01b5e9c8-e1db-4ecb-8a26-da0c56c2bc45 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-0767-189/2014                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-02765-2013-9                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 28., 74.                                                                                                                     (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ArÅ«no Kaminsko ir Irenos Paulauskienės,             dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Jurvitola“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Narbutei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Jurvitola“ skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėja kreipėsi su skundu (b. l. 1–7) praÅ¡ydama:              1) Panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija, Ministerija) 2013-06-18 leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;             2) Ä®pareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-18 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;             3) Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės po 0,93 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjai priklausančios integruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

             4) Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad Energetikos ministerija 2012-10-12 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ (toliau – ir Leidimas plėsti, b. l.

8) Nr. LP-2578, pastatant ir įrengiant saulės elektrinę (duomenys neskelbtini).              Ministerija 2013-06-18 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ (toliau – ir Leidimas gaminti, b. l.

13) Nr. LG-1865. Leidimo gaminti dalyje „leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nurodyta, kad „elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“. PareiÅ¡kėja nesutikdama su Å¡ia Leidimo gaminti dalimi, kreipėsi į teismÄ .             Nurodė, jog Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas, AIEÄ®) 2012-06-21 redakcijos 20 str. 11 d. numatė, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius privalomai superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ .

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 4 d. nuostatas, fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija). Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 12 d., atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemÄ sudarančių skatinimo priemonių, nurodytų Ä®statymo 3 str. 2 d., tame tarpe fiksuoto tarifo, taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas nustato Vyriausybė.             Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 (toliau – ApraÅ¡as), 6.1 p. nustato, kad elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, Ä®statymo ir ApraÅ¡o nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas fiksuotas tarifas, kurį elektros energijos gamintojui ar gamintojų grupei nustato Komisija.

Pagal ApraÅ¡o 8.2 p. nuostatas, Å¡is Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengti galia ne didesnė kaip 30 kW. ApraÅ¡o 9 p. nustatyta, kad ApraÅ¡o 8.2 p. nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai. ApraÅ¡o 14.1 p. taip pat nustatyta, kad elektros energija superkama atitinkamam elektros energijos gamintojui ar jų grupei taikomais Komisijos nustatytais fiksuotais tarifais.             Įstatymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 7 d. buvo nustatyta, kad Komisijos teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

Å ioje normoje taip pat buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Taigi Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23.             Tačiau jau nuo 2013-02-01 įsigaliojusios Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. 6 d. buvo nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Taigi pagal aktualiÄ Ä®statymo redakcijÄ fiksuoto tarifo nustatymas yra siejamas nebe su leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu, bet su leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu. Vadinasi asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma Ä®statymo 2013-01-17 redakcijos 20 str. dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .

Nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra didesnė nei 10 kW, bet mažesnė nei 100 kW, galiojo Komisijos 2013-02-28 nutarimu Nr. O3-58 nustatytas fiksuotas tarifas – 0,87 Lt/kWh.             PareiÅ¡kėjai iÅ¡duotame Leidime gaminti yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Taigi nors LeidimÄ plėsti pareiÅ¡kėja gavo dar 2012-10-12, t. y. galiojant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijai, ir pagrįstai tikėjosi, kad jai 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai bus taikomas tik 0,87 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu. IÅ¡ to seka, kad tiesiogiai taikant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijÄ ir pareiÅ¡kėjai nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ Ä¯statymas yra taikomas atgal, pakeičiant Ä®statymo 2012-06-21 redakcijoje nustatytÄ reguliavimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai taikomas fiksuotas tarifas nepagrįstai yra sumažinamas 0,93 Lt/kWh.

PareiÅ¡kėjos teigimu, tokiu atveju yra pažeidžiami teisės aktai ir pareiÅ¡kėjos teisėti lÅ«kesčiai bei interesai, nes Ä®statymo pakeitimo Ä®statymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01. Taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo pakeitimo įstatymo nuostatas ir taip pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ .

Ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus.              PareiÅ¡kėjos teigimu, gavus LeidimÄ plėtrai, jai buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas, visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas. Todėl bÅ«tent Å¡is teisėtas lÅ«kestis didžiÄ ja dalimi ir suponavo pareiÅ¡kėjos apsisprendimÄ Ä¯gyvendinti projektÄ ir atlikti didelės vertės investicijas, nes tik žinodamas garantuotÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , asmuo gali vertinti savo bÅ«simas investicijas, rengti verslo planÄ , kreiptis į finansų institucijas dėl energetikos projekto finansavimo ir kt.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju Energetikos ministerijos Bendrovei iÅ¡duotas Leidimas gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , lėmė tiek teisėtų lÅ«kesčių, tiek teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principų pažeidimÄ . Taip pat pabrėžė, kad Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjai LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai.             Nurodė, jog dėl jau paminėtų neteisėtų Ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėja patytė žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudarė elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,93 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nors ir kreipėsi į visuomeninį tiekėjÄ AB „Lesto“ dėl elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutarties sudarymui ir sutartis dar nėra sudaryta, tačiau faktiÅ¡kai iki 2013-07-17 pareiÅ¡kėja yra pagaminusi 7040 kWh elektros energijos, kas atitinkamai reiÅ¡kia 6547,2 Lt dydžio žalÄ negautų pajamų forma (7040 kWh x 0,93 Lt/kWh).              Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimų (b. l. 19–22, 29–62) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.             Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, iÅ¡dėstytų dėl 2013-06-18 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865 nustatytos sÄ lygos, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis nurodė, kad pareiÅ¡kėja gavusi LeidimÄ plėtrai ir pradėdama veiklÄ energetikos sektoriuje sutiko su leidime nurodytomis veiklos sÄ lygomis, t. y. su tuo, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja laisva valia atliko eilę veiksmų ir tik po to apskaičiavęs žalÄ kreipėsi į teismÄ .             Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ir vieÅ¡ojo intereso principo įgyvendinimo nurodė, kad įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Ä®statymo įgyvendinimo įstatymas) buvo parengtas siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir siekiant iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo.

Atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Pabrėžė, kad Å¡iÄ diskrecijÄ objektyviai lėmė nedarni atsinaujinančios energetikos plėtra.             Nurodė, kad lex retro non agit principas yra iÅ¡vedamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“.

Pažymėjo, kad jis taip pat siejamas ir su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iÅ¡ jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Pabrėžė, kad reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu.             Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos žalos priteisimo nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ , taip pat duomenų apie elektrinėje pagamintÄ , parduotÄ elektros energijÄ .             Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjos antrais reikalavimas taip pat turėtų bÅ«ti atmestinas, kaip nepagrįstas, nes, prieÅ¡ingu atveju, tenkinus šį reikalavimÄ atsakovė nesilaikytų ginÄÄ reglamentuojančių teisės aktų, o tai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ojoje teisėje įtvirtintiems principams.

             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjai 2013-06-18 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865 nustatytų veiklos sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo.             Bylos raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, kad Ministerija 2012-10-12 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė LeidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-2578 (b. l. 8). Å iuo leidimu pareiÅ¡kėjai suteikta teisė vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas.

Leidime nurodyta, kad elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ ; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas–(duomenys neskelbtini), instaliuota galia–0,03 MW, elektrinės tipas–saulės elektrinė, projektinė metinė elektros energijos gamyba–30000 kWh.Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-05-30 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 14Ä®P2-43015, patvirtinančiÄ , kad pareiÅ¡kėjos saulės elektrinė yra sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinkanti projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 9).PareiÅ¡kėjai pagal 2013-04-22 praÅ¡ymÄ (b. l. 24), 2013-06-18 buvo iÅ¡duotas Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865, kuriuo reguliuojamos veiklos sÄ lygos–vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Leidime taip pat nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas–(duomenys neskelbtini), įrengtoji galia 0,03 MW, elektrinės tipas–saulės elektrinė (integruota į pastatÄ , b. l. 13).              Taigi pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės kelia ginÄÄ dėl savo teisių ir interesų galimo pažeidimo, kurį bÅ«tent ir sieja su pasikeitusiu saulės energetikos skatinimo teisiniu reglamentavimu.

PareiÅ¡kėjos teigimu, pastarosios teisių ir interesų galimas pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad gavus leidimÄ plėtrai, su kurio iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, pareiÅ¡kėjai sukÅ«rė teisėtus lÅ«kesčius, jog iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (t. y. pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti), visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.             Pagal Ä®statymo 13 str. 3 d. 2 p. (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01) saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä . Ä®statymo 20 str. redakcijoje, galiojusioje iki 2013-02-01, buvo nustatyta, kad elektros energijos gamyba iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių yra vieÅ¡uosius interesus atitinkanti paslauga. <...> Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, pagaminta elektros energija superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (1 d.); fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausiÄ galimÄ dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Å¡iame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (4 d.);

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ . Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (7 d.); numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (8 d.).             Nuo 2013-02-01 įsigaliojusio Ä®statymo 13 str. 3 d. 2 p. vienu iÅ¡ Å¡io įstatymo uždavinių elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų yra saulės Å¡viesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duoti pagal praÅ¡ymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pasiekus 10 MW saulės Å¡viesos energijos elektrinių įrengtÄ jÄ galiÄ , Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės Å¡viesos energijos elektrinių plėtros tvarkos apraÅ¡Ä , atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos tarÅ¡os mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. Ä®statymo 20 str. 6 p. (redakcija, galiojusi nuo 2013-02-01) nustatyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Numatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (7 d.).             Taigi nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjai Leidimas plėtoti elektros gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duotas remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusi iki 2013-02-01, o Leidimas gaminti elektros energijÄ â€“ pagal pakeistÄ saulės energetikos reglamentavimÄ , galiojantį nuo 2013-02-01. Ä®sigaliojus Ä®statymo pataisoms, nuo 2013-02-01 skatinimo kvotų paskirstymas buvo sustabdytas.             Bylos medžiaga tvirtina, kad dėl Leidimo gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2013-04-22 (b. l.

24) ir Leidimas gaminti jai buvo iÅ¡duotas 2013-06-18, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojusiomis įstatyminėmis teisės nuostatomis ir Leidime gaminti nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų bÅ«ti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, bÅ«tų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ . Taigi, remiantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu atsakovė neturėjo pagrindo leidime įtvirtinti nuostatos, kad elektros energijos supirkimui turi bÅ«ti taikomi tarifai pagal Leidimo plėtoti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ , t. y. atsakovė neturėjo įstatyminio pagrindo vadovautis teisinio santykio atsiradimo metu negaliojusiomis teisės normomis.

Å is teisės aktų aiÅ¡kinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes su leidimo gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013-02-01 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Jokių iÅ¡imčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėsti elektros energijÄ gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenustato.              Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačiÄ diskrecijÄ formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politikÄ (pagal savo kompetencijÄ ) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti Å«kinę veiklÄ .

Seimas, turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta elektros energijos kainų didėjimo. Todėl, kaip ir Å¡iuo atveju, Ä®statymo pakeitimų priėmimo tikslas (redakcija nuo 2013-02-01) ir buvo vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimas.             Nepagrįstais vertintini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, jog ginčijama Leidimo gaminti dalis pažeidė ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo bei sÄ Å¾iningumo principus, nes pareiÅ¡kėja tikėjosi, jog pastačius elektrinę ir gavus leidimÄ gaminti visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

Pažymėtina, kad kaip numatyta teisės doktrinoje, verslininkai vykdantys atitinkamÄ veiklÄ veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka bÅ«tent pačiam verslininkui, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja turėjo įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, įstatymų leidėjas pakeitė Ä®statymo nuostatas gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, t. y. elektros energijos vartotojÄ , siekiant užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui.

Kaip matyti iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo aiškinamojo rašto, nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo išduoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW–siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A-143-2834/2013, kurioje pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ .Å iuo aspektu (dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo) taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja dar gavusi LeidimÄ plėsti, kuriame nustatyta, kad elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ ir, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, jau tada negalėjo pagrįstai tikėtis, kad turėdama leidimÄ gaminti elektros energijÄ , elektrinėje pagaminta elektros energija galės prekiauti teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Taigi apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad Ministerijos 2013-06-18 leidimas Nr. LG-1865 ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl naikinti Å¡iÄ dalį pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai taip pat nėra pagrindo ir įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-18 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.             PareiÅ¡kėja trečiuoju reikalavimu praÅ¡o priteisti po 0,93 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjai priklausančios integruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013-06-18 Leidimo gaminti priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, t. y. pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Bylos medžiaga nustačius, kad ginčijamas 2013-06-18 Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1865 buvo priimtas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančia Ä®statymo redakcija ir Ministerija veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo argumentams dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu.

Tuo tarpu nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tinojo elemento– neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. Å iais pagrindais atmestini pareiÅ¡kėjos argumentai dėl žalos atlyginimo.             Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimus tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Netenkinus pagrindinių reikalavimų, netenkinamas ir praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo (ABTÄ® 44 str.).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjos UAB „Jurvitola“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Bronius Januška                                                                                            Arūnas Kaminskas                                                                                            Irena Paulauskienė