2016-01-27 Nr. AB-2144-3-61-3-05626-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-93-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05626-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 27 d. per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemą padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI, atsakovas) 2015 m. spalio 28 d. vykdytų konkursų protokolus, o konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo pretendentui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi B. S. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, jog paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. 2015 m. gruodžio 7 d. per EPP sistemą buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriame jis nurodė, kad atsakovas netenkino pareiškėjo prašymų dėl protokolų kopijų ir skaitmeninių garso įrašų pateikimo. Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti jo skundžiamus aktus, o terminą skundo trūkumams pašalinti pratęsti. Pažymėta, kad būtent pareiškėjas skunde privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamų aktų pateikimo, o atsakovas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti paduotas nenurodant šį prašymą pagrindžiančių priežasčių, todėl negali būti tenkintas. Kadangi pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkintas, o pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, jo skundas laikytas nepaduotu.

II. Pareiškėjas B. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas išdėsto, jog 2015 m. lapkričio 27 d. skunde ir 2015 m. lapkričio 4 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo buvo išdėstytos konkursų protokolų ir skaitmeninių garso įrašų negavimo aplinkybės. Susipažinęs su teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi jis suvokė, kad be pateiktų įrodymų skundas nebus priimtas. Kadangi į jo prašymą VTPSI nereagavo, kito būdo, kaip prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus iš atsakovo, neturėjo. Pagalvojo, kad teismas pagal procesiniuose dokumentuose pateiktą informaciją įrodymus iš atsakovo išreikalaus, o jei nepatikės pateikta informacija, patikrinti, ar pareiškėjas kreipėsi dėl įrodymų pateikimo teismui nesudėtinga, – procesiniuose dokumentuose pateikti VTPSI kontaktiniai duomenys ir vienu telefono skambučiu galima patikrinti, ar pareiškėjas tai atliko. Vadovaujantis proporcingumo principu, pareiškėjo neatliktas veiksmas – teismui dėl patirties stokos turėto 2015 m. lapkričio 1 d. elektroninio kreipimosi į VTPSI dokumento nepateikimas – nėra adekvatus skaudžioms pasekmėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu dėl to, jog pareiškėjas nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-427/2009). Atitinkamai ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo trūkumus. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, terminas trūkumams pašalinti nustatomas, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas B. S. 2015 m. lapkričio 27 d. per EPP sistemą padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti VTPSI 2015 m. spalio 28 d. vykdytų konkursų protokolus, o konkursų eigas sugrąžinti į stadijas iki pažeidimų padarymo, t. y. konkursus tęsti nuo konkursų komisijos narių klausimų pateikimo pretendentui.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. atsižvelgiant į nutartyje pateiktą išaiškinimą, pateikti teismui skundą su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais, pateikti teismui skundžiamo akto kopiją ir mokėjimo dokumento, patvirtinančio 21 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, kopiją arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

2015 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas per EPP sistemą pateikė dokumentą, kuriuo pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad VTPSI pareiškėjo prašymo dėl skundžiamų dokumentų pateikimo netenkino, prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui minėtus įrodymus, o terminą skunde nurodytiems trūkumams pašalinti pratęsti priklausomai nuo įrodymų gavimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau minėtą pareiškėjo dokumentą, pažymėjo, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamų aktų pateikimo, o atsakovas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, todėl pareiškėjo prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkino ir nutarė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, dėl to jo skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti gali būti teismo pratęstas. Tokiais atvejais pagrindas spręsti termino pratęsimo klausimą paprastai yra pareiškėjo prašymas, gautas iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus. Teismas pratęsia terminą skundo trūkumams pašalinti, kai nustato, jog buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą. Pavyzdžiui, svarbiomis priežastimis administracinių teismų praktikoje nepripažinti pareiškėjo paaiškinimai, jog skundo trūkumų pašalinimą apsunkino būtinybė rašyti skundus ir kitus dokumentus kitose bylose bei kitoms institucijoms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-394/2011); kasmetinės atostogos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-518/2009) ir kitos subjektyvaus pobūdžio priežastys.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas, prašydamas teismo pratęsti terminą ir motyvuodamas, jog atsakovas atsisako pateikti pareikėjo prašomus dokumentus, iš esmės tokio prašymo nepagrindė, t. y., kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamų aktų pateikimo, o atsakovas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių jam pritrūko laiko pateikti tinkamą skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti netenkino.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog jis dėl patirties stokos nepateikė teismui turėto 2015 m. lapkričio 1 d. elektroninio kreipimosi į VTPSI dokumento. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog 2015 m. lapkričio 1 d. elektroniniu laišku pareiškėjas kreipėsi į VTPSI prašydamas atsiųsti jam protokolų kopijas ir skaitmeninius garso įrašus. Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netenkino pareiškėjo prašymų dėl protokolų kopijų ir skaitmeninių garso įrašų pateikimo, įvertinus VTPSI 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymą į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą, vienareikšmiškai tokios išvados negalima daryti, kadangi minėtame rašte VTPSI nurodė, jog su konkurso protokolu ir skaitmeniniu garso įrašu pareiškėjas gali susipažinti (nedarant kopijų) atvykęs į VTPSI Personalo skyrių, taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, jog norint gauti konkurso protokolo ir savo skaitmeninio garso įrašo kopiją, jis turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą, kuriame turi būti nurodyta, kokią informaciją ar dokumentą pageidauja gauti, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, telefonas, el. pašto adresas bei asmens kodas; prašymas gali būti teikiamas tiesiogiai atvykus į VTPSI, siunčiamas paštu ar per pasiuntinį arba elektroninėmis priemonėmis, jei yra galimybė identifikuoti siuntėją (t. y. prašymas turi būti pasirašytas galiojančiu elektroniniu parašu). Taigi galimybė pačiam pareiškėjui gauti konkurso protokolo ir skaitmeninio garso įrašo kopijas yra, todėl netgi įvertinus šią pareiškėjo naujai (po pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pratęsti terminą pašalinti skundo trūkumus) nurodytą aplinkybę, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pats pareiškėjas negali gauti jo norimų apskųsti konkursų protokolų ir dėl to yra būtina, jog teismas šiuos įrodymus išreikalautų.

Be to, pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys (pareiškėjo 2015 m. lapkričio 1 d. elektroninio laiško, VTPSI 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymo į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą kopijos) egzistavo po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 17 d. skundo trūkumams pašalinti, priėmimo ir pareiškėjas jokių papildomų veiksmų, kuriais būtų siekiama pašalinti teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, neatliko.

Iš pareiškėjo atskirajame skunde dėstomų argumentų galima spręsti, jog, jo manymu, vienintelė priežastis, dėl kurios teismas jo skundą laikė nepaduotu, yra tai, kad jis nepateikė norimų apskųsti konkursų protokolų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo skundas, kaip buvo išsamiai aptarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje, neatitiko ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o per nustatytą terminą pareiškėjas jų nepašalino – nepateikė teismui skundo su ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančiais reikalavimais ir mokėjimo dokumento, patvirtinančio 21 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, kopijos arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pareiškėjo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.

ABTĮ 148 straipsnis numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde privalėjo nurodyti įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo juridinį pagrindą). Pareiškėjas teiginių dėl skundo priimtinumo nagrinėjimui teisme atskirajame skunde nepagrindė jokiomis konkrečiomis byloje užfiksuotomis aplinkybėmis bei objektyviais įrodymais, t. y. neįrodė, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo taikytas skundo trūkumų šalinimo institutas, numatytas ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje, kad pareiškėjas pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje įvardytus skundo trūkumus, kad terminas trūkumams pašalinti buvo nepratęstas nepagrįstai, todėl pareiškėjo atskirasis skundas vertintinas kaip nepagrįstas.

Pastebėtina, jog nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan