2019-10-02 Nr. AB-18572-3-63-3-00554-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-516-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00554-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises įrodantiems, papildomiems dokumentams pateikti į buvusio žemės savininko M. (M.) K. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) kaimuose, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyriui.

Pareiškėjas paaiškino, kad 1992 metais O. K. ir jos dukra E. K. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų J. K. (O. K. vyro) ir M. K. (J. K. tėvo) turėtą žemę. O. K. mirus 1996 metais, jos turtą paveldėjo E. K.. E. K. mirus 2006 metais, jos turtą (įskaitant žemę, į kurią turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės) paveldėjo pareiškėjas. 2018 metais Tarnyba pareiškėją informavo, kad trūksta dokumentų nuosavybės teisėms į M. K. valdytą žemę atkurti, t. y. J. K. gimimo liudijimo ir M. K. mirties liudijimo. Pareiškėjas nedelsiant ėmėsi veiksmų reikiamiems dokumentams gauti ir 2019 m. sausio 31 d. iš Latvijos valstybės istorijos archyvo gavo pažymą, patvirtinančią, jog J. K. iš (duomenys neskelbtini) yra M. K. sūnus. Pareiškėjo nuomone, jis terminą trūkstamiems giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, t. y. valstybės institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, neinformavo pretendentės O. K., kad nuosavybės teisėms atkurti trūksta giminystės ryšį įrodančių dokumentų, o atitinkamas pranešimas 2003 metais buvo išsiųstas jau po jos mirties ir klaidingu adresu. Pareiškėjas, nuosavybės teisių atkūrimo procese teikdamas dokumentus ir prašymus, nebuvo informuotas apie trūkstamus dokumentus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. pareiškimą ir grąžino jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. gegužės 31 d., atitinkamai daugiau nei 17 metų ir daugiau nei 15 metų praleidęs terminus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 12 metų po to, kai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl minėtų terminų atnaujinimo 2006 m. liepos 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, taip pat suėjus 10 metų naikinamajam terminui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

III. Pareiškėjas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti.

Pareiškėjas pakartoja pareiškime išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pabrėžia, jog jis apie trūkstamus dokumentus buvo informuotas tik Tarnybos 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 16SD-2207-(14.16.104.), ir mano, kad terminai turėtų būti skaičiuojami būtent nuo šio rašto gavimo dienos. Teismui nustačius, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą, toks terminas turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas priežastis ir pateiktus jas įrodančius rašytinius dokumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-438/2019).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso, reglamentuojamo viešosios teisės normomis, stadija. Dėl to prašymų atnaujinti prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams. Tai savo ruožtu lemia, kad, priešingai nei kitose administracinėse bylose, minėto termino atnaujinimo klausimas nėra sprendžiamas skundo priėmimo metu (ABTĮ 33 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-901-552/2015, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-495-492/2019). Kita vertus, sprendžiant minėto pobūdžio prašymų priėmimo klausimą, negali būti taikomos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškėjo galimybes kreiptis į teismą ribojantis 10 metų terminas, kaip nėra taikomas ir bendras kreipimosi į teismą terminas, numatytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, tiek ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra taikomos, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į teismą ginčydamas atitinkamą teisės aktą, individualų teisės aktą ar veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus). Nagrinėjamu atveju bylos ypatumas, kad paties kreipimosi į teismą esmė yra prašymas atnaujinti specialius Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtintus terminus, reiškia, kad negali būti taikomi bendrieji kreipimosi su šio pobūdžio prašymu į administracinius teismus terminai bei su tuo susiję ribojimai, nustatyti ABTĮ 29–30 straipsniuose. Tai prieštarautų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio loginiam aiškinimui, jame išreikštai įstatymo leidėjo valiai bei jo įgyvendinimo tikslams, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariama ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata įsigaliojo tik 2016 m. liepos 1 d., ji buvo keičiama nekeičiant Atkūrimo įstatymo aktualių nuostatų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pareiškimas buvo paduotas pažeidžiant ABTĮ 29–30 straipsniuose įtvirtintas terminų skundui paduoti skaičiavimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimą dėl skundo priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė