2013-04-03 Nr. AB-1016-3-62-3-00154-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-349/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00154-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti prokurorų nutarimus ir įpareigoti juos patenkinti pareiškėjo skundus; priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų veikų.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną tam teismui.

Teismas nustatė, kad iš skundo turinio ir jo priedų matyta, kad atsakovu šioje byloje yra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, pareiškėjas savo skunde prašo panaikinti LR Generalinės prokuratūros priimtus sprendimus, o taip pat žalą kildina iš LR Generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. veiksmų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, o remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsnio 1 dalimi, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, skundus kaip pirmoji instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.), išaiškindamas, kad pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 25–26), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodo, kad skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė dėl to, kad dėl sveikatos būklės ir materialinės padėties kelionė į Vilnių jam sukeltų daug problemų. Mano, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, todėl turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną tam teismui.

Pareiškėjas aiškiai nenurodo konkrečių skundžiamų sprendimų, tačiau iš pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinio galima daryti išvadą, kad jis skundžia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmus ir prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl, anot pareiškėjo, neteisėtų jos tarnautojo veiksmų.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra centrinis viešojo administravimo subjektas, o remiantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, skundus kaip pirmoji instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl konstatuotina, kad byla nepriskirtina Kauno apygardos administraciniam teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu byla nepriskirtina tam teismui, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, bet prašo jo skundą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Bylos perdavimo kitam teismui pagrindai yra numatyti ABTĮ 70 straipsnyje, esančiame II šio įstatymo skyriuje, reglamentuojančiame procesą pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui: 1) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima; 2) kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles; 3) kai proceso šalis yra teisėjas, o byla priskirtina teismui, kuriame jis arba jo artimasis giminaitis dirba teisėju (išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą); 4) pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal pareiškėjo ar daugumos pareiškėjų, jei skundą (prašymą) padavė ne vienas asmuo, gyvenamąją vietą ar buveinę arba pagal nekilnojamojo turto, tiesiogiai susijusio su kilusiu ginču, buvimo vietą, arba pagal ginčijamo sprendimo priėmimo ir (arba) įvykio (veiksmo), su kuriuo tiesiogiai susijęs ginčijamas sprendimas, vietą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, perduoti bylą teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinėti atitinkamą skundą, galima tik tuomet, kai skundas yra priimtas nagrinėti ir aplinkybė, jog jis buvo priimtas teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, paaiškėjo ne skundo priėmimo stadijoje, o vėliau, t. y. jau skundą priėmus. Todėl skundo priėmimo metu nustačius, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas jį gavusiam administraciniam teismui, jį, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakytina priimti, o ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-186/2011). Kitų pagrindų pareiškėjo skundą perduoti nagrinėti kitam teismui taip pat nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir išaiškino jam teisę kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsižvelgiant į tai, kad skundas gali būti paduodamas siunčiant jį paštu, pareiškėjo argumentai dėl problemų, susijusių su jo sveikata ir materialine padėtimi, atmetami kaip nereikšmingi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismui paduodamame skunde turi būti aiškiai suformuluoti pareiškėjo reikalavimai, nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (aktas), jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 23 str. 2 d. 5, 7 p.), todėl pareiškėjui nusprendus pasinaudoti savo teise su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjui siūloma patikslinti skundą, kad jis atitiktų minėtus skundo turiniui keliamus reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.). Administraciniai teismai nenagrinėja ir reikalavimų žalą priteisti iš fizinių asmenų. Siekiant prisiteisti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., 19 str. 1 d. 3 p.), atsakovu turėtų būti nurodoma valstybė, atstovaujama atitinkamo viešojo administravimo subjekto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė