019693f2-e38c-47cb-aebd-dca79feb86c2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-2074-854/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34694-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) K.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. Å . ieÅ¡kinį atsakovei K. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti Å¡alių sÅ«naus D. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 100 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovÄ iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, nustatyti nurodomÄ vaiko ir atsakovės bendravimo tvarkÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ , kurioje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. Å .. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje Å¡alys susitarė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina. Po santuokos nutraukimo atsakovė iÅ¡sikraustė gyventi su tėvais, pradėjo studijuoti ir dirbti, todėl nebeturėjo pakankamai laiko ir galimybių rÅ«pintis sÅ«numi.

Be to, jos gyvenimo sÄ lygos buvo skurdžios, vaikas neturėjo atskiro kambario, miegojo pereinamojoje vietoje. Todėl Å¡alys 2019 m. balandžio 21 d. susitarė, kad vaikas apsigyvens su ieÅ¡kovu, kuris nebemoka vaiko iÅ¡laikymo motinai, nes visiÅ¡kai iÅ¡laikė sÅ«nų. Vaikas lankė darželį netoli ieÅ¡kovo namų, ieÅ¡kovas vienas pradėjo auginti, iÅ¡laikyti ir auklėti vaikÄ , tinkamai rÅ«pinosi vaiku ir jo poreikių tenkinimu. Motina lankė vaikÄ ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, tačiau tai darė retai, bÅ«davo ir bendraudavo su vaiku neilgai, rÅ«pinosi savo poreikiais.

Atsakovė 2020 m. pakeitė kelis nuomojamus butus ir šiuo metu gyvena kartu su T. R., neturi pastovios gyvenamosios vietos. Motina gaudavo valstybės skiriamus vaiko pinigus, tačiau jų vaiko interesams neskirdavo, o išleisdavo savo poreikiams. Nuo 2019 metų pradžios motina nemokėjo už vaiko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovui teko vienam apmokėti darželio mokestį, nors šalys buvo sutarusios, kad dalį įmokų perves atsakovė, pasinaudodama valstybės gaunamais vaiko pinigais.

3. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., motinos noru, vaikas kas savaitę gyvendavo su ieÅ¡kovu ir su atsakove. PaaiÅ¡kėjo, kad motina ketina pradėti naujÄ gyvenimÄ su partneriu, laukiasi vaiko, todėl jos finansinė padėtis nėra stabili, turimos sÄ lygos nėra tinkamos auginti vaikÄ . IeÅ¡kovas gauna stabilias pajamas, turi geresnes gyvenimo sÄ lygas auginti vaikÄ nei atsakovė (turi nuosavybės teise butÄ , kuriame vaikas turi atskirÄ kambarį), be to, turi galimybę daugiau laiko skirti sÅ«nui ir gali geriau pasirÅ«pinti vaiko auklėjimu.

Vaiko ir tėvo santykiai yra labai geri. IeÅ¡kovas dirba lanksčiu grafiku, gali pasirÅ«pinti visais vaiko poreikiais, dalyvauti Å¡ventėse ir kt., ieÅ¡kovui auginti vaikÄ padeda jo tėvai. Vaikas grįžęs iÅ¡ motinos bÅ«na kaprizingas, iÅ¡siblaÅ¡kęs, jam sunku grįžti į dienos ritmÄ . Pasak ieÅ¡kovo, dabartinė bendravimo tvarka (pagal modelį 50:50 proc. laiko) nebeatitinka vaiko interesų. Vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikia iÅ¡leisti 437,50 Eur, kuriuos sudaro: 150 Eur maistui, 47,50 Eur komunaliniams mokesčiams ir internetui (vaiko daliai), 60 Eur darželio mokesčiui, 30 Eur drabužiams, 64 Eur bÅ«reliams, 8 Eur knygelėms, 8 Eur žaislams, 20 Eur vaistams ir vitaminams, 50 Eur laisvalaikiui, pramogoms.

Atsižvelgiant į prastesnę atsakovės turtinę padėtį, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ motinos vaikui minimalų iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ä®sipareigojo padengti likusias vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

4. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl to, kad ieÅ¡kovas vartojo alkoholį ir smurtavo prieÅ¡ atsakovę, todėl buvo kviesta policija. Dar 2019 metais, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ , ieÅ¡kovas neprieÅ¡taravo, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl nėra jokio pagrindo pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Susitarimas, kad vaikas laikinai pagyvens pas ieÅ¡kovÄ buvo sudarytas dėl patogumo – ieÅ¡kovas gyvena Å¡alia vaiko darželio;

Vilniaus mieste trÅ«ksta vietų darželiuose, todėl gauti vaikui vietÄ kitame darželyje buvo sudėtinga; atsakovė neturėjo automobilio ir nuo vaiko darželio gyveno atstumu, kurį įveikti užtrunka apie valandÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas neužtikrina saugios aplinkos vaikui. Vaikas skundžiasi, kad bijo ieÅ¡kovo, tėvo dažnai baramas. IeÅ¡kovo namuose dažnai lankosi jo brolis G. Å ., kuris dažnai vartoja alkoholį ir smurtauja prieÅ¡ aplinkinius, todėl kelia grėsmę vaikui. 2021 m. sausio 2 d. vaikas pas atsakovę buvo atvežtas galimai sumuÅ¡tas, pateikti įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad ant vaiko kÅ«no yra kraujosruvų.

IeÅ¡kovas nesugeba patenkinti vaiko poreikių, netinkamai prižiÅ«ri vaikÄ : vaiko dantys yra sugedę; tėvas nenukerpa vaikui nagų; retai prausia. Atsakovės namuose vaikas jaučiasi mylimas, turi saugiÄ aplinkÄ ir yra gerai prižiÅ«rimas. Atsakovė gyvena su nauju sutuoktiniu, nuo kurio Å¡iuo metu laukiasi vaiko. Atsakovės naujagimis bus Å¡alių sÅ«naus brolis arba sesuo. Vaikas privalo gyventi kartu su atsakove, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista jo teisė gyventi kartu ir bendrauti su savo broliais ir seserimis.

Atsakovė yra rÅ«pestinga motina, įgijusi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vaikus auginti jai padės dabartinis jos sutuoktinis T. R. IeÅ¡kovas neįrodė, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės.

6. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad jis niekada nesmurtavo prieÅ¡ atsakovę, tačiau kentė jos Å«mų ir į depresijÄ linkusį bei kartais agresyvų charakterį, atvirai liejamas emocijas. Atsakovės teiginiai apie tėvo negalėjimÄ pasirÅ«pinti vaiko poreikiais, vartojamÄ smurtÄ ir kt., nepagrįsti įrodymais. Atsakovė nevykdė savo kaip motinos pareigų: ilgÄ laikÄ nuo 2019 m. balandžio mėn. nelankė savo sÅ«naus, nebendravo su juo. IeÅ¡kovo brolis G. negyvena kartu su ieÅ¡kovu, retai pas jį lankosi, todėl nekenkia vaikui ir nesukelia jam grėsmės. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad 2021 m. sausio 2 d. buvo panaudotas smurtas prieÅ¡ vaikÄ , nes vaikas yra judrus, bėgiodamas ir žaisdamas užsigauna, todėl jam ant kojų ir rankų atsiranda kraujosruvos.

Atsakovė kaltina ieÅ¡kovÄ smurtu prieÅ¡ vaikÄ , nors nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl galimai naudojamo smurto prieÅ¡ sÅ«nų. Apie bÅ«tinybę teisingai prižiÅ«rėti vaiko dantis ieÅ¡kovas pranešė motinai, nuvedė vaikÄ pas odontologÄ . Tėvas pasirÅ«pina vaiko higiena ir kitais įpročiais. Atsakovė laukiasi vaiko, jos gyvenimas po gimdymo pasikeis, padaugės rÅ«pesčių, todėl jos galimybės rÅ«pintis Å¡alių sÅ«numi pablogės. SÅ«nus skundžiasi ieÅ¡kovui, kad bÅ«nant su motina niekas su juo nežaidžia, neskaito knygelių, neveda pažaisti į laukÄ , tik numeta žaidimams mobilųjį telefonÄ , todėl jis jaučiasi vieniÅ¡as ir atstumtas.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . IeÅ¡kovo žiniomis, ji antrus metus mokosi kolegijoje, kurios dėl nėštumo galimai nebaigs. IeÅ¡kovas nesudarys kliūčių sÅ«nui bendrauti su bÅ«simu motinos vaiku. Su bÅ«simu naujagimiu sÅ«nus nėra bendravęs ir neturi su juo jokio ryÅ¡io, todėl nebus atskirtas. Vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, bendrauti su atskirai gyvenančia motina. Todėl vaiko interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

7. Atsakovė triplike nurodė, kad jos namuose vaikas jaučiasi mylimas, turi saugiÄ aplinkÄ , gerai prižiÅ«rimas. Galimai ieÅ¡kovas siekia pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ dėl pavydo, kad atsakovė sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ . Atsakovė yra rÅ«pestinga motina, vaikus auginti jai padės dabartinis jos sutuoktinis. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad sÅ«nus buvo nuvestas pas odontologÄ . Dublike ieÅ¡kovas nepaneigė, kad bara sÅ«nų, o jo brolis G. Å . dažnai vartoja alkoholį ir smurtauja prieÅ¡ aplinkinius.

G. Å . gyvena su ieÅ¡kovo tėvais, kurie gyvena ieÅ¡kovo kaimynystėje, todėl alkoholį vartojantis ieÅ¡kovo brolis dažnai lankosi ieÅ¡kovo namuose, sukelia vaikui grėsmę. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nebaigs studijų ir neįgis aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo. Atsakovė sėkmingai studijuoja ir netrukus įgis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Atsakovės sutuoktinis T. R. Å¡alių sÅ«nų myli kaip savo sÅ«nų, yra pasirengęs juo rÅ«pintis ir auginti.

8. IÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė byloje iÅ¡vadÄ ir papildomus duomenis. IÅ¡vadoje nurodė, kad lankytasi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje – 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame sudarytos tinkamos sÄ lygos auginti vaikÄ , nes bute yra visos reikalingos priemonės ir baldai, vaikas turi savo kambarį. Å alių sÅ«nus lanko Vilniaus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini), mokyklėlę (duomenys neskelbtini) (40 Eur/mėn.), (duomenys neskelbtini) krepÅ¡inio mokyklÄ (24 Eur/mėn.).

Didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Vaikas tėvo gyvenamojoje vietoje apklaustas teigė, kad tėvams pradėjus gyventi atskirai, jis daugiausiai laiko praleidžia pas tėvÄ , kuris jam patinka, nes jie kartu žaidžia, eina į laukÄ . MamÄ jis apibÅ«dino kaip kartais piktÄ . Berniukas teigė, kad pas mamÄ jis žaidžia vienas, o mama kalba telefonu, jam bÅ«na nuobodu ir liÅ«dna. Nelabai pasiilgsta mamos, labiau patinka bÅ«ti pas tėtį. Atsakovė gyvena kartu su sutuoktiniu T. R., nuomojamame 2 kambarių bute, kuriame yra sudarytos tinkamos sÄ lygos auginti vaikus.

Motinos gyvenamojoje vietoje apklaustas vaikas teigė, kad su mama mėgsta žaisti, myli mamÄ , jam bÅ«tų liÅ«dna, jeigu mažiau bendrautų su mama. Tėvas supyksta, jeigu jis kažkÄ padaro neteisingai, tada jis nuo tėčio slepiasi, nes bijo. Teigė, kad pas mamÄ jaučiasi gerai, jam taip pat patinka mamos draugas T. Teigė, kad nori gyventi ir su tėčiu, ir su mama, nes abu vienodai myli, pastebėjo, kad tėvai nesutaria, dėl to jaučiasi liÅ«dnas.

9. Tarnyba pažymėjo, kad tiek motina, tiek tėvas gali tinkamai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaikas abu tėvus vienodai myli. Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenustatyta. IeÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo su vaiku tvarka galimai nepakankama užtikrinti stabilaus vaiko ryÅ¡io su motina palaikymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 patvirtintos 2019 m. sausio 9 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 ir 6 punktus: nustatė G.

Å . ir K. R. nepilnamečio vaiko D. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo tėvu G. Å .; priteisė iÅ¡ atsakovės K. R. nepilnamečiam vaikui D. Å . iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 100 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.), iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; vaikui priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieÅ¡kovÄ G. Å .; nustatė atsakovės K.

R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Å . tvarkÄ :

1. K. R. bendrauja su sÅ«numi D. Å . kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val., pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. pristatydama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

2. Motina bendrauja su sÅ«numi kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir atitinkamai tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val. pristatydama į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. Motina bendrauja su sÅ«numi, pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir iÅ¡vykdama su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ vietÄ savo atostogų laikotarpiu, 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, apie savo atostogų laikÄ , vietÄ ir trukmę įspėjant ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ du mėnesius.

4. Motina bendrauja su sÅ«numi vaiko mokymosi metu per rudens, žiemos, pavasario atostogas, praleisdama su vaiku pusę Å¡ių atostogų laiko ir turi teisę iÅ¡vykti su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar užsienį, apie atostogų laikÄ Ä¯spėjant vaiko tėvÄ prieÅ¡ keturiolika kalendorinių dienų.

5. Motina bendrauja su sÅ«numi, paimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir parveždama sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 21 val.:

1) sausio 1 dienÄ â€“ Naujųjų metų dienÄ â€“ poriniais metais;

2) sekmadienį – Å v. Velykų dienÄ â€“ neporiniais metais;

3) pirmadienį – Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ â€“ poriniais metais;

4) gruodžio 24 dienÄ â€“ neporiniais metais;

5) gruodžio 25 dienÄ â€“ Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ â€“ neporiniais metais;

6) gruodžio 26 dienÄ â€“ Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ â€“ poriniais metais.

6. Tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dienÄ . Motina bendrauja su vaiku Motinos dienÄ , pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val. Vaikas savo gimimo dienÄ (spalio 26 d.) neporiniais metais bendrauja su motina, poriniais metais – su tėvu; motina vaiko gimimo dienÄ pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.

7. Klausimai, susiję su vaiko išsilavinimu, sportiniu užimtumu, laisvalaikiu sprendžiami bendru sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo pageidavimus.

8. Å alys privalo viena kitÄ informuoti apie vaiko ligos atvejus.

9. Motina turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis.

10. Bendravimo su vaiku tvarka gali bÅ«ti Å¡alių susitarimu, įspėjant vienas kitÄ prieÅ¡ 3 dienas telefonu, keičiama. Teismas nurodė, kad sprendimo dalys dėl D. Å . gyvenamosios vietos pakeitimo su ieÅ¡kovu, iÅ¡laikymo jam iÅ¡ atsakovės priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, vykdytinos skubiai; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 320 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ atsakovės 43,30 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas ir žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ ; iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pateikti praÅ¡ymÄ gauti valstybės iÅ¡mokÄ vaikui D. Å . pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ .

11. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Å alims bÅ«nant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. Å . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 (toliau – Sprendimas) nutraukė Å¡alių santuokÄ bendru sutikimu bei patvirtino Å¡alių 2019 m. sausio 9 d. patikslintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Pagal Å¡alių sutarties 5 punktÄ , D. Å . gyvenamoji vieta nustatyta su motina; ieÅ¡kovas įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį skirti vaiko iÅ¡laikymui po 230 Eur iki vaiko pilnametystės. Taip pat sutarties 6 punkte Å¡alys susitarė, kad sÅ«nus nuo 1 mėn. dienos iki 7 mėn. dienos ir nuo 16 mėn. dienos iki 23 mėn. dienos – gyvena su motina. Nuo 8 mėn. dienos iki 15 mėn. dienos ir nuo 24 mėn. dienos iki 31 mėn. dienos – gyvena su tėvu. Å alių santuokÄ nutraukus, atsakovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ ieÅ¡kovo deklaruotos gyvenamosios vietos – asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kurioje, ieškovės teigimu, ji gyvena su sutuoktiniu T. R.

12. Teismas, pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2019 m. balandžio 21 d. sudarė dviÅ¡alį raÅ¡ytinį susitarimÄ , kuriuo susitarė laikinai (iki pasikeis aplinkybės) perkelti jų sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ pas tėvÄ . Susitarė, kad tol, kol vaikas gyvens su tėvu ir pasikeis aplinkybės, motina atsisako vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų. Teismas pažymėjo, kad susitarime nenurodyta ir byloje nėra objektyvių įrodymų, kodėl minėtas susitarimas buvo sudarytas, todėl pats teismas Å¡ios aplinkybės negali nustatyti, tačiau atsižvelgė į tai, kad motina savo noru pakeitė faktinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki pasikeis aplinkybės. Atsakovei neginčijant aplinkybės, kad vaikas dalį laiko po sprendimo priėmimo faktiÅ¡kai gyveno su tėvu, teismas laikė Å¡iÄ aplinkybę įrodyta.

13. Teismas nurodė, kad Å¡iuo metu vaikas bendrauja su tėvais pagal 2019 m. vasario 15 d. sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , t. y. bÅ«damas pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų kas antrÄ savaitę pakaitomis. Pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nereiÅ¡kė pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, nes padėtis Å¡eimoje nuo sprendimo priėmimo galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti.

Teismas nustatė, kad Å¡alių vaikui tėvo gyvenamoji vieta – 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įprasta ir pažįstama bei patogi, vaikui suteikiamos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, jis tėvo namuose turi atskirÄ kambarį. Be to, tėvo gyvenamoji vieta yra labai arti vaiko lankomo lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), todėl vaikÄ nuvesti į ugdymo įstaigÄ ir parvesti iÅ¡ jos atgal į tėvo namus, neužtrunka daug laiko, nereikalauja sÄ naudų kurui ar vieÅ¡ajam transportui.

14. Teismas nurodė, kad iÅ¡ Tarnybos pateiktų duomenų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad Å¡alių vaiko santykiai su motina yra pablogėję. Vaiko nuomonė iÅ¡reikÅ¡ta prieÅ¡taringai ir palanki priklausomai nuo to, kurio iÅ¡ tėvų gyvenamojoje vietoje tuomet buvo apklausiamas, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių (5 metai), teismas jÄ vertino kritiÅ¡kai. Vaikas Tarnybos atstovui galiausiai nurodė, kad myli abu tėvus ir nori gyventi su jais abiem, todėl galimai vaikas patiria interesų konfliktÄ dėl konfliktiÅ¡kų tėvų santykių.

Tarnyba nurodė, kad abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi Å¡alių sÅ«nui. Tačiau teismas Å¡iuo atveju vertino bylos aplinkybių ir įrodymų visetÄ , duotus paaiÅ¡kinimus bei kitus duomenis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė Tarnybos specialistams apsilankymo metu nurodė, jog susirgo depresija, vartojo vaistus, lankė psichologo konsultacijas, todėl sprendžiant ar reikalinga pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, teismas įvertino ir Å¡iÄ aplinkybę, vaiko teisės į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ buvimÄ .

15. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu įvertinti ir turtinę Å¡alių padėtį bylos nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas pateikė valstybės įmonės Registrų centras duomenis apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovas pateikė savo dabartinės darbovietės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pažymÄ apie gaunamÄ darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2020 m. rugpjūčio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. gavo po 1 897 Eur darbo užmokestį (neto).

Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, ieÅ¡kovas minėtoje įmonėje dirba nuolat, nuo 2017 m. birželio mėn. 2021 m. sausio mėn. gavo 6 726 Eur, 2021 m. vasario mėn. ir 2021 m. kovo mėn. gavo po 3 426 Eur darbo užmokestį (bruto). Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo turtinė padėtis pagerėjo, nes ieÅ¡kovas įgijo nuosavybės teise butÄ , hipoteka butui iÅ¡registruota ir kreditoriniai įsipareigojimai dėl Å¡io buto įgijimo yra padengti. IeÅ¡kovo gaunamos metinės pajamos 2019 m. buvo 38 853,97 Eur, asmeninė kredito istorija yra gera.

16. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto nuosavybės teise. Atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamÄ darbo užmokestį. Atsakovė pateikė 2021 m. vasario 9 d. pažymÄ , jog mokosi vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau – VÅ¡Ä®) Socialinių mokslų kolegija, (duomenys neskelbtini), valstybės nefinansuojamoje vietoje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, mokydamasi pagal nuolatinę studijų programÄ , nefinansuojamÄ valstybės, ir laukdamasi vaiko, turi ribotas galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamai pinigų vaiko iÅ¡laikymui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo įgijimo yra prieÅ¡taringos – atsiliepime į ieÅ¡kinį teigiama, kad atsakovė yra įgijusi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , o triplike teigiama, kad netrukus jį įgis.

17. Teismas nustatė, kad atsakovė gyvena kartu su nauju sutuoktiniu – T. R., nuomojamame 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė neturi savo pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovės sutuoktinis, VSDFV duomenimis, neturi ilgiau iÅ¡liekančios darbo vietos, gaudavo nepastovias pajamas, o nuo 2021 m. sausio 18 d. dirba (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2021 m. sausio mėn. gaudavo atitinkamai 529,65 Eur, 1 059,30 Eur ir 652,44 Eur darbo užmokestį (bruto). Taigi teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta liktų nepakeista, atsakovei neturint galimybės užsidirbti, besilaukiant vaiko, o vėliau jį pagimdžius, jos sutuoktinis T. R., gaudamas nestabilias ir pakankamai nedideles pajamas iÅ¡ darbo santykių, privalėtų vienas iÅ¡laikyti tiek save, tiek atsakovę ir jos gimsiantį naujagimį, tiek neiÅ¡vengiamai prisidėti prie D. Å . iÅ¡laikymo, nes Å¡is vaikas gyventų kartu.

18. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis ir galimybės iÅ¡laikyti vaikÄ yra geresnės nei atsakovės. Teismas nesutiko su atsakovės nuomone, jog ieÅ¡kovas dėl pavydo atsakovei sukÅ«rus Å¡eimÄ su naujuoju sutuoktiniu siekia atimti iÅ¡ jos sÅ«nų. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent Å¡alių vaiko interesais.

19. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Å¡alių sugebėjimo (nesugebėjimo) tinkamai pasirÅ«pinti vaiko poreikiais. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė įrodymus, kad užtikrina vaiko poreikių patenkinimÄ â€“ 2020 m. rugsėjo 7 d. sporto mokymo sutartį, kuriÄ tėvas sudarė su (duomenys neskelbtini); iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sÄ skaitos akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, iÅ¡ kurio nustatyta, kad tėvas apmoka už vaiko lankomÄ minėtÄ krepÅ¡inio mokyklÄ , lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini), mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) lankymÄ ; UAB „Barbora“ sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, įrodančias kad tėvas perka vaikui maistÄ ir kitas bÅ«tinas priemones. Teismas pažymėjo, kad bÅ«tent atsakovė nepateikė įrodymų į bylÄ , kad tenkina vaiko lavinimosi, maisto ar kitus poreikius bei bendrauja su vaiku.

20. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas vaikÄ pradėjo vesti į krepÅ¡inio mokyklÄ , apmoka už vaiko ugdymÄ tiek darželyje, tiek bÅ«relius, pateikė ieÅ¡kinį vaiko interesais dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl galima spręsti, kad tėvas rodo didesnį norÄ ir iniciatyvÄ rÅ«pintis vaiku nei motina. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė gaunamÄ valstybės iÅ¡mokÄ vaikui pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ panaudoja vaiko interesais. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad tėvas nepasirÅ«pina vaiko higienos poreikiais (neužtikrina taisyklingo dantų valymo, prausimo). Byloje paaiÅ¡kinimus pateikė liudytoja B. K., kuri yra vaiko auklėtoja lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini). Auklėtoja teigė, kad abu tėvai pasiimdavo vaikÄ iÅ¡ darželio ir į jį atvesdavo. Vaiko apranga atitiko sezonÄ , bÅ«davo tvarkinga. Vaikas visada bÅ«davo atvedamas tvarkingas. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog vaikas tėvo nepakankamai prižiÅ«rimas.

21. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės teiginiais, jog tėvo elgesys su vaiku gali bÅ«ti smurtinis, tėvas neužtikrina saugios aplinkos vaikui arba tėvo brolis G. Å . dažnai lankosi neblaivus tėvo gyvenamojoje vietoje, nes Å¡ie teiginiai nepagrįsti įrodymais. Atsakovės teiginiai, jog vaikas bijo tėvo ir nuo jo slepiasi taip pat nepagrįsti įrodymais. Byloje paaiÅ¡kinimus pateikusi liudytoja B. K. nurodė, kad nepastebėjo, jog vaikas bÅ«tų muÅ¡amas. Teismas nematė pagrindo abejoti darželio auklėtojos paaiÅ¡kinimų teisingumu, todėl konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie smurtinį tėvo elgesį ar saugios aplinkos neužtikrinimÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės į bylÄ pateiktos jos ir galimai vaiko nuotraukos nepatvirtina smurto prieÅ¡ atsakovę ar vaikÄ fakto, nes iÅ¡ nuotraukų negalima nustatyti, kad fotografuotas bÅ«tent Å¡alių sÅ«nus, nėra matyti fotografijų laiko, vietos ir kitų duomenų. Teismas pažymėjo, kad vaikai žaisdami ir aktyviai leisdami laikÄ nuolat patiria sumuÅ¡imus ar kitas smulkias traumas, kurios neįrodo vartojamo fizinio smurto prieÅ¡ vaikÄ . Å iuo atveju Å¡alių sÅ«nus iki karantino nustatymo lankydavo krepÅ¡inio mokyklÄ , todėl galėdavo nuolat patirti sumuÅ¡imus sportavimo metu.

Motina nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į policijÄ ar kitas įstaigas dėl galimo smurto prieÅ¡ vaikÄ ir nesiėmė veiksmų įrodyti Å¡iÄ aplinkybę. Teismo iÅ¡reikalautais Administracinių nusižengimų registro pastarųjų 5 metų duomenimis, ieÅ¡kovas nėra baustas administracine tvarka. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, ieÅ¡kovas nėra teistas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų ieÅ¡kovÄ , o prieÅ¡ingai – Tarnybos pateiktais duomenimis, tėvas tinkamai rÅ«pinasi vaiku ir užtikrina jo poreikių patenkinimÄ .

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra aktualios aplinkybės, kodėl iširo šalių santuoka, nes aktuali yra faktinė padėtis bylos nagrinėjimo metu.

22. Teismas nesutiko su atsakovės nuomone, jog vaikas privalo gyventi kartu su atsakove, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista jo teisė gyventi kartu ir bendrauti su savo gimsiančiu broliu ar seserimi. Pažymėjo, kad atsakovės bÅ«simas vaikas dar nėra gimęs, o Å¡alių sÅ«nus nėra su juo bendravęs, neturi su Å¡iuo vaiku jokio ryÅ¡io, todėl vaiko teisė nebÅ«ti atskirtam nuo brolio ar sesers nebÅ«tų pažeista pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡alių sÅ«nui, net ir negyvenant kartu motina, nebus užkertamas kelias bendrauti su galimai gimsiančiu atsakovės vaiku. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos su motina nustatymo tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis, nesiekia apriboti motinos bendravimo su vaiku, todėl nėra pagrindo manyti, kad tėvas ribos Å¡alių sÅ«nui galimybę matytis ir bendrauti su broliu arba seserimi.

23. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, teismo posėdyje pateiktus byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojos paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis Å¡alių sÅ«naus interesais ir teise turėti geriau jo poreikius atitinkančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad situacija nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 priėmimo pasikeitė: atsakovė sudarė naujÄ santuokÄ , laukiasi kÅ«dikio, todėl gimus vaikui objektyviai negalės skirti Å¡alių sÅ«nui daugiau dėmesio.

Atsakovė gyvena nuomojame 2 kambarių bute, todėl negalės užtikrinti sÅ«nui atskiro kambario, kuris jam bus reikalingas pradėjus lankyti mokyklÄ . Atsakovė negauna jokių pajamų, o dėl nėštumo neturės galimybės dirbti ir iÅ¡laikyti bei auginti Å¡alių sÅ«nų, o gimus naujam vaikui, atsakovės Å¡eimos patiriamos iÅ¡laidos iÅ¡augs. IeÅ¡kovas iÅ¡laiko vaikÄ , pasirÅ«pina jo poreikiais, gali užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas, nes turi pastovų darbÄ ir geras pajamas, asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį butÄ , kuris yra arti vaiko ugdymo įstaigos, rÅ«pinasi dėl vaiko ateities jau Å¡iuo metu rinkdamas jam ugdymo įstaigÄ , kuriÄ pats įsipareigoja ir apmokėti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios dalies visiÅ¡kai ir pakeitė Å¡alių sÅ«naus D. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatydamas jÄ su tėvu G. Å .

24. Pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas vaiko iÅ¡laikymui praÅ¡o priteisti po 100 Eur kas mėnesį, nurodydamas, kad dėl prastos atsakovės turtinės padėties tėvas turi prisiimti didesnę dalį vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tos. Nurodė, kad vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikia iÅ¡leisti 437,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktikÄ , nepilnamečio vaiko vieno mėnesio iÅ¡laikymo orientacinis dydis (iÅ¡ abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d.

– 642 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius Å¡i suma sudaro 468,41 Eur. BÅ«tent Å¡i suma laikytina orientaciniu vaiko iÅ¡laikymo dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymo nuostatas, vaikams teikiama 70 Eur valstybės iÅ¡moka, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį.

25. Teismas nustatė, kad pagal VSDFV duomenis atsakovė negauna pajamų, taip pat atsakovei nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena kartu su sutuoktiniu, kurio galimai yra iÅ¡laikoma ir laukiasi vaiko. Todėl atsakovės galimybės iÅ¡laikyti vaikÄ yra ribotos. IeÅ¡kovo turtinė padėtis ir galimybės iÅ¡laikyti vaikÄ yra geros – ieÅ¡kovas turi asmeninės nuosavybės teise butÄ , pastovų darbÄ ir pakankamas pajamas iÅ¡ darbo santykių. Å alių sÅ«nui 5 metai, specialiųjų poreikių vaikas neturi. Teismas pažymėjo, kad tėvai vaikams iÅ¡laikymÄ turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl įvertinęs ieÅ¡kovo ir atsakovės aktualiÄ turtinę padėtį, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, mažesnį už 1/2 vaiko vieno mėnesio iÅ¡laikymo orientacinio dydžio, apskaičiuojamo atsižvelgiant į teikiamÄ valstybės iÅ¡mokÄ vaikui.

26. Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ iÅ¡laikymo dydį, vaiko amžių, Å¡alių turtinę padėtį, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 100 Eur vaiko iÅ¡laikymui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iÅ¡laikymÄ mokant nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki sÅ«naus pilnametystės, priteisto iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas vaikui priteisto iÅ¡laikymo lėšas tvarko uzufrukto teise. Tuo pačiu iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turi teisę savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai pateikti praÅ¡ymÄ gauti valstybės iÅ¡mokÄ vaikui pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ .

27. Pasisakydamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tėvai nesutaria dėl vaiko bendravimo su jais tvarkos, siekiant iÅ¡vengti Å¡alių ginčų ateityje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bÅ«tina nustatyti vaiko su atsakove bendravimo tvarkÄ . Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka galimai nepakankama užtikrinti stabilaus vaiko ryÅ¡io su motina palaikymo, tačiau teismo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka yra pakankamai plati, platesnės bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko stabiliam režimui ir jį iÅ¡balansuoti.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alių vaikui yra 5 metai, todėl jam itin reikalinga pastovi gyvenamoji vieta ir stabilus darbo bei poilsio režimas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka, pagal kuriÄ motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val., pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val., grÄ Å¾indama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ; bendrauja su vaiku numatytomis atostogų ir Å¡venčių dienomis, neprieÅ¡tarauja vaiko teisėms, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nenumatė vaiko bendravimo su tėvais Motinos dienÄ , Tėvo dienÄ ir vaiko gimimo dienÄ , teismas papildė ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ nustatydamas, kad motina bendrauja su vaiku Motinos dienÄ , pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.; tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dienÄ ; vaikas savo gimimo dienÄ (spalio 26 d.) neporiniais metais bendrauja su motina, poriniais metais – su tėvu. Motina vaiko gimimo dienÄ pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.

29. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė jo sumokėtÄ 200 Eur žyminį mokestį, 120 Eur mediacijos proceso metu patirtas iÅ¡laidas ir 1 200 Eur už teisinę pagalbÄ . Kadangi ieÅ¡kovas už reikalavimÄ priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovės atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 36 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 36 Eur) priteistas valstybei iÅ¡ atsakovės. Teismas taip pat priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 7,30 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 30. Atsakovė K. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatė minimalų atsakovės bendravimÄ su sÅ«numi (kiekvienÄ savaitę tik po 4 valandas antradienį ir ketvirtadienį), kadangi jokios reikÅ¡mingos aplinkybės nėra pasikeitusios.

Dar 2019 metais ieÅ¡kovas ne tik kad neprieÅ¡taravo, bet pageidavo, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove, taip pat buvo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kuriÄ abu tėvai su vaiku praleidžia po lygiai laiko. 1.2. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, nes: (i) jis turi geresnes sÄ lygas auginti vaikÄ , turi galimybę daugiau laiko skirti sÅ«nui ir gali geriau pasirÅ«pinti vaiko auklėjimu bei poreikiais; (ii) vaikas grįžęs iÅ¡ motinos bÅ«na kaprizingas, iÅ¡siblaÅ¡kęs, jam sunku grįžti į dienos ritmÄ , todėl dabartinė bendravimo tvarka (pagal modelį 50:50 proc. laiko) nebeatitinka vaiko interesų.

Jokių kitų aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo. IeÅ¡kovas ne tik kad neįrodė savo nurodytų aplinkybių, tačiau jos apskritai nėra esminės. 1.3. IeÅ¡kovo ir atsakovės santuoka iÅ¡iro dėl to, kad ieÅ¡kovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, sÅ«nus buvo priverstas stebėti tėvo smurtÄ prieÅ¡ motinÄ . Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir pats ieÅ¡kovas, neneigdamas, kad buvo kviesta policija. Kadangi ieÅ¡kovo motina dirbo policijoje, atsakovė bijojo reikalauti, kad ieÅ¡kovas už smurtÄ bÅ«tų nubaustas baudžiamÄ ja tvarka.

IeÅ¡kovo smurtinis elgesys nėra pasikeitęs, savo pyktį dabar jis nukreipia į sÅ«nų, vaikas bijo tėvo, yra priverstas ieÅ¡koti saugios vietos pasislėpti nuo tėvo. Atsakovei vaikÄ pasiimant iÅ¡ ieÅ¡kovo, ji ne kartÄ yra pastebėjusi, kad vaiko kÅ«nas bÅ«na nusėtas mėlynėmis. Teismas, neapklausęs nei vaiko, nei su vaiku bendravusios Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, konstatavo, kad atsakovės pateiktos mėlynėmis nusėto vaiko kÅ«no nuotraukos neįrodo smurto prieÅ¡ vaikÄ , nes iÅ¡ nuotraukų nėra aiÅ¡ku, ar jose užfiksuotas Å¡alių sÅ«nus. 1.4.

Atsakovė yra rÅ«pestinga motina ir visada tinkamai rÅ«pinosi sÅ«numi, dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nebuvo. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas pripažino, kad atsakovė yra gera mama, myli sÅ«nų, protinga moteris, kuriai visada rÅ«pėjo Å¡eima. 1.5. Po 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo atsakovės galimybės pasirÅ«pinti sÅ«numi yra pagerėjusios. Atsakovė sukÅ«rė Å¡eimÄ su darbščiu ir atsakingu vyru T. R., kuris nori padėti auginti vaikÄ ir juo rÅ«pintis. Atsakovė apsigyveno erdviame 3 kambarių bute, tuo tarpu ieÅ¡kovas gyvena 2 kambarių bute.

IeÅ¡kovas yra pakankamai jauno amžiaus, todėl gali Å¡iame bute pradėti gyventi su nauja moterimi, dėl ko vaikas nebeturėtų savo kambario ir jo gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų gerokai prastesnės negu gyvenant su atsakove. Be to, ieÅ¡kovas gali smurtauti prieÅ¡ savo naujÄ jÄ draugę, tokiu atveju vaikas bÅ«tų priverstas stebėti tėvo smurtÄ prieÅ¡ moterį, kas neabejotinai žalotų vaiko psichikÄ , užaugęs jis pats galimai smurtautų prieÅ¡ moteris. 1.6. IeÅ¡kovas dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini), papildomai vykdo individualiÄ veiklÄ .

Akivaizdu, kad darbinė veikla pareikalauja daug ieÅ¡kovo laiko ir jėgų. Atsakovės žiniomis, ieÅ¡kovas darbo metu vaikÄ namuose palieka vienÄ , jis nepateikė įrodymų, jog samdytų auklę vaikui prižiÅ«rėti. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas nesugeba tinkamai pasirÅ«pinti vaiku. 1.7. Teismas, pakeitęs vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , pažeidė vaiko teisę augti kartu su broliu B. 2021 m. gegužės 11 d. gimė vaiko brolis B., todėl, tik gyvendamas su atsakove, vaikas galės tinkamai įgyvendinti savo teisę gyventi ir augti kartu su savo broliu. 1.8.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teismui pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vaiko teisių apsaugos specialistai, įvertinę bylos aplinkybes ir vaiko interesus, buvo įsitikinę, kad vaikas turi likti gyventi su atsakove. 1.9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ . Teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovė, t.y. asmuo su kuriuo jau buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi įrodyti, kad nėra pagrindo pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , bet ne ieÅ¡kovas.

Sprendime praktiÅ¡kai nėra vietų, kur nurodoma, kad ieÅ¡kovas įrodė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, bet remiamasi teisine konstrukcija, jog atsakovė nepateikė ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Ir prieÅ¡ingai, visi atsakovės teikti įrodymai ir teisiniai argumentai buvo atmesti tik teismo vidinio įsitikinimo pagrindu. 1.10. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaikas grįžęs iÅ¡ motinos bÅ«na kaprizingas, iÅ¡siblaÅ¡kęs, jam sunku grįžti į dienos ritmÄ .

PrieÅ¡ingai, byloje yra įrodymai, kad atsakovė puikiai rÅ«pinasi sÅ«numi, o bÅ«tent ieÅ¡kovas savo pyktį dėl iÅ¡irusios santuokos nukreipia į sÅ«nų, vaikas bijo tėvo, yra priverstas ieÅ¡koti saugios vietos pasislėpti nuo tėvo. 1.11. Teismas nepagrįstai neiÅ¡siaiÅ¡kino vaiko nuomonės, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi. Be to, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjęs vienintelio teismo posėdžio metu (posėdis truko vos keletÄ valandų) ir nesiėmęs jokių priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonės, nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teismui pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Teismas privalėjo remtis Vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada, prilyginant jÄ eksperto iÅ¡vadai dėl vaiko gyvenamosios vietos. 1.12. Teismas, nenustatęs aplinkybių, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, neteisėtai nustatė minimalų vaiko bendravimÄ su motina. Dabartinė nustatyta bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. iÅ¡vadai, kurioje numatyta, kad teismo nustatyta motinos bendravimo su sÅ«numi tvarka yra nepakankama vaiko ryÅ¡iui su motina užtikrinti. 1.13.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gali neužtikrinti vaiko teisės į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , kad atsakovė gali sirgti psichikos ligomis. Atsakovė jokiomis psichikos ligomis neserga. Byloje nėra jokių duomenų, kad atitinkamÄ medicininį iÅ¡silavinimÄ turintys specialistai bÅ«tų nustatę kokias nors psichikos ligas atsakovei. Atsakovė žodį depresija, bendraudama su vaiko teisių apsaugos specialiste, naudojo vaizdingai apibÅ«dindama bendrÄ gyvenimÄ su ieÅ¡kovu, t. y. smurtÄ naudojančiu vyru.

Tai jokiais bÅ«dais nereiÅ¡kia, kad atsakovė sirgo liga, kuri vadinasi depresija. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje konstatuota, kad atsakovė gali vaikui užtikrinti saugiÄ ir stabiliÄ socialinę aplinkÄ . 1.14. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis pagerėjo. Teismo sprendime nurodyta, kad 2019 metais ieÅ¡kovo gaunamos pajamos sudarė 38 853,97 Eur. Norint konstatuoti, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis pagerėjo, 2019 metais uždirbtas pajamas reikia palyginti su 2020 metais uždirbtomis pajamomis, įvertinti infliacijÄ .

Tuo tarpu teismo sprendime nenurodyta, kiek pajamų ieškovas uždirbo 2020 metais, todėl teismo išvada dėl ieškovo turtinės padėties pagerėjimo yra nepagrįsta. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo po 1 897 Eur darbo užmokestį. Tokiu atveju ieškovo turtinė padėtis turėjo pablogėti, bet ne pagerėti (2020 metinės pajamos – 1 897 Eur x 12 = 22 764 Eur, kai 2019 metais ieškovas uždirbo 38 853,97 Eur).

2. IeÅ¡kovas G. Å . atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 2.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo bÅ«tinybės nustatyti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu, kadangi neva nėra pasikeitusios reikÅ¡mingos aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo vaikas pusantrų metų nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki ieÅ¡kinio padavimo pragyveno kartu su tėvu, motina vaiko beveik nelankė, nors ankstesniu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad vaikas bendrauja su tėvais kas antrÄ savaitę pakaitomis.

Atsakovė nepateikė teismui svarių įrodymų, kodėl ji negalėjo pati auginti ir prižiÅ«rėti mažamečio sÅ«naus, kuriam ypatingai tuo laikotarpiu buvo reikalinga motinos meilė ir globa. Ji nenurodė teismui, dėl kokių priežasčių ji retai (kartÄ per kelis mėnesius) lankydavo vaikÄ , nebendravo su juo. 2.2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės kaltinimus dėl galimo ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ vaikÄ , nesant jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo neva nusikalstamÄ elgesį prieÅ¡ vaikÄ , iÅ¡reikalavo duomenis iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro, atsižvelgė į jį charakterizuojančius įrodymus.

Atsakovės kaltinimai apie ieÅ¡kovo neva smurtinį prieÅ¡ vaikÄ elgesį yra neobjektyvÅ«s, iÅ¡galvoti, jų tikslas – nepagrįstai apkaltinti ir sukompromituoti tėvÄ , pačiai nesiimant jokios atsakomybės už vaiko saugumÄ (dėl vaiko mėlynių ji nesikreipė nei pas gydytojÄ , nei į Vaiko teisių apsaugos specialistus, nei į policijÄ ). 2.3. Atsakovės kaltinimus dėl smurtinio elgesio prieÅ¡ vaikÄ paneigė ir kiti byloje surinkti įrodymai: ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, jo charakteristika iÅ¡ darbo, liudytojos B.

K. duoti parodymai. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovės pateiktos nuotraukos su galimai nufotografuotomis sÅ«naus mėlynėmis negali bÅ«ti vertinamos kaip tinkamas įrodymas, kuriuo atsakovė grindė galimo prieÅ¡ vaikÄ smurto aplinkybes. Teismas įvertino, kad mažametis vaikas, bÅ«damas judrus ir aktyvus, gali susimuÅ¡ti žaisdamas ar aktyviai leisdamas laikÄ . IeÅ¡kovas patvirtino, kad niekada jam nekilo mintis sÅ«nų bausti fizinėmis bausmėmis, jis niekada prieÅ¡ sÅ«nų nekėlė rankos, puikiai sutardamas su vaiku, jis rÅ«pinasi vaiko saugumu, kad Å¡is žaisdamas ar sportuodamas nesusimuÅ¡tų. 2.4.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas neįvertino, kad ji neva visada tinkamai rÅ«pinosi sÅ«numi ir kad dėl to tarp Å¡alių ginčo nebuvo. Atsakovė nepateikė Å¡ioje byloje įrodymų, kad ji gali tinkamai pasirÅ«pinti savo vaiku, neserga psichikos ligomis. PrieÅ¡ingai, byloje yra duomenų, kad atsakovė vartojo vaistus nuo depresijos. Apeliaciniame skunde atsakovė kategoriÅ¡kai neigia ir slepia Å¡iÄ aplinkybę, nors ieÅ¡kovui yra žinoma, kad ji, gyvendama Å¡eimoje, vartodavo stiprius antidepresantus, gydėsi privačiai. 2.5.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡alių gyvenimo sÄ lygas, neturėjo jokių duomenų, kad atsakovei priklauso koks nors nuosavybės teise valdomas ar iÅ¡nuomuotas bÅ«stas, įrodymus, kad ji iÅ¡sinuomojo trijų kambarių butÄ , atsakovė pateikė po teismo sprendimo priėmimo. Visgi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovei pagimdžius dar vienÄ vaikÄ Å¡eima padidėjo, trijų kambarių butas nėra Å¡iuo metu pernelyg erdvus, kad sÅ«nus Dominykas galėtų tikėtis turėti atskirÄ kambarį, koks Å¡iuo metu yra įrengtas ir sutvarkytas gyvenant pas ieÅ¡kovÄ . 2.6.

Atsakovė nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimÄ , motyvuodama, kad bus pažeisti esminiai sÅ«naus D. interesai augti kartu su broliu, kuris gimė jau po teismo sprendime priėmimo. IeÅ¡kovas patvirtina, kad nebus kliūčių broliams bendrauti tarpusavyje ir jis tam tikrai netrukdys, jei atsakovė laikysis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nuolat matysis su vaiku. 2.7. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės nuomone, kad jis, dirbdamas pilnu etatu (duomenys neskelbtini) ir vykdydamas papildomai individualiÄ veiklÄ , tinkamai nepasirÅ«pina vaiku ir darbo metu palieka vaikÄ vienÄ namuose, nes nepataikė teismui duomenų, kad samdo auklę.

Visų pirma, darbo dienomis sÅ«nus lanko Vilniaus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini) ir auklė jam nėra reikalinga. Å iÄ aplinkybę bei vaiko lankytų dienų skaičių per mėnesį patvirtina ieÅ¡kovo pateikiami mokėjimo praneÅ¡imai už darželį. Antra, karantino metu, kai nebuvo galima vaiko vesti į darželį dėl pandeminės situacijos, sÅ«nus buvo prižiÅ«rimas namuose, kadangi ieÅ¡kovui darbdavys suteikė galimybę dirbti nuotoliniu bÅ«du. Jis, kaip informacinių technologijų specialistas dirbdamas nenormuotÄ darbo dienÄ , gali pasirÅ«pinti vaiku pats, skirdamas pakankamai laiko ir dėmesio augančiam sÅ«nui.

Augindamas vienas sÅ«nų tuo metu, kai atsakovė jo neaugino ir net nelankė, ieÅ¡kovas pats iÅ¡moko paruoÅ¡ti tinkamÄ maistÄ vaikui, pasirÅ«pinti jo sveikata. 2.8. Teismas, apklausęs liudytojÄ darželio auklėtojÄ B. K. bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ kad ieÅ¡kovas tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi, tenkina vaiko maisto, lavinimosi ir kitus poreikius. Teismas savo sprendime teisingai konstatavo, kad vaiko motina nepateikė teismui ne tik jokių įrodymų apie rÅ«pinimÄ si vaiku, bet net neįrodė aplinkybės, kad valstybės skiriamas iÅ¡mokas panaudoja vaiko interesais, nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje buvo paminėjęs aplinkybę, kad Å¡iuos vaikui valstybės skiriamus pinigus atsakovė panaudodavo asmeninių interesų patenkinimui. 2.9.

Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Å¡iuo metu yra pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis: pagerėjo ieÅ¡kovo finansinė padėtis, nes jis neturi kreditų, pakilo uždarbis, o atsakovės padėtis pablogėjo: ji neturi nuolatinio darbo jau apie metus laiko, mokosi valstybės nefinansuojamoje studijų programoje VÅ Ä® Socialinių mokslų kolegijoje, Å¡iuo metu yra antro vaiko auginimo atostogose, tikėtina, kad negauna paÅ¡alpos. Atsakovės sutuoktinio uždirbamos pajamos yra nepastovios ir nedidelės. Å iai Å¡eimai, nuomojant bÅ«stÄ už 500 Eur ir turint tiek mažai pajamų, vargu, ar užtektų lėšų patenkinti sÅ«naus D. esminius poreikius. 2.10.

Atsakovė nepateikė praÅ¡ymo apklausti vaikÄ teismo posėdyje, be to, teismas padarė objektyviÄ iÅ¡vadÄ , kad remiantis Vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada dėl vaiko gyvenamosios vietos, kai vaikas iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taringÄ nuomonę, priklausomÄ nuo to, kurioje aplinkoje buvo apklaustas, jis per mažas bÅ«ti apklausiamas teisme. Buvo patvirtinta aplinkybė, kad vaikas myli abu tėvus ir dėl savo amžiaus dar nesugeba tvirtai iÅ¡reikÅ¡ti ir suformuluoti savo pažiÅ«rų. 2.11. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nustatė minimaliÄ vaiko bendravimo su motina tvarkÄ .

Teismas nepažeidė Å¡alių lygių teisių bendraujant su sÅ«numi, tik pakeitė bendravimo tvarkÄ , kuri labiau atitinka vaiko interesus turėti pastoviai saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , kuri neiÅ¡balansuoja vaiko emocijų ir elgesio. Atsakovė nepagrįstai klaidina teismÄ , teigdama, kad neva ji turės teisę bendrauti tik po 4 valandas antradienį ir ketvirtadienį ir kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį – visÄ dienÄ . Teismo sprendimu buvo tiksliai nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su vaiku kas antrÄ mėnesio savaitgalį, paimant sÅ«nų penktadienį nuo 17 val., su galimybe bendrauti iki sekmadienio 19 val.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 6. Atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje sprendžiami reikÅ¡mingi su vaiko teisėmis ir tolimesniu vaiko gyvenimu bei vystymusi susiję klausimai. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodoma daugybė pirmosios instancijos teismo padarytų proceso ir materialinės teisės pažeidimų, todėl juos paÅ¡alinti ir bylÄ tinkamai iÅ¡nagrinėti galima tik žodinio proceso tvarka.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iÅ¡ esmės absoliučiÄ diskrecijÄ pasirinkti kitÄ bylos nagrinėjimo formÄ , t. y. nagrinėti bylÄ Å¾odinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarka, visgi Å¡alys gali nurodyti iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinybės nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai ir Å¡alių pozicijos yra aiÅ¡kios, Å¡alys (tiesiogiai ir/ar per atstovus) buvo iÅ¡klausytos vykusio teismo posėdžio metu. Byloje taip pat yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, kad nei ginčo pobÅ«dis, nei atsakovės nurodyti galimi pirmosios instancijos teismo padaryti materialinės ir/ar proceso teisės pažeidimai neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai procesiniuose dokumentuose nurodytus Å¡alių argumentus visapusiÅ¡kai įvertinti apeliacinį skundÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i byla pagal reiÅ¡kiamus reikalavimus ir įrodinėtinas aplinkybes nelaikytina iÅ¡skirtinio sudėtingumo, atsakovė to taip pat nepagrindė. IÅ¡imtinių aplinkybių, kurios pagrįstų bÅ«tinybę nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, atsakovė nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant Å¡ioms aplinkybėms, tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2021 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, taip pat 2021 m. gegužės 12 d. B. R. gimimo įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. vasario 10 d. T. R. parodymus ir praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos. Nurodo, kad nuomos sutarties ir vaiko gimimo įraÅ¡o nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes Å¡ie įrodymai atsirado po to, kai buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas.

Kadangi teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, nepriėmus šių įrodymų, yra galimybė kilti naujiems ginčams tarp šalių, o tai pažeistų civilinio proceso principus.

11. IeÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2021 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) pažymÄ dėl ieÅ¡kovo darbo nuotoliniu bÅ«du, Vilniaus lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių, 2021 m. balandžio, gegužės mėnesių praneÅ¡imus ir praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti prie bylos. Nurodo, kad kadangi atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡kėlė naujas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas neva palieka vienÄ sÅ«nų be priežiÅ«ros tuo metu, kai jis dirba, pateikti įrodymai pagrindžia tai, kiek vaikas dienų per mėnesį lanko darželį ir tai, kad pandemijos metu ieÅ¡kovui suteikta galimybė dirbti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų.

12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobÅ«dį – ginčas kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, teismo aktyvų vaidmenį Å¡iose bylose, siekdama tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo, taip pat iÅ¡laikymo priteisimo, įvertinusi ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus – 2021 m. gegužės 7 d. nuomos sutartį bei 2021 m. gegužės 12 d. B. R. gimimo įraÅ¡Ä , sprendžia, kad Å¡ie įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jie, atsižvelgiant į jų priėmimo datÄ , negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos priima.

14. Teisėjų kolegija taip pat priima ir ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus – 2021 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) pažymÄ dėl ieÅ¡kovo darbo nuotoliniu bÅ«du bei Vilniaus lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imus, kadangi jie taip pat susiję su nagrinėjamu klausimu ir Å¡ių įrodymų prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo.

15. Pažymėtina tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 10 d. raÅ¡ytinius T. R. parodymus jau teikė pirmosios instancijos teismui ir jis 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu iÅ¡sprendė jų priėmimo klausimÄ â€“ atsisakė priimti, pažymėdamas, kad jie neatitinka įstatyme numatytos liudytojo apklausos tvarkos (CPK 192 straipsnis) – T. R. kaip liudytojas nebuvo apklaustas teisme, o raÅ¡ytiniai jo parodymai nėra duoti notaro akivaizdoje ir nėra notaro patvirtinti (CPK 192 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jais vadovaudamasi 2021 m. vasario 10 d. T. R. rašytinius parodymus, pakartotinai pateiktus apeliacinės instancijos teismui, atsisako priimti. Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų 2019 m. sausio 9 d. patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutarties 5 punktu Å¡alys susitarė, kad Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus D. Å . gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su motina, o tėvas G. Å . įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės teikti jam 230 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ .

17. Sutarties 6 punkte Å¡alys numatė tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : nepilnametis vaikas nuo 1 mėn. dienos iki 7 mėn. dienos ir nuo 16 mėn. dienos iki 23 mėn. dienos bÅ«na su motina; nuo 8 mėn. dienos iki 15 mėnesio dienos ir nuo 24 mėn. dienos iki 31 mėn. dienos – su tėvu.

18. Tarp Å¡alių 2019 m. balandžio 21 d. buvo sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo Å¡alys laikinai (iki pasikeis aplinkybės) susitarė perkelti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ pas tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ). Å alys susitarė, kad iki kol vaikas gyvens su tėvu ir pasikeis aplinkybės, motina (atsakovė) atsisako vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų.

19. Å alių nepilnametis sÅ«nus pagal 2019 m. balandžio 21 d. susitarimÄ su ieÅ¡kovu gyveno iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (ieÅ¡kovo 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai). Po Å¡io termino Å¡alių nepilnametis sÅ«nus su abiem tėvais bendravo pagal 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendime nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , t. y. bÅ«damas pas kiekvienÄ iÅ¡ tėvų kas antrÄ savaitę pakaitomis. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių tarp Å¡alių nekilo.

31. IeÅ¡kovas 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su ieÅ¡kovu, priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui po 100 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieÅ¡kovÄ iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, ir nustatyti naujÄ ieÅ¡kovo pateiktÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ .

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių argumentus, konstatavo, kad aplinkybės nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 priėmimo pasikeitė: atsakovė sudarė naujÄ santuokÄ , laukiasi kÅ«dikio, todėl gimus vaikui objektyviai negalės skirti Å¡alių sÅ«nui daugiau dėmesio; atsakovė gyvena nuomojame 2 kambarių bute, todėl negalės užtikrinti sÅ«nui atskiro kambario, kuris jam bus reikalingas pradėjus lankyti mokyklÄ ; atsakovė negauna jokių pajamų, o dėl nėštumo neturės galimybės dirbti ir iÅ¡laikyti bei auginti Å¡alių sÅ«nų, o gimus naujam vaikui, atsakovės Å¡eimos patiriamos iÅ¡laidos iÅ¡augs; atsakovė Tarnybos specialistams apsilankymo metu nurodė, jog sirgo depresija, vartojo vaistus, lankė psichologo konsultacijas, todėl teismas įvertino ir Å¡iÄ aplinkybę, kaip neatitinkančiÄ vaiko teisės į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ ; ieÅ¡kovas iÅ¡laiko vaikÄ , pasirÅ«pina jo poreikiais, gali užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas, nes turi pastovų darbÄ ir geras pajamas, asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį butÄ , kuris yra arti vaiko ugdymo įstaigos, rÅ«pinasi dėl vaiko ateities jau Å¡iuo metu rinkdamas jam ugdymo įstaigÄ , kuriÄ pats įsipareigoja ir apmokėti.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Å¡alių sÅ«naus D. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu G. Å .

33. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymo dydį, vaiko amžių, Å¡alių turtinę padėtį, laikė, jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl 100 Eur vaiko iÅ¡laikymui priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

20. Pasisakydamas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teismas nurodė, kad nors, Tarnybos nuomone, ieškovo siūloma bendravimo tvarka galimai nepakankama užtikrinti stabilaus vaiko ryšio su motina palaikymo, tačiau, teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai plati, platesnės bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko stabiliam režimui ir jį išbalansuoti. Teismas pažymėjo, kad šalių vaikui yra 5 metai, todėl jam itin reikalinga pastovi gyvenamoji vieta ir stabilus darbo bei poilsio režimas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka, pagal kuriÄ motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val., pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir grÄ Å¾indama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val., pasiimdama sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val., grÄ Å¾indama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ; bendrauja su vaiku numatytomis atostogų ir Å¡venčių dienomis, neprieÅ¡tarauja vaiko teisėms, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje taip pat tenkino.

21. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai pakeitė Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatydamas su ieÅ¡kovu, ir nepagrįstai nustatė minimalų atsakovės bendravimÄ su sÅ«numi. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovas neįrodė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl ko bÅ«tų pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

22. Atsakovė pažymi, kad ji yra rūpestinga motina ir visada tinkamai rūpinosi sūnumi; po 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo atsakovės galimybės pasirūpinti sūnumi yra pagerėjusios, ji apsigyveno erdviame 3 kambarių bute, kai tuo tarpu ieškovas gyvena 2 kambarių bute. Pasak atsakovės, teismas nurodė, kad 2019 metais ieškovo gaunamos pajamos sudarė 38 853,97 Eur, tačiau nenurodė, kiek pajamų ieškovas uždirbo 2020 metais, todėl teismo išvada dėl ieškovo turtinės padėties pagerėjimo yra nepagrįsta. Be to, vertinant tai, kad ieškovas 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo po 1 897 Eur darbo užmokestį, ieškovo turtinė padėtis turėjo pablogėti, bet ne pagerėti (2020 metinės pajamos – 1 897 Eur x 12 = 22 764 Eur, kai 2019 metais ieškovas uždirbo 38 853,97 Eur).

23. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovę naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtÄ , jo elgesys nėra pasikeitęs, savo pyktį dabar jis nukreipia į sÅ«nų, vaikas bijo tėvo, yra priverstas ieÅ¡koti saugios vietos pasislėpti nuo tėvo; ji ne kartÄ yra pastebėjusi, kad vaiko kÅ«nas bÅ«na nusėtas mėlynėmis. Pažymi, kad ieÅ¡kovas dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini), papildomai vykdo individualiÄ veiklÄ , todėl darbinė veikla pareikalauja daug ieÅ¡kovo laiko ir jėgų; ieÅ¡kovas, atsakovės žiniomis, darbo metu vaikÄ namuose palieka vienÄ , taigi ieÅ¡kovas nesugeba tinkamai pasirÅ«pinti vaiku.

Tuo tarpu bÅ«damas pas atsakovę vaikas yra nuolat prižiÅ«rimas ir auklėjamas savo motinos, atsakovė turi sutuoktinį, kuris jai padeda; vaikui atsakovės Å¡eimoje yra geresnė psichologinė atmosfera. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. gegužės 11 d. gimė nepilnamečio vaiko brolis B., todėl tik gyvendamas su atsakove vaikas galės tinkamai įgyvendinti savo teisę gyventi ir augti kartu su savo broliu. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė gali neužtikrinti vaiko teisės į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , jog atsakovė gali sirgti psichikos ligomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atitinkamÄ medicininį iÅ¡silavinimÄ turintys specialistai bÅ«tų nustatę kokias nors psichikos ligas atsakovei.

24. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neiÅ¡siaiÅ¡kino vaiko nuomonės, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi, o jos neiÅ¡klausęs, nepagrįstai nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teismui pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

25. Atsakovės vertinimu, teismas, nenustatęs absoliučiai jokių aplinkybių, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, neteisėtai nustatė minimalų vaiko bendravimÄ su motina. Be to, nustatyta bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. iÅ¡vadai, kurioje numatyta, kad teismo nustatyta motinos bendravimo su sÅ«numi tvarka yra nepakankama vaiko ryÅ¡iui su motina užtikrinti.

26. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo 27. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

29. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

31. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

32. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

33. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4432-1090/2019 aplinkybės pasikeitė taip, jog dėl to kiltų pagrindas keisti teismo patvirtintoje Å¡alių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, jÄ Å¡iuo metu nustatant su ieÅ¡kovu.

36. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog vaiko aplinka, jam gyvenant su motina bÅ«tų nesaugi, jog joje vaiku nėra pakankamai rÅ«pinamasi ir gyvenimas pas motinÄ prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija pastebi, kad į bylÄ nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovei bÅ«tų diagnozuotas psichikos ar kitas susirgimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad gali bÅ«ti neužtikrinta vaiko teisė į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ vaikui gyvenant su motina.

Be to, pažymėtina ir tai, kad netgi psichikos ligos ar sutrikimo turėjimas, savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant objektyvių duomenų, kad dėl to kyla grėsmė vaikui, jo teisėms ir jo teisėtiems interesams. Pastebėtina ir tai, kad Tarnybos iÅ¡vadoje taip pat nėra duomenų, jog gyvenamoji aplinka vaikui pas motinÄ bÅ«tų nesaugi ir prieÅ¡tarautų jo interesams, prieÅ¡ingai, Tarnyba nurodė, kad tiek motina, tiek tėvas gali tinkamai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog atsakovė sudarė naujÄ santuokÄ , laukėsi kÅ«dikio, kuris apeliacinio skundo nagrinėjimo metu jau yra gimęs, ir dėl to gimus vaikui atsakovė objektyviai negalės skirti Å¡alių sÅ«nui daugiau dėmesio, sudaro pagrindÄ keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

38. Pažymėtina tai, kad naujos santuokos sudarymas ir kito vaiko (kÅ«dikio) atsiradimas savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovė bus nepajėgi rasti balanso augindama savo du vaikus, taigi ir pasirÅ«pinti Å¡alių nepilnamečio vaiko tiek fiziologiniais, tiek emociniais poreikiais, jog negalės jam skirti pakankamai dėmesio ir užtikrinti ramiÄ bei emociÅ¡kai stabiliÄ aplinkÄ . PrieÅ¡ingai, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių sÅ«nui jau beveik Å¡eÅ¡eri metai, taigi vaikas yra pakankamai brandus suvokti aplinkÄ bei Å¡eimyninius ryÅ¡ius, spręstina, kad nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus įtraukimas į kasdienę rÅ«pinimosi, priežiÅ«ros broliu rutinÄ , stiprins vaiko tarpusavio ryšį su gimusiu broliu.

Be to, paminėtina ir tai, kad atsakovė gyvena su sutuoktiniu – gimusio vaiko tėvu. Dėl to teiginiai, kad kūdikio gimimas atsakovės šeimoje lemia tai, jog atsakovė nebegebės tinkamai pasirūpinti ir šalių nepilnamečiu vaiku, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai rÅ«pintųsi Å¡alių nepilnamečiu vaiku, neužtikrintų jo poreikių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančio 2021 m. sausio 7 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto matyti, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apsilankymo atsakovės gyvenamojoje vietoje metu (2021 m. sausio 5 d.) berniukas nurodė, kaip jis praleidžia dienÄ su mama, kad su ja žaidžia, pieÅ¡ia, žiÅ«ri filmukus, nurodė, jog mama juo rÅ«pinasi ir jam patinka mamos draugas T., su kuriuo taip pat žaidžia slėpynes.

Å ios aplinkybės pagrindžia, kad vaikas jaučiasi gerai gyvendamas su mama. Nors berniukas nurodė, kad jam patinka gyventi ir su tėčiu (su vaiku kalbėta 2020 m. gruodžio 30 d. apsilankymo ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje metu), tačiau visa tai iÅ¡ esmės tik parodo, kad nepilnametis vaikas gerai jaučiasi gyvendamas tiek su tėčiu, tiek su mama, juos abu vienodai myli. Teisėjų kolegijos vertinimu, paties berniuko iÅ¡sakyta nuomonė pagrindžia, kad vaikui sudaryta gera emocinė atmosfera tiek gyvenant su tėvu, tiek su motina, o jokių objektyviais įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ vieno kurio iÅ¡ tėvų gebėjimÄ užtikrinti vaikui geresnę gyvenamÄ jÄ aplinkÄ vertinti geriau nei kito, byloje nėra nustatyta.

40. Sutiktina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas mokėjo už nepilnamečio sÅ«naus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 10 d., 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. liepos 27 d., 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 8 d., 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m., rugsėjo 9 d. pavedimai), jog 2020 m. rugsėjo 7 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė sporto mokymo sutartį ir mokėjo už Å¡ios krepÅ¡inio mokyklos lankymÄ (2020 m. sausio 17 d., 2020 m. vasario 13 d., 28 d., 2020 m. kovo 24 d. mokėjimo pavedimai), jog mokėjo už (duomenys neskelbtini) lankymÄ (2019 m. rugsėjo 14 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m., lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 28 d. pavedimai), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena, abu tėvai turi teisę ir pareigÄ rÅ«pintis vaiko ugdymu, spręstina, kad Å¡i aplinkybė esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neturi.

Be to, pastebėtina ir tai, kad 2019 m. balandžio 21 d. susitarimu Å¡alys susitarė, kad laikotarpiu, kuomet sÅ«nus gyvens pas tėvÄ , ieÅ¡kovas nemokės iÅ¡laikymo atsakovei, ir pats ieÅ¡kovas teigė, kad tuo metu sÅ«nų iÅ¡laikė vienas. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo svarbu tai, kad po teismo sprendimo aplinkybės bÅ«tų pasikeitusios iÅ¡ esmės. Å alių santuoka nutraukta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimu, o kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, ieÅ¡kovas už vaiko darželį mokėjo ir 2019 m. sausio 10 d., 2019 m. vasario 13 d., todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad aplinkybės po teismo sprendimo pasikeitė, pagrindo nėra, kadangi ieÅ¡kovas atlikdavo mokėjimus už darželį ir iki teismo sprendimo.

41. Tai, kad ieÅ¡kovas galimai rÅ«pinasi vaiko ugdymo poreikių patenkinimu (bÅ«relių lankymu) ir po 2020 m. rugsėjo mėn., savaime nepaneigia, kad tokie vaiko poreikiai, kad ir kita forma, nėra užtikrinami vaikui gyvenant su motina. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaikui bÅ«relių lankymÄ už juos apmokėdamas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas nėra motinos tinkamai ugdomas kasdienėje namų aplinkoje. Taigi, vien sÄ lygų lankyti bÅ«relius vaikui sudarymo nepakanka konstatuoti, jog dėl to atsirado pagrindas keisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su kitu iÅ¡ tėvų – ieÅ¡kovu.

42. Nors ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ UAB „Barbora“ sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, įrodančias kad jis perka vaikui maistÄ (atsakovė tokių duomenų neteikė), tačiau pastebėtina, kad byloje nėra kvestionuojama tai, kad vaikas yra fiziÅ¡kai sveikas, pavalgęs, jam nestinga maisto nė pas vienÄ iÅ¡ tėvų, todėl vaiko bÅ«tinųjų mitybos poreikių patenkinimas yra savaime suprantamas ir nagrinėjamu atveju nereikalaujantis atskiro pagrindimo.

43. Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vaikas yra tėvo nepakankamai prižiūrimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, lygiai taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad vaiko motina netinkamai rūpintųsi vaiku. Tokiu būdu, šalims sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarus, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, nelaikytina, kad po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis, pasikeitė esminės aplinkybės vien dėl to, jog nustatyta, kad ieškovas taip pat gerai kaip ir atsakovė geba tinkamai pasirūpinti sūnumi – tiek jo fiziologiniais, tiek emociniais poreikiais (CPK 185 straipsnis).

44. Atsakovės nurodyti argumentai, kad sÅ«nus galimai pas ieÅ¡kovÄ patiria fizinį smurtÄ atmestini kaip neįrodyti ir nepagrindžiantys buvusio smurto (fizinio ir/ar psichologinio) vaiko atžvilgiu fakto. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad tiek pas ieÅ¡kovÄ , tiek pas atsakovę aplinka bÅ«tų vaikui nesaugi ir vaiko sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad vaikas ieÅ¡kovo darbo valandų metu galimai paliekamas vienas namuose, kadangi jie ne tik nepagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė ir duomenis, paneigiančius Å¡iuos atsakovės nurodomus teiginius – įrodymus apie vaiko lankytas dienas darželyje ir apie tai, kad ieÅ¡kovas turi galimybę dirbti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ namų (CPK 178 straipsnis).

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė gyvena nuomojame dviejų kambarių bute, todėl negalės užtikrinti sÅ«nui atskiro kambario, kuris jam bus reikalingas pradėjus lankyti mokyklÄ , kad atsakovė negauna jokių pajamų, o gimus naujam vaikui, atsakovės Å¡eimos patiriamos iÅ¡laidos iÅ¡augs, ir tai, kad ieÅ¡kovas gauna stabilias pajamas, vertino, kad Å¡ios aplinkybės taip pat turi įtakos sprendžiant dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė gyvena nuomojamame bute (teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė gyveno dviejų kambarių bute, po teismo sprendimo priėmimo – trijų kambarių bute) negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, lemianti jos gebėjimÄ pasirÅ«pinti vaiku blogiau negu ieÅ¡kovas, kuris turi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , priklausantį jam nuosavybės teise. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju svarbus ne pats gyvenamojo bÅ«sto turėjimo nuosavybės teise faktas, tačiau tai, kad bet kuris iÅ¡ tėvų geba suteikti vaikui gyvenamÄ jÄ vietÄ . NatÅ«ralu, kad tėvų finansinės galimybės, taigi ir gebėjimas įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , gali bÅ«ti skirtingos, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu tai, kad gyvenamoji vieta tiek su motina, tiek su tėvu atitinka vaiko poreikius ir yra saugi.

47. Kaip jau buvo minėta, pagrindas pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ tėvų, yra tik tuomet, kai aplinkybės po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė iÅ¡ esmės. Å iuo gi atveju 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimo priėmimo metu, Å¡alims sutarus nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, atsakovė taip pat neturėjo jai nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto, tuo tarpu ieÅ¡kovas tokį turėjo (aplinkybė, jog ieÅ¡kovas baigė mokėti kreditÄ bÅ«stui įsigyti neturi jokios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje). Taigi situacija po teismo sprendimo iÅ¡ esmės nepasikeitė, tik vietoje gyvenimo pas atsakovės tėvus, atsakovė bÅ«stÄ iÅ¡sinuomojo. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tiek atsakovė gali suteikti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ savo sÅ«nui (nuomojasi trijų kambarių butÄ ), tiek ieÅ¡kovas (turi nuosavybės teise dviejų kambarių butÄ ), spręstina, kad tai nesudaro pagrindo keisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ .

48. Nors pirmosios instancijos teismas vertino šalių gaunamas pajamas ir sprendė, kad ieškovo gaunamos pajamos didesnės, todėl jis turi geresnes galimybes pasirūpinti vaiku, tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Nors byloje teismas nustatė, kad atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, studijuoja, ir sprendė, kad gimus vaikui, ji turės ribotas galimybes užsidirbti ir išlaikyti šalių sūnų, o ieškovas, priešingai, gaudamas stabilias pakankamo dydžio pajamas, geriau užtikrins vaiko interesus, tačiau pastebėtina tai, kad nepaisant nustatytų aplinkybių, byloje nėra duomenų, kad vaikas nebūtų aprūpintas ar neprižiūrimas motinos, kad jam kada stigo ar šiuo metu stinga kasdienių daiktų, jog nebūtų patenkinami jo būtiniausi poreikiai (CPK 178, 185 straipsniai).

Pastebėtina tai, kad tokių aplinkybių nenustatė Å¡eimÄ lankę Tarnybos atstovai, tokių duomenų nėra pateikta ir byloje.

49. Nustatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Å¡alių nepilnametis vaikas bendravo su tėvais pagal 2019 m. vasario 15 d. sprendime patvirtintÄ tvarkÄ â€“ po lygiai, o duomenų, kad motina tuo metu, kai vaikas bÅ«na su ja, nepatenkintų vaiko poreikių, nėra. Taigi Å¡iuo atveju nenustatyta, kad motinos galimai prastesnė turtinė padėtis užkirstų keliÄ jai tinkamai pasirÅ«pinti vaiku. Be to, nepaisant to, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų apie visas atsakovės (jos sutuoktinio) galimai turimas pajamas, byloje esantys duomenys (bÅ«sto nuomos sutartis, pagal kuriÄ atsakovė su sutuoktiniu įsipareigojo mokėti 500 Eur nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat atsakovės atsiskaitymai su advokatu už suteiktas teisines paslaugas (1 910 Eur sumai)), teisėjų kolegijai leidžia daryti tikėtinai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės turtinė padėtis leidžia jai pasirÅ«pinti bÅ«tinaisiais nepilnamečio vaiko poreikiais, tuo tarpu prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra (CPK 185 straipsnis).

50. Aplinkybė, kad tėvo gyvenamoji vieta yra labai arti vaiko lankomo lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini), todėl vaikÄ nuvesti į ugdymo įstaigÄ ir parvesti iÅ¡ jos atgal į tėvo namus neužtrunka daug laiko, nereikalauja sÄ naudų kurui ar vieÅ¡ajam transportui, taip pat savaime nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Byloje nėra duomenų, kad netgi ir gyvendama didesniu atstumu nuo vaiko darželio, motina negalėtų pristatyti vaiko į ugdymo įstaigÄ . Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė po teismo sprendimo iÅ¡sinuomojo bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini) mikrorajone, t.y. sÄ lyginai netoli vaiko darželio, kuris yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, spręstina, kad aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo keisto nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su tėvu, gyvenančiu arčiau darželio.

51. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju negalima konstatuoti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta Å¡alių santuoka ir patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu Å¡alys numatė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (atsakove), iÅ¡ esmės bÅ«tų pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ pakeisti nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė nepilnamečio vaiko D. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatydamas su tėvu (ieÅ¡kovu), todėl Å¡i sprendimo dalis naikintina.

52. Pažymėtina tai, kad pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su ieÅ¡kovu, atitinkamai buvo sprendžiamas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iÅ¡ motinos (atsakovės). Kadangi pastarasis reikalavimas yra iÅ¡vestinis, konstatavus, kad teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra nepagrįstas, Å¡alims neginčijant iÅ¡laikymo dydžio, nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl jo padidinimo/sumažinimo kitais pagrindais, esant pačių Å¡alių susitarimui dėl tėvo teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, Å¡alių santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktÄ dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina palikus nepakeistÄ , paliktinas nepakeistas ir Å¡alių Å¡iame punkte sulygtas vaikui tėvo teikiamas iÅ¡laikymo dydis – 230 Eur per mėnesį.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir dalyje dėl 100 Eur iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ atsakovės. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo 53. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriÄ teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu patvirtino, 6 punkte Å¡alys numatė tokiÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ : nepilnametis vaikas nuo 1 mėn. dienos iki 7 mėn. dienos ir nuo 16 mėn. dienos iki 23 mėn. dienos bÅ«na su motina (atsakove); nuo 8 mėn. dienos iki 15 mėnesio dienos ir nuo 24 mėn. dienos iki 31 mėn. dienos – su tėvu (ieÅ¡kovu).

54. IeÅ¡kovas prašė pirmosios instancijos teismo pakeisti Å¡alių sutartÄ ir teismo sprendimu patvirtintÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ir nustatyti naujÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ :

1. K. R. turi teisę kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį nuo 17 val. pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo jį pristatyti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2. K. R. turi teisę kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos/ugdymo įstaigos ir atitinkamai tÄ pačiÄ dienÄ iki 21 val. privalo jį pristatyti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. K. R. turi teisę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir iÅ¡vykti su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitÄ vietÄ savo atostogų laikotarpiu 14 kalendorinių dienų laikotarpiui, apie savo atostogų laikÄ , vietÄ ir trukmę įspėjant ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ du mėnesius.

4. K. R. turi teisę vaiko mokymosi metu per rudens, žiemos, pavasario atostogas praleisti su vaiku pusę Å¡ių atostogų laiko ir iÅ¡vykti su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar užsienį apie atostogų laikÄ Ä¯spėjant vaiko tėvÄ prieÅ¡ keturiolika kalendorinių dienų.

5. K. R. turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse atitinkamais metais iki 18 val. ir privalo parvežti sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ iki 21 val.:

1) sausio 1 dienÄ â€“ Naujųjų metų dienÄ â€“ poriniais metais;

2) sekmadienį – Å v. Velykų dienÄ â€“ neporiniais metais;

3) pirmadienį – Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ â€“ poriniais metais;

4) gruodžio 24 dienÄ â€“ neporiniais metais;

5) gruodžio 25 dienÄ â€“ Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ â€“ neporiniais metais;

6) gruodžio 26 dienÄ â€“ Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ â€“ poriniais metais.

6. Klausimai, susiję su vaiko išsilavinimu, sportiniu užimtumu, laisvalaikiu sprendžiami bendru sutarimu, maksimaliai atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo pageidavimus.

7. Å alys privalo viena kitÄ informuoti apie vaiko ligos atvejus.

8. K. R. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis.

9. Bendravimo su vaiku tvarka gali bÅ«ti Å¡alių susitarimu, įspėjant vienas kitÄ prieÅ¡ 3 dienas telefonu, keičiama.

55. Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatydamas su tėvu, sprendė, kad bÅ«tina nustatyti ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimo su atsakove tvarkÄ . Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka yra pakankamai plati, platesnės bendravimo tvarkos nustatymas gali pakenkti vaiko stabiliam režimui ir jį iÅ¡balansuoti, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl praÅ¡omos bendravimo tvarkos tenkino, papildomai numatydamas ir vaiko bendravimo tvarkÄ Motinos dienÄ , Tėvo dienÄ ir vaiko gimimo dienÄ , t.y. teismas papildomai nustatė, kad motina bendrauja su vaiku Motinos dienÄ , pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydama į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.; tėvas bendrauja su vaiku Tėvo dienÄ ; vaikas savo gimimo dienÄ (spalio 26 d.) neporiniais metais bendrauja su motina, poriniais metais – su tėvu.

Motina vaiko gimimo dienÄ pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir pristato į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 18 val.

56. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių aplinkybių, kad bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, neteisėtai nustatė minimalų vaiko bendravimÄ su motina. Atsakovės teigimu, tokia bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. iÅ¡vadai, kurioje numatyta, kad teismo nustatyta motinos bendravimo su sÅ«numi tvarka yra nepakankama vaiko ryÅ¡iui su motina užtikrinti.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte Å¡alių sutartÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ , atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti 2019 m. vasario 15 d. teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė, kad jie su vaiku bendrauja po lygiai, t.y. pasirinko taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį.

58. Vadovaujantis JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

59. CK 3.168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas negali bÅ«ti iÅ¡skirtas su tėvais prieÅ¡ jo norÄ , iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus. Kadangi tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui jÄ pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodÄ teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

60. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

62. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo kas savaitę forma yra ne tokia kraÅ¡tutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. 63. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.

Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais (2 dalis). Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iÅ¡ esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės iÅ¡klausymo faktas, tačiau pati vaiko nuomonės iÅ¡klausymo forma, vieta, kurioje vaikas jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, iÅ¡ esmės nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sÄ lygas pagal savo amžių ir brandÄ jÄ pareikÅ¡ti.

64. Nagrinėjamu atveju pačios Å¡alys, nutraukdamos santuokÄ , sutarė, jog tokia bendravimo tvarka, kuomet vaikas bendraus po lygiai su kiekvienu iÅ¡ tėvų, geriausiai atitiks visų, tarp jų ir nepilnamečio vaiko, interesus. Byloje nustatyta, kad vaikas vienodai prisirišęs tiek prie motinos, tiek prie tėvo. Pats vaikas Tarnybos specialistams nurodė, kad vienodai myli abu tėvus ir nori gyventi su jais abiem, taigi iÅ¡ esmės, nepriklausomai nuo nuomonės pateikimo formos, t.y. ne apklausos teisme metu, vaikas pareiÅ¡kė savo nuomonę (2021 m. sausio 7 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas). Duomenų, kad vaiko noras prieÅ¡tarautų jo interesams, nėra (CPK 178 straipsnis). Tarnyba savo iÅ¡vadoje taip pat nurodė, kad abiejų tėvų gyvenamosiose vietose yra sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi Å¡alių sÅ«nui.

65. Kadangi abu tėvai iÅ¡ esmės vienodai gerai geba pasirÅ«pinti tinkamomis jų nepilnamečio sÅ«naus gyvenimo sÄ lygomis, tenkinti jo poreikius, teisėjų kolegijos vertinimu, „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaiku modelis neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, atitinka ir vaiko norÄ , taip pat užtikrina abiejų tėvų teisę maksimaliai vienodai dalyvauti sÅ«naus auginime, palaikyti su juo nuolatinį emocinį ryšį. Pažymėtina ir tai, kad tokiÄ bendravimo tvarkÄ Å¡alys faktiÅ¡kai taikė ir po 2020 m. rugsėjo mėn., kÄ patvirtino pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, todėl nelaikytina, kad Å¡alių nepilnamečiui vaikui tokia bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“) nebÅ«tų neįprasta, jog toks bendravimo su vaiku modelis kenktų vaiko kasdienei rutinai, neatitiktų geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo (CPK 185 straipsnis).

66. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad nenustačius pagrindų keisti Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos, nėra pagrindo vertinti, kad Å¡alių nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kuomet jos su vaiku praleidžia vienodai laiko, turėtų bÅ«ti keičiama. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir Å¡ioje dalyje. Dėl bylos baigties 67. IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bendravimo su vaiku tvarkÄ , taip pat neteisingai sprendė ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 69. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

70. Panaikinus teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstomos pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat iÅ¡sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas.

71. Atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 960 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisines paslaugas: 420 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , 400 Eur už tripliko parengimÄ , 140 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje. Atsakovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

72. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 950 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas: sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimÄ bei patyrė 800 Eur dydžio teisines iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ .

73. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengto procesinio dokumento pobÅ«dį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

74. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas ir ieškovo ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 910 Eur (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Tuo tarpu atmetus ieškovo ieškinį, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

75. Kadangi Å¡ioje byloje iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, (7,30 Eur) virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, jos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: atsakovės K.

R. apeliacinį skundÄ patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 910 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų deÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. Å ., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), valstybei 7,30 Eur (septynių eurų 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, jas sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko