2013-06-06 Nr. AB-2283-3-61-3-03590-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2013-06-06 Nr. AB-2283-3-61-3-03590-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 15 d. sprendimu (b. l. 77–82) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, S. B. naudai 13 300,94 Lt karių ir pareigūnų valstybinės pensijos dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. A492-1181/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03590-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas S. B. 2010 m. gruodžio 14 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 72–73) ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 1D-8857-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos: 10 684,40 Lt turtinės žalos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 2 063,32 Lt turtinės žalos kaip negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jei būtų grąžinta pensija į pradinį lygį; 3 500 Lt neturtinės žalos dėl infliacijos ir pinigų nuvertėjimo (2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pašalinta iš proceso šalių).
Skunde nurodė, kad nuo 2010 metų sausio mėnesio buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Pažymėjo, kad sumažinta pensija buvo mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios, pareiškėjo vertinimu, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir nepagrįstai riboja asmens teisę į nuosavybę. Teigė, kad valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Aiškino, kad neatsargūs valstybės veiksmai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolių, kurių dydis lygus negautoms pajamoms. Šios faktinės aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas skundą taip pat grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.
Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 14–16) nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2010 m. spalio 27 d. prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Nurodė ir tai, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 15 d. sprendimu (b. l. 77–82) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, S. B. naudai 13 300,94 Lt karių ir pareigūnų valstybinės pensijos dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo šis teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsižvelgęs į šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas bei išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo neteisėtai sumažintas paskirtos valstybinės pensijos dydis pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Iš Tarnybos į bylą pateiktos 2012 m. gruodžio 11 d. pažymos duomenų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėta 13 300,94 Lt karių ir pareigūnų valstybinės pensijos. Teismas pareiškėjo skunde nurodytos priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dydį nutarė laikyti aritmetine klaida.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, jog neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjo pensija perskaičiuota, buvo galiojančios, todėl pagrindo panaikinti Sprendimą nėra.
Teismas taip pat atmetė reikalavimą priteisti neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija 2012 metais apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių galiojimas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, veikė teisėtai savo kompetencijos ribose, todėl nenustatyti Vidaus reikalų ministerijos neteisėti veiksmai, vadinasi valstybei nekyla deliktinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.
III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 87–77), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Apeliaciniame skunde vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.
Taip pat teigia, kad teismo priteistas neišmokėtos pensijos dydis neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad pagal Tarnybos pateiktas pažymas, pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl nurodytu laikotarpiu pareiškėjo pensija nebuvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Akcentuoja, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., todėl neišmokėtos pareiškėjui pensijos skirtumas, perskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį sudaro 10 684,40 Lt.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui S. B. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 25 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1161 neterminuotai pareiškėjui buvo paskirta 1 040,79 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 20). 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 74). Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 1D-8857-(2) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė S. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 13 300,94 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Tenkindamas pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 13 300,94 Lt.
Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalį.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, jog pareiškėjui skirtos valstybinės pensijos mažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu buvo neteisėtas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovų apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui priteistinos valstybinės pensijos nepriemokos sumą. Vadovaujantis byloje esančia Tarnybos 2012 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. 11D(P)-6133 (b. l. 74) pareiškėjui S. B. valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu buvo mažinama 2010 m. sausio – 2012 m. liepos mėnesiais. Įvertinus nurodytoje pažymoje pateiktas ginčo laikotarpiu pareiškėjai vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniu išmokėtas valstybinės pensijos sumas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjui 2010 m. sausio – 2012 m. liepos mėnesiais nebuvo išmokėta 10 684,40 Lt, o ne 13 300,94 Lt. Pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos suma pirmosios instancijos teismo buvo apskaičiuota neteisingai, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad pažymoje pateikti duomenys ir apie pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais mokėtą valstybinę pensiją (po 872,18 Lt), kuri nebuvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu ir nurodytais mėnesiais pareiškėjui mokėtą valstybinės pensijos sumą priskyrė pareiškėjui neišmokėtos karių ir pareigūnų valstybinės pensijos nepriemokai. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Akcentuotina ir tai, kad paskutiniu skundo papildymu 10 684,40 Lt sumą pareiškėjas pats buvo nurodęs kaip prašomą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo nurodytą sumą nepagrįstai laikė aritmetine klaida.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą patikrinti ir neapskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.
Nustatyta, kad pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti turtinę (dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo) ir neturtinę žalą bei panaikinti Tarnybos sprendimą. Šie pareiškėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (pvz. 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.).
Tačiau teisėjų kolegija nepritaria teismo sprendimo daliai, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl Vidaus reikalų ministerijos Sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad atsisakydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, valstybinę pensiją mokanti institucija, kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Todėl atsižvelgus į šį išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą ginčui aktualų išaiškinimą bei įvertinus tai, kad teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, turėjo būti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas nurodytos Sprendimo dalies nepanaikino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šia nutartimi atitinkamai keistinas.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais,
nutaria:
Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo S. B. (S. B.) skunda tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, S. B. naudai 10 684,40 Lt (dešimt tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 40 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 1D-8857-(2) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria atsisakyta S. B. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Dainius Raižys
Virgilijus Valančius
Virginija Volskienė