bÅ«ti nurodyta sprendime, konstatuojant Å¡ios individualios sutarties sÄ lygos negaliojimÄ , nes ginčas dėl jų dydžio iÅ¡lieka aktualus iki kreditas bus grÄ Å¾intas.

28. Sprendžiant dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, svarbu ir tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų ir jų dydžio. Tokiu atveju, teismas nustatydamas iki kokio dydžio palÅ«kanos mažintinos, kaip nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliama teisinė pasekmė (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus specialiosios normos, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, taikymas.

29. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sÄ lygas ir informavimo apie Å¡ias sÄ lygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumÄ , vartojimo kredito gavėjų teisę grÄ Å¾inti vartojimo kreditÄ anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensacijÄ iÅ¡ankstinio vartojimo kredito grÄ Å¾inimo atvejais. Taigi, minėtas teisės aktas reguliuoja kreditų gavėjų ir davėjų teises ir pareigas.

30. Sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismui buvo suteikta teisė, be kita ko, sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . PanaÅ¡i nuostata yra ir Å¡iuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Vadinasi, teismas turi įstatymu apibrėžtÄ diskrecijos teisę sumažinti vartojimo kredito kainos metinę normÄ , tačiau mažinimo objektyvÅ«s kriterijai, siekiant užtikrinti teisinio tikrumo ir vartotojo bei verslo subjekto teisėtų lÅ«kesčių principÄ , kad pastarasis galėtų skaičiuoti verslo rizikÄ , o vartotojas – praradimus, jei netinkamai vykdys sutartį, numatyti to paties straipsnio 2 dalyje.

31. Spręsdamas dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasiraÅ¡ydamas kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų dydžio, su tokiu palÅ«kanų dydžiu susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ ; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Taigi bÅ«tina įvertinti tiek kredito davėjo pareigÄ skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigÄ skolintis atsakingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palÅ«kanas kaip kompensuojamÄ sias, o ne mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, todėl joms mažinti taikė kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palÅ«kanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo pirmiau nurodytais pagrindais, nenustatė Å¡iam vertinimui atlikti reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų priteistino dydžio nustatymÄ . Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtÄ procesinį sprendimÄ , todėl sudarantys pagrindÄ jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , įvertinęs tai, kad priteistinų mokėjimo palÅ«kanų dydžio nustatymas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių apimtimi, o nustačius Å¡ias aplinkybes ginčas turėtų bÅ«ti visa apimtimi arba didžiÄ ja dalimi sprendžiamas iÅ¡ naujo, suteikiant galimybę Å¡alims pasinaudoti teise į apeliacijÄ , teismas sprendžia, kad byla turi bÅ«ti perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: IeÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimÄ už akių dalyje, kuria nutarta ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisti 289,46 Eur mokėjimo palÅ«kanas ir 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡ioje dalyje bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas