A-520-85-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-85/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00500-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. J.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams A. Ū., T. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos kariuomenė, Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir M. K., pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministrės 2012 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-45 „Dėl eil. M. K. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, KAM) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, į Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos II Garbės sargybos būrio III Garbės sargybos skyriaus granatsvaidininko padėjėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo KAM už priverstinę pravaikštą vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo KAM 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, kad krašto apsaugos ministrės 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-45 už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Kariuomenės drausmės statutas, KDS) 69 straipsnio pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda − atleidimas iš tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada. Su tarnybinio patikrinimo išvada bei skirta drausmine nuobauda nesutiko. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, konflikto metu apsižodžiavo su kaimynu ir su policijos pareigūnais. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą − 100 Lt piniginę baudą, pagal 187 straipsnio 2 dalį − 300 Lt piniginę baudą. Apie incidentą pareiškėjas pats pranešė savo kuopos vadui kpt. E. Č.. Dėl kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas pateikė paaiškinimą ir nurodė visas įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl įvykio. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas tarnybinio patikrinimo metu nustatė drausmės pažeidimą lengvinančių aplinkybių (KDS 41 straipsnio 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tyrėjas papildomai neįvertino KDS 41 straipsnio 1 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas pats pranešė padaręs drausmės pažeidimą.

Pažymėjo, jog pažeidimą padarė 2011 m. rugsėjo 29 d., galiojant KDS, pagal kurį kariui negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda − atleidimas iš profesinės karo tarnybos. Nuo 2011 m. lapkričio 25 d. įsigaliojo nauja KDS redakcija, pagal kurią, kariui gali būti taikomas atleidimas. Iki 2011 m. lapkričio 25 d. galiojusioje KDS 68 straipsnio 1 dalyje už kario vardo žeminimą buvo numatyta švelnesnė drausminė atsakomybė. Teigė, kad tyrimą atlikęs karininkas pritaikė griežtesnę drausminę sankciją, kuri drausmės pažeidimo dieną dar negaliojo. Pagal drausmės pažeidimo dieną galiojusią KDS 68 straipsnio 1 dalį nesant sunkinančių aplinkybių ir nustačius dvi lengvinančias aplinkybes kariui galėjo būti sumažintas tarnybinis atlyginimas arba pažemintas kario laipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad drausmės pažeidimas įvykdytas dar prieš priimant naują KDS redakciją, ji negali būti taikoma atgal ir pabloginti pareiškėjo padėtį.

Nurodė, jog Gedimino štabo bataliono štabo viršininkas ir S-1 viršininkas kpt. T. U. kišosi į tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmus, darė jam spaudimą, nurodinėjo, kokia išvada turi būti surašyta, ribojo karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą veiksmus ir laisvą apsisprendimą, todėl tokia tarnybinio patikrinimo išvada negali būti pripažinta teisėta, objektyvia ir teisinga. Teigė, jog krašto apsaugos ministrė nėra tinkamai informuota apie tarnybinio patikrinimo eigą, o tai lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjas yra nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą, administracine ir drausmine tvarka. Karių drausmės pažeidimo pareiškėjas nepadarė, kario vardo nepažemino, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo pareiškėjo veiksmuose nebuvo, todėl drausminė nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Nurodė, jog pavedant atlikti tarnybinį patikrinimą turėjo būti surašytas vado įsakymas (KDS 20 straipsnio l dalis), su kuriuo pareiškėjas turėjo būti supažindintas, ir turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (KDS 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalėjo išaiškinti teises ir pareigas (KDS 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nors pareiškėjas turėjo teises, numatytas KDS 22 straipsnyje, jomis negalėjo pasinaudoti dėl netinkamų tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmų, o tokia veika atitinka KDS 75 straipsnį − tarnybos pareigų neatlikimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir atleidimo iš tarnybos jis buvo pažemintas, privalėjo palikti šeimą ir išvykti ieškoti darbo užsienyje, prarado gerą vardą tarp pažįstamų ir artimųjų, patyrė sunkių vidinių išgyvenimų, patirtą moralinę (neturtinę) žalą vertina 10 000 Lt suma.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado patvirtintą 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-25. Teigė, kad tyrimą atlikęs karininkas išsamiai gilinosi į faktines aplinkybes, nustatė reikšmingus faktus, apklausė patį pareiškėją, kuris parašu patvirtino, jog yra supažindintas su savo teisėmis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus veiksmus kaip žeminančius kario vardą, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikia argumentų, kodėl, jo manymu, jis nepagrįstai atleistas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o teigia, kad jam buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda, kai drausminė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta. Vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, jeigu tarnybos ar ne tarnybos metu padaro kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Krašto apsaugos ministrė, priimdama sprendimą, vadovavosi galiojančia KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto redakcija, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam atsakomybė buvo pritaikyta pagal pažeidimo padarymo metu dar negaliojusį teisės aktą, nepagrįsti.

Teigė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalį − ši norma nedraudžia asmens veiksmų įverti pagal kelių teisės šakų normas, be to, dažna situacija, kai asmuo, padarydamas teisės pažeidimą, pažeidžia kelių teisės šakų saugomus gėrius, todėl atsakomybė šiam asmeniui gali būti taikoma pagal kelių teisės šakų normas, išskyrus atvejus, kai įstatymai įsakmiai nurodo, jog šiuo atveju taikoma tik viena atsakomybės rūšis (paprastai sunkesnė atsakomybės forma apima lengvesnę, pvz.:

KDS 70 straipsnis, 73 straipsnio 1 dalis, 74 straipsnis ir pan.). Tokiu būdu asmeniui vienu metu gali būti taikoma drausminė/tarnybinė ir baudžiamoji, drausminė/tarnybinė ir administracinė, su visomis ankščiau minėtomis teisinės atsakomybės formomis asmeniui taip pat gali būti pritaikyta ir civilinė atsakomybė. Nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn už ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų (nedidelis chuliganizmas ir pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) atlikimą, o krašto apsaugos ministrė, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, pareiškėją atleido iš profesinės karo tarnybos, todėl, kad ne tarnybos metu pareiškėjas padarė teisės pažeidimus, kurie žemina kario vardą ir yra nesuderinami su kario statusu.

Dėl padarytų teisės pažeidimų rimtumo pareiškėjui pritaikytas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

Pažymėjo, jog KASOKTĮ 21 straipsnis numato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės santykių. Asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, taip pat būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Įstatymas kariams kelia aukštesnius reikalavimus nei eiliniams piliečiams ir iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenėje. Kai karys, pats turėdamas pareigą ginti valstybę ir jos piliečius, konfliktuoja su jais, taip pat nevykdo teisėtų ir pagrįstų teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėja, pasirodo viešoje vietoje neblaivus ir pan., tai neatitinka kario statusui ir kario būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia abejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Kario atlikti veiksmai, nepaisant to, kad jie atlikti neuniformuoto ir nevykdančio tiesioginių tarnybos pareigų kario, jeigu jie grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, turėtų būti vertinami, kaip žeminantys kario vardą.

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto paskirtis yra saugoti karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų autoritetą, stiprinant teigiamą visuomenės požiūrį į karius, kaip valstybės ir piliečių gynėjus, o pareiškėjo padaryti pažeidimai nesuderinami su tokiais tikslais. Neaišku, kokius veiksmus pareiškėjas laiko nepagrįstu kišimusi į tarnybinio patikrinimo atlikimą. Vadovaujantis KDS 20 straipsnio 1 dalimi, tarnybinį patikrinimą pavedama atlikti karininkui, nepaisant to, koks jo profesinis išsilavinimas, specialybė ar patirtis Krašto apsaugos sistemoje. Karininkas gali neturėti specifinių žinių, todėl tiek KDS, tiek kiti teisės aktai numato galimybę pasitelkti tarnybiniame tyrime įvairių sričių specialistus tam, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas visapusiškai, kartu patraukiant atsakomybėn tik kaltuosius ir nenubaudžiant nekaltųjų. Tarnybinį patikrinimą įvertina vadas (viršininkas) vadovaudamasis visapusišku visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-25 patvirtino tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas, sutikdamas su išvadoje pateikta kario veikos kvalifikacija, o krašto apsaugos ministrė priimdama skundžiamą Įsakymą patvirtino, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir kario veiksmai kvalifikuoti teisingai. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai, atsakomybė pareiškėjui pritaikyta kompetentingo subjekto ir pagal galiojančias teisės normas, todėl nėra pagrindų panaikinti skundžiamą Įsakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsniu. Pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas pagal KASOKTĮ nuostatas. Šis specialus įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos, todėl net ir pripažinus pareiškėjo atleidimą iš profesinės karo tarnybos neteisėtu, nebūtų teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėją pripažino kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytus teisės pažeidimus. Atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytų ATPK pažeidimų pobūdį, aplinką, kurioje šie teisės pažeidimai buvo padaryti, paties pareiškėjo elgesį pažeidimų metu ir kariui keliamus elgesio reikalavimus, tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas konstatavo, kad tokiais teisės pažeidimais pareiškėjas akivaizdžiai pažemino kario vardą ir karo tarnybos autoritetą. Pažymėjo, jog pareiškėjo padaryto pažeidimo metu galiojusi KDS 68 straipsnio 1 dalies redakcija numatė drausminės nuobaudos skyrimą už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, kurios galbūt sudarytų KDS 68 straipsnyje numatytos veikos požymius.

Teigė, jog tiek šiuo metu galiojanti, tiek ir pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų metu galiojusi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto redakcija numatė, kad profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir karys išleidžiamas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Kadangi pareiškėjas kario vardą pažemino darydamas teisės pažeidimus, todėl skundžiamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis būtent KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto, o ne KDS 68 straipsnio pagrindu. Tai taip pat reiškia, kad bet kokie KDS 68 straipsnio redakcijos pasikeitimai atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, buvo neaktualūs, nes krašto apsaugos ministrė pareiškėjui jokios drausminės nuobaudos nepaskyrė, KDS 68 straipsniu nesivadovavo ir jo netaikė. Pareiškėjo teiginiai, kad Gedimino štabo bataliono štabo viršininkas ir S-1 viršininkas kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą, neargumentuoti ir nepagrįsti įrodymais. Pagal KDS nuostatas, tarnybinį patikrinimą skyrę vadai asmeniškai atsako už tinkamą tarnybinio patikrinimo atlikimą, todėl teisininko išvados reikalingos ne tik tarnybinį patikrinimą atliekančiam karininkui, bet ir tarnybinio patikrinimo išvadą tvirtinančiam vadui. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus, nes šiuo atveju pareiškėjui pritaikyta skirtingų rūšių – administracinė ir tarnybinė atsakomybė. Skirtingas atsakomybės rūšis pagal kompetenciją taikė skirtingi subjektai remiantis skirtingomis procedūromis, to nedraudžia nei teisės aktai, nei teismų praktika, nei teisės mokslo doktrina.

Pažymėjo, jog pareiškėjas gilius vidinius išgyvenimus patyrė, buvo priverstas vykti į užsienį uždarbiauti, prarado galimybę gyventi su savo šeima ne dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau dėl savo paties neatsakingo elgesio, kuriuo pažemino kario vardą. Kadangi skundžiamu Įsakymu pareiškėją iš tarnybos atleido tinkamas subjektas, tinkamais pagrindais ir laikantis teisės aktais numatytų procedūrų, pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovo veiksmuose nėra civilinei atsakomybei (neturtinei žalai atlyginti) kilti reikalingų civilinės atsakomybės požymių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas su skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą palaikė atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi KASOKTĮ 26 straipsnio 1, 3-4 dalimis, 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, KDS 20 straipsnio 1 dalimi. Sprendė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas ir su juo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, o ne pažeidimo padarymo metu galiojusio KDS 68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėjo, jog KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos ir sutarties su juo nutraukimo pagrindas, jam padarius kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytus teisės pažeidimus. Teismas, atsižvelgęs į kariui keliamus elgesio reikalavimus, pareiškėjo padarytų ATPK pažeidimų pobūdį, aplinką, kurioje šie teisės pažeidimai buvo padaryti, paties pareiškėjo elgesį pažeidimų metu, sprendė, jog pagrįstai įvertinta, kad tokiais teisės pažeidimais pareiškėjas pažemino kario vardą ir karo tarnybos autoritetą, todėl teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įstatymų reikalavimus, darė išvadą, kad krašto apsaugos ministrė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundžiamu Įsakymu nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį į atsargą.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nors tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintas pareiškėjo 2011 m. gegužės 29 d. padarytas teisės pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam), nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-1193-137/2011, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs minėtą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka, tačiau, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas vairavo neblaivus, teismas vertino kaip vieną iš pareiškėją neigiamai apibūdinančių aspektų, neatitinkančių kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-922-419/2011 pareiškėjas nubaustas administracine tvarka už ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, o iš profesinės karo tarnybos pareiškėjas buvo atleistas dėl to, kad padarė teisės pažeidimus, kuriais pažemino kario vardą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pritaikyta administracinė ir tarnybinė atsakomybė, skirtingas atsakomybės rūšis pagal kompetenciją taikė skirtingi subjektai remiantis skirtingomis procedūromis ir tai nelaikoma dvigubu nubaudimu už tą pačią veiką.

Darė išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Gedimino štabo bataliono štabo viršininkas ir S-l viršininkas kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą, darė poveikį patikrinimą atliekančiam karininkui, pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, nepagrįsti, tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos bei terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti ir grąžinti pareiškėją į jo buvusias pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius už visą priverstinės pravaikštos laiką, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. Pareiškėjas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti krašto apsaugos ministrės 2012 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-45 „Dėl eil. M. K. išleidimo į atsargą“; 2) įpareigoti atsakovą KAM grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, į Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos II Garbės sargybos būrio III Garbės sargybos skyriaus granatsvaidininko padėjėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo KAM už priverstinę pravaikštą vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo KAM 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniame skunde išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog KDS yra specialusis įstatymas, todėl jis turi būti taikomas, o ne KASOKTĮ. Teigia, jog dėl specialaus įstatymo taikymo pirmenybės ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Analogiškoje situacijoje tik kitoje byloje kariui buvo taikomas KDS ir jam dėl vairavimo neblaiviam buvo paskirta nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas, kaip tai buvo numatyta aptariamos KDS redakcijos 68 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad šiuo atveju pareiškėjas yra diskriminuojamas, yra akivaizdus dvigubų standartų taikymo faktas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, dėl kurių atsakovas išsamiai pasisakė atsiliepime į skundą. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl dvigubo nubaudimo, dėl netinkamo teisės akto pritaikymo, o apeliantas savo skunde ir nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas atleisdamas pareiškėją iš profesinės karo tarnybos vadovavosi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o tai yra savarankiškas pagrindas profesinės karo tarnybos sutarčiai nutraukti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai motyvavo, kodėl būtent šis atleidimo pagrindas turėjo būti pritaikytas pareiškėjui, kadangi atsižvelgiant į jo padarytų teisės pažeidimų rimtumą, taip pat kiekį, profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimas atitiko pareiškėjo padarytų pažeidimų rimtumą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, jog apeliaciniu skundu pareiškėjas nepateikia jokių prieštaravimų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, netinkamo materialiosios ar proceso teisės normų taikymo ar aiškinimo, konkrečių argumentų ar motyvų, kuriais Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, o atkartoja tuos pačius argumentus ir motyvus, kokius jau buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui savo patikslintu skundu. Pažymi, jog Lietuvos kariuomenė 2012 m. kovo 22 d. yra pateikusi atsiliepimą Nr. TS-64 į pareiškėjo 2012 m. kovo 6 d. patikslintą skundą dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir žalos priteisimo, todėl Lietuvos kariuomenė grindžia savo atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriuos pateikė savo 2012 m. kovo 22 d. atsiliepimu Nr. TS-64 ir pakartotinai jų nenurodo bei prašo į juos atsižvelgti nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendime tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo veiksmai, kuriais jis 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus viešoje vietoje sukėlė konfliktą su kaimynu, kurio metu garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė kojomis bei daužė rankomis kaimyno namo įėjimo duris, atvykus policijos pareigūnams nevykdė teisėtų jų reikalavimų nusiraminti, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius prieš policijos pareigūnus, įžeidė jų garbę ir orumą, atitinka teisės pažeidimų, kuriais pažeminamas kario vardas ir karo tarnybos autoritetas, sudėtį. Konstatavus šią faktinę aplinkybę, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas ne remiantis pažeidimo padarymo metu galiojusios KDS 68 straipsnio 1 dalies, o KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, kuri yra savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos ir sutarties su juo nutraukimo pagrindas, jam padarius kario vardą žeminančių pažeidimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2012 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas skunde nurodo, kad jis už tą patį teisės pažeidimą yra nubaustas du kartus, tačiau nepateikia argumentų, kodėl jam neturėjo būti taikomas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nors dėl padarytų teisės pažeidimų rimtumo būtent ši įstatymo norma pareiškėjui ir turėjo būti pritaikyta. Teigia, kad pareiškėjas savo skunde nepateikia argumentų, kodėl, jo manymu, jis nepagrįstai buvo atleistas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o pateikia argumentus, kad jam buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda, kai drausminė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta. Pažymi, jog pareiškėjas skunde teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, o tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai, nes į tyrimą kišosi kiti karininkai, tačiau pareiškėjas nepateikia tokių savo argumentų įrodymų, todėl neaišku, kokie veiksmai pareiškėjo yra laikomi nepagrįstu kišimusi į tarnybinio patikrinimo atlikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – krašto apsaugos ministrės 2012 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. P-45, kuriuo su pareiškėju M. K. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas išleistas į atsargą pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado patvirtintą 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-25, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos duomenis su pareiškėju 2008 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos II garbės sargybos būrio III garbės sargybos skyriaus granatsvaidininko padėjėju. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado patvirtinta 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-25, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatyta, kad pareiškėjas, 2011 m. rugsėjo 29 d. ne tarnybos metu neblaivus viešoje vietoje sukeldamas konfliktą, atvykus policijos pareigūnams nevykdydamas teisėtų reikalavimų, vartodamas rusiškus necenzūrinius žodžius prieš policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, padarė kario vardą žeminančius teisės pažeidimus. Išvada buvo grindžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu (administracinė byla Nr. A2.9.-922-419/2011), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytus teisės pažeidimus, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda (300 Lt bauda). Šiuo nutarimu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje sukėlė konfliktą, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė kojomis bei daužė rankomis kaimyno namo įėjimo duris, atvykus policijos pareigūnams nevykdė teisėtų reikalavimų nusiraminti, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius prieš policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidimą pripažino ir dėl jo padarymo gailisi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad minėtoje išvadoje nenustatyta, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nurodytą Kariuomenės drausmės statute, t. y. šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą 2011 m. rugsėjo 29 d. galiojusiajame Kariuomenės drausmės statuto 68 straipsnyje (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas). Išvadoje nurodyta, kad siūloma krašto apsaugos ministrui atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kad negalima nustatyti, ar pareiškėjo veiksmuose yra drausmės pažeidimo faktas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ne tik pažeidė teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, bet ir nesilaikė visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų bei elgesio taisyklių, pažeidimus padarė aplinkoje, kurioje yra pažįstamas ir, manytina, kad priimamas kaip Lietuvos kariuomenės atstovas, pažeidimų metu elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t. y. tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimus, kurie akivaizdžiai pažemino kario vardą ir karo tarnybą.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnis nustato profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė atvejus, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 straipsnio 1 dalies 1–9 punktai), o 2 dalyje išvardytais atvejais suteikė Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybei diskrecijos teisę spręsti (sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas) dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 straipsnio 2 dalies 1–13 punktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio mėn. 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-3014/2012). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Iš Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnyje nurodytų profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų matyti, kad šio straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas, kuris nėra siejamas su kario padarytu drausmės pažeidimu, numatytu Kariuomenės drausmės statute, ir kuris suteikia teisę atsakovui nuspręsti, ar karys, ne tarnybos metu padarydamas teisės pažeidimus, pažemino kario vardą, ir tuo pagrindu nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Pažymėtina, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas – karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų. Kariuomenės drausmės statute taip pat yra nurodyti drausmės pažeidimai, už kurių padarymą atsakovas turi teisę atleisti profesinės karo tarnybos karį iš tarnybos. Analizuojant šiuos atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindus, matyti, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas iš esmės toks atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai yra nustatomas kario kaltas veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminantis krašto apsaugos sistemos (karo tarnybos) autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema bei ją kompromituojantis. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš kario, požiūriu.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad, jei atsakovas būtų nustatęs, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 68 straipsnyje, tai nebūtų galėjęs atleisti pareiškėjo iš tarnybos, pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, o straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Sunkinančios aplinkybės buvo numatytos Kariuomenės drausmės statuto 42 straipsnyje. Pažymėtina, kad viena iš sunkinančių aplinkybių yra ta, kad drausmės pažeidimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, vietą, kaltės formą, pažeidimų padarymo aplinkybes, pažeidimais sukeltas pasekmes, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėjas, padarydamas administracinius teisės pažeidimus ne tarnybos metu, akivaizdžiai pažemino kario vardą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas pažemino kario vardą, todėl jų nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo, kuris yra karys, elgesys 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš karių. Akivaizdu, kad karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėjo būti paskirta drausminė nuobauda, numatyta Kariuomenės drausmės statuto 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi administracinių teisės pažeidimų padarymo dieną). Taip pat pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad kitam kariui (J. K.) už vairavimą neblaiviam buvo paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas pagal Kariuomenės drausmės statuto 68 straipsnio 1 dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos atleistas ne dėl to, kad jis padarė drausmės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas, padarydamas teisės pažeidimus, pažemino kario vardą. Iš pareiškėjo pateiktų kitos administracinės bylos dokumentų kopijų, kuriose yra duomenų apie J. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, jam skirtą drausminę nuobaudą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad asmenys ir situacijos turėjo būti vienodai traktuojamos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarnybinio patikrinimo atlikimu, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui nebuvo skirta drausminė nuobauda. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas buvo nubaustas du kartus už tą pačią veiką.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principams įgyvendinti baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Pagal Konvencijos nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03) suvienodino poziciją dėl tapataus pažeidimo aiškinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme, kurios šiuo metu ir laikomasi Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje Routsalainen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 13079/03). Naujausioje Teismo praktikoje, aiškinant pažeidimo sąvoką, įtvirtintą Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas materialusis pažeidimo aspektas, veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui) teikiant mažesnę reikšmę. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (sprendimo 82 punktas).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos už tai, kad pažemino kario vardą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nubaustas du kartus. Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys: skiriasi inter alia jų pobūdis, tikslas, subjektai, poveikio priemonės, inter alia nuobaudos (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė