2022-04-20 Nr. AB-9518-3-62-3-03604-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1996-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03604-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. H. R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. H. R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. H. R. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41382 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 6K-2509 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dėl savo religinės priklausomybės negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga. Dėl šių priežasčių pareiškėja pagrįstai bijo persekiojimo ir negali sugrįžti į kilmės šalį. Grėsmė turi būti vertinama individualiai, taip pat turi būti atsižvelgta į padidėjusios rizikos asmenų grupes, tarp kurių etninių ar religinių grupių atstovai ((duomenys neskelbtini) ir kita), moterys. Pareiškėja yra priskirtina padidėjusios rizikos asmenų grupėms net pagal du kriterijus (lyties ir religijos), todėl atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką. Pareiškėja nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, todėl nėra jokio pagrindo ja netikėti ir vertinti kritiškai. Informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį, smurtą ir karinius veiksmus pareiškėjos kilmės valstybėje iš esmės patvirtina atsakovo tyrimo duomenys, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą, kurio nepatvirtina nustatytos aplinkybės.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog jai kilmės valstybėje gresia pavojus, nes ji yra (duomenys neskelbtini) etninės religinės grupės narė, taip pat nurodė aplinkybes dėl blogos ekonominės padėties, sutuoktinio smurto, noro susitikti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais tėvais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, ir atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl Sprendime konstatuota, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.2. Nors pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog jai kilmės valstybėje gresia pavojus, nes yra (duomenys neskelbtini) etninės religinės grupės narė, tačiau ji pripažino, kad su persekiojimu iki šiol nebuvo susidūrusi ir negalėjo įvardyti jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas (duomenys neskelbtini). Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sistemiškai persekioja (duomenys neskelbtini), priešingai – tyrimo metu surinkti duomenys leidžia vertinti, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota Vyriausybėje, todėl turi juridines teises. (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia paramą ir pagalbą (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos gyvenamoji vietovė nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja užsiminė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl blogos ekonominės padėties, sutuoktinio smurto, noro susitikti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais tėvais, tačiau šios aplinkybės nesuponuoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikio. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų̨, pagrindžiančių̨, kad kilmės valstybė negalėtų̨ ar nenorėtų̨ suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo, ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėja nepateikė, o turima informacija apie kilmės valstybę nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėja tyrimo metu nenurodė, kad kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl bet kokio pobūdžio smurto, o pastarieji atsisakė ją apsaugoti dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.

3.3. Sprendimas yra išsamus ir nuoseklus, paremtas pareiškėjos tyrimo metu pateikta informacija ir aktualia kilmės valstybės informacija. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad Sprendimas prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms, tačiau tokių savo teiginių niekaip nepagrindė ir nedetalizavo kokioms konkrečiai aplinkybėms ginčijamas Sprendimas prieštarauja arba kokių pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvų atsakovas neįvertino arba įvertino netinkamai. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S41382 3 punktą (sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 2 metų) ir 4 punktą (dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą). Atitinkamai pakeista ir Komisijos sprendimo dalis. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

5. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Konvencija, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) ir kitais teisės aktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja iš kilmės šalies buvo priversta bėgti dėl prieš ją valstybės sąmoningai naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėja šiuo aspektu neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėjos tiek apklausų metu, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla ir (ar) kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja išvykimo iš šalies priežastimi nurodė ir tautinį religinį aspektą, kad yra (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamente apklausos metu, taip pat teismo posėdžio metu nenurodė, kad jai grįžus į (duomenys neskelbtini) asmeniškai kiltų kokia nors grėsmė. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių apie realiai dėl religinio aspekto panaudotus prieš ją fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus. Apklausų metu pareiškėja nurodė abstrakčias aplinkybes apie pasikartojančius išpuolius prieš jos tautą (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančios informacijos matyti, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susiduria su grėsmėmis ir yra diskriminuojami, tačiau tai niekaip nepatvirtina šių aplinkybių sąsajos su pareiškėja asmeniškai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjos paaiškinimas, kad iš kilmės valstybės ji išvyko dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jiems kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, kadangi prieglobstis kaip apsauga yra suteikiama dėl realiai gresiančio, bet ne dėl hipotetiškai galimo persekiojimo. Reali grėsmė pareiškėjai nebuvo nustatyta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėja nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą.

7. Teismas įvertino, jog Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėja nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę. Pareiškėja šios Migracijos departamento Sprendime nurodytos informacijos nekvestionuoja.

8. Iš pareiškėjos pateiktos informacijos ir atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę nenustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Apklausų metu pareiškėja neįvardijo konkrečių grupuočių, kurios neleido jai ramiai gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko dėl bendros situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) anksčiau vykdytu persekiojimu, tačiau nenurodė, jog būtų asmeniškai patyrusi neteisėtą elgesį, dėl kurio jai kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis.

Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad sulaukė grasinimų ir buvo persekiojama, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos, be to, ji nėra pažeidžiamas asmuo, todėl paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjos baimė grindžiama išimtinai jos pačios subjektyviu situacijos suvokimu, bet ne objektyviais duomenimis. Jos baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, teismas pripažino, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjos istorija apie sutuoktinio smurtą, norą susitikti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais tėvais savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo, nes pareiškėjos nurodytas galimas persekiotojas (sutuoktinis) nėra valstybinis subjektas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, jog kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl nurodyto sutuoktinio smurto, bei kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jai pagalbą.

9. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjos skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pati pareiškėja. Pareiškėja tik nurodė, kad jai turėjo būti užtikrinta teisė būti išklausytai skundą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, tačiau nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją ji galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta, o ji ja pasinaudojo.

10. Nei iki Sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti būtent į šią šalį. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę, ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; padaryta išvada, kad yra pagrindas keisti ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, t. y. pakeisti šį laikotarpį, nustatant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą visa apimtimi. Pareiškėja bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi turėtų būti tiesiogiai išklausyta ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus.

12. Apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei.

12.2. Pareiškėja dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. (duomenys neskelbtini) persekioja ir kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios grupuotės, o (duomenys neskelbtini) Vyriausybės pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo patiriamo priekabiavimo.

Šiuo metu (duomenys neskelbtini), ypač moterų ir vaikų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. (duomenys neskelbtini) toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) Vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė.

Sprendime pateikta informacija visiškai sutampa su pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad grėsmes nėra, nes yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas. Aplinkybė, kad pareiškėja tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) bendruomenei (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, moteris), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia. (duomenys neskelbtini) iki šiol moterys artimoje aplinkoje ypač dažnai susiduria su smurtu, tačiau nei teisinė sistema neužtikrina tinkamo moters teisių gynimo tokiais atvejais, nei teisėsaugos institucijos imasi spręsti tokias bylas.

Visuomenėje smurtą patyrusios moterys dažnai susiduria su stigmatizacija, diskriminacija, todėl dažnu atveju net nesikreipia pagalbos į vietinę policiją ar gydytojus. Tačiau šių aplinkybių nei teismas, nei atsakovas net nevertino ir nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją atgal į jos kilmės valstybę ir jai nesaugią aplinką.

12.3. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

13.1. Šiuo atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog jai kilmės valstybėje gresia pavojus, nes ji yra (duomenys neskelbtini) etninės – religinės grupės narė, tačiau tuo pačiu pripažino, kad su persekiojimu iki šiol nebuvo susidūrusi ir negalėjo įvardinti jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sistemiškai persekioja (duomenys neskelbtini). Priešingai, – tyrimo metu surinkti duomenys leidžia vertinti, jog (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota Vyriausybėje, todėl turi juridines teises. Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jos išpažįstamos religijos yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pareiškėja negali kreiptis pagalbos į kilmės valstybės institucijas, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

13.2. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų šioje valstybėje. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėja skunde nepateikė.

13.3. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją (pati pareiškėja nenurodė, kad po to, kai buvo pabėgusi į kalnus nuo (duomenys neskelbtini) 2014 m., buvo susidūrusi su persekiojimui prilyginamais veiksmais arba patyrė diskriminaciją dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini)) buvo konstatuota, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, tyrimo metu nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį.

13.4. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, t. y., pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), kuri nėra valdoma (duomenys neskelbtini). Ji visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėja nenurodė jokių persekiojimo ar diskriminacijos apraiškų dėl savo išpažįstamos religijos ar lyties, su kuriomis buvo susidūrusi kilmės valstybėje, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) moteris, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, t. y. pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

13.5. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjos prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija. EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, galinčios paneigti ginčijamų sprendimų išvadas ir patvirtinti, kad pareiškėja visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl savo individualių savybių, pareiškėja skunde nenurodė. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėja turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos skundą per teismo nustatytą terminą.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

18. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

V. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

23. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 3 dalį, tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą bei įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini) tyrimą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas išsamiai išanalizavo kilmės valstybės informaciją.

Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į bylos medžiagą pažymi, jog pareiškėja niekada nepatyrė jokio persekiojimo, kankinimų ir arešto, taip pat prieglobsčio prašytoja išvyko iš kilmės valstybės, nes nori gyventi su savo šeima (duomenys neskelbtini). Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, Migracijos departamentas nerado. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos deklaruojama baimė vertintina, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė persekiojimo t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, jog šiuo atveju, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja priklauso padidintos rizikos grupei.

28. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, rėmėsi visapusiška informacija: EPPB 2021 m. ataskaitos duomenimis, (duomenys neskelbtini), Tarptautinės Migracijos Organizacijos informacija, kitais tarptautiniais šaltinais. Įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją ir pateiktą asmens dokumentą, į tai, kad jos gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini) kalba, kuri yra viena iš (duomenys neskelbtini) valstybinių kalbų, bei į tai, jog prieglobsčio prašytojos pasakojimas yra susijęs su specifinėmis geografinėmis vietovėmis, nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja yra iš (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Migracijos departamentas rėmėsi naujausia informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ir atskiruose jos regionuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes Migracijos departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Pareiškėjos teiginys, kad atsakovas rėmėsi neaktualia, selektyviai atrinkta, neatitinkančia reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių kriterijaus, informacija, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas vertino 2021 m. EPPB ataskaitą ir kitus aktualius tarptautinius šaltinius, o pareiškėja 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir 2021 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjos individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

30. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. H. R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė