0205e77d-e7fe-489d-9ca2-ccb69992abe3 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. N1-1044-805/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35840-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.1.8.6.2; 1.1.11.1; 1.1.11.2; 1.1.11.11; 1.2.4.6.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.10.1; 2.1.16.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 22 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei R.

U., kaltinamajam nepilnamečiui M. A., jo gynėjui advokatui Vytautui AliuÅ¡kevičiui, įstatyminiam atstovui (duomenys neskelbtini) socialiniam darbuotojui R. J., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei S. M., nedalyvaujant nukentėjusiajai D. S., jos įstatyminei atstovei B. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo, mokosi Jiezno gimnazijoje 9 klasėje, nevedęs, teistas 2018 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimÄ , įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslÄ bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymÄ kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis nepilnametis M. A. 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. S. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai D. S. į nosį, taip muÅ¡damas D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Kaltinamasis nepilnametis M. A. teismo posėdžio metu kaltu pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. grįžo iÅ¡ miestelio į globos namus, buvo blogos nuotaikos.

Prisiminė, kad D. S. siuntė SMS žinutes jo merginai S. B., dėl ko norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, todėl nuėjo į jos kambarį. Nuėjęs rado D. S., kalbančiÄ su kitais vaikais. Visi iÅ¡siskirstė, jis liko vienas su D. S.. Ji su juo nekalbėjo, todėl sudavė jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į nosį, dėl ko iÅ¡ nosies jai bėgo kraujas. IÅ¡ karto nuėjo atsipraÅ¡yti D. S.. Yra teistas, paskirtos bausmės dar neatlikęs, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, savo poelgį vertina blogai, gailisi.

Nurodė, kad D. S. neprašė atlyginti žalos. Å iuo metu dirba oficialiai mokyklos valgykloje, atlieka pagalbinius darbus, taip pat eina dirbti teismo paskirus darbus. Jis tęsia mokslus, baigęs 10 klasių ketina stoti į profesinę mokyklÄ Ä¯gyti statybininko arba barmeno specialybę. Supranta paskirtos bausmės vykdymo ypatumus, pažada deramai elgtis, daugiau nenusikalsti. R. J., nepilnamečio kaltinamojo M. A. įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) socialinis pedagogas teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo vasaros metas, atostogavo, o grįžęs į darbÄ sužinojo apie įvykį.

M. A. dirba ketvirčiu etato, suderina darbÄ ir mokslÄ . Mokslas pagal jo sugebėjimus sekasi normaliai, mokosi 9 klasėje, įsidarbino, pats gautomis lėšomis nusiperka rÅ«bus, įsigijo kompiuterį, dviratį. Teigia, kad ugdytinis yra impulsyvoko charakterio, tačiau jo elgsena taisosi gerėjimo linkme. Pasitaiko, kad praleidžia kokiÄ pamokÄ , kai kada nenori laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau suvokia įvykio pasekmes, atsiprašė nukentėjusiosios iÅ¡ karto, supranta savo veiksmus. Mano, kad galima patikėti ugdytiniu, todėl praÅ¡o neizoliuoti nuo visuomenės. Kaltinamajam, jo gynėjui ir įstatyminiam atstovui nurodžius, jog bylÄ nagrinėjant teisme galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prokurorė, perduodama bylÄ teismui, tokiÄ sÄ lygÄ aptarė ir kaltinamajame akte (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 8 punktas).

M. A. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bylos aplinkybės aiÅ¡kios, nekelia abejonių, kaltinamasis sutinka, kad nagrinėjant bylÄ teisme bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, to praÅ¡o gynėjas bei įstatyminis atstovas teisiamojo posėdžio metu, prokurorė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neprieÅ¡tarauja. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taikytos BPK 273, 291 straipsnių nuostatos, byla nagrinėtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be M. A. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kurie laikytini tinkamais įrodymais, o būtent: Nukentėjusioji nepilnametė D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo 2018 m. liepos mėnuo, vakaras, jau po vienuolikos. Ji su kitais vaikais sėdėjo kambaryje, kalbėjo. Po to visi pabėgo, o ji liko su M. A.. Jis paėmė už dešinės rankos ir už veido. Nebuvo stiprus paėmimas už veido, smakro, tada neskaudėjo.

Tuo metu nieko nejuto, susinervino, buvo baisu, pradėjo rėkti. Kaltinamasis dar labiau susinervino ir trenkė kumščiu į veidÄ , t. y. nosį. Labai susijaudino, apsvaigo galva. IÅ¡kart nejautė skausmo, pradėjo skaudėti po kelių sekundžių, kai kraujas pradėjo bėgti (b. l. 31-32). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad yra nepilnametės D. S., gimusios 2003 m., motina. 2018 m. liepos 9 d. iÅ¡ jos buvo paimta D. S. ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini), kadangi pati namuose buvo rasta neblaivi. 2018 m. liepos 19 d. apie 23.30 val. verkdama paskambino D.

S. ir pasakė, kad jai pataikė į nosį berniukas vardu M., jai skauda, dÅ«sta. Rytojaus dienÄ nuvyko pas D. S. į Å¡eimos centrÄ , kur D. S. paaiÅ¡kino, kad konfliktas kilo su tame pačiame centre gyvenančiu M. dėl žinučių. M. buvo iÅ¡gėręs ir atėjęs jÄ pastÅ«mė, jai trenkė ranka į nosį. D. S. sakė, kad jai skaudėjo nosį, kraujavo iÅ¡ nosies. Civilinio ieÅ¡kinio ji nereiÅ¡kia. Jai yra gražinta teisė auginti dukrÄ D. S. (b. l. 38-39). Liudytoja apklausta R. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja. 2018 m. liepos 19 d.

Å¡iame centre dirbo nuo 22 val. iki 10 val. naktinėje pamainoje. Jai pavesta prižiÅ«rėti Å¡eimos centro III grupę, kuriÄ sudaro apie 10 vaikų. PrižiÅ«rimoje grupėje tarp vaikų yra nepilnametis M. A.. Dėl jo elgesio problemų nekildavo, tačiau jis yra karÅ¡to bÅ«do, greitai supykstantis. 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. atbėgo socialinės darbuotojos padėjėja N. K., su kuria kartu dirbo naktinėje pamainoje, ir pasakė, kad pas jÄ atbėgo II grupės globotinė D. S., kuri paaiÅ¡kino, kad jai į veidÄ sudavė smÅ«gį M.

A.. D. S. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, ji buvo apsiverkusi. Kadangi atbėgo ir kiti vaikai, ji išėjo su kitais vaikais, o su D. S. ir M. A. liko aiÅ¡kintis N. K.. Vėliau N. K. paaiÅ¡kino, kad M. A. trenkė vienÄ kartÄ D. S. į veidÄ dėl to, kad parodė susiraÅ¡inėjimus internete su kažkokia mergina M. A. draugei. N. K. taip pat pasakė, kad M. A. atsiprašė D. S. ir jie susitaikė (b. l. 44-45). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos padėjėja.

Jai priskirta II globotinių grupė. 2018 m. liepos 19 d. dirbo naktinėje pamainoje, t. y. nuo 22 val. iki 10 val. II grupėje kuriÄ prižiÅ«rėjo nesenai centre apgyvendinta D. S.. Su D. S. problemų ar nesusipratimų nebuvo. 2018 m. liepos mėn. 19 d. apie 23 val. buvo kambaryje, migdė globotinius. Atbėgo verkdama ir nestipriai kraujuojančia nosimi D. S., kuri verkdama atsakė, kad jai kirto M. A.. D. S. pasiÅ«lė kviesti greitÄ jÄ ir policijÄ , bet ji kategoriÅ¡kai atsisakė. D. S. sakė, kad jai skauda nosį, bet medikų pagalbos atsisakė.

M. A. atėjo ir prie jos žodžiu atsiprašė D. S.. M. A. paaiÅ¡kino, kad D. S. iÅ¡siuntinėjo kažkokias žinutes draugei, dėl to jis labai supyko (b. l. 47-48). 2018 m. liepos 20 d. Prienų rajono Jiezno paramos Å¡eimai centro praneÅ¡imas patvirtina, kad 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnametis M. A., gimęs 2002 m., sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ nepilnametei D. S., gimusiai 2003 m. (b. l. 8). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 770/2018(06) konstatuota, kad D.

S. kliniÅ¡kai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23). Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, ji yra tyčinis nusikaltimas.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta baudžiamojo byloje Nr. 2K-407-788/2016). Nagrinėjamojoje byloje M.

A., nesant tam svarbios dingsties, konflikto su D. S. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. smogė kumščiu D. S. į nosį. Å ia nusikalstama veika sukėlė padarinius – nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Tarp M. A. padarytos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas konstatuoja, kad iÅ¡tyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai M.

A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. M. A. kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiosios D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad M.

A. 2018 m. liepos 19 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su D. S., tyčia rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai D. S. į nosį, taip muÅ¡damas D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva odoje ir poodyje nosies srityje. Taigi, kaltinamojo M. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ji įrodyta. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Kadangi kaltinamasis M. A. yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, taikomus nepilnamečiams (BK 80, 81, 90 ir 91 straipsniai). Kaltinamasis M. A. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). M. A. teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, kai 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas (b. l. 72-73), jis praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 71), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 60), mokosi Prienų rajono Jiezno gimnazijos 9-oje klasėje, charakterizuojamas tinkamai (b. l. 67), dirba (b. l.

70) ir gauna pajamas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad M. A., bÅ«damas teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu praėjus vos tik mėnesiui po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas nuosprendžio vykdymas, priėmimo, kas duoda pagrindÄ manyti, kad iÅ¡vadų jis nepadarė ir vėl nusikalto, nors galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas administracine tvarka, todėl, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis, M.

A. skirtina prokuroro pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvė atėmimas. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , M. A. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kadangi kaltinamasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar neatlikęs 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jam Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrintina su 2018 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridedant už padarytÄ veikÄ Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sÄ lygas ir tvarkÄ nustato BK 92 straipsnis. Å io BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nepilnamečiui paskiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, iÅ¡skyrus atidavimÄ Ä¯ specialiÄ auklėjimo įstaigÄ . Kartu teismas nustato laikÄ , per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones.

Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sÄ lygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali bÅ«ti atidėtas, – nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. A. 2018 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir vėl padarė nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismo posėdžio metu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai galėjosi, supranta netinkamai pasielgęs, yra kritiÅ¡kas padarytos veikos atžvilgiu, todėl yra pagrindas tikėti, kad kaltinamasis supranta netinkamai pasielgęs ir apgailestauja dėl savo poelgio, pažada padaryti iÅ¡vadas, ateityje nepažeidinės įstatymų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusiajai sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių nėra, civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. M. A. yra jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi ir dirba, charakterizuojamas globėjo teigiamai, pagal savo amžių ir socialinę brandÄ jis dar gali pasitaisyti neizoliavus nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 92 straipsnio nuostatas.

Teismo nuomone, Å¡i baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos M. A. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, jis galės mokytis ir dirbti, įgyti specialybę ir gyventi dorai. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, amžių, socialinę brandÄ (b. l. 50-51) M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų ir 4 mėnesių terminui tikslu padėti pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, derinant nubaudimÄ su neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu.

M. A. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų darbų, kuriuos įpareigotina iÅ¡dirbti per 6 mėnesius, elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslÄ ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir be institucijos, vykdančios bausmės vykdymÄ sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir M. A. paskirti 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 5 d.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie jos iÅ¡ dalies pridedant Å¡iuo nusprendžiu paskirtÄ bausmę ir M. A. paskirti subendrintÄ galutinę – 4 (keturių) metų ir 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 ir 92 straipsniais M. A. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, M. A. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų, kuriuos įpareigotina iÅ¡dirbti per 6 mėnesius; elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslÄ ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; be elgesio apribojimo vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja Loreta Radzevičienė