015ee654-4af0-4b0c-8a51-e8ff77ed607b · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-7440-1021/2020 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01175-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.4.5.2; 3.2.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 15 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau - pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo tėvas S. S., kuris asmeninės nuosavybės teise turėjo 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Kitos 3/8 dalys Å¡io buto priklauso jam pačiam asmeninės nuosavybės teise pagal 2003m. gegužės 13 d. VilkaviÅ¡kio rajono 1-ojo notarų biuro notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ . Kadangi Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo įregistruotas VÄ® ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, tai iki Å¡iol Å¡is butas yra registruotas jo tėvo S. S. vardu. Be to, jo tėvas S. S. asmeninės nuosavybės teise turėjo 50/100 dalis žemės sklypo (bendras plotas 1,000 ha), esančio (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina prie Å¡io pareiÅ¡kimo pridedamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as.

Kadangi jis esantis S. S. sÅ«nus, tai kaip įstatyminis įpėdinis turintis teisę paveldėti šį tėvui priklausantį turtÄ . Kad paveldėti tėvui priklausantį turtÄ jis per tris mėnesius nuo jo mirties turėjęs kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Tačiau jis to nepadaręs, nes dėl teisinių žinių stokos tiesiog to nežinojęs. Po tėvo mirties jis likęs gyventi jiems priklausančiame bute ir buvo įsitikinęs, jog jis savaime tampa jo nuosavybe, nes jokių kitų įpėdinių nėra, o tai patvirtinančius dokumentus jis galintis susitvarkyti bet kada.

Tik prieÅ¡ kurį laikÄ nusprendęs susitvarkyti buto nuosavybės dokumentus savo vardu bei jį padovanoti dukrai, jis sužinojęs, kad negalintis to padaryti, kadangi nėra paveldėjęs tėvui priklausančio turto, tame tarpe ir jam priklausančio buto dalies. Tuomet kreipęsis į notarÄ dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trijų mėnesių terminas nuo tėvo mirties, tai notaras iÅ¡ jo jokių dokumentų dėl tėvui priklausančio turto paveldėjimo negali priimti.

Å iuo metu, norėdamas, kad visas butas bei tėvui priklausanti žemės sklypo dalis bÅ«tų įregistruoti kaip jo nuosavybė, jis turintis gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau kadangi praleidęs terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tai dabar bÅ«tina teismine tvarka nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmęs palikimÄ po savo tėvo mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Kaip jau minėjęs, tėvui mirus, likęs gyventi jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., ir jame gyvenęs iki 2018 m. vasaros.

Å iame bute iki 2018-07-19 buvo deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, todėl po tėvo mirties jam atiteko ir visi jam priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, baldai, rÅ«bai ir pan. 2018m. liepos mėnesį iÅ¡vykęs gyventi pas savo dukrÄ Ä¯ VokietijÄ , tačiau ir Å¡iuo metu jis prižiÅ«rintis ir iÅ¡laikantis šį butÄ , mokantis už jį visus priklausančius komunalinius mokesčius, kÄ patvirtina prie pareiÅ¡kimo pridedamų sutarčių, atsiskaitymo knygelės, sÄ skaitų bei kvitų kopijos.

Tėvui priklausančia žemės sklypo dalimi su jo sutikimu naudojasi žemės sklypo bendrasavininkai, kadangi jis pats ja naudotis bei jÄ prižiÅ«rėti neturintis galimybės, nes daugiau nei du metai gyvenantis Vokietijoje. Tokiu bÅ«du jis priėmęs palikimÄ po savo tėvo S. S. mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai (b. l. 1-2) Suinteresuotas asmuo VÄ® ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, bei nurodė, kad VÄ® ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. S. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. S. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. S. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, VÄ® ,,Turto bankas“ neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui (b. l. 24-25). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos VilkaviÅ¡kio skyrius teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame dėl pareiÅ¡kimo neprieÅ¡tarauja, praÅ¡o teismÄ jį spręsti savo nuožiÅ«ra (b. l. 27-28).

Teismas k o n s t a t u o j a: Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktÄ tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu bÅ«du gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinį reikÅ¡mę turintį faktÄ , nėra galima, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra teisėtas.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l.4).

Jo pateiktu mirties liudijimu nustatyta, kad E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Gimimo liudijimu nustatyta, kad jie buvo pareiÅ¡kėjo tėvai (b. l. 6). Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad S. S. buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1978 m. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniÅ«nijos raÅ¡tu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1998 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo taip pat deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo pačiu adresu.( b. l. 9).

Gyventojų registro įraÅ¡u nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ VokietijÄ nuo 2018 m. liepos 19 d. (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡ais nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini). priklauso nuo 1992 m. S. S., kuriam priklauso ir žemės sklypas Gudkaimio kaime nuo 1999 m. ( b. l. 10- 11). K. S. S. mirė, turėdamas turto, po jo mirties atsirado jo palikimas. Po savo tėvo mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu mirusiojo S. S. sÅ«nus pareiÅ¡kėjas turėjo teisę paveldėti jo turtÄ .

Jis palikimÄ galėjo paveldėti trims bÅ«dais – faktiniu valdymu, pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), tačiau visais atvejais palikimÄ turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarÄ , jeigu paveldi pagal testamentÄ ar įstatymÄ , ar palikimÄ priimdama faktiniu valdymu per tÄ patį laikotarpį (CK 5.50 straipsnio 2 dalis.). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jis buvo deklaruotas jo tėvams priklausančiame bute tėvo mirties metu, po motinos mirties jis paveldėjo jos turto dalį, kÄ patvirtina paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (b. l. 14).

Teismui nėra pagrindo netikėti, kad pareiÅ¡kėjas paveldėjęs buto dalį, jame bÅ«damas deklaruotas, po savo tėvo mirties jame gyveno toliau, priėmė visus savo tėvo daiktus, t. y. priėmė mirusio tėvo palikimÄ faktinio valdymo bÅ«du. VÄ® ,,Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad jis nėra priėmęs palikimo nei pagal testamentÄ , nei paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui, nei palikimo atsisakęs (b. l. 13). Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas po savo tėvo S. S. mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiÅ¡kėjas faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai). Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei priteistinos, nes jos nevirÅ¡ija minimaliÄ 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23, priimta 2020-01-23 Nr. 1R-19/1K-2, paskelbta TAR 2020-01-22 Nr. 2020-00970). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

FaktÄ nustatyti turto paveldėjimo tikslu. Sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip per tris darbo dienas iÅ¡siųsti byloje dalyvavusiems asmenims. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus. Teisėjas Jonas Abraitis