2026-01-07 Nr. AB-468-3-61-3-09935-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-51-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09935-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Topokada“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2023 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. SP-149518 (4.55 Mr) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gretimi žemės sklypai), teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas.

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Bendrovės matininkas VĮ Registrų centrui pateikė 2023 m. lapkričio 7 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) parengti Gretimų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas (žemės sklypo planus prieš ir po kadastrinių matavimų, detalųjį planą ir kt.). VĮ Registrų centras 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė atsakymą (byloje ginčijamą Sprendimą), kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo matininko prašymą.

2.2. Bendrovė yra sudariusi sutartį su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudotoju dėl šio sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Siekiant atlikti minėto sklypo kadastrinius matavimus, matininkui reikalingos Gretimų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalys (žemės sklypo planai pieš ir po kadastrinių matavimų, detalieji planai ir kt.), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 30 straipsnio 2 dalimi ir su VĮ Registrų centru sudaryta Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartimi Nr. PS-8231 (10.5 E) (toliau – ir Duomenų teikimo sutartis) bei 2021 m. birželio 18 d. susitarimu dėl posistemės „Matininkas“ naudojimo sutarties SM-PS-6455(10.12E) pakeitimo Nr. PS-7888 (10.12 E) (toliau – ir Susitarimas dėl Naudojimo sutarties pakeitimo), pareiškėjas teikė prašymą VĮ Registrų centrui dėl šių duomenų suteikimo. VĮ Registrų centras atsisakė išduoti prašomus duomenis, nurodydamas, jog UAB „Topokada“ neturi teisės gauti informacijos apie Gretimus žemės sklypus.

2.3. VĮ Registrų centras nepagrįstai vertino, kad pagal NTKĮ 42 straipsnio 5 dalį, matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras asmenys, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) objektai, kopijos.

2.4. Matininkui, atliekančiam kliento Žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalu susipažinti su Gretimų žemės sklypų planavimo dokumentų kopijomis (žemės sklypo planais prieš ir po kadastrinių matavimų, detaliaisiais planais ir kt.). Bendrovė neatlieka jų kadastrinių matavimų.

2.5. Bendrovės teisę gauti duomenis patvirtina ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės), 6 punktas, numatantis, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (Taisyklių 6.9 p.).

2.6. Nagrinėjamu atveju prašoma pateikti informacija, kurioje asmens duomenys nėra atvaizduojami. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir NTK nuostatai), 144 punktas įtvirtina, kad kadastro duomenys, išskyrus valstybės paslaptį sudarančius duomenis, yra vieši.

2.7. Jei teikiamuose dokumentuose visgi būtų nurodyti asmens duomenys, pareiškėjas įsipareigojo juos naudoti tik tam tikslui, kuris nurodytas tarp Bendrovės ir VĮ Registrų centro sudarytoje Duomenų teikimo sutartyje bei Susitarime dėl Naudojimo sutarties pakeitimo, t. y. nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbams. Be to, pareiškėjas neprieštaravo, kad duomenys būtų pateikiami nuasmeninti.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su Prašymu, prašydamas pateikti Gretimų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijas (žemės sklypo planus prieš ir po kadastrinių matavimų, detalųjį planą ir kt.). VĮ Registrų centras išnagrinėjo Prašymą pateikti Gretimų žemės sklypų grafinę dalį bei patikrino įrašus NTR (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ginčijamu Sprendimu nusprendė Prašymo netenkinti. Įstatymas aiškiai apibrėžia subjektų, turinčių teisę gauti minėtų dokumentų kopijas, ratą. VĮ Registrų centras vadovaudamasis bendruoju viešojoje teisėje veikiančiu teisinio reguliavimo principu „galima tai, kas nustatyta“, negalėjo viršyti įstatymines kompetencijos ribas, todėl netenkindamas Prašymo veikė teisėtai ir pagrįstai.

4.2. Šio ginčo objektas yra ne bendro pobūdžio informacijos pateikimas, bet būtent neviešų duomenų (dokumentų kopijų), kurie tvarkomi viename iš valstybės registrų (NTR), teikimas.

4.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esanti informacija apie teisių į nekilnojamąjį turtą turėtojus, taip pat Nekilnojamojo turto registre saugomuose dokumentuose, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, esantys kitų asmenų duomenys nėra vieši ir turi būti tvarkomi laikantis įstatymų leidėjo nustatytų asmens duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų, taigi VĮ Registrų centras duomenis gali teikti tik griežtai laikydamasis imperatyvių įstatymo nuostatų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas veikė išimtinai jam suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

4.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 42 straipsnio 5 dalimi matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras asmenys, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti NTR objektai, kopijos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir NTR nuostatai) 140, 144 punktais prašymai turi būti motyvuoti, nurodytas apibrėžtas NTR duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis.

4.5. Nagrinėjamu atveju Prašyme nurodytas prašomų gauti NTR duomenų (dokumentų) naudojimo tikslas neapibrėžtas, abstraktus – „nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbai, kuriuos atlieka matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis matininkas“. Prie Prašymo pridėtas 2023 m. spalio 10 d. įgaliojimas Nr. 20231010-1 (toliau – ir Įgaliojimas) suteikia teisę pareiškėjui tik atstovauti klientui VĮ Registrų centre klausimais, susijusiais su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. 0101/0040:255, ir jame esančio nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos klausimais. Prašyme nurodytas duomenų (dokumentų) gavimo teisinis pagrindas NTKĮ 11 straipsnio 6 dalies 5–7 punktai, suteiktų teisę gauti žemės sklypo, dėl kurio duomenų pasikeitimo pareiškėjui suteikta teisė atstovauti VĮ Registrų centre, duomenis, tačiau nesuteikia teisės gauti Gretimų žemės sklypų NTR pateiktų dokumentų kopijas. Jokios kitos teisės normos, suteikiančios teisę gauti gretimų žemės sklypų dokumentus, Prašyme nenurodytos. Prašyme nepagrindžiama, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra NTR, teises ir laisves.

4.6. VĮ Registrų centras skundžiamą Sprendimą priėmė neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų, laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų, atsižvelgdamas į viešojo administravimo subjektų veiklai taikytinų principų tarpusavio ryšį ir darną. Vien tai, kad pareiškėjui teisinis reguliavimas subjektyviai atrodo netinkamas jo siekiamų tikslų įgyvendinimui, nesudaro prielaidų kvestionuoti Sprendimo teisėtumo.

4.7. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės. Taigi teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamame ginče ir šiuo pagrindu negalėtų būti tenkintas pareiškėjo prašymas įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti jo prašomus dokumentus.

4.8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis numato kokie gali būti teritorijų planavimo dokumentai, tačiau vadovaujantis NTKĮ 12 straipsnio 1 dalimi teritorijų planavimo dokumentai nėra teisinis pagrindas duomenų keitimui Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir NTK). NTR nuostatų 128 punktas ir jo papunkčiai numato, kokie NTR duomenys ir dokumentai gali būti teikiami. Teritorijų planavimo dokumentai į teiktinų dokumentų kategoriją nepatenka, taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu UAB „Topokada“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su Prašymu, kuriuo buvo prašoma pateikti Gretimų žemės sklypų grafinę dalį. VĮ Registrų centras išnagrinėjo šį prašymą, patikrino įrašus NTR (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Sprendimu nusprendė netenkinti Prašymo.

7. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatęs, kad Prašymą pateikti dokumentų kopijas pateikė pareiškėjo matininkas, teismas sprendė, kad VĮ Registrų centras pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad pagal NTRĮ 42 straipsnio 5 dalį matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras asmenys, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamas dokumentų, kurių pagrindu registruoti NTR objektai, kopijos.

8. Taip pat teismas vertino, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo Prašyme nurodytas duomenų (dokumentų) gavimo teisinis pagrindas NTKĮ 11 straipsnio 6 dalies 5–7 punktai, suteiktų teisę gauti žemės sklypo, dėl kurio duomenų pasikeitimo pareiškėjui suteikta teisė atstovauti VĮ Registrų centre, duomenis, bet nesuteikia teisės gauti Gretimų žemės sklypų NTR pateiktų dokumentų kopijų. Teismo įsitikinimu, padaryta teisinga išvada, kad Prašyme nepagrindžiama duomenų gavėjo teisėto intereso viršenybė prieš duomenų subjekto interesus. Teismas pažymėjo, kad NTR nuostatų 144 punkte nurodyta, jog prašymuose pateikti NTR duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas NTR duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas bei prašomų pateikti dokumentų apimtis. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad NTR duomenų naudojimo tikslas – nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbai, kuriuos atlieka matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis matininkas. Pareiškėjas prie prašymo pateikė Įgaliojimą, suteikiantį pareiškėjui tik atstovauti klientui VĮ Registrų centre klausimais, susijusiais su Žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos klausimais.

9. Teismas, akcentuodamas, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, atsakovas privalo vadovautis įstatymų viršenybės principu, reiškiančiu, kad šio subjekto įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą yra nustatyti įstatymuose, sprendė, kad VĮ Registrų centras, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi įstatymų viršenybės principu, neišėjo už jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų, teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo Prašymą. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas, išsamus, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų grafinės dalies kopijas.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nepažeidė jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, įvertino jam pateiktus dokumentus, faktus vertino objektyviai, nešališkai, vadovaudamasis teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintais reikalavimais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Topokada“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat formuluoja prašymą prie bylos pridėti papildomus įrodymus – susitarimą dėl 2014 m. liepos 24 d. programinės įrangos „GeoMatininkas“ paslaugos teikimo sutarties Nr. MG-544 pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo pareiškėjui suteiktas leidimas naudotis NTR posisteme „GeoMatininkas“, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka rengiamos ir pateikiamos NTK tvarkytojui elektroninės žemės sklypų kadastro duomenų bylos, t. y. skaitmeninės formos kadastro žemėlapio ištraukos, įregistruotos nekilnojamojo daikto skaitmeninių dokumentų kopijos skaitmenine forma. Pareiškėjo įsitikinimu, pateikiamas dokumentas yra reikšmingas bylos nagrinėjimo kontekste, kadangi patvirtina, jog UAB „Topokada“ gali (ir įsipareigoja) naudotis posisteme „GeoMatininkas“, pažymomis apie gretimų žemės sklypų savininkus ir kitais posistemėje „GeoMatininkas“ saugomais duomenimis, kurie tampa prieinami gavėjui, šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka bei sumokėti atlyginimą taip, kaip numatyta šioje sutartyje ir Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose (2 p.). Pareiškėjas akcentuoja, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog VĮ Registrų centras vykdys savo sutartinius įsipareigojimus arba pateiks sutartį, kuria nutraukė šių įsipareigojimų vykdymą. Kadangi tokių rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė, pareiškėjas laiko, kad minėta sutartis ir papildomi susitarimai yra galiojantys, nes jos ar atskirų jos nuostatų galiojimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl ji turi būti vykdoma sąžiningai ir pilna apimtimi.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino, kad pagal NTRĮ 42 straipsnio 5 dalį, matininkai, atliekantys (gretimų) žemės sklypų kadastrinius matavimus ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų savininkų įgalioti atstovauti jiems atliekant nekilnojamojo turto statybos užbaigimo ir pasikeitusių duomenų teisinės registracijos procedūras, nepriskiriami asmenims, kuriems teikiamos dokumentų, kurių pagrindu registruoti NTR objektai, kopijos.

13.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo pareiškėjo su VĮ Registrų centru sudarytą Duomenų teikimo sutartį bei Susitarimą dėl Naudojimo sutarties pakeitimo.

13.3. Bendrovė ir VĮ Registrų centras 2019 m. rugsėjo 11 d. sudarė Duomenų teikimo sutartį dėl aktualių duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas NTR, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenų teikimo.

13.4. 2021 m. birželio 18 d. UAB „Topokada“ ir VĮ Registrų centras sudarė Susitarimą dėl posistemės „Matininkas” naudojimo sutarties SM-PS-6455(10.12E) pakeitimo Nr. PS-7888 (10.12 E), kuria Bendrovei suteiktas leidimas naudotis Nekilnojamojo turto registro posisteme „Matininkas“, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka rengiamos ir pateikiamos Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui elektroninės statinių kadastro duomenų bylos, nekilnojamojo daikto kadastro įrašai, kadastro duomenys, informacija, kurios reikia darbui atlikti, taip pat nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų išankstinė, pakartotinė patikra (Susitarimo dėl Naudojimo sutarties pakeitimo 1 p.). Minėta sutartis ir sutarties pakeitimo priedai yra galiojantys, nes jos ar atskirų jos nuostatų galiojimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl ji turi būti vykdoma sąžiningai ir pilna apimtimi. Atsakovas dirbtinai sukuria teisės koliziją, kai vadovaujantis NTRĮ 42 straipsnio 5 dalimi atsisako teikti prašomus dokumentus nepaisant to, kad minėta sutartis taip pat turi įstatymo galią ir yra privaloma.

13.5. Taip pat, Bendrovė ir VĮ Registrų centras 2020 m. gruodžio 29 d. sudarė Susitarimą dėl teikimo sutarties pakeitimo (prašomas prie bylos pridėti dokumentas), kuriuo Bendrovei suteiktas leidimas naudotis NTR posisteme „GeoMatininkas“, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka rengiamos ir pateikiamos NKR tvarkytojui elektroninės žemės sklypų kadastro duomenų bylos, t. y. skaitmeninės formos kadastro žemėlapio ištraukos, įregistruotos nekilnojamojo daikto skaitmeninių dokumentų kopijos skaitmenine forma (1.1, 1.2 p.). Vadovaujantis šio susitarimo 2 punktu, Bendrovė įsipareigoja naudotis posisteme „GeoMatininkas“, pažymomis apie gretimų žemės sklypų savininkus ir kitais posistemėje „GeoMatininkas“ saugomais duomenimis, kurie tampa prieinami gavėjui, šiame sutarime nurodytomis sąlygomis ir tvarka bei sumokėti atlyginimą taip, kaip numatyta šiame susitarime ir Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose.

13.6. Bendrovė neatlieka Gretimų žemės sklypų kadastrinių matavimų, o tik vykdo Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriems atlikti reikalingos Gretimų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijos (žemės sklypo planai prieš ir po kadastrinių matavimų, detalieji planai ir kt.). Matininkui, atliekančiam kliento žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalu susipažinti su gretimų žemės sklypų planavimo dokumentų kopijomis, kitu atveju, Žemės sklypo kadastriniai matavimai negalės būti tinkamai atlikti.

13.7. Bendrovės teisę gauti duomenis patvirtina ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 6 punktas, numatantis, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (6.9 p.).

13.8. Nors tiek atsakovas, tiek teismas akcentavo, kad NTR tvarkomi asmens duomenys, todėl NTR pateiktų dokumentų kopijos ir NTR informacija teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, tačiau BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas). Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, kokie fizinių asmenų duomenys yra saugomi pareiškėjo prašomose teritorijų planavimo dokumentų grafinės dalies kopijose bei kaip duomenų gavėjo teisėtas interesas viršis duomenų subjekto interesus.

13.9. Pareiškėjas prašė pateikti informaciją, kurioje asmens duomenys nėra atvaizduojami, be to, NTK nuostatų 144 punktas įtvirtina, kad kadastro duomenys, išskyrus valstybės paslaptį sudarančius duomenis, yra vieši. Jei teikiamuose dokumentuose visgi yra nurodyti asmens duomenys, be abejonės pareiškėjas įsipareigojo juos naudoti tik tam tikslui, kuris nurodytas tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centro sudarytuose susitarimuose, t. y. nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų nustatymo paslaugoms, kurias atlieka UAB „Topokada“ darbuotojas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų nustatymo paslaugas. Be to, pareiškėjas išreiškė neprieštaravimą, jog duomenys būtų pateikiami juos nuasmeninus.

13.10. Atsakovo atsisakymas tenkinti Prašymą, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, pažeidžia ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, bet ir pareiškėjo užsakovo teisėtus interesus gauti reikalingas ir tinkamas matininko paslaugas (žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą).

13.11. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad matininkas, atlikdamas konkretaus savininko žemėms sklypo kadastrinius matavimus, turėtų pareigą sudaryti sutartis ir su Gretimų žemės sklypų savininkais, yra visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kadangi matininko teisę gauti prašomus duomenis suteikia NTKĮ, NTRĮ, Taisyklės, tarp atsakovo ir pareiškėjo sudarytos sutartys ir susitarimai, bei Prašyme nurodomas konkretus prašomų duomenų gavimo pagrindas.

14. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas taip pat prašo atmesti pareiškėjo prašymą prie bylos pridėti papildomus įrodymus, kadangi pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių apeliaciniame skunde įvardintas ir prašomas pridėti įrodymas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šį įrodymą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Anot atsakovo, teikdamas naują įrodymą pareiškėjas iš esmės nekonkretizavo, kokias nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes šiais įrodymais siekia pagrįsti (įrodyti). Nagrinėjamu atveju nėra būtinybės priimti naują įrodymą ir jį vertinti apeliacinės instancijos teisme.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime įvertino, jog VĮ Registrų centras, priimdamas Sprendimą, vadovavosi įstatymų viršenybės principu, neišėjo už jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų ir laikė, jog esant nurodytoms aplinkybėms, VĮ Registrų centras priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris yra motyvuotas, pagrįstas, išsamus, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti bei įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų grafinės dalies kopijas. Teismas pažymėjo, jog VĮ Registrų centras priėmė Sprendimą vadovaudamasis teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintais reikalavimais. Pareiškėjas akcentavo, kad teismas šias išvadas padarė ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. SP-149518 (4.55 Mr) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei priėjęs prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti bei įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų grafinės dalies kopijas.

19. UAB „Topokada“ apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, taip pat pažymi, kad tiek atsakovo atsisakymas tenkinti prašymą, tiek ir Regionų administracinio teismo sprendimas, pažeidžia ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, bet ir pareiškėjo užsakovo teisėtus interesus gauti reikalingas ir tinkamas matininko paslaugas (žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą).

20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

21. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės grindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei atsakovo sprendime ir atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Taigi teismas skundo pagrindą sudarančių aplinkybių nesiaiškino, netyrė, ginčo santykių teisinio reguliavimo nevertino, apsiribojo vien tik pritarimu viešojo administravimo subjekto priimtame administraciniame sprendime išdėstytai pozicijai. Nors pareiškėjo skunde išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus (neaišku, kodėl pritaria atsakovo sprendime ir atsiliepime pateiktam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 5 (matininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir dokumentus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti), 6 (matininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus ir duomenis nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti) ir 7 (matininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti kitą informaciją, duomenis ar dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti) punktų aiškinimui ir visiškai nevertina pareiškėjo skundo argumentų).

22. Be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat naudojama ši medžiaga: 1) Nekilnojamojo turto registro išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (6.1 p.); 2) Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) žemėlapio ištrauka iš centrinio duomenų banko (6.2 p.); 3) žemės reformos žemėtvarkos projektų fragmentų kopijos (6.3 p.); 4) žemės valdos projektų kopijos (6.4 punktas); 5) žemės sklypų abrisų, kopijos (6.5 p.); 6) Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 arba M 1:5 000 skaitmeniniai rastriniai ortofotografiniai žemėlapiai (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai), topografiniai žemėlapiai ir planai, inžinerinių tinklų planai (6.6 p.); 7) Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija (6.7 p.); 8) Valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinio duomenys – valstybinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, abrisai (6.8 p.); 9) gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (6.9 p.); 10) Žemės informacinės sistemos (ŽIS) duomenys (6.10 p.); 11) erdvinių duomenų rinkinių informacija, gaunama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą arba tiesiogiai iš erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojų (6.11 p.).

23. Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta į svarbiausius pareiškėjo skundo teiginius. Pirmosios instancijos teismas, atkartodamas atsakovo sprendimo ir atsiliepimo į skundą motyvus, visiškai neatliko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatų, reglamentuojančių matininkų teises gauti tam tikrus duomenis ir informaciją, reikalingus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti, vertinimo. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta ir teismas nesiaiškino dėl pareiškėjo su VĮ Registrų centru sudarytos Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutarties Nr. PS-8231 (10.5 E) bei 2021 m. birželio 18 d. Susitarimo dėl posistemės „Matininkas” naudojimo sutarties SM-PS-6455 (10.12 E) pakeitimo Nr. PS-7888 (10.12 E) nuostatų. Taip pat teismas visiškai nevertino kiek šio ginčo apimtyje reikšmingos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių dokumentų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju prašoma pateikti informaciją, kurioje asmens duomenys nėra atvaizduojami arba jie gali būti nuasmeninti. Taigi pirmosios instancijos teismas netyrė skunde nurodytų argumentų, taip išvengdamas pateikti atsakymus į pareiškėjo skundo pagrindinius motyvus. Pabaigoje pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, pacituojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išsamiau neanalizuojant ir nepasisakant dėl pačio administracinio sprendimo turinio.

24. Taip pat tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi, todėl nagrinėjant bylą iš naujo ypatingą dėmesį reikėtų skirti šios nuostatos aiškinimui ir taikymui nagrinėjamo ginčo kontekste.

25. Taigi pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas turi esminių trūkumų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo santykių teisinio reguliavimo, pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos 2020 m. gruodžio 29 d. UAB „Topokada“ ir VĮ Registrų centro susitarimą Nr. NPS-6467 (10.14 E) dėl 2014 m. liepos 24 d. programinės įrangos „GeoMatininkas“ paslaugos teikimo sutarties Nr. MG-544 pakeitimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalis numato, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai neprijungiami ir netiriami (tokį prašymą galės pateikti pirmosios instancijos teismui).

29. UAB „Topokada“ apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis