022cfd8a-e04e-42d0-b9cc-5f3f0dd80dc1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3428-1102/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34885-2020-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieškovui R. A., ieškovo atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, atsakovei M. A., atsakovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, liudytojoms M.

A., K. P., A. S., B. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį atsakovei M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų, ir pagal atsakovės M. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės ir su tuo susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas R. A. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, kurį papildomai tikslino, atsakovei M. A. (toliau – ir atsakovė), kuriame galutinai prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) atsakovei grÄ Å¾inti iki santuokos turėtÄ pavardę;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (tėvo) iÅ¡laikymÄ po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę;

5) įpareigoti atsakovę kiekvienÄ mėnesį ieÅ¡kovui nurodytu el. paÅ¡tu pateikti ataskaitÄ su kvitais, čekiais ar kitais iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais, apie vaikams skirtų iÅ¡laikymo lėšų panaudojimÄ 6) nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ;

7) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovui priteisiant 2/3 dalis santuokoje įgyto buto ir žemės sklypo dalies, o atsakovei – 1/3 dalį;

8) nurodytus kilnojamuosius daiktus natūra;

9) priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 400 Eur piniginę kompensacijÄ už Å¡alių buto naudojimÄ giminaičių apgyvendinimui be sutuoktinio sutikimo;

10) priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2021 m. sausio 6 d. DOK-2120; 2021 m. kovo 25 d. DOK-56140). Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė:

1) Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) atsakovei palikti santuokinę pavardę;

3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina;

4) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, pinigus pervedant į nurodytÄ atsakovės banko sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio 20-os dienos;

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4020 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukroms už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.;

6) nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ;

7) padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alims lygiomis dalimis, po 1/2 dalį;

8) padalinti nurodytus kilnojamuosius daiktus natūra;

9) priteisti ir ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (2021 m. vasario 3 d. DOK-23627). Atsakovė taip pat teikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (2021 m. kovo 25 d. DOK-56641), kuris atsakovei nesumokėjus teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nurodytos žyminio mokesčio dalies (200 Eur), byloje nebuvo priimtas. IeÅ¡kovas savo patikslintų ieÅ¡kinių reikalavimus bei atsikirtimus į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: Å¡alys nuo 2020 m. vasario mėn. negyvena kartu ir neveda bendro Å«kio, nes atsakovė pastoviai provokuoja konfliktus, kelia skandalus, iÅ¡ atsakovės pusės nebeliko pagarbos ieÅ¡kovui, iÅ¡ryÅ¡kėjo jos Å«mus charakteris, dėl tokio atsakovės elgesio poros Å¡eiminis gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Prašė, nutraukus santuokÄ dėl atsakovės kaltės, uždrausti jai naudotis „A.“ pavarde, nes atsakovė Å¡meižė tiek ieÅ¡kovÄ , tiek jo artimuosius, yra teigusi apeliaciniame skunde baudžiamojoje byloje Nr. 1A-501-935/2020, kad ieÅ¡kovas ir jo artimieji yra neatsakingi, pavojingi, alkoholikai, tuo žemino atsakovo ir jo artimųjų orumÄ , nes teiginiai neatitinka tikrovės, todėl ieÅ¡kovei Å¡i pavardė neturi bÅ«ti palikta, turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta jos ikisantuokinė pavardė „S.“.

Teigė, kad atsakovė „suvaidino“ įvykius, kad jam bÅ«tų iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Kol ieÅ¡kovas gerino Å¡eimos gerbÅ«vį tol buvo tinkamas vyras, o viskÄ Ä¯sigijus tapo atsakovei netinkamas, piktnaudžiaujantis. Atsakovei rÅ«pi tik pinigai, jai nebereikėjo Å¡eimos, yra sunku gyventi, kai kasdien iÅ¡ moters girdi tik žeminimÄ ir užgauliojimÄ . Atsakovė už pasimylėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ydavo pinigų, bÅ«davo, kad ji laikÄ leisdavo atskirai nuo ieÅ¡kovo ir vaikų, kai Å¡is jais rÅ«pindavosi, tai liudija jos nelojalumÄ .

IeÅ¡kovas dirba vairuotoju VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) jau deÅ¡imt metų, darbe pastoviai tikrinamas blaivumas, ieÅ¡kovas yra atsakingas ir už kitus žmones, darbas yra sunkus ir atsakingas, ieÅ¡kovas negalėtų piktnaudžiaudamas alkoholiu dirbti tokio darbo. Nurodė neprieÅ¡taraujantis, kad teismas nustatytų nepilnamečių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (atsakove), o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistų dukroms iÅ¡laikymÄ po 170 eurų kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo (motinos) teisė kontroliuoti, jog vaiko iÅ¡laikymui skiriamos lėšos bÅ«tų panaudotos iÅ¡imtinai tik vaiko poreikiams. IeÅ¡kovo manymu, atsakovė galimai iÅ¡laikymÄ naudoja ne tik vaikų iÅ¡laikymui, bet ir savo interesams tenkinti, todėl ieÅ¡kovas prašė teismo įpareigoti atsakovę kiekvienÄ mėnesį pateikti ataskaitÄ apie iÅ¡laikymo lėšų panaudojimÄ . Nuo 2020 vasario mėn., kuomet atsakovė su vaikais liko gyventi Å¡eimos bute, o ieÅ¡kovas gyvena skyrium, bute gyvena atsakovės motina bei atsakovės sesuo, taigi dalis pinigų gali bÅ«ti naudojama bÅ«sto ir kitų iÅ¡laidų padengimui, kurios reikalingos toms moterims.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo ieÅ¡kovo praÅ¡omomis dalimis (2/3 ir 1/3), pažymėjo, kad įsigyjant butÄ , finansiÅ¡kai padėjo jo tėvai, kad nereikėtų imti kredito, tėvai grynaisiais padovanojo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui 128 000 Lt (37 071 Eur), dovanojimas vyko 2012 m. spalio 8 d. tarp 12 val. ir 14 val., adresu (duomenys neskelbtini). Kaip liudininkė tuomet buvo pakviesta kaimynė K. P., gim. 1946 m. Teismui pateikti Sodros iÅ¡raÅ¡ai apie ieÅ¡kovo tėvų gautas pajamas liudija, kad jie galėjo sukaupti ženkliÄ pinigų sumÄ .

Dalį gautų grynų pinigų, ieÅ¡kovas įnešė į savo ir savo sutuoktinės banko sÄ skaitas, įneÅ¡imai vyko per keletÄ kartų SEB banko bankomatuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tarp 2012 m. gruodžio 14 d. ir 2013 m. sausio 24 d., turėjo bÅ«ti užfiksuota vaizdo kamerų. Atsakovė gavusi iÅ¡ sutuoktinio per įneÅ¡imus apie 80 000 Lt, jam 2013 m. sausio 24 d. atgal pervedė 92913 Lt, kad ieÅ¡kovas galėtų iÅ¡ savo sÄ skaitos sumokėti už perkamÄ butÄ .

Taigi, Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas buvo įsigytas dalinai už ieÅ¡kovo asmenines lėšas. Sutuoktiniai turėjo atskiras sÄ skaitas, gyvenant kartu ieÅ¡kovas iÅ¡ savo sÄ skaitos mokėjo už butÄ , darželius, mokyklas, drabužius ir kitas iÅ¡laidas, o atsakovė gaunama lėšas taupė savo sÄ skaitoje. Dėl praÅ¡omos priteisti 5400 Eur dydžio kompensacijos nurodė, kad jÄ apskaičiavo vertindamas, kad atsakovės artimieji (mama ir sesuo) naudojosi butu nuo 2020 vasario 1 d. iki 2021 vasario 1 d., priteistina po 450 Eur už mėnesį.

IeÅ¡kovas nedavė sutikimo naudotis tretiesiems asmenims butu, kuris yra ir jo nuosavybė. Kai pats ieÅ¡kovas apsilankė bute 2020 m. rudenį, atsakovė kvietė policijÄ , policija net nevažiavo, nes čia ir jo butas. Matė lagaminus, darbužius atsakovės artimųjų, tai įrodo, kad jos ten gyveno. Filmavimo kameras bute įrengė siekdamas iÅ¡vengti atsakovės provokacijų. Atsakovės giminės iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡alių buto, kai atsakovė gavo pirmÄ ieÅ¡kinį su dokumentais iÅ¡ teismo Å¡ioje byloje.

Kilnojamus daiktus ieÅ¡kovas suskirstė natÅ«ra į dvi dalis, sutinka gauti bet kuriÄ iÅ¡ Å¡ių dalių, vertina, kad jo padalijimas yra teisingas. Nurodė sÄ raÅ¡Ä kilnojamų daiktų, kuriuos jam padovanojo tėvai, jie laikytini jo asmeniniais ir priteistini jam. Taip pat turi iki santuokos įgytÄ garaÅ¾Ä , kuris nedalintinas nutraukinat santuokÄ . Dėl bendravimo su dukromis tvarkos, pastebėjo, kad dirba vairuotoju, jo darbas yra pamaininio pobÅ«džio, todėl prašė nustatyti, kad jei tėvas prieÅ¡ ne mažiau kaip 10 dienų įspėja motinÄ apie dėl tėvo neatidėliotinos profesinės veiklos neįvyksiantį vaikų bendravimÄ su tėvu savaitgalį ar jo dalį, neįvykęs bendravimo laikas kompensuojamas tokios pačios trukmės sekančio savaitgalio laiku.

Teigė, kad atsakovė nuteikinėja dukras prieÅ¡ jį, dukros dėl to nenori bendrauti. 2020 m. gruodžio mėn. po vaiko teisių apsaugos specialistų įsikiÅ¡imo dukros pradėjo atsiliepti telefonu į tėvo skambučius, vyresnė dukra paprašė net pagalbos su pamokomis, o iki tol vaikai buvo nuteikti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Atsakovė nedavė jam savo banko sÄ skaitos numerio, tai 2020 m. iÅ¡ pradžių iÅ¡laikymÄ vaikams siuntė paÅ¡to perlaidomis, tik prasidėjus procesui tarpininkaujant Å¡alių advokatams 2020 m. rudenį pavyko gauti atsakovės banko sÄ skaitos numerį.

Ieškovas teikė papildomus įrodymus. Atsakovė priešieškinio reikalavimus bei atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: pradžioje šalių santuokinis gyvenimas buvo pakankamai sklandus, tačiau vėliau ieškovo elgesys pasikeitė, jis tapo irzlus, priekabus, konfliktiškas, nuolat nepatenkintas, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Teigė, kad ieškovas nuolat kontroliavo atsakovę, tikrino, pavydėjo, žemindavo, menkindavo, vaikams matant ir girdint įžeidinėjo visokiais žodžiais, išgėręs tapdavo labai agresyvus, keikdavosi, kėlė konfliktus.

IeÅ¡kovas nuo priklausomybės alkoholiui vienÄ kartÄ gydėsi privačioje klinikoje, 2-3 kartus buvo detoksikuojamas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o namuose su iÅ¡kviestų specialistų pagalba blaivėsi keliasdeÅ¡imt kartų. 2020 m. vasario 2 d. ieÅ¡kovas namuose smurtavo prieÅ¡ atsakovę, jos pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieÅ¡kovui iÅ¡kelta baudžiamoji byla, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l-1480-990/2020 nusprendė ieÅ¡kovÄ , padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M.

A. (motinos) atsakomybei pagal laidavimÄ dvejiems metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė. Atsakovė nuosprendį apskundė, apeliacinės instancijos teismas skundÄ atmetė. Å alys kartu negyvena nuo 2020 m. vasario mėn. IeÅ¡kovas pažeidė lojalumo, pagarbos sutuoktiniui pareigÄ , naudojo smurtÄ , nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos, todėl Å¡eima laikytina iÅ¡irusia bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės. Dukros nuo gimimo gyvena su atsakove, todėl praÅ¡o nustatyti jų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja.

Atsakovė dirba lopÅ¡elyje-darželyje auklėtoja, jos darbo užmokestis sudaro apie 670 Eur per mėnesį. Dukros yra paauglės, jų poreikių tenkinimui, atsakovės paskaičiavimu, kiekvienai reikalinga po 460 Eur per mėnesį. Toks dydis atitinka minimalios mėnesio algos kriterijų, ieÅ¡kovas turėtų mokėti ne mažiau kaip po 230 Eur kiekvienai dukrai. Gyvenant skyrium ieÅ¡kovas tik iÅ¡ dalies prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, pervesdavo po 200-300 Eur ne kiekvienÄ mėnesį, iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovė vaikų iÅ¡laikymui yra gavusi 1500 Eur abiem dukroms iÅ¡ viso, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas, skaičiuojant, kad turėjo bÅ«ti kas mėnesį mokama po 230 Eur kiekvienai dukrai.

Nesutiko su praÅ¡ymu dėl ataskaitų teikimo, toks įpareigojimas yra prevencinė prievartos priemonė, kuri įprastai yra taikoma, kai nevykdoma nustatyta pareiga vaikui skirtÄ iÅ¡laikymÄ naudoti iÅ¡imtinai jo interesais. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pervesdavo nepakankamas sumas, kurių net nepakako vaikų poreikių tenkinimui, be to ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kada nors veikė ne vaikų interesais ir vaikų iÅ¡laikymui gautus pinigus naudojo ne pagal paskirtį. Kol nėra pateikta duomenų, kad lėšos naudojamos netinkamai, preziumuojama, kad atsakovė gaunamas lėšas panaudoja vaikų interesams tenkinti.

Nurodė savo praÅ¡omÄ nustatyti tėvo ir dukrų bendravimo tvarkÄ . Nurodė nesutinkanti su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu kompensuoti savaitgalį neįvykusį bendravimÄ sekantį savaitgalį, ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du apsunkina atsakovės laisvalaikio su vaikais planavimÄ . Pagal praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovas gali maksimaliai bendrauti su vaikiais, o susitikimų perkėlimas tik apsunkintų ir taip nelengvÄ Å¡alių bendravimÄ . Dėl nekilnojamojo turto padalijimo atsakovės praÅ¡omu bÅ«du (natÅ«ra po 1/2 dalį) pažymėjo, kad turtas buvo įgytas pagal 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, todėl vadovaujantis įstatymu, yra bendra jungtinė nuosavybė.

Nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu dalijant turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo grindžiant pinigų ieÅ¡kovui dovanojimo faktu, nesutikimÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovo nurodomo dydžio pinigų dovanojimo sutartis remiantis CK 6.469 straipsnio 1 dalimi turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formas, teigė, kad apie neva dovanojimÄ sužinojo tik gavusi ieÅ¡kinį. Nurodė neginčijanti, kad abu sutuoktiniai į jos sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡davo grynų pinigų, iÅ¡ Å¡ių lėšų 2013 metų sausio mėnesį sutuoktiniai nusipirko dviejų kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Minėtas butas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, ieÅ¡kovas niekada neužsiminė, kad jo dalis yra didesnės nei pusė arba apie tai, kad prie buto pirkimo prisidėjo jo tėvai, dovanodami jam pinigus. Pardavę šį butÄ , sutuoktiniai 2015 m. liepos mėn. nusipirko Å¡ioje byloje dalijamÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butas taip pat buvo įsigytas už bendrus pinigus, kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė iÅ¡vardijo kilnojamus daiktus ir jų vertes, nurodė, kuriuos praÅ¡o priteisti jai, o kuriuos – ieÅ¡kovui, teigė, kad sudarydama sÄ raÅ¡Ä vadovavosi vaikų interesais.

Nepagrįsti yra ieÅ¡kovo teiginiai, kad ji galinti jam neleisti naudotis Å¡aldytuvu, nes tokiu atveju ir jis galėtų neleisti jai naudotis jam atitenkančiais bendro naudojimo daiktais, pavyzdžiui virtuvės ir vonios baldais ir technika. Atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 5400 Eur kompensacijos už buto naudojimÄ giminaičių apgyvendinimui, nes ieÅ¡kovo teiginys, kad neva laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. vasario bute gyveno atsakovės artimieji (mama, sesuo) neatitinka tikrovės. PaaiÅ¡kino, kad atsakovės mama iÅ¡ tiesų lankosi pas jÄ , padėjo prižiÅ«rėti vaikus, kai atsakovė turėjo iÅ¡eiti į darbÄ , o vaikams buvo atostogos, per nurodytÄ laikotarpį mama nakvojo Å¡alių bute gal tris kartus, tai negali bÅ«ti vertinama kaip apsigyvenimas.

Pažymėjo, kad Å¡alys bendro gyvenimo pabaigoje turėjo santaupų. Atsakovė teikė papildomus įrodymus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pastaruoju metu Å¡eimoje padaugėjo konfliktų, Å¡alys nesutarė ir dėl to, kad atsakovė prašė į Å¡eimos butÄ priimti gyventi jos jaunesnę seserį, ieÅ¡kovui tas netiko. Jau gyvenant ankstesniame bute buvo praÅ¡iusi priimti. Smurtas Å¡eimoje buvo vienkartinio pobÅ«džio.

IeÅ¡kovas iÅ¡klausė pozityvaus elgesio kursus, byloje yra pažymėjimas. Taip pat yra pažymėjimas – 2019 m. gruodžio 9 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kas rodo, kad tikrinant sveikatÄ nenustatyta, kad jis negalėtų vairuoti. Vairavimui reikalingas blaivumas. Taip pat pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma, kad jis 5 metų laikotarpiu nesikreipė į centrÄ . Atsakovė nebuvo lojali Å¡eimai, likdavo Vilniuje, kai jis su dukromis vykdavo į kaimÄ pas savo tėvus.

Atsakovė su savo artimaisiais beveik nebendravo, o daugiausia Å¡eimai padėjo jo tėvai: maisto produktais, finansiÅ¡kai, mergaičių priežiÅ«ra, net vestuvėms suknelę ir kt. nupirko atsakovei, jos Å¡eima neiÅ¡galėjo to padaryti. IeÅ¡kovo tėvų paramÄ maisto produktais galėtų įvertinti apie 200 Eur/mėn., apie pusę visų maisto produktų gaudavo. IeÅ¡kovo darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur/mėn. „į rankas“. Banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad prieÅ¡ pirmojo buto pirkimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ yra įneÅ¡ta 46 230 Lt grynųjų, o į atsakovės banko sÄ skaitÄ â€“ 47 870 Eur grynųjų, visus pinigus įnešė ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas bandė gauti stebėjimo kamerų prie bankomatų įraÅ¡us, bet įvykiai buvo seniai. Taip pat į bylÄ pateikti Sodros 2013 m. pažymos patvirtina, kad jo tėvai per 2003-2012 metus abu kartu gavo 128 tÅ«kst. Lt iÅ¡mokų. Tėvai turėjo dalinį neįgalumÄ , buvo didesnės iÅ¡mokos. IeÅ¡kovo tėvas dirbo vairuotoju, mama dirbo per du darbus, taip pat uogaudavo, grybaudavo, prekiavo, tėvai turėjo ir turi Å«kį, Å¡iltnamius, iÅ¡ to papildomai turėjo pajamų. Apie dovanojimÄ paaiÅ¡kino, kad tuomet buvo vienas Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo tėvai, motina užėjo į butÄ , tuomet atėjo tėvas su kaimyne K.

P., padavė pinigus, suskaičiavo. Tėvai pasakė – „jauna Å¡eima, bandykit“. Liudytoja buvo kviečiama, kad bÅ«tų žinoma, kad pinigai paduoti. Buvo mintis, kad senatvėje ieÅ¡kovas prižiÅ«rės tėvus. Tėvas mirė 2015 m. Turi dar vienÄ brolį, kuriam, jo žiniomis, nedovanojo tėvai. Brolis pats gerai verčiasi. IeÅ¡kovo atstovas advokatas posėdžio metu akcentavo, kad abi Å¡alys stokojo lojalumo, pagarbos vienas kitam, todėl nesutiktina iÅ¡skirtinai tik su ieÅ¡kovo kalte dėl santuokos iÅ¡irimo.

Buitiniai barniai nelaikytini kalte. Abu tėvai turi bendradarbiauti, siekti, kad bÅ«tų atkurtas ir palaikomas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su dukromis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė posėdžio metu duodama parodymus pažymėjo, kad gal ir galėjo jo tėvai sutaupyti lėšas, taip pat pripažino, kad ieÅ¡kovas įneÅ¡inėjo lėšas į atsakovės banko sÄ skaitÄ . Kalbant apie ataskaitų už iÅ¡laikymo lėšų panaudojimÄ teikimÄ , nesutiktina su atsakove, kad nėra įrodymų – atsakovės Å¡eimos nariai lankosi bute, juo naudojasi, o vaikams skirtos lėšos galimai iÅ¡leidžiamos ir buto iÅ¡laikymui.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo pedagogikos, bÅ«davo paskaitos, egzaminai, dėl to vienÄ kartÄ su Å¡eima nevažiavo į kaimÄ . Dirbo auklėtojos padėjėja, dabar – auklėtoja, palaipsniui didėjo darbo užmokestis, buvo apie 670 Eur/mėn., dabar sudaro apie 820-830 Eur/mėn. Kol gyveno santuokoje atsakovė su savo tėvais mažai bendravo, o su ieÅ¡kovo tėvais gerai sutarė.

Pripažįsta, kad ieškovo tėvai padėdavo su ūkyje užauginta produkcija, būdavo ir pinigų duoda jai, ieškovui, mergaitėms, po 20-50 Eur. Kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, jos artimieji negyveno nuolat, tik atvykdavo padėdavo prižiūrėti vaikų. Ieškovui buvo pritaikytos kardomosios priemonės nesilankyti šeimos bute. Ieškovo tėvai turi daug žemės, laiko vištas, gal ir galėjo gyvendami ūkiškai sutaupyti, bet ji nežinojo, kad būtų kas nors dovanota jų šeimai.

Dėl sutaupymo nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai iÅ¡sigrynindavo gaunamas lėšas, taip sutaupė butui, tuomet sutaupytas lėšas įnešė į abiejų banko sÄ skaitas ir lygiomis dalimis įsigijo pirmÄ butÄ . IÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už 2005-2014 m. laikotarpį matyti, kad iÅ¡ jos sÄ skaitos yra iÅ¡gryninta apie 55 000 Lt. Tuo metu dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), taip pat ligoninėje. Abu su ieÅ¡kovu iÅ¡sirinko dabartinį butÄ . Nenuteikinėja dukrų prieÅ¡ tėvÄ , prieÅ¡ingai kreipėsi į psichiatrÄ , klausdama kaip atstatyti vaikų ir tėvo ryšį, kai vaikai nenori bendrauti.

Anksčiau buvo dukroms sakiusi, kad nekeltų ragelio, kai tėvas skambina. Kai Å¡eimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba, tuomet atsinaujino bendravimas. IeÅ¡kovo elgesį vertina ir kaip psichologinį smurtÄ . Fizinio smurto, iÅ¡skyrus tÄ atvejį, dėl kurio buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, nebuvo. IeÅ¡kovo alkoholio vartojimas buvo visos Å¡eimos bėda, problema, prasidėjo apie 2012 metus, stengėsi su tuo tvarkytis, bet atsakovė nebeturi daugiau jėgų kažkÄ pakeisti. Kai ieÅ¡kovas vartodavo alkoholį, tai paprastai visuomet prireikdavo medikų pagalbos.

Per daug niekam nepasakojo apie tai atsakovė, iÅ¡siverkdavo draugėms. Vyresnioji mergaitė labiau iÅ¡gyvena, ji matė daug negerų dalykų Å¡eimoje. Atsakovės atstovė advokatė posėdžio metu akcentavo, kad teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu yra konstatuotas ieÅ¡kovo kaltumas pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , nors ieÅ¡kovas ir buvo atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ , taigi smurto faktas užfiksuotas teismo nuosprendžiu, tai savaime yra kaltės prezumpcija. IeÅ¡kovas teikė sau parankias pažymas, kurios liudijo jo neva blaivų gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau ieÅ¡kovės pagal tesimo iÅ¡duotÄ liudijimÄ surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, jam bÅ«davo teikiamos iÅ¡blaivinimo sveikatos paslaugos.

Pastebėjo, kad ieÅ¡kovas nors siÅ«lo teikti iÅ¡laikymÄ po 170 Eur, tačiau temoka po 100 Eur vaikui. Yra susidaręs įsiskolinimas, kuris priteistinas minusuojant ieÅ¡kovo sumokėtas sumas. Pastebėjo, kad Å¡alių praÅ¡omos bendravimo tvarkos nedaug skiriasi. IeÅ¡kovo praÅ¡omas kompensacinis mechanizmas tik didintų tarp Å¡alių ginčus. Liudytoja M. A., ieÅ¡kovo mama, paaiÅ¡kino, kad mergaitės daug laiko praleisdavo pas jÄ , ypač per atostogas, bÅ«davo kaip princesės, nieko joms netrÅ«kdavo.

Pirkdavo anÅ«kėms drabužius, avalynę. IeÅ¡kovo (sÅ«naus) Å¡eimÄ paremdavo, iÅ¡vykstant prikraudavo pilnÄ bagažinę gėrybių iÅ¡ Å«kio, duodavo ir pinigų. Vienu metu sÅ«nus pradėjo kalbėti apie kreditÄ , kad norėtų įsigyti butÄ , tuomet liudytoja su vyru nusprendė padėti, padovanojo tuomet sÅ«nui 128 tÅ«kst. Lt. Dovanojo sÅ«nui, ne Å¡eimai, marčios tuomet nebuvo. Pinigus sutaupė, nes daug dirbo, niekur nevažiuodavo atostogauti, laikė namuose grynais. Dirbo bazėje, kiemsarge, turguje, turėjo „grupę“.

Pardavinėjo, kÄ užaugindavo, taip pat ir konservuodavo, pavyzdžiui rinkdavo baravykus, konservuodavo ir parduodavo, 4 Eur puslitris, pavyzdžiui kainavo. Per metus apie 3000 Eur papildomai iÅ¡ Å«kio gfalėdavo užsidibti. Turi 25 a žemės, Å¡iltnamius, 10 viÅ¡tų. Vantas su vyru riÅ¡davo. Gerai sutarė su marčia, o dabar neatveža jai anÅ«kių. Liudytoja K. P., buvusi kaimynė, paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), atsimena, kad 2012 m. spalio 8 d. buvo pirmadienis, pas jÄ užėjo I. A., sako, „K., ateik pas mus, yra reikalas“.

Visi buvo virtuvėje. Matė, kaip ieÅ¡kovo mama išėmė nemaÅ¾Ä paketÄ ir pasakė, „R., čia tau dovana“. Ten buvo 3 paketėliai – du po 50 tÅ«kst. Lt ir vienas – 28 tÅ«kst. Lt. Nedaug pasėdėjo tuomet, nes reikėjo namo gaminti pietus. Pasakė, „oi, kokia dovana“, paskui sužinojo, kad čia butui pirkti. IeÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimÄ pažinojo, buvo keletÄ kartų vyresniÄ jÄ mergaitę žiÅ«rėjusi, kai atsakovė važiavo gimdyti jaunesniosios, žiÅ«rėjo.

Kol Å¡eima gyveno, negirdėjo barnių, nežinojo, kad bÅ«tų buvę kokių iÅ¡gertuvių. Liudytoja A. S., atsakovės mama, nurodė, kad anksčiau mažai bendravo su dukra (atsakove), susitikdavo per didžiÄ sias Å¡ventes, o pastaruoju metu padėdavo prižiÅ«rėti anÅ«kes. PrižiÅ«rėjo tiek, kiek dukra prašė, 3-4 diena, paskui kitÄ savaitę keletÄ dienų. Iki 10 kartų galėjo prižiÅ«rėti per metus. Kai baigėsi 2021 m. pavasarį karantinas, liudytojai reikėjo į darbÄ , todėl nebeprižiÅ«rėjo daugiau.

Dukra jai nemokėjo už mergaičių priežiÅ«rÄ . Su žentu (ieÅ¡kovu) neturėjo jokio kontakto, žinojo iÅ¡ dukros apie alkoholio problemÄ , sakydavo „laikykis, gal kažkaip iÅ¡sispręs“. Dėl Å¡alių įsigytų butų nieko negali pasakyti, nežino, iÅ¡ kur pinigai. Nėra finansiÅ¡kai padėjusi dukrai. Liudytojai atrodo, kad mergaitės prisibijo tėvo, matė, kad nekelia ragelio, kai jis skambindavo, ypač vyresnioji, jaunesnioji pakeldavo. Liudytoja B. S., 24 m. amžiaus atsakovės sesuo, patvirtino, kad nėra nakvojusi pas M.

A., ir mergaičių nėra žiÅ«rėjusi. Žino, kad mama pora kartų nakvojo, kai žiÅ«rėjo mergaites. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 3 d. pateikė iÅ¡vadÄ â€žDėl nepilnamečių M. ir G. A.“, 2021 m. sausio 19 d. Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ Nr. 1TSD-244, Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ ; 2021 m. vasario 9 d. iÅ¡vadÄ â€žDėl M. A. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų“ Nr. 1SD-1370 (8.1.27), 2020 m. gruodžio 16 d. pagalbos Å¡eimai planÄ , 2020 m. gruodžio 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketas, 2020 m. gruodžio 14 d.

InformacijÄ apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , kitus dokumentus. Tarnyba nurodė, kad nustatyta, kad ieÅ¡kovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vyro teigimu, jo motinai priklausančiame 3 kambarių, apie 80 kv. m name su patogumais. Namai Å¡varÅ«s, tvarkingi, jaukÅ«s bei Å¡ilti, mergaitėms yra skirtas Å¡viesus ir jaukus kambarys su reikiamais joms baldais. Tarnybos atstovei ieÅ¡kovas nurodė, kad mergaitės gyvena su jų motina Å¡eimos bÅ«ste (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas kas mėnesį perveda nuo 200 iki 300 eurų sumÄ skirtÄ dukrų iÅ¡laikymai, o nutraukus Å¡alių santuokÄ , sutinka, jog iÅ¡ jo bÅ«tų priteista po 170 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, nurodė neprieÅ¡taraujantis, kad dukrų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, tačiau pažymėjo, jog sutuoktinė trukdo jam bendrauti su vaikais, manipuliuoja, neiÅ¡leidžia savaitgaliais į kaimÄ , kur dukros pragyveno apie 10 metų, leisdavo atostogas ir savaitgalius, bÅ«davo ligos metu.

Vėliau vyras patikslino, jog apsilankęs paskutinį kartÄ pas dukras sausio 12 d., iÅ¡ vaikų suprato, jog mama jau nebedraudžia joms susitikti ir bendrauti su juo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė ir ir dvi nepilnametės Å¡alių dukros gyvena Å¡alims priklausančiame 3 kambarių, apie 75 kv. m bute su patogumais. Å eimos bÅ«stas tvarkingas, erdvus, Å¡varus, naujos statybos name. Mergaitės dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovas, žaislų, ugdymosi priemonių. Tarnybos atstovei moteris nurodė, jog su ieÅ¡kovu atskirai gyvena nuo 2020 m. vasario mėnesio, moters teigimu, vyras smurtavo jos atžvilgiu nepilnamečių vaikų akivaizdoje, todėl teko kviesti policijÄ bei vyrui buvo taikytos kardomosios priemonės. Nurodė, kad iÅ¡laikymas dukroms yra teikiamas nereguliariai, vasarÄ tėvas dukroms jokio iÅ¡laikymo neteikė, nuo lapkričio mėnesio vėl pradėjo pervedinėti pinigus dukroms, kitaip prie vaikų poreikių tenkinimo ieÅ¡kovas neprisideda.

M. Nurodė, jog ieÅ¡kovas vartojo alkoholį, smurtavo. Teigė, kad tėvas pastaruoju metu lanko dukras jų gyvenamojoje vietoje, tačiau pasimatymai vyksta nereguliariai, vyresnioji duktė nenori bendrauti su tėčiu, iÅ¡gyvena dėl matytų girtavimo epizodų. Nustatyta, kad jaunesnioji Å¡alių dukra M. A. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrokė, papildomai lanko nemokamus Å¡okius, sveikata nesiskundžia, tačiau vaikas lanko psichologo konsultacijas. Kalbant mergaitė pasakojo, jog tėvai gyvena atskirai nuo praeitos žiemos, tėtis yra mušęs mamÄ , jÄ keikęs ir toks elgesys pasikartodavo labai dažnai.

Mergaitė pasakojo, jog kai tėtis bÅ«davo girtas, jam skaudėdavo Å¡irdį ir tada tekdavo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Tokiomis akimirkomis Mergaitė bÅ«davo iÅ¡sigandusi, jautėsi nelaiminga. Prisiminė, jog tėtis grasindavo atimti televizorių, kompiuterį ir kitus daiktus, ji dėl to nerimavo. Teigė, jog dabar, kai tėtis kartu negyvena, ji jaučiasi ramiai ir saugiai. Ja visuomet rÅ«pinosi ir tebesirÅ«pina mama, kuri padeda ruoÅ¡ti namų darbus, perka rÅ«bus, maistÄ , prižiÅ«ri sveikatÄ , jos kartu kur nors važiuoja.

Mergaitės teigimu, mama gera, kartais bÅ«na nervuota, bet su ja visada jaučiasi gerai, ramiai, mėgsta kartu pieÅ¡ti. M. nori likti gyventi su mama, kadangi ji visada elgiasi gerai. Tėtį apibÅ«dino kaip gerÄ , geros Å¡irdies, pasakojo, kad gyvenant kartu, jeigu jis bÅ«davo blaivus, gamindavo Å¡eimai valgį. Mergaitė teigė, jog anksčiau tėčio labai bijodavo, dabar jau nebe taip bijo, nes jis pradėjo gražiai elgtis, kartu pažymėjo, jog tėtis yra neprognuozojamas. Nustatyta, kad vyresnioji Å¡alių dukra G.

A. lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijos 7 klasę, nemokamai lanko aerobikos treniruotes. Mergaitė neÅ¡ioja akinius, lankosi pas psichologÄ . Mergaitė nurodė, jog tėvai jau ilgÄ laikÄ gyvena atskirai, tėvams gyvenant kartu, tėčio bijojo, nes jis gėrė, elgėsi agresyviai, mergaitei buvo baisu žiÅ«rėti kaip jis girtas griÅ«davo. Anot vaiko, dabar, kai tėtis kartu nebegyvena, ji jaučiasi lengviau, ramiau. TėvÄ G. apibÅ«dino kaip agresyvų, egoistÄ , mėgstantį iÅ¡gerti, vengiantį kitų žmonių, dėl ko dažniausiai visur ji eidavo su mama.

Mergaitė pyksta ant tėčio, tačiau kartu jaučia ir nuoskaudÄ , gailestį jam. Vaikas nurodė, jog tėtis pastaruoju metu gana dažnai atvažiuoja jų aplankyti, jie bÅ«na namuose, bet niekur kitur kartu važiuoti jos su sese nenori. Apie mamÄ G. atsiliepė Å¡iltai, nurodė jog ji yra gera, rÅ«pestinga, teisinga, kartu su mama jos mėgsta pasivaikščioti, sportuoti. Mergaitei gaila mamos dėl tokio tėvo elgesio. Su mama jaučiasi saugiai ir ramiai, ji visada rÅ«pinasi mergaite, perka rÅ«bus ir maistÄ , duoda kiÅ¡enpinigių, apmoka telefono sÄ skaitÄ , visada pagelbsti, prižiÅ«ri mergaitės sveikatÄ .

Mergaitė nori likti gyventi su mama, nes tėtis yra agresyvus, su juo neįmanoma kalbėtis, todėl ji ir nenori su juo bendrauti. Netiki, kad per tokį trumpÄ laikÄ Å¾mogus iÅ¡ esmės pasikeisti. Tarnybos iÅ¡vadoje pažymėta, kad Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma: dėl tėvų tarpusavio konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų nepilnamečių atžvilgiu, 2020 m. gruodžio 4 d.

įvertinta vaikų situacija. Nustačius pagalbos vaikui ir/arba šeimai poreikį, 2020 m. gruodžio 4 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas. Tarnyba išvadose iš esmės neprieštaravo ieškinio ir priešieškinio reikalavimams, pastebėjo, kad tarp atsakovės ir mergaičių pastebimas saugus, pasitikėjimu grįstas tarpusavio ryšys. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M.

A. (pavardė iki santuokos – S.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys turi dvi nepilnametes dukras: G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. 2142).

1. Dėl santuokos nutraukimo Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

IeÅ¡kovas prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad Å¡eimoje nebeliko pagarbos, lojalumo, atsakovė jo nepalaikė, užgauliodavo. Atsakovė prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes jis smurtavo, ne vienerius merus vartojo alkoholį, problemos nesprendė. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys beveik dvejus metus nebegyvena kartu, kad abu sutuoktiniai reiÅ¡kė reikalavimÄ nutraukti santuokÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eiminis gyvenimas faktiÅ¡kai yra pasibaigęs. IÅ¡ bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. l-1480-990/2020 nusprendė ieÅ¡kovÄ , padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M.

A. (motinos) atsakomybei pagal laidavimÄ dvejiems metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė. Teismas nuosprendžiu skyrė R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aÅ¡tuonis mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo policijos pareigÅ«nas parodė, kad 2020 m. vasario mėn. pradžioje buvo gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas muÅ¡a mamÄ , vyksta konfliktas.

Apie šį įvykį pranešė dukra. Atvykus į įvykio vietÄ prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji M. A., Å¡alia kurios stovėjo dvi mažametės mergaitės. Moteris buvo susijaudinusi, buvo matyti, kad prieÅ¡ jiems atvykstant ji verkė. Moteris papasakojo, kad jos sutuoktinis R. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sukėlė konfliktÄ , tampė jÄ už riešų, tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ , be to, svetainėje norėjo jÄ pasmaugti, griebė ranka už gerklės, tačiau jai pavyko iÅ¡trÅ«kti ir nubėgti į vonios kambarį, kur jÄ pasivijęs R.

A. vienÄ kartÄ trenkė jai deÅ¡inės rankos delnu į kairįjį skruostÄ . Pasak nukentėjusiosios, jos vyras visÄ savaitgalį gėrė, o dabar „užėjo balti arkliai“, be to, smurtas Å¡eimoje kartojasi nebe pirmÄ kartÄ . R. A. viso pokalbio metu atsipraÅ¡inėjo nukentėjusiosios, prašė jos pakeisti savo parodymus, neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo ir atÅ¡aukti policijÄ . R. A. buvo sulaikytas įvykio vietoje, kuomet pradėjo skųstis, kad jam bloga nuo alkoholio perdozavimo, dėl to buvo palydėtas į ligoninę.

Po medikų apžiÅ«ros R. A. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį komisariatÄ . Alkotesterio Å¡aknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d. 23.36 val. R. A. iÅ¡kvepiamame ore rasta 1,97 promilės alkoholio. Ä® bylÄ atsakovės praÅ¡ymu iÅ¡reikalauti/pateikti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų dokumentai patvirtina jos teiginius, kad ieÅ¡kovas turi priklausomybę alkoholiui, jam bÅ«na reikalinga medikų pagalba (pavyzdžiui, VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. vasario 7 d.

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodoma: „alkoholio kvapas iÅ¡ burnos, neriÅ¡li kalba, /../ teigia Å¡iandien vartojęs alkoholį /../ kelias dienas piktnaudžiavo alkoholiu, vakar namuose atvažiavo slaugytojas /../ ir blaivė namuose“ ir kt.). 3.60 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos sutuoktinio kaltės prezumpcijos: preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

IeÅ¡kovas nepateikė pagrįstų atsakovės kaltės įrodymų, jos kaltę įrodinėjo tik savo samprotavimais. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas yra teistas už tyčinį nusikaltimÄ , taigi egzistuoja viena iÅ¡ CK 3.60 straipsnyje nurodytų kaltės prezumpcijų. Spręstina, kad ieÅ¡kovas pažeidė, savo kaip sutuoktinio pareigas, nesiekė keisti savo gyvenimo bÅ«do, kuris darė žalÄ visai Å¡eimai, įskaitant nepilnametes dukras, galiausiai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ .

Santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.27, 3.61 straipsniai).

2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. IeÅ¡kovas prašė atsakovei nepalikti jo pavardės „A.“, grÄ Å¾inti pavardę „S.“, savo praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad atsakovė nei jo, nei jo giminės nevertina, Å¡meižia, rėmėsi CK 3.69 straipsnio 2 dalies nuostata. Atsakovė prašė jai palikti santuokinę pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

IÅ¡ Å¡io reguliavimo iÅ¡plaukia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymo tenkinimui yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos: pirma, santuoka turi bÅ«ti pripažinta iÅ¡irusia iÅ¡imtinai dėl atsakovės kaltės, ir antra, Å¡alys turi neturėti nepilnamečių vaikų. Atsižvelgus į atsakovės praÅ¡ymÄ , įvertinus tai, kad Å¡alys turi nepilnamečių vaikų ir kad teismas nepripažino atsakovės kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė. IeÅ¡kovo pavardė nekeičiama.

3. Dėl tarpusavio iÅ¡laikymo Å alys nereiÅ¡kė reikalavimų priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio. Teismui nenustačius, kad sutuoktiniams bÅ«tų reikalingas iÅ¡laikymas, po santuokos nutraukimo Å¡alims sau iÅ¡laikymo nereikalaujant, įvertinus tai, jog Å¡alys yra darbingo amžiaus, iÅ¡laikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

4. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). 4.1. Dėl nekilnojamojo turto IÅ¡ bylos medžiagos bei valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu abiejų vardu 2015 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4141 pagrindu įgijo ir valdo:

1) butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 2097/1464250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Å alys praÅ¡o dalinti turtÄ natÅ«ra. Ä®statymas nustato, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das laikomas prioritetiniu.

Toks padalijimo bÅ«das labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natÅ«ra) padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, buto su žemės sklypo dalimi, kuris laikytinas vertingu turtu, padalijimas natÅ«ra Å¡alims atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ ir nepažeis nei vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių interesų.

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas, kokiomis dalimis dalintinas Å¡alių turimas nekilnojamasis turtas: ieÅ¡kovas prašė jam priteisti 2/3 turto dalis, atsakovei paliekant 1/3 dalį, atsakovė prašė turtÄ dalinti lygiomis dalimis, po 1/2. IeÅ¡kovas liudytojų parodymais, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, duomenimis apie tėvų gautas pajamas įrodinėjo, kad Å¡alims santuokos metu 2013 m. įsigyjant pirmÄ jį butÄ , jo tėvai jam asmeniÅ¡kai padovanojo 128 000 Lt, perduodami grynus pinigus liudytojos akivaizdoje 2012 m. spalio 8 d.

Teismui pateikė Sodros 2013 m. kovo 22 d. pažymas, kurios patvirtina, kad jo tėvai per 2003-2012 metus gavo 128 tÅ«kst. Lt iÅ¡mokų: motina M. A. – 61 262,72 Eur, o tėvas I. A. – 67293,19 Eur (e. bylos priedas, b. l. 3-31). Teigė, kad byloje esantis atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina jo teiginius, nes liudija, kad ieÅ¡kovas įnešė tokias sumas į atsakovės banko sÄ skaitÄ AB SEB banke: 2013 m. sausio 16 d. 500 Lt, 18 430 Lt, 2013 m. sausio 18 d. 18 740 Lt, 200 Lt, 2013 m. sausio 21 d. 10 000 Lt, iÅ¡ viso 47 870 Lt.

IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o taip pat nustatyta, kad atsakovės darbo užmokestis 2011 m. dirbant M. G. paslaugų ir prekybos įmonėje (duomenys neskelbtini) sudarė apie 1800 Lt/mėn., atskaičius mokesčius. IeÅ¡kovas pateikė teismui to laikotarpio savo banko sÄ skaitos filtruotus iÅ¡raÅ¡us (el. bylos priedas, b. l. 62-63, 67), nurodė, kad 2013 m. pradžioje į savo banko sÄ skaitÄ Ä¯nešė 46 230 Lt grynaisiais, o 33 900 Lt pasiliko buto remontui, nes perkamas butas buvo be apdailos. Nurodė, kad anksčiau taip pat dirbo vairuotoju.

Atsakovė teigė, kad iÅ¡ jos banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ji gavus pajamų jas iÅ¡ karto iÅ¡grynindavo, teigė, kad taip Å¡eima taupė pinigus, buto įsigijimui sutaupė patys. Per 2005-2012 m. laikotarpį ji iÅ¡grynino apie 55 tÅ«kst. Lt. Teigė, kad abu sutuoktiniai įneÅ¡davo grynųjų pinigų į jos sÄ skaitÄ , kuri buvo skirta taupymui, taip sutaupė lėšas pirmojo buto įsigijimui, o pardavę pirmÄ jį butÄ iÅ¡galėjo nusipirkti antrÄ jį, didesnį. Nurodė, kad ieÅ¡kovo tėvai gal ir galėjo turėti ir duoti pinigų, bet ji apie tai nieko nežinojo iki Å¡ios bylos pradžios.

Byloje yra pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad pirmÄ 2 kambarių butÄ sutuoktiniai įsigijo 2013 m. įsigijo už 185 000 Lt, jį pardavė 2015 m. už 54 000 Eur, o dabar turimÄ 3 kambarių butÄ su žemės sklypo dalimi 2015 m. įsigijo už 67 409 Eur. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas (jo dalis) yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertinęs, kad Å¡alių su darbo santykiais susijusios pajamos nebuvo ypač didelės, sprendžia, kad yra tikėtina, jog ieÅ¡kovo tėvai galėjo finansiÅ¡kai prisidėti Å¡alims įsigyjant gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (bÅ«stus).

Atsakovė teismui nepateikė nei žodinių paaiÅ¡kinimų, nei raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kur Å¡alys gaudavo grynųjų pinigų, kuriuos įneÅ¡davo į jos sÄ skaitÄ . Tačiau kartu pripažintina, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių, liudytojų parodymai negali bÅ«ti pakankami nuspręsti, kokia tiksliai suma buvo padovanota, taip pat nuspręsti, ar lėšos buvo padovanotos asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, ar Å¡eimai. IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad atsakovė gerai sutarė su ieÅ¡kovo tėvais, ieÅ¡kovas posėdžio metu nurodė, kad „tėvai pasakė – „jauna Å¡eima, bandykit“, todėl neatmestina tikimybė, kad lėšos galėjo bÅ«ti dovanojamos (skirtos) ir abiem sutuoktiniams.

IÅ¡ ieÅ¡kovo parodymų ir paaiÅ¡kinimų darytina iÅ¡vada, kad jis gerai prisimena, kad bankomatuose įneÅ¡inėjo grynus pinigus, tačiau detalėse dalinai painiojosi. Nesant raÅ¡ytinės dovanojimo sutarties, sutarties pobÅ«dis negali bÅ«ti nustatytas. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad Å¡alys bÅ«damos santuokoje du kartus pirko gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir abu kartus jį įsigijo abiejų vardu, nenustatydami dalių, nepasisakydami dėl asmeninių lėšų panaudojimo ar pan. Todėl vertintina, kad Å¡alys sÄ moningai sutiko su bÅ«sto įsigijimu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kurioje sutuoktinių dalys laikomos lygiomis.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savo darbu įrengė bÅ«stÄ nereiÅ¡kia, kad bÅ«stas (jo dalis) tampa asmenine nuosavybe, nes santuokos metu iÅ¡ bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos gaunamos pajamos (darbinės veiklos rezultatas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo dalių atmestinas, o prieÅ¡ieÅ¡kinio – tenkintinas. Turtas dalintinas po 1/2 dalį. 4.2.

Dėl kilnojamųjų daiktų IeÅ¡kovas teismo prašė jam po santuokos nutraukimo natÅ«ra priteisti ginčo bute esančius Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: dulkių siurblį (100 Eur), televizorių (600 Eur), prieÅ¡kambario baldus (1500 Eur), Å¡aldytuvÄ (1000 Eur), virtuvės stalÄ su 4 kėdėm (400 Eur), sekcijÄ (700 Eur), minkÅ¡tÄ kampÄ (1000 Eur), integruotÄ spintÄ (1000 Eur), o atsakovei priteisti vaikiÅ¡kas komplektÄ (1500 Eur), skalbimo maÅ¡inÄ (700 Eur), kompiuterį (600 Eur), dvigulę lovÄ (300 Eur), raÅ¡omÄ jį stalÄ (200 Eur), vonios komplektÄ (500 Eur), integruotÄ virtuvės komplektÄ (2500 Eur), integruotÄ viryklę su orkaite (1500 Eur).

Atsakovė teismo prašė jai po santuokos nutraukimo natÅ«ra priteisti ginčo bute esančius Å¡iuos kilnojamuosius daiktus: dvi vaikiÅ¡kas lovas (300 Eur), minkÅ¡tų baldų komplektÄ (1000 Eur), Å¡aldytuvÄ (1000 Eur), kompiuterį (150 Eur), skalbimo maÅ¡inÄ (700 Eur), virtuvės stalÄ su 4 kėdėmis (400 Eur), integruotÄ prieÅ¡kambario baldų komplektÄ (1500 Eur), televizorių (600 Eur), integruotÄ spintÄ vaikų kambaryje (800 Eur), o ieÅ¡kovui priteisti sekcijÄ (700 Eur), dvigulę lovÄ (200 Eur), raÅ¡omÄ jį stalÄ (200 Eur), integruotų virtuvės baldų komplektÄ (2500 Eur), integruotÄ elektrinę viryklę su orkaite (1500 Eur), integruotÄ spintÄ miegamajame (1000 Eur), vonios baldų komplektÄ (500 Eur).

Teismas pažymi, kad vaikų poreikių tenkinimui skirti daiktai nedalijami ir atitenka tam iš sutuoktinių, su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta. Taigi, nagrinėjamu atveju dvi vaikiškos lovos perduotinos atsakovei, nepriteisiant už jas ieškovui kompensacijos (CK 3.120 straipsnis). Taip pat konstatuotina, kad integruoti baldai ir buitinė technika, vonios, prieškambario baldai laikytini neatskiriamais buto priklausiniais, be jų butas negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį, todėl jie priskirtini butui ir atskirai kaip kilnojamieji daiktai nedalintini.

Remiantis pareikÅ¡tais reikalavimais, dalintinų daiktų sÄ raÅ¡as yra toks: (ieÅ¡kovo vertinimu) dulkių siurblys (100 Eur), televizorius (600 Eur), Å¡aldytuvas (1000 Eur), virtuvės stalas su 4 kėdėm (400 Eur), sekcija (700 Eur), minkÅ¡tas kampas (1000 Eur), skalbimo maÅ¡ina (700 Eur), kompiuteris (600 Eur), dvigulė lova (300 Eur), raÅ¡omasis stalas (200 Eur); (atsakovės vertinimu) minkÅ¡tų baldų komplektas (1000 Eur), Å¡aldytuvas (1000 Eur), kompiuteris (150 Eur), skalbimo maÅ¡ina (700 Eur), virtuvės stalas su 4 kėdėmis (400 Eur), televizorius (600 Eur), sekcija (700 Eur), dvigulė lova (200 Eur), raÅ¡omasis stalas (200 Eur).

Ä®vertinęs Å¡alių reikalavimus, skirtingas nurodomas daiktų vertes, daiktų reikalingumÄ vienam ar kitam sutuoktiniui teismas sprendžia, kad kilnojamieji daiktai padalintini tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovui priteistina: dulkių siurblys, sekcija, televizorius, Å¡aldytuvas, dvigulė lova, o atsakovei priteistina: virtuvės stalas su 4 kėdėm, minkÅ¡tų baldų komplektas, skalbimo maÅ¡ina, kompiuteris, raÅ¡omasis stalas. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad jam tėvai yra padovanoję mikrobangų krosnelę Samsung, bulvių trynimo maÅ¡inėlę, lygintuvÄ , Å¡ildytuvÄ , tris kilimus, keturis paveikslus, maÅ¾Ä kavos staliukÄ , sudedamÄ rudos spalvos stalÄ , Å¡iltÄ raudonos spalvos antklodę, dvi pagalves, du komplektus patalynės, dvi dėžes santechnikos instrumentų, du mažus rudos spalvos foteliukus, mėlynos spalvos lėkščių servizas, Å¡akučių ir Å¡aukÅ¡tų komplektÄ , kriÅ¡tolinius bokalus ir stikliukus, antikvarines figÅ«rėles, gėlių stovÄ , Å¡ie daiktai netrauktini į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä ir paliktini ieÅ¡kovui.

Atsakovė nereiškė prieštaravimo dėl ieškovo nurodytų jo tėvų jam padovanotų daiktų, todėl šie daiktai perduotini ieškovui.

5. Dėl prievolių, kreditorių CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė bÅ«ti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iÅ¡kėlimÄ ir įstoti į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). IÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad Å¡alys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių, todėl dėl to sprendime nepasisakoma.

6. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Abi Å¡alys prašė (sutiko), kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina (atsakove). Byloje nesant tarp Å¡alių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas iÅ¡samiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rÅ«pintis vaikais, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ . Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motina valdžia, atsižvelgiant į Tarnybos iÅ¡vadÄ , nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina M.

A..

7. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus, turi atsižvelgti į įvertinti aplinkybes, dėl kurių bÅ«tų tinkamos sÄ lygos vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje.

Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtina principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečių dukrų labui. Å alys savo procesiniuose dokumentuose reiÅ¡kė panaÅ¡aus pobÅ«džio reikalavimus dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarkos. Teismas bendravimo tvarkÄ iÅ¡dėsto Å¡io sprendimo rezoliucinėje dalyje, įvertinęs abiejų Å¡alių reikalavimus, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais.

Kompensavimo mechanizmas nenustatomas, siekiant mažinti prieliadas ginčams kilti – Å¡alys kviečiamos dėl to tarpusavyje tartis kiekvienu atskiru atveju. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarkÄ , Å¡alys yra laisvos jÄ keisti konkrečiais raÅ¡ytiniais tarpusavio (ad hoc pobÅ«džio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumÄ , norus ir galimybes ir jei dėl to tarp Å¡alių nekyla konfliktų. Å alys raginamos ieÅ¡koti kompromisų, veikti vaikų interesais.

Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, kad tėvai turi pareigÄ bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimÄ . Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga.

Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima be kita ko ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu ar bet kuris iÅ¡ jų su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo 8.

Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nustačius nepilnamečių Å¡alių dukrų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). IÅ¡laikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ jo kiekvienai dukrai po 170 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsakovė prašė priteisti po 230 Eur, teikė vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles, kuriose nurodė, kad vyresniosios dukros iÅ¡laikymui reikia 457,5 Eur per mėnesį, o jaunesniosios – 414,5 Eur, poreikius detalizavo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametė M. A. yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrokė, papildomai lanko nemokamus Å¡okius, sveikata nesiskundžia, tačiau vaikas lanko psichologo konsultacijas. G. A. lanko tos pačios ugdymo įstaigos 7 klasę, nemokamai lanko aerobikos treniruotes. Mergaitė neÅ¡ioja akinius, lankosi pas psichologÄ . Vertintina, kad yra realu, kad Å¡alių kiekvienos dukros poreikių tenkinimui yra reikalingos atsakovės nurodomos sumos. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes.

Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktÄ ; kt.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. gegužės 10 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 1400-1600 Eur (neatskaičius mokesčių). Taip pat iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis sudaro apie 1200 Eur (neatskaičius mokesčių). Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad nei ieškovo, nei atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose.

Å alių vardu nėra registruota transporto priemonių. IeÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdo garaÅ¾Ä , Å¡alys turi bendrÄ butÄ . Kasacinio teismo ne kartÄ yra pažymėta, kad iÅ¡laikymo teikimas periodinėmis iÅ¡mokomis, lyginant su kitomis iÅ¡laikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Byloje nenustačius, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pripažintas nuolat nedarbingu (dalinai nedarbingu), vertintina, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas periodinėmis iÅ¡mokomis.

Teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 470 Eur „į rankas“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ , bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį, Å¡iuo metu sudaranti 70 Eur.

Kadangi Å¡ios iÅ¡mokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant Å¡iÄ iÅ¡mokÄ vaiko poreikius iÅ¡ dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal nurodytus įstatymus valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Taigi kiekvienas iš tėvų prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, įvertinus valstybės mokamus „vaiko pinigus“, turėtų prisidėti ne mažesne kaip (470 – 70 ) / 2 = 200 Eur suma. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių dukros yra augančios, jų poreikiai palaipsniui didėja, spręstina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 170 Eur suma neužtikrins nepilnamečių M. A. ir G. A. poreikių tenkinimo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡laikymas priteisiamas dviem vaikams, spręstina,k ad yra pagrindas mažinti atsakovės praÅ¡omÄ sumÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo kiekvienai dukrai po 200 Eur/mėn. dydžio iÅ¡laikymÄ . Spręstina, kad nurodyto dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis mokamo iÅ¡laikymo priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovo nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir iÅ¡laikymÄ privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos bÅ«tinųjų vaikų poreikių tenkinimÄ (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymÄ , todėl ji skirtina iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikams priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). IÅ¡laikymas priteisiamas nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. gruodžio 7 d.). Pastebėtina, kad ieÅ¡kovo po 2020 m. gruodžio 7 d. vaikų iÅ¡laikymui sumokėtos sumos įskaičiuotinos į Å¡iuo sprendimu priteistas mokėti iÅ¡laikymo sumas.

9. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo Teisė į iÅ¡laikymÄ , kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Å iÄ teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniÅ¡kai (individualiai) atsakingi už iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimÄ , Å¡ių prievolių vykdymas negali bÅ«ti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali bÅ«ti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, o iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali bÅ«ti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

Atsakovė byloje teikdama 2021 m. vasario 3 d. prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukroms, kurį skaičiavo po už 12 mėnesių, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytÄ sÄ lygÄ . Atsakovė iÅ¡laikymo dydį skaičiavo po 230 Eur/mėn., minusavo ieÅ¡kovo sumokėtas sumas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikÄ . AiÅ¡kindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviÅ¡kas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių raÅ¡ytinių ir žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog Å¡alys skyrium gyveno 2020 m. vasario mėn. Å alys taip pat neginčijo, kad gyvendamas skyrium tam tikrÄ iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas teikė, o kitaip prie vaikų poreikių tenkinimo tuo laikotarpiu iÅ¡ esmės neprisidėjo.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė ribojo jo bendravimÄ su dukromis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti Å¡ias reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Å¡ioje byloje yra nustatyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jo kiekvienos dukros iÅ¡laikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis, sprendžia, kad tokiÄ sumÄ kas mėnesį ieÅ¡kovas turėjo teikti vaikams ir 2020 metais. Kadangi iÅ¡laikymas Å¡iuo sprendimu priteistas nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. gruodžio 7 d.), taip pat iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad konfliktas, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir iÅ¡kelta baudžiamoji byla, įvyko 2020 m. vasario 2 d., ieÅ¡kovas buvo sulaikytas ir po Å¡ios dienos nebegyveno kartu su atsakove ir vaikais, iÅ¡laikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d.

Įvertintini ieškovo atlikti mokėjimai šiuo laikotarpiu. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad yra pervedęs vaikams 2020 m. kovo 3 d. 200 Eur, balandžio 24 d. 300 Eur, gegužės 25 d. 200 Eur, birželio 25 d. 200 Eur, lapkričio 16 d. 200 Eur, iš viso 100 Eur (el. bylos priedas, b. l. 45-49). Todėl išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas taip: ((200 / 30 d. x 27 d.) + (200 Eur x 9 mėn.) + (200 Eur / 30 d. x 6 d.) ) x 2 – 1100 = 2940 Eur.

10. Dėl ataskaitų teikimo IeÅ¡kovas prašė teismÄ Ä¯pareigoti atsakovę kas mėnesį teikti jam ataskaitas apie vaikams skirtų lėšų panaudojimÄ . Pažymėtina, jog CK 3.203 straipsnis numato galimybę iÅ¡ieÅ¡koti netinkamai panaudotas lėšas vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ asmens, tÄ padariusio, tačiau CK III Knygos nuostatos nenumato besÄ lyginės prievolės periodiÅ¡kai teikti iÅ¡laidų suvestines iÅ¡laikymÄ teikiančiam asmeniui. IeÅ¡kovas, teigdamas, jog yra tikimybė, kad jo teikiami ir ateityje numatomi teikti vaiko iÅ¡laikymui skirti pinigai nebuvo ar nebus panaudoti iÅ¡imtinai nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o savo abejones grindė tik prielaidomis.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovei vaikus retkarčiais padeda prižiÅ«rėti jos artimieji, kas reiÅ¡kia, kad bute sunaudojama nežymiai daugiau vandens, elektros, reiÅ¡kia ir tai, kad atsakovei nereikia samdyti auklės ir iÅ¡leisti žymiai didesnių lėšų. Vertintina, kad atsakovė pasitelkdama artimuosius į pagalbÄ elgiasi tinkami ir racionaliai, veikia vaikų interesais. Byloje nesant įrodymų apie netinkamÄ lėšų panaudojimÄ , konstatuotina, jog įpareigojimas atsakovei kas mėnesį teikti lėšų panaudojimo ataskaitÄ nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises – užkraunant jai papildomus įpareigojimus, susijusius su iÅ¡laidų suvestinių rengimu bei čekių rinkimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-994-619/2017; kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra faktinio pagrindo tenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl jis atmestinas.

11. Dėl kitų klausimų Kaip Å¡iame sprendime jau pažymėta, atsakovės patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, teisme gautas 2021 m. kovo 25 d. (DOK-56641), laikomas nepaduotu, nes atsakovė per teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytÄ 10 dienų terminÄ nepaÅ¡alino nurodytų prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų, t. y. nesumokėjo teismo nurodytos 200 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies. Teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartyje buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-570-2183) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo ir lygio pakeitimo“, yra 50 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, vertino, kad už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, reikalavimÄ priteisti 1/2 dalį buto, kurio vertė teismo turimais duomenimis yra 88100 Eur, taip pat 1/2 dalį žemės sklypo, kurio vertė 2335,81 Eur, kilnojamuosius daiktus (baldus), kurių vertė, remiantis pirminiu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, yra 6650 Eur, bei 5099,02 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ (turtinių reikalavimų vertė – 56 966,93 Eur) mokėtinas 1155 Eur dydžio žyminis mokestis, o atsakovei esant 50 proc. apimtimi atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jos mokėtinas žyminis mokestis yra 578 Eur.

Teismas sprendė, kad visos apskaičiuotos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo reikalavimas pernelyg apsunkintų atsakovės galimybes kreiptis tinkamos teisinės gynybos, todėl atsakovei atidėtinas dalies žyminio mokesčio mokėjimas (CPK 84 straipsnis), atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje yra sumokėjęs 735 Eur žyminio mokesčio, nurodė, kad atsakovei atidėjus visos žyminio mokesčio sumos mokėjimÄ galėtų bÅ«ti keliamas klausimas ir apie neatitikimÄ proporcingumo ir rungtyniÅ¡kumo principams, kurie įpareigoja užtikrinti balansÄ tarp Å¡alių teisės reikÅ¡ti reikalavimus ir teisės gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų, ir sprendė, kad atsakovė turėtų sumokėti bent 200 Eur žyminio mokesčio už reiÅ¡kiamus patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, arba pateikti teismui papildomus įrodymus apie savo itin sunkiÄ finansinę padėtį.

Atsakovė praÅ¡ymų ir (ar) dokumentų neteikė, nurodytos sumos nesumokėjo. Atsakovė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, lyginant su pirminiu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, formulavo iÅ¡ esmės vienÄ naujÄ reikalavimÄ â€“ prašė priteisti 5099,02 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip ieÅ¡kovo turėtų santaupų dalį 2020 m. vasario 1 d. datai (įvertinus ir jos turėtas santaupas tai datai). PatikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį laikant nepaduotu, Å¡is reikalavimas dėl banko sÄ skaitose esančių (buvusių) lėšų padalijimo paliekamas nenagrinėtu.

Vertintina, kad Å¡alių sÄ skaitose esančios lėšos laikytinos Å¡alių asmenine nuosavybe. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė Å¡ioje byloje nekėlė reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas Å¡alių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. vasario 1 d.

12. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas (atsakovas) buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo (ieÅ¡kovo) į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjo 735 Eur žyminio mokesčio (200 Eur mokėta 2020 m. lapkričio 30 d., dok. Nr. 129, 335 Eur mokėta 2020 m. gruodžio 30 d., dok. Nr. 133, 200 Eur mokėta 2021 m. kovo 24 d. dok. Nr. 140 AB SEB banke). Byloje pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 900 Eur už advokato suteiktas teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų rengimÄ (2020 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 833178, 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. gegužės 18 d. mokėjimai AB SEB banke).

Atsakovei, remiantis VGTPT Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-570-2754, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, taip pat VGTPT Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-T-570-2183, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 proc. atleidžiant (nuo 2021 m. vasario 1 d.) nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Remiantis VGTPT Vilniaus skyriaus 2021 m. spalio 20 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7261 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina suma sudarė 1670,48 Eur (el. b. priedas, b. l. 91; 2021 m. spalio 20 d.

DOK-195171). Kadangi byloje nagrinėtas pirminis atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuomet ji buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis iÅ¡ atsakovės nepriteistinas. Pagal minėtus sprendimus ieÅ¡kovė nėra atleista nuo reikalavimo atlyginti kitos Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba (CPK 88 str. 1 dalies 6 punktas), todėl ji įpareigotina atlyginti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintiems/atmestiems reikalavimams, ieÅ¡kovo mokėjimų už advokato teisinę pagalbÄ apimtyje.

Atsižvelgiant į tai, jog šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti laiku, išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, jos priteistinos ieškovui iš atsakovės ir valstybei iš ieškovo, proporcingai tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Teismas sprendžia, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti santykiu 38 proc. : 62 proc. Atitinkamai teismas priteisia iš atsakovės M. A. ieškovui R. A. 342 Eur (900 x 0,38) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Taip pat teismas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A. valstybės naudai 1035,70 Eur (1670,48 x 0,62) už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki sprendimo priėmimo. IÅ¡ teismo apskaičiuotos mokėtinos 1070 Eur sumos ieÅ¡kovas yra sumokėjęs 735 Eur žyminio mokesčio, todėl baigus bylÄ nagrinėti turi sumokėti likusiÄ dalį – 335 Eur. Byloje patirta 1,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 62 proc. apimtyje – 1,15 Eur.

IÅ¡ viso į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 335 + 1,15 = 336,15 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

1. Nutraukti ieÅ¡kovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo atsakovei M. A. palikti santuokinę pavardę „A.“.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 4. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) dydžio iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, taip pat iÅ¡laikymÄ nepilnametei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) dydžio iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nustatant, kad iÅ¡laikymo lėšos sumokamos iki einamojo mėnesio 20-os dienos.

5. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 2940 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laikymo nepilnametėms G. A. ir M. A. įsiskolinimÄ .

6. Nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieÅ¡kovę M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo Å¡ios dalies vykdymo.

7. Nustatyti, kad tėvas R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), su nepilnametėmis dukromis G. A. ir M. A. (toliau – dukros, vaikai), bendrauja: 7.1. Darbo dienomis ir savaitgaliais: - kiekvienos savaitės trečiadienį vaikai bendrauja su tėvu nuo 17 val. iki 20 val. - lyginių metų savaičių (kas antrÄ ) savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu (su nakvyne) nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. 7.2. Å venčių dienomis vaikai su tėvu bendrauja - kiekvienÄ Tėvo dienÄ ir tėvo gimtadienį, vaikų gimimo dienas nelyginiais metais, per oficialias Å¡ventines/nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieÅ¡Å¡ventinės dienos 20 val. iki Å¡ventinės dienos 20 val.

Kai minėtų Å¡venčių (tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais nuo Å¡ios Å¡ventinės dienos 17 val. ir parveža vaikus į gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip iki 20 val. - kiekvienÄ Motinos dienÄ ir motinos gimtadienio dienÄ , nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su vaikais bendrauja motina. 7.3. Atostogų metu: - vaikai su tėvu praleidžia 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu.

Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su vaikais, vaikų motinÄ Ä¯spėja prieÅ¡ 2 mėnesius. Pirmumo teisę pasirinkti su vaikais atostogų laikÄ lyginiais metais turi tėvas, nelyginiais – vaikų motina. Tėvas savo atostogų su vaikais periodu vaikus pasiima pirmÄ atostogų dienÄ 9:00 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dienÄ 18:00 val. Tėvas informuoja motinÄ apie numatomų su vaikais atostogų vietÄ ir pobÅ«dį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. 7.4.

Tėvas ir vaikų motina gali raštu, el. paštu ar sms žinutėmis susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos ar pakeisti šios tvarkos atskirus aspektus.

8. Priteisti ieškovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1049/1464250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

9. Priteisti atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1048/1464250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

10. Priteisti ieÅ¡kovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), dulkių siurblį, sekcijÄ , televizorių, Å¡aldytuvÄ , dvigulę lovÄ .

11. Nustatyti, kad ieškovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atitenka mikrobangų krosnelė Samsung, bulvių trynimo mašinėlė, lygintuvas, šildytuvas, trys kilimai, keturis paveikslai, mažas kavos staliukas, sudedamas rudos spalvos stalas, šilta raudonos spalvos antklodė, dvi pagalvės, du komplektai patalynės, dvi dėžės santechnikos instrumentų, du maži rudos spalvos foteliukai, mėlynos spalvos lėkščių servizas, šakučių ir šaukštų komplektas, krištoliniai bokalai ir stikliukai, antikvarinės figūrėlės, gėlių stovas.

12. Priteisti atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) virtuvės stalÄ su 4 kėdėm, minkÅ¡tų baldų komplektÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , kompiuterį, raÅ¡omÄ jį stalÄ .

13. Nustatyti, kad atsakovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atitenka nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti skirti kilnojamieji daiktai.

14. Priteisti iÅ¡ atsakovės M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 342 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų netenkinti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 1035,70 Eur (tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt penkis eurus 70 ct) iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡iÄ sumÄ Ä¯siteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – Ä®moka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 336,15 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, 15 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad Å¡iÄ sumÄ Ä¯siteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas – 5660, paskirtis – Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui. Teisėja Eglė Mauricė