2019-03-13 Nr. AB-6429-3-61-3-02982-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1223-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal D. S. (D. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu 2017 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 4 810 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas įstatymais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerose, dėl to buvo sunku judėti, o lauke buvo galima praleisti tik 1 val. per parą, nors turėjo būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 val. Esant blogam orui pareiškėjas į lauką iš viso nebuvo vedamas, kadangi kiemeliuose įrengtos stoginės neapsaugodavo nuo kritulių.

Tenkantį plotą taip pat mažino kamerose esantys gultai bei sanitarinio mazgo užimamas plotas. Dėl per didelio asmenų skaičiaus kamerose būdavo tvanku ir nuolat trūkdavo gaivaus ir švaraus oro, privatumo. Kameroje esantis valgomasis stalas buvo nedidelis, prie jo buvo tik viena kėdė, o ant jo tilpo tik vieno asmens indai. Dėl šios priežasties pareiškėjas būdavo dažnai priverstas valgyti atšalusį maistą. Gyvenamosiose kamerose maistui laikyti skirtos spintelės, kurios buvo neuždaromos, buvo pakabintos ant sienos tik 1 m atstumu nuo tualeto, kuris buvo atviras.

Tualetas buvo apie 1,5 m atstumu nuo valgomojo stalo ir atitvertas apie 1 m aukščio, jokio privatumo nesuteikiančia sienele. Sanitarinis mazgas nuo kameros durų nebuvo atskirtas pertvara. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas buvo stebimas tiek pareigūnų, tiek kitų kameroje esančių asmenų. Be to, kameroje nuolat vyravo nemalonus kvapas, kadangi sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Kameros vėdinimas buvo galimas tik per langą, ant kurio buvo įrengtos grotos. Kameroje visada būdavo įjungtas dirbtinis apšvietimas, nes per langą, dėl grotų įrengimo, į kamerą patekdavo labai mažai lauko šviesos.

Švarai kamerose palaikyti buvo išduodamas tik vienas pakelis sodos, kurios neužtekdavo, todėl sanitariniame mazge, prie langų, sienų kampuose buvo pelėsio, kamerose veisėsi tarakonai, ant plytelių ir kriauklės buvo rūdžių. Kamerose vyravo drėgmė, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai. Lukiškių TI-K prausti visą kūną šiltu vandeniu, išsiskalbti drabužius buvo suteikiama tik 15 min. vieną kartą per savaitę. Todėl kitas dienas praustis, plauti indus ir drabužius pareiškėjas buvo priverstas šaltu vandeniu. Dėl nurodytų pažeidimų kamerose tvyrojo įtampa, kildavo konfliktai.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, taip pat jam nebuvo pateikta informacija apie jo turimas teises ir pareigas. Atvykus jam buvo skubiai pateikti dokumentai, kuriuos, nesigilindamas į jų turinį, jis privalėjo skubiai pasirašyti. Pareiškėjas yra romų tautybės, sunkiai kalba lietuviškai, o skaityti praktiškai nemoka, tačiau pareigūnai nesidomėjo kokia kalba jam priimtiniausia bendrauti ir skaityti. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė garbės ir orumo pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, savijautos pablogėjimą, sumažėjo pasitikėjimas ne tik savimi, bet ir valstybe.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.

Kadangi nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Toks vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti kai kurių gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose.

Užuolaidos uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Be to, kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Stebėjimo akutės duryse įrengtos laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Teisės aktai nenumato sanitarinių mazgų atitvėrimų nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti po dušu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Patalynė išduodama pagal teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą.

Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pareiškėjas atvykus į įstaigą taip pat buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ), Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais.

Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimą. Lukiškių TI-K informaciją apie asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje tvarką ir sąlygas, pareigas ir jiems taikomus draudimus pateikia lietuvių kalba arba suimtojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią suimtasis supranta. Kiekvienoje kameroje yra iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, su prašymais supažindinti jį su Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais teisės aktais, nesikreipė.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 6,18 Eur.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 754 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti 4 810 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

8. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. ir nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priėjo išvadą, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 462 dienas. Teismas nustatė, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 416 dienų, o 46 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamąjį plotą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių.

9. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodyta, jog Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, tam, kad būtų užtikrintas suimtųjų ir nuteistųjų privatumas, kai kuriose kamerose yra įrenginėjamos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Taigi sanitarinio mazgo patalpa ne visose Lukiškių TI-K kamerose nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Teismas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų įrengimu, įvertinęs HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore, todėl teismas laikė, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas atitinka minėtą Eksploatavimo taisyklių nuostatą, kadangi pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodydamas, jog kiemeliuose įrengtos stoginės neapsaugo nuo kritulių, ir dėl to jis esant blogam orui nebuvo vedamas į lauką, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti duše po šiltu vandeniu tik patvirtina, jog Lukiškių TI-K Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkto pažeidimo nepadarė.

12. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kaip ir nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiamomis skalbimo paslaugomis. Byloje nėra duomenų, jog ši pareiškėjo teisė buvo apribota.

13. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K, įrengdamas grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padarytas pažeidimas.

14. Teismas nurodė, kad iš Eksploatavimo taisyklių 14.8 punkto nuostatos matyti, jog joje nėra imperatyviai nustatyta, kurioje gyvenamosios kameros vietoje turi būti įrengta spintelė maistui sudėti. Šios spintelės įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, atsižvelgdamas į tai, teismas nepripažino, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises minėtą spintelę įrengdamas netoliese tualeto.

15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atmetė pareiškėjo argumentus, kad gyvenamojoje kameroje veisėsi tarakonai.

16. Teismas iš pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-1734 ir 2015 m. spalio 30 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-2483 nustatė, kad kameroje Nr. 283, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo nelygūs sienų ir lubų paviršiai, buvo nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų paviršiai netinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti. Kitų pareiškėjo skunde nurodomų higienos normų pažeidimų teismui pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatyta. Teismas, vadovaudamasis protingumo principu, rėmėsi tik tų patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nurodytais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nustatyti tam tikri Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir vertinant visumą pareiškėjo nurodytų konstatuotų neteisėtų veiksmų ir sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo.

17. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino pareigą suteikti reikiamas priemones švarai palaikyti.

18. Teismas pareiškėjo skundo argumentus, kad kamerose buvo mažas stalas ant kurio tilpo tik vieno asmens indai ir buvo tik viena kėdė, be to, jis buvo įrengtas 1,5 m atstumu nuo sanitarinio mazgo, vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktu, byloje esančiais įrodymais, atsakovo atstovo argumentais, atmetė.

19. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo teiginiais, jog pareiškėjas atvykus į įstaigą buvo supažindintas su BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, SVĮ, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis, pareigomis bei draudimais. Pareiškėjas buvo įspėtas už minėtų teisės aktų pažeidimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs Lukiškių TI-K administracijai skundus, jog jis nebuvo supažindintas su minėtais teisės aktais bei jo teisėmis ir pareigomis. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis atvykus buvo priverstas skubiai pasirašyti dokumentus, nors sunkiai kalba lietuviškai, skaityti praktiškai nemoka ir pareigūnai į tai nekreipė dėmesio, atmetė kaip abstrakčius, stokojančius konkretumo.

20. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 754 Eur, kurią pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė neturtinei žalai atlyginti.

21. Teismas atsakovo atstovo prašymą dėl išlaidų atlyginimo nenagrinėjo, nes tokios išlaidos atsakovui nepriklauso.

III. 22. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras buvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

24. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama nurodoma praktika, yra nurodama tai, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar veikiančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, tokie standartai nėra numatyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dabar galiojančioje Lietuvos higienos normoje (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų išvis nėra numatyta. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

25. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

26. Kai kuriuose bylose remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmetami, kadangi pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

27. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją kalinant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. ir nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. birželio 29 d., atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 462 dienas, iš jų 46 dienas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas, visą ginčo laikotarpį sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko HN 76:2010 21 punkto reikalavimo, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat, jog pareiškėjui gyvenant Lukiškių TI-K, atskirais laikotarpiais buvo nustatyti smulkūs higienos normų pažeidimai, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, sprendė, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 754 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lukiškių TI-K, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindė tuo, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, taip pat pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos dydžio.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

35. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

36. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Lukiškių TI-K, šių motyvų nekartoja.

37. Pirmosios instancijos teismas nurodė teisinius ir faktinius pagrindus, kuriais remiantis konstatuoti neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų (neveikimo) vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

38. Atsakovo atstovas nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus ar kitus analogiškus nepatogumus.

39. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

41. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (lot. be kita ko) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir, svarbiausia, pažeminimas, kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme yra neišvengiami nutarties 31 punkte nurodytų teisės pažeidimų padariniai.

44. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos dydžio.

45. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

46. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

47. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., EŽTT 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.). Kita vertus, EŽTT pažymėjo, kad nors ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar elgesio tikslas buvo pažeminti ir sumenkinti auką, vis dėlto tokio tikslo nebuvimas visiškai nepašalina Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimo galimybės (žr., pvz., EŽTT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08) 41 p.).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į ginamų vertybių pobūdį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

49. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė