Court dismisses tax appeal, ruling non bis in idem does not bar separate tax penalties for unpaid taxes.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the taxpayer's appeal against tax assessments and penalties imposed by the tax authority and the Tax Dispute Commission. The taxpayer argued that imposing both tax penalties and administrative fines violated the constitutional principle of non bis in idem, claiming double punishment for the same offense. The court rejected this, holding that the principle only prohibits repeated criminal prosecution and does not prevent the application of distinct administrative sanctions for the same tax violation.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė; non bis in idem principas taikomas tik baudžiamajai atsakomybei, o ne administracinei.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
?AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. eI-2551-643/2017 Proceso Nr. 3-61-3-00528-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 12.1., 12.2.1., 12.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsÄjo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Margarita StambrauskaitÄ, dalyvaujant atsakovo atstovui D. S., vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. Å . skundÄ atsakovui Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir treÄiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai dÄl sprendimų panaikinimo n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas R.
Å . (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti: Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (Vilniaus AVMI) 2016-07-07 sprendimÄ Nr.  (4.65)FR0682-434, ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2016-10-18 sprendimÄ Nr. 68-307 ir Mokestinių ginÄų komisijos prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs (MGK) 2017-01-24 sprendimÄ Nr. S-22(7-270/2016). PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Vilniaus AVMI 2016-05-05 Patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-324 (Aktas) pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiavo 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų.
Vilniaus AVMI 2016-07-07 sprendimu Nr. (4.65) FR0682 - 434 (Vilniaus AVMI sprendimas) AktÄ patvirtino ir papildomai apskaiÄiavo 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų, 23 332,00 Eur GPM delspinigių, 7062,00 Eur PSD įmokų delspinigių ir paskyrÄ 3 735,00 Eur GPM ir 1 051 Eur PSD įmokų baudas. VMI 2016-10-18 sprendimu Nr. 68-307 (VMI sprendimas) patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ . MGK 2017-01-24 priÄmÄ sprendimÄ Nr. S-22(7-270/2016) (MGK sprendimas), kuriuo pakeitÄ VMI sprendimÄ , t. y. vietoj nurodymo pareiÅ¡kÄjui sumokÄti į valstybÄs biudžetÄ 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesÄiais susijusias sumas pareiÅ¡kÄjui nurodÄ sumokÄti į biudžetÄ 37 350,85 Eur GPM ir 10 506,84 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesÄiais susijusias sumas.
Skundžiamuose sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjas pateiktose gyventojų pajamų mokesÄio deklaracijose už 2008-2011 metus gautų pajamų nedeklaravo Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (GPMÄ®) nustatyta tvarka, nuo jų neapskaiÄiavo ir nesumokÄjo į biudžetÄ pajamų mokesÄio, tuo pažeisdamas GPMÄ® 25 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kÄjo vertinimu, tokie teiginiai yra nepagrįsti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad teisÄs aktų nustatyta tvarka ir terminais teikÄ mokesÄių administratoriui metines pajamų mokesÄio deklaracijas, deklaravo pajamas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , tinkamai apskaiÄiavo ir sumokÄjo mokesÄius valstybei.
Be to, pareiÅ¡kÄjas mokestinio patikrinimo metu aktyviai bei geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokestinį patikrinimÄ atlikusia Vilniaus AVMI. PareiÅ¡kÄjas pateikÄ VMI 2008-2011 metų pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ 848 523 Lt (245 749,25 Eur) sumai sudaranÄių lÄšų (ginÄo pajamų) Å¡altinį pagrindžianÄius juridinÄ galiÄ turinÄius dokumentus ir kitus objektyvius įrodymus, taÄiau į tai MGK neatsižvelgÄ. Skundžiami spendimai yra neteisÄti ir turi bÅ«ti panaikinti, kadangi mokesÄių administratorius nepagrindÄ bÅ«tinybÄs mokestinÄs prievolÄs dydį apskaiÄiuoti pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ , nes nÄra bÅ«tinų įstatyme įtvirtintų sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo mokÄtino mokesÄio dydį buvo galima apskaiÄiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta tvarka, ir pareiÅ¡kÄjas tinkamai vykdÄ savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius, bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ir kitus dokumentus.
PareiÅ¡kÄjas pateikÄ ginÄo sumos Å¡altinį pagrindžianÄius juridinÄ galiÄ turinÄius dokumentus ir kitus objektyvius įrodymus, į kuriuos nei mokesÄių administratorius, nei MGK, priimdami skundžiamus sprendimus, visiÅ¡kai neatsižvelgÄ bei netinkamai juos vertino. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos yra nepagrįstos, o mokestinÄ prievolÄ negali atsirasti. PareiÅ¡kÄjas mokesÄių administratoriui 2015-02-24 paaiÅ¡kinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ (forma FR0698), 2016-02-08 paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose bei skunduose apie ne banke turimas pinigines lÄÅ¡as ne kartÄ nurodÄ, kad turi 90 000 Lt santaupų iÅ¡ uždarbių ArmÄnijoje, Spitako mieste Å¡alinant žemÄs drebÄjimo pasekmes, uždarbių Rusijoje, po krizÄs grįžus į LietuvÄ , prekybos GariÅ«nuose, taÄiau ginÄijamuose sprendimuose konstatuota, kad ginÄo medžiagoje nÄra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kÄjo gautų pajamų dydį iÅ¡ aptartų pareiÅ¡kÄjo vykdytų veiklos sferų.
Tokie teiginiai prieÅ¡tarauja įsiteisÄjusiais teismų sprendimais nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms, realiai egzistavusiai situacijai bei pareiÅ¡kÄjo pateiktiems įrodymams. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-387/2014, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo iÅ¡teisintas dÄl inkriminuoto neteisÄto praturtÄjimo, 2014-11-21 nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas âdirbo ir gaudavo pajamas nuo 1990 metų. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad jis nuo pat savo darbo pradžios taupÄ lÄÅ¡as - dirbo mÅ«rininku ArmÄnijoje, uždirbo kapitalÄ , paskui prekiavo Maskvoje, kur irgi buvo geras uždarbis (pirko prekes Lenkijoje ir pardavinÄjo Maskvoje).
Po krizÄs grįžo į LietuvÄ , pradÄjo prekiauti GariÅ«nuose. Anot R. Å ., tuo metu turÄjo nemažai santaupų. Bankuose jų nelaikÄ, viskas buvo grynais pinigais, valiuta. 2003, 2004, 2005 m. verslo liudijimÄ ÄmÄ motinos vardu, o po 2006 metų - jau savo vardu. Visada mokÄdavo mokesÄius, paÅ¡alpų nepraÅ¡Ä, savo pragyvenimui užsidirbdavo pats. Apeliantas pažymÄjo, kad tiek jis pats, tiek jo tÄvai turÄjo santaupų. Po brolio mirties tÄvai dažnai jam dovanodavo nemažas pinigų sumas." Teismas pažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjo minÄti parodymai nÄra paneigti.
AtvirkÅ¡Äiai, juos iÅ¡ dalies patvirtina bylos medžiaga: R. Å . darbo knygelÄs kopija, kuri patvirtina, kad R. Å . pradÄjo dirbti mÅ«rininku nuo 1990-01-08; R. Å . tÄvų pasiraÅ¡yti dovanojimo raÅ¡teliai. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu specialistÄs R. K., kuri suraÅ¡Ä AktÄ , duoti paaiÅ¡kinimai dÄl R. Å . turÄtų santaupų bei pajamų, buvo atmesti. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, priimdamas 2015-07-14 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-942/2015.
LAT nurodÄ â[...] jis dirbo ir gaudavo pajamas nuo 1990 m., t. y. dirbo mÅ«rininku ArmÄnijoje, prekiavo Lenkijoje, Rusijoje bei Lietuvoje; tiek jis pats, tiek ir jo tÄvai turÄjo santaupų; po brolio mirties tÄvai dažnai jam dovanojo nemažas pinigų sumas. [...] Taigi apeliacinÄs instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai teigia, kad [...] R. Å . parodymai dÄl galimybių turÄti pajamų iki 2006 m. sausio 1 d. nÄra paneigti." Be to, pareiÅ¡kÄjo gautas dideles pinigų sumas patvirtina pridedami dokumentai R.
Å . tÄvų piniginių lÄšų dovanojimo ir turto pardavimo sutartys, Taupomoji knygelÄ. MinÄti įrodymai buvo pateikti VMI bei turÄjo bÅ«ti žinomi MGK, taÄiau į juos buvo visiÅ¡kai neatsižvelgta. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ dokumentų, pagrindžianÄių laikinųjų pinigų (talonų) keitimo į litus. PareiÅ¡kÄjo naudai pripažino, jog jis iki 1993-06-21 galÄjo turÄti ne daugiau kaip 3100 Lt santaupų. PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su Å¡iuo argumentu, nurodo, kad įsiteisÄjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 1990-01-08 dirbo mÅ«rininku ArmÄnijoje, Spitako mieste, Å¡alinant 1988 metais įvykusio žemÄs drebÄjimo padarinius.
PareiÅ¡kÄjas už darbÄ ArmÄnijoje gavo atlygį rubliais, kadangi ArmÄnijoje Sovietų SÄ jungos rublių banknotai galiojo iki 1993 m. lapkriÄio. Po darbo ArmÄnijoje pareiÅ¡kÄjas prekiavo Maskvoje. Tokios aplinkybÄs nustatytos įsiteisÄjusiais teismų sprendimais. PareiÅ¡kÄjas neturÄjo poreikio už darbÄ ArmÄnijoje gautÄ atlygį rubliais keisti į tuometinÄje Lietuvoje galiojusiÄ laikinÄ jÄ valiutÄ - talonus, o vÄliau talonus keisti į litus. Taigi, pareiÅ¡kÄjas objektyviai neturi galimybÄs pateikti dokumentus, pagrindžianÄius laikinųjų pinigų (talonų) keitimÄ Ä¯ litus, kadangi pareiÅ¡kÄjas talonų neturÄjo, jų nekeitÄ, nes tuo metu, t.y. iki 1998 metų uždarbiavo užsienyje.
MokesÄių administratorius visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino pareiÅ¡kÄjo gautų pajamų prekiaujant Maskvoje, remdamasis tuo, kad anksÄiausia užfiksuota pareiÅ¡kÄjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo data už Europos SÄ jungos valstybių ribų - 2006-03-19. MuitinÄs duomenimis pareiÅ¡kÄjas įvežtų ir (ar) iÅ¡vežtų prekių nedeklaravo. PareiÅ¡kÄjas pažymi tai, kad įsiteisÄjusias teismų sprendimais patvirtinta, jog pareiÅ¡kÄjas Maskvoje prekiavo iki Rusijos krizÄs, t.y. iki 1998 metų.
IlgÄ laikÄ Lietuvos Respublikos pilieÄių vykimas į ne Europos SÄ jungos Å¡alis buvo bevizis, todÄl sienų kirtimas nebuvo fiksuojamas. Lietuva į Europos SÄ jungÄ Ä¯stojo tik 2004 m. gegužÄs 1 d., t.y. kai pareiÅ¡kÄjas jau neužsiÄmÄ prekyba Maskvoje. Tokiu bÅ«du, duomenys, kuriais rÄmÄsi VMI bei MGK vertinant pareiÅ¡kÄjo turÄtas santaupas, negali bÅ«ti pagrindu visiÅ¡kai nepripažinti pareiÅ¡kÄjo santaupų iÅ¡ uždarbio prekiaujant Maskvoje. Nuo pareiÅ¡kÄjo pajamų gavimo dirbant ArmÄnijoje, Spitako mieste Å¡alinant žemÄs drebÄjimo pasekmes praÄjo daugiau nei 28 metai, o nuo pajamų gavimo dirbant Rusijoje - daugiau nei 10 metų.
PareiÅ¡kÄjas tokį ilgÄ laikÄ dokumentų, susijusių su prekių vežimo, pinigų įvežimo, deklaravimo ir kitų su pajamų gavimu susijusių dokumentų nesaugojo ir objektyviai neturÄjo galimybÄs juos pateikti mokesÄių administratoriui bei MGK. PareiÅ¡kÄjas nesutinka su sprendimuose konstatuotomis iÅ¡vadomis, kad V. D. ir jo sutuoktinÄs pareiÅ¡kÄjui suteikta 100 000 Lt paskola pagal 2007-11-12 paskolos sutartį yra formalaus pobÅ«džio. V. D. 2007-11-12 paskolino pareiÅ¡kÄjui 100 000 Lt.
Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - 2007-11-12 Paskolos sutartis. TodÄl mokesÄių administratoriaus bei MGK nurodyti teiginiai, kad neva V. D. negalÄjo paskolinti piniginių lÄšų R. Å ., yra nepagrįsti. V. D. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju bei įspÄtas dÄl atsakomybÄs ir pareigos duoti teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo apklausoje liudytojas V. D. nurodÄ, kad jis paskolino R. Å . 100 000 Lt, investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Bulgarijoje. Be to, iki pinigų atvežimo V.
D. siÅ«lÄ R. Å . investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Lenkijoje, taÄiau R. Å . pasakÄ, kad Bulgarijoje geresnÄs sÄ lygos. Kaip paaiÅ¡kino V. D., jis pinigines lÄÅ¡as paskolai turÄjo notarine sutartimi dovanotas jo tÄvo E. D.. MinÄta dovanojimo sutartis mokesÄių administratoriui buvo pateikta bei MGK apie jÄ buvo žinoma. Be to, kaip paaiÅ¡kino V. D., jis pinigines lÄÅ¡as paskolai turÄjo pardavus butÄ (duomenys neskelbtini) už 200 000 Lt, kuris buvo pirktas už 89 000 Lt. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - V.
D. 2012-06-05 PaaiÅ¡kinimas Vilniaus apskrities Valstybinei mokesÄių inspekcijai. Skundžiamuose sprendimuose taip pat nurodyta, kad paskolos sandorio realumÄ paneigia ir tai, kad 2007-11-12 paskolos sutartis sudaryta V. D. nenaudingomis sÄ lygomis, kurios paskolų davÄjui neužtikrina operatyvaus ir sklandaus galimai paskolintų lÄšų grÄ Å¾inimo. Paskolos sutartyje nenumatytas grÄ Å¾inimo terminas, nenumatytas palÅ«kanų mokÄjimas, paskolų grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis (įkeitimu, laidavimu ar kitomis paskolų grÄ Å¾inimo prievolių įvykdymÄ užtikrinanÄiomis priemonÄmis), nenumatytas paskolos suteikimo tikslas, sutartis nepatvirtinta notariÅ¡kai.
PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad paskolos sutartis atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , 100 000 Lt suma buvo realiai perduota pareiÅ¡kÄjui, o sandorio sÄ lygos yra suderintos tarp pareiÅ¡kÄjo ir V. D.. Be to, paskolos sutartis, dovanojimo sutartis bei V. D. liudytojo apklausos protokolas yra tiesioginiai įrodymai, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas gavo 100 000 Lt sumÄ , kaip paskolÄ , kuri turi bÅ«ti vertinama kaip pareiÅ¡kÄjo gautos pajamos. Be to, minÄtos aplinkybÄs nustatytos ir vertinant 2008-01-09 paskolos sutartį, sudarytÄ tarp I.
Å . (paskolos davÄjo) ir R. Å . (paskolos gavÄjo), bei 2008-01-09 paskolos sutartį, sudarytÄ tarp J. N. (paskolos davÄjo) ir R. Å . (paskolos gavÄjo). TaÄiau, mokesÄių administratorius, remdamasis vien tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas I. Å . 2012-04-24 iÅ¡davÄ teismo įsakymÄ dÄl skolos priteisimo iÅ¡ R. Å ., o J. N. - 2012-04-20 teismo įsakymÄ dÄl skolos priteisimo iÅ¡ R. Å ., pripažino, kad pagal minÄtas paskolos sutartis R. Å . gavo viso 100 000 Lt sumÄ iÅ¡ minÄtų asmenų, ir Å¡ias pinigines lÄÅ¡as vertino kaip pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas.
Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjo naudai pripažįstama, jog statyba vykdyta Å«kio bÅ«du ir pareiÅ¡kÄjas statyboms patyrÄ 339 913,20 Lt iÅ¡laidų. Su tokiais teiginiais pareiÅ¡kÄjas sutinka tik iÅ¡ dalies, t.y. sutinka dÄl statybos pripažinimo Å«kio bÅ«du. Statybos leidimas vienbuÄio gyvenamojo namo statybai, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡duotas 2010-05-19 dviem statytojams: R. Å . ir N. P.. Tai reiÅ¡kia, kad ginÄo gyvenamasis namas buvo statomas nuo 2010 metų gegužÄs mÄnesio.
Tokias aplinkybes tai pat patvirtina pridedami dokumentai - antstolio D. K. 2013-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/13/148. Akte nepagrįstai konstatuota, kad neva namas pastatytas per 2011 metus ir pareiÅ¡kÄjas 2011 metais patyrÄ 339 913,20 Lt gyvenamojo namo statybų (duomenys neskelbtini), iÅ¡laidų. Baudžiamoje byloje paskirtos teismo ekspertizÄs akte Nr. 13-42 nurodyta, kad ekspertui pavesta nustatyti, kiek lÄšų buvo iÅ¡leista pastato statymui iki bÅ«klÄs, užfiksuotos 2011-12-15 ir 2012-02-10 namo apžiÅ«rų metu.
EkspertizÄs akte pažymÄta, kad tyrimui nebuvo pateikta jokių duomenų apie statytojo samdytÄ darbo jÄgÄ , sumokÄtÄ darbo užmokestį ir socialinio draudimo mokesÄius. TodÄl priimama, kad statytojas nesamdÄ darbo jÄgos, nemokÄjo darbo užmokesÄio ir socialinio draudimo mokesÄių - Å¡ios iÅ¡laidos lygios nuliui. Å iame akte taip pat nustatyta statybos darbų vidutinÄ rinkos kaina skirtingu laikotarpiu, statybÄ vykdant Å«kio bÅ«du, o bÅ«tent: 2010-12-11 iÅ¡ viso 330 517,25 Lt, o 2011-11-11 - 339 913,20 Lt.
Teismo eksperto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, atlikti teismo nutarties pagrindu ir pateikti byloje, patvirtina, kad namÄ statant Å«kio bÅ«du, statybos kaina sumažÄtų iki 238 582,79 Lt. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina R. Å . paaiÅ¡kinimai, kad namo statybai buvo iÅ¡leista apie 200 000 Lt. Taigi, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyboms priskaiÄiuota neva iÅ¡leista suma - 339 913,20 Lt visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi R. Å . tokių iÅ¡laidų nepatyrÄ. Namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, dÄl ko namo statybai buvo iÅ¡leista apie 200 000 Lt.
Be to, iÅ¡laidų namo statybai priskyrimas tik 2011 metų laikotarpyje, yra nepagrįstas. Tiek mokesÄių administratorius, tiek MGK nepagrįstai nurodÄ, kad už prekes, pažymÄtas prekių ženklais âAdidas", âNike", âPuma", R. Å . neva sumokÄjo 180 000 JAV dolerių (470 610 Lt) sumÄ bei jÄ Ä¯vertinto kaip R. Å . patirtas iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418/2012 nustatyta, kad R. Å ., naudodamasis A. D. kompiuteriu ASUS (duomenys neskelbtini) pokalbių programa SKYPE, tris kartus užsakÄ prekes, gabentas konteineriais, iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikoje gyvenanÄių asmenų.
TaÄiau, PareiÅ¡kÄjas už prekes neatsiskaitÄ ir liko skolingas 180 000 JAV dolerių Kinijos pilieÄiui J. B., (duomenys neskelbtini), gyvenanÄiam Pekine. Å i skola nÄra grÄ Å¾inta. Skolos grÄ Å¾inimo terminas iki 2018-08-12. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - skolos raÅ¡telis ir J. B. paso kopija. Tuo tarpu, 470 610 Lt sumos priskyrimas R. Å . iÅ¡laidoms yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Už įgytas (konteineriais gabentas) prekes R. Å . neatsiskaitÄ iki Å¡iol. Tokias aplinkybes patvirtina tai, jog jokių pavedimų ar piniginių lÄšų gabenimo į Kinijos RespublikÄ nÄra ir negali bÅ«ti.
Akivaizdu, kad bendrininkų grupÄje buvo daroma nusikalstama veika. Tai konstatavo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjÄ teismai. Nusikalstamos veikos darymo metu vykdomi susitarimai, o jų sÄ lygos neatitinka įprastos civilinių sandorių praktikos, kaip ir Å¡iuo konkreÄiu atveju, dÄl prekių konteineriais gabenimo, ko pasekoje turÄjo bÅ«ti gautos pajamos ir atsiskaityta su prekių pardavÄjais. Kadangi pareigÅ«nai nutraukÄ tokius veiksmus ir gabentos prekÄs nebuvo realizuotos, už įgytas prekes liko neatsiskaityta.
Skundžiamuose sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2007-08-27 iki 2010-10- 05 už poilsines keliones apmokÄjo 51 833,33 Lt. Su tokiais teiginiais pareiÅ¡kÄjas nesutinka ir nurodo, kad jam nepagrįstai priskirtos iÅ¡laidos, kurias patyrÄ kiti asmenys, tame tarpe ir N. P. vaikai, kuriuos iÅ¡laikÄ jų tÄvas, o ne pareiÅ¡kÄjas. PareiÅ¡kÄjas nepatyrÄ ir negalÄjo patirti 13 059 Lt iÅ¡laidų kelionių agentÅ«rai UAB ,,Astrida". 13 059 Lt suma minÄtai kelionių agentÅ«rai sudarÄ už 6 (Å¡eÅ¡is) asmenis.
Nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas skaiÄiavimas Å¡eÅ¡ių asmenų iÅ¡laidas už kelionÄ priskiriant vienam pareiÅ¡kÄjui, ko realiai nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti. R. Å . kelionių agentÅ«rai UAB ,,Astrida" 2008 metais patyrÄ viso 2176,50 Lt (630,36 EUR) iÅ¡laidų. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - 2008-04-30 Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2008-39. Be to, pareiÅ¡kÄjas nepatyrÄ ir negalÄjo patirti 17 269,94 Lt iÅ¡laidų kelionių agentÅ«rai UAB ,,Astrida". 17 269,94 Lt suma minÄtai kelionių agentÅ«rai sudarÄ už 5 (penkis) asmenis.
R. Å . kelionių agentÅ«rai UAB ,,Astrida" 2009 metais patyrÄ viso 3 453,98 Lt (1 000,34 EUR) iÅ¡laidų. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - 2009-06-01 Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr.KN022918. Visi kiti kartu į minÄtÄ kelionÄ vykÄ asmenys kiekvienas padengÄ savo iÅ¡laidas individualiai. L. Å . iÅ¡laidas dengÄ jos seneliai - R. Å . ir J. Å .. Å eimos nusistovÄjusi tradicija buvo vaikaiÄiams jų gimtadienių, KalÄdų proga dovanoti pinigų, kurie buvo skirti atostogoms, įskaitant keliones į užsienį.
Tokias aplinkybes patvirtina UAB âAstrida" 2010-11-09 raÅ¡tas, kuriame pažymÄta, kad tik už vienÄ kelionÄ Ä¯ TurkijÄ 2010-10-05 buvo atliktas mokÄjimas kortele 4 319,00 Lt sumai. Už visas kitas keliones buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, R. Å . gavus grynuosius pinigus iÅ¡ kitų kartu keliavusių asmenų. Tokiu bÅ«du, PareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos mokestinio patikrinimo laikotarpiu už poilsines keliones yra viso 9 949,48 Lt (2 881,57 Eur): 2008 metais - 2 176,50 Lt (630,36 Eur); 2009 metais - 3 453,98 Lt (1 000,34 Eur) ir 2010 metais - 4 319,00 Lt (1 250,87 Eur).
Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad kratos, atliktos pareiÅ¡kÄjo namuose, metu rasti ir paimti 79 000 Lt priklauso pareiÅ¡kÄjui R. Å . ir priskiriami pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidoms. PareiÅ¡kÄjas su tokiu vertinimu nesutinka. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-15 nuosprendyje konstatavo, kad kratos metu faktiÅ¡kai rastų 79 000 Lt priklauso R. Å . tÄvui R. Å .. TodÄl nuosavybÄs teisių apribojimas 79 000 Lt sumai naikintinas, o pinigai grÄ Å¾intini jų teisÄtam savininkui R. Å .. Å ie pinigai buvo saugomi Lietuvos KriminalinÄs policijos biure.
KriminalinÄs policijos biuras minÄtas pinigines lÄÅ¡as grÄ Å¾ino teisÄtam jų savininkui â R. Å .. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro 2012-04-20 Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 38-IO-9D. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nurodÄ, kad kratos, atliktos R. Å . namuose, metu rasti ir paimti 79 000 litų priklauso R. Å ., taÄiau minÄtų pinigų kilmÄ - R. Å . sutaupytos piniginÄs lÄÅ¡os, kurios perduotos jo sÅ«nui R. Å .. PareiÅ¡kÄjas nesutinka ir su paskaiÄiuotomis vidutinÄmis statistinÄmis vartojimo iÅ¡laidomis.
Nurodo, kad MGK pripažino, jog vidutiniai statistinių vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, kuriuose į traukti vieÅ¡buÄiai ir restoranai, sumuojami su atostogų iÅ¡laidomis, į kurias taip pat į traukti vieÅ¡buÄiai ir restoranai. Nors Å¡i aplinkybÄ nustatyta MGK, taÄiau pareiÅ¡kÄjo vidutinÄs statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos MGK sprendimu sumažintos tik formaliai: 2007 m. - 24,63 Lt, 2008 m. - 25,95 Lt, 2009 m. - 31,95 Lt. Akivaizdu, kad 24-32 Lt suma nÄra pakankama net vienai nakvynei vieÅ¡butyje apmokÄti, o pareiÅ¡kÄjo vidutinÄs statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos sumažintos tik formaliai, minimaliai, visiÅ¡kai nevertinant nebandant nustatyti realiai patirtų pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidų vieÅ¡buÄiams bei restoranams, kurios, kaip konstatuota MGK sprendime, nepagrįstai sudvigubintos.
Be to, visiÅ¡kai neatsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kÄjas visada prekiavo įvairiais drabužiais, įskaitant ir sportinius, avalyne, todÄl akivaizdu, kad tokiems daiktams įsigyti jis nepatyrÄ jokių papildomų iÅ¡laidų ir atskirai tokių daiktų niekada nÄra pirkÄs. Be to, maistÄ R. Å . ginÄo laikotarpiu gamino mama, dÄl ko buvo ženkliai taupoma, todÄl paskaiÄiuotos vidutinÄs statistinÄs iÅ¡laidos nepagrįstos. Grindžiant skaiÄiavimais teiginį, kad mokesÄių mokÄtojo įsigyto turto vertÄ ir/ar asmeninÄs iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnÄs už deklaruotas pajamas, be teisÄto pagrindo į R.
Å . iÅ¡laidas įtraukti vidutiniai statistinių vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, t. y. įrodant pagrindÄ apskaiÄiuoti mokesÄius pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taikomi ne objektyvÅ«s, pagrįsti duomenys, o orientaciniai iÅ¡laidų dydžiai, kurie dar papildomai sumuojami su R. Å . atsiskaitymais per bankÄ . Patikrinimo metu nebuvo renkami jokie duomenys, leidžiantys nustatyti realias R. Å . patirtas iÅ¡laidas. Toks pajamų ir iÅ¡laidų nustatymas ginÄo laikotarpiu negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisÄtu bei atitinkanÄiu protingumo ir teisingumo kriterijus, ypaÄ atsižvelgiant į mokesÄių administratoriaus nustatytus iÅ¡laidų ir pajamų skirtumų dydžius.
PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad tas pats pareiÅ¡kÄjo turtas buvo tyrimo objektas tiek baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas dÄl nepagrįsto praturtÄjimo pagal BK 1891 straipsnį, tiek atliekant mokestinį patikrinimÄ , kurio metu nustatyta mokestinÄ nepriemoka ir paskaiÄiuoti delspinigiai bei paskirta bauda. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistas non bis in idem principas. VMI atsiliepime nurodÄ su skundu nesutinkantis ir praÅ¡Ä skundÄ atmesti. NurodÄ, kad mokesÄių administratorius atliko pareiÅ¡kÄjo Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimÄ pagal Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos užduotį dÄl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00057-11 pagal požymius dÄl neteisÄto praturtÄjimo.
Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendžiu pareiÅ¡kÄjas nuteistas už tai, kad vykdÄ privalomų pateikti muitinei daiktų â prekių, pažymÄtų âAdidasâ, âNikeâ, âPumaâ - įvežimÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , iÅ¡vengiant muitinÄs kontrolÄs procedÅ«ros, naudojant muitinÄs apgaulÄ pagal BK 1991 straipsnį, taip pat pagal BK 22 straipsnį (pasikÄsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ ). Taip pat 2012-03-15 nuosprendžiu buvo panaikintas pareiÅ¡kÄjo nuosavybÄs teisÄs apribojimas į jo namuose kratos metu rastus ir paimtus 79 000 Lt.
TaÄiau Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalį, kuria nusprÄsta panaikinti pareiÅ¡kÄjui nuosavybÄs teisių apribojimÄ Ä¯ jo namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt ir juos grÄ Å¾inti jų savininkui R. Å ., ir paliktas nuosavybÄs teisÄs apribojimas į pareiÅ¡kÄjo namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt pripažinus, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai priklauso pareiÅ¡kÄjui. Be to, pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-06-04 nuosprendis, kuriuo pareiÅ¡kÄjas pripažintas kaltu padarius septynias nusikalstamas veikas dÄl dokumentų klastojimo (pateisinant parduodamų prekių GariÅ«nų turgavietÄje įsigijimÄ suklastotais įsigijimo dokumentais), taÄiau iÅ¡teisintas dÄl nepagrįsto praturtÄjimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos aukÅ¡Äiausiasis teismas 2014-11-25 ir 2015-07-14 nutartimis, paliko 2014-06-04 nuosprendį nepakeistÄ . Vykdant 2013-05-21 pavedimÄ tikrinti Nr. 83-37 atliktas mokestinis patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo 2008 - 2011 m. patirtos iÅ¡laidos grynaisiais virÅ¡ijo gautas pajamas 848 523 Lt. Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo didžiausiÄ dalį patirtų iÅ¡laidų tikrinamuoju laikotarpiu sudarÄ patirtos iÅ¡laidos nekilnojamajam turtui Bulgarijoje, nekilnojamajam turtui (žemÄs sklypui ir gyvenamajam namui) (duomenys neskelbtini), taip pat prekių įsigijimui iÅ¡ Kinijos, kratos metu rastai ir paimtai 79 000 Lt sumai.
PareiÅ¡kÄjui neįrodžius patirtų iÅ¡laidų Å¡altinių, mokesÄių administratorius apskaiÄiavo pareiÅ¡kÄjui mokÄtinÄ Ä¯ biudžetÄ GPM bei PSD įmokas bei su Å¡iomis sumomis susijusius delspinigius ir baudas. MokesÄių administratorius patikrinimo metu mokesÄius apskaiÄiavo vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsniu, nustaÄius, jog nÄra galimybÄs mokesÄių bazÄs apskaiÄiuoti įprastu bÅ«du, t. y. nustaÄius, kad pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kÄjui neįrodžius pajamų Å¡altinių pagrįstumo, MokesÄio bazÄ apskaiÄiuota mokesÄių administratoriaus pagal savo pasirinktÄ Ä¯vertinimÄ .
PažymÄjo, jog MokesÄių administravimo įstatymo (MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja tik mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymÄ , bet nÄra skirtos nustatyti mokestinÄs prievolÄs atsiradimo pagrindus. MokesÄių administratorius atliko pareiÅ¡kÄjo pajamų mokestinį tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo 2008 - 2011 metų iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, o identifikavus mokesÄių slÄpimo požymius pradÄtas mokestinis patikrinimas. Kadangi nagrinÄjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, todÄl mokesÄių administratorius, apskaiÄiuodamas pareiÅ¡kÄjo 2008 - 2011 metų laikotarpio mokesÄio bazÄ, vadovavosi Taisyklių 14-17 punktuose pateiktu iÅ¡laidų metodu, t. y. lyginant pareiÅ¡kÄjo patirtas asmenines iÅ¡laidas su faktiÅ¡kai turÄtomis (gautomis) pajamomis.
Å is iÅ¡laidų metodas yra taikomas tada, kai turima informacija (duomenys) apie pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidas, o vertinimas atliekamas lyginant mokÄtojo asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Tais atvejais, kai nÄra galimybių nustatyti konkreÄių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iÅ¡ kitų, Taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos Å¡altinių. MokesÄių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinÄs prievolÄs dydį (Taisyklių 16 p.).
MokesÄių administratorius, pagal įvertinimÄ apskaiÄiuodamas pareiÅ¡kÄjo GPM bazÄ, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos Å¡altiniais, t.y. surinkta informacija iÅ¡ komercinių bankų apie pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, VMI informacinÄs duomenų bazÄs duomenimis (gautas pajamas, turimÄ VÄ® âRegistrų centrasâ informacijÄ apie pareiÅ¡kÄjo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , turimÄ VÄ® âRegitraâ informacijÄ apie transporto priemones) bei įvertinusi kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ .
VMI pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundo argumentus grįsdamas Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartimi, cituoja Å¡ioje nutartyje teismo pateikiamus paties pareiÅ¡kÄjo parodymus, taÄiau ne teisÄjų kolegijos padarytas iÅ¡vadas ar pateiktÄ situacijos aiÅ¡kinimÄ . Taip pat pabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, cituodamas nutarties vietas, pateikia situacijÄ taip, kad bÅ«tų palanki jam. Akcentavo, kad Å¡ioje nutartyje teisÄjų kolegija, vertindama pareiÅ¡kÄjo pajamų ir patirtų iÅ¡laidų dydžius, vertina nustatytas aplinkybes sprendžiant baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį.
NagrinÄdama pareiÅ¡kÄjo pajamų ir iÅ¡laidų dydžius Å¡iuo aspektu, teisÄjų kolegija taip pat pateikia teisminio bylos nagrinÄjimo metu apklaustos specialistÄs paaiÅ¡kinimus, kuriuose ji pažymi, kad nesant duomenų apie pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas, tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti patikima. Taip pat pažymima, kad nustatant galimo neteisÄtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai, maksimaliai tiksliai nustatyti asmens pajamas ir iÅ¡laidas už visÄ darbinÄs veiklos laikotarpį, kadangi nagrinÄjama norma sudaro pagrindÄ patraukti baudžiamojon atsakomybÄn asmenis, kurie yra sukaupÄ ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu.
Tai įrodo, kad priimant nutartį baudžiamajame procese, minÄtos aplinkybÄs aiÅ¡kinamos Baudžiamojo kodekso nuostatų prasme, taÄiau taip pat įrodo, kad Å¡ioje byloje nÄra nustatytos pareiÅ¡kÄjo gautos pajamos (jų dydžiai). Be to, minÄtoje pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu priimtoje 2014-11-21 nutartyje, teisÄjų kolegija pažymi, jog prekÄs, pažymÄtos svetimais prekių vardais, bÅ«davo konfiskuojamos. Už konteineriuose atgabentas sporto prekes, dÄl kurių nepateikimo muitinÄs kontrolei R.
Å . buvo nuteistas 2012-03-15 nuosprendžiu, apelianto sumokÄta pinigų suma (180 000 JAV dolerių), atliekant R. Å . Å«kinÄs finansinÄs veiklos tyrimÄ , apskritai buvo įtraukta į jo turÄtų iÅ¡laidų sumÄ . O atsižvelgiant į tai, kad R. Å . buhalterinÄje apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01 apskaityti J. M. firmos ir A. M. įmonÄs vardu suraÅ¡yti apskaitos dokumentai dÄl prekių už 68 983 Lt įsigijimo bei jų pardavimo už 1 112 120 Lt, pastaroji suma buvo iÅ¡minusuota iÅ¡ R.
Å . individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ gautų pajamų. Taigi darytina iÅ¡vada, kad dÄl įvykdytų nusikalstamų veikų R. Å . ne tik kad negavo neteisÄtų pajamų, bet patyrÄ pakankamai dideles iÅ¡laidas. Nei Vilniaus AVMI, nei VMI neginÄija aplinkybÄs, kad pareiÅ¡kÄjas dirbo ar prekiavo minÄtomis prekÄmis, taÄiau byloje nÄra įrodymų, o 2014-11-21 nutartimi taip pat nÄra nustatytų gautų pajamų dydžių. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad nesant pagrįstų įrodymų, mokesÄių administratorius pagrįstai nevertino pareiÅ¡kÄjo nurodytų pajamų kaip realiai gautų.
PareiÅ¡kÄjas įrodymų, kurie įrodytų patirtas kitokio dydžio iÅ¡laidas, nepateikÄ, tik bandÄ paneigti mokesÄių administratoriaus apskaiÄiavimus, todÄl atsakovas neturi pagrindo kitaip vertinti Vilniaus AVMI iÅ¡ objektyvių Å¡altinių nustatytų aplinkybių. MokesÄių mokÄtojas, norÄdamas paneigti mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotÄ konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžianÄius naujus įrodymus, sÄ lygojanÄius nustatyto mokesÄio dydžio neteisingumÄ .
Vietos mokesÄių administratorius, nustatÄs, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamai vykdÄ savo pareigas apskaiÄiuojant mokesÄius, nes pareiÅ¡kÄjo nustatyto turto vertÄ ir/ar asmeninÄs iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį buvo didesnÄs už deklaruotas pajamas, ginÄo apmokestinamų pajamų dydį nustatÄ, taikydamas TaisyklÄse numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ , kuris, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tenkino protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo sÄ lygas.
Tuo tarpu pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių argumentų dÄl mokesÄių administratoriaus nustatytų tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtų iÅ¡laidų dydžių. Inspekcija akcentuoja, kad mokesÄių mokÄtojui, siekiant paneigti apskaiÄiuotas sumas bei nuginÄyti mokesÄių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu, t. y. mokesÄių mokÄtojas turÄtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarÄ mokesÄių administratorius.
Pasisakant dÄl grynųjų lÄšų likuÄio nustatymo mokestinio laikotarpio pradžiai, mokesÄių administratorius, siekdamas įvertinti, kokiomis sumomis tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, atliko detalius skaiÄiavimus bei pateikÄ juos Akto 4 priede. Vilniaus AVMI neginÄija Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 sprendimu konstatuojamų aplinkybių, taÄiau pažymi, kad pareiga mokÄti mokesÄius, atleidimo nuo jos pagrindai bei su tuo susijÄ klausimai yra reguliuojami mokesÄių teisÄs aktais, todÄl baudžiamosios ar administracinÄs atsakomybÄs klausimus reglamentuojantys įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini.
Pareiga mokÄti mokesÄius atsiranda pagal mokesÄių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinÄ atsakomybÄ pagal kitus įstatymus, reguliuojanÄius su atitinkama atsakomybÄs rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi jų esmÄ bei tikslai. Baudžiamajame procese sprendžiamas galbÅ«t nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybÄs klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas pareiÅ¡kÄjos apmokestinimo klausimas.
TodÄl pareiga sumokÄti mokesÄius ir pareiga atsakyti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisÄs pažeidimÄ nÄra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Baudžiamosios bylos baigtis nagrinÄjamu atveju nedaro įtakos pareiÅ¡kÄjo apmokestinimo klausimams, nes mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia apskaiÄiuotų mokestinių sumų pagrįstumÄ . MokesÄių administratorius neginÄija fakto, jog pareiÅ¡kÄjas dirbo ArmÄnijoje ar prekiavo Rusijoje, taÄiau byloje nÄra duomenų, įrodanÄių gautų pajamų dydį.
DÄl Å¡ios priežasties mokesÄių administratorius neturi pagrindo pareiÅ¡kÄjo įvardijamÄ sumÄ priskaiÄiuoti prie jo gautų pajamų. Mokestinius ginÄus sprendžianÄios institucijos įprastai dÄl pateiktų sandorių tikrumo priima sprendimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teisingumo, protingumo kriterijais, todÄl konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vilniaus AVMI nepripažino gautų pajamų iÅ¡ užsienio vadovaudamasis aplinkybių visuma, o ne atskiru argumentu dÄl ES sienos kirtimo. Å i aplinkybÄ vertinta tik kaip sudÄtinÄ visų įrodymų apie gautų pajamų užsienyje dalis. Nesant kitų įrodymų (prekių vežimo, pinigų įvežimo, deklaravimo ir pan.) nÄra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kÄjo nurodytų ginÄo sumų kaip gautų.
PareiÅ¡kÄjo ir V. D. paskolinius santykius, mokesÄių administratorius vertino mokesÄių įstatymo prasme (mokestine prasme). Buvo atlikti V. D. ir jo sutuoktinÄs operatyvÅ«s patikrinimai, kurių metu atlikus jų pajamų ir iÅ¡laidų analizÄ nustatyta, kad V. D. ir jo sutuoktinÄ neturÄjo finansinių galimybių paskolinti 100 00 Lt. Taip pat nustatyta, kad paskolos sutartis suraÅ¡yta atbuline data, t. y., V. D. liudijimu, buvo pasiraÅ¡yta 2010 metais, kad piniginÄs lÄÅ¡os skolintos 2007 metais; paskola suteikta grynais pinigais; pagal skolinimo sutartį paskolos suteikimo tikslas sutartyje nenurodytas; pagal skolinimo sutartį palÅ«kanos už suteikiamÄ paskolÄ nenumatytos; paskolos sutartyje paskolos grÄ Å¾inimo terminas nenumatytas; paskola suteikta be įkeitimo ar garantijos; kitų liudytojų, galinÄių patvirtinti ar paneigti sutarties sudarymÄ bei faktiÅ¡kÄ lÄšų perdavimÄ , nÄra.
Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, jog sutartyse nurodytos lÄÅ¡os nebuvo perduotos, sutartys buvo sudarytos ne patvirtinti iÅ¡ tikrųjų įvykusius faktus, o siekiant padÄti pareiÅ¡kÄjui pagrįsti pajamų Å¡altinius ir iÅ¡vengti mokestinÄs prievolÄs. Atsakovas pažymi, kad 2014-06-04 Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nuosprendžiu pripažindamas, kad gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma Å«kio bÅ«du bei vertinimo ataskaitos ir ekspertizÄs akto pagrindu sprÄsdamas dÄl realių statybos iÅ¡laidų, teismas vis dÄlto nepripažino, kad namas buvo pastatytas paties kaltinamojo R.
Å . bei jo artimųjų fiziniu darbu, pastariesiems už Å¡ių darbų atlikimÄ neapmokant. Taip pat Å¡ioje nutartyje teismas konstatavo, kad statyba prasidÄjo po 2010-05-19, kuomet buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Iki bÅ«klÄs, užfiksuotos 2012-02-11, namo apžiÅ«ros metu, namas buvo statomas du statybos sezonus. ApžiÅ«ros metu aptikta statybų stadija tiek vizualiai, tiek pagal specialisto iÅ¡vadÄ (joje nurodoma, jog namo baigtumas buvo 75 procentai) byloja apie tai, kad statyba vyko sklandžiai, nepertraukiamai, pakankamai kokybiÅ¡kai.
Akivaizdu, kad namui statyti buvo neiÅ¡vengiamas darbo jÄgos samdymas, nes atskiras statybos darbų rūšis galÄjo atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai (mÅ«rininkai, stogdengiai, elektrikai, santechnikai ir t.t.), todÄl nerealus ir neįtikinamas yra kaltinamojo R. Å . teigimas, jog visi Å¡ie darbai buvo atlikti už dykÄ . Teismas nusprendÄ, kad Å«kio bÅ«du vykdytų statybų kaina virÅ¡ijo 339 913,20 Lt (2011-11-11) ir laiko, kad reali statybos iÅ¡leistų pinigų suma, įskaiÄius apytiksles samdytos darbo jÄgos apmokÄjimo iÅ¡laidas, laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnÄ nei 400 000 Lt.
Atsižvelgiant į Å¡ias teismų nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas bei įvertinus ginÄo byloje turimus parodymus Vilniaus AVMI patikrinimo metu konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas statyboms pagal statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patyrÄ 339 913,20 Lt iÅ¡laidų, t.y. mokesÄių mokÄtojo naudai statyba pripažįstama Å«kio bÅ«du. Ä®vertinus ginÄo byloje esanÄiÄ medžiagÄ konstatuota, kad Vilniaus AVMI pagrįstai namo statybų iÅ¡laidų sumai priskyrÄ 339 913,20 Lt sumÄ , o vadovaudamasi objektyvumo ir protingumo kriterijais bei nesant juridinÄ galiÄ turinÄių dokumentų, patvirtinanÄių Å¡ių iÅ¡laidų patyrimÄ , Vilniaus AVMI pareiÅ¡kÄjo naudai pripažino mažesnÄ sumÄ nei 2014-06-04 nuosprendžiu konstatavo Vilniaus miesto apylinkÄs teismas.
Teismo ekspertas S. M. nustatÄ tokias nekilnojamojo turto vertes statant namÄ Å«kio bÅ«du, t. y. 2010-12-11 - 330517,25 Lt, 2011-11-11 â 339913,20 Lt. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014-06-04 nuosprendyje konstatavo, kad reali statybos iÅ¡leistų pinigų suma, įskaitant apytiksles samdytos darbo jÄgos apmokÄjimo iÅ¡laidas (kadangi laikyta, kad PareiÅ¡kÄjas negalÄjo vienas atlikti visų statybos darbų) laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnÄ nei 400 000 Lt. Atsižvelgiant į nustatytas turto vertes, Vilniaus AVMI patikrinimo metu mokesÄių mokÄtojo naudai vertino 339 913,20 Lt statybos kainÄ ir priskyrÄ Å¡ias iÅ¡laidas 2011 m., kadangi pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių dokumentų, patvirtinanÄių apie statybÄ ir iÅ¡ kurių mokesÄių administratorius galÄtų nusprÄsti, kokiÄ dalį statybų iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ 2010 m.
Atsakovas pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00057-09 nurodyta, kad R. Å . sumokÄjo 180 000 JAV dolerių. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu buvo sumokÄta pareiÅ¡kÄjo, o pareiÅ¡kÄjas nei baudžiamojoje byloje, nei patikrinimo metu nepateikÄ juridinÄ galiÄ turinÄių dokumentų, kurie įrodytų, jog pareiÅ¡kÄjas nepatyrÄ arba kad nurodytÄ sumÄ patyrÄ bendrai su kitu asmeniu, nÄra. Tik teikdamas pastabas dÄl Akto, pareiÅ¡kÄjas pateikÄ skolos raÅ¡telį, kurį mokesÄių administratorius įvertino kritiÅ¡kai.
Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustaÄiusi, kad pareiÅ¡kÄjo vardu buvo patirtos (apmokÄtos) 51 833,35 Lt iÅ¡laidos (17 185,41 Lt (2007 m.) +13 059 Lt (2008 m.) + 1 7269,94 Lt (2009 m.) + 4 319 Lt (2010 m.)) už poilsines keliones, Å¡ias patirtas iÅ¡laidas priskyrÄ atitinkamais metais patirtoms iÅ¡laidoms. Pažymi, kad pagal GPMÄ® 8 straipsnio 5 dalį gyventojai priskirti savo patirtas iÅ¡laidas pagal kaupimo principÄ gali tik tada, jeigu vykdo individualiÄ veiklÄ ir yra įregistruoti pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio mokÄtojais arba naudoja veikloje ilgalaikį turtÄ .
PrieÅ¡ingu atveju, gyventojui taikomas pinigų principas, t. y. tiek gautos pajamos, tiek patirtos iÅ¡laidos priskiriamos pagal faktinį jų apmokÄjimÄ , nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos yra susidariusios. To paties principo laikosi tiek mokesÄių administratorius, tiek ir teismai taikydami MAÄ® 70 straipsnį bei apskaiÄiuodami mokesÄių mokÄtojams gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas pagal savo įvertinimÄ . Remiantis tuo, mokesÄių administratorius priskyrÄ pareiÅ¡kÄjo patirtas iÅ¡laidas ne tada, kada buvo sudaryta turizmo paslaugų sutartis bei kada jos buvo užsakytos, bet tada, kada jos faktiÅ¡kai buvo apmokÄtos.
Byloje nÄra nustatyta, kad už vaikų kelionÄs iÅ¡laidas, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas, bÅ«tų apmokÄjÄ kiti asmenys (seneliai). PareiÅ¡kÄjas mokesÄių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ginÄija tik nepagrįstais paaiÅ¡kinimais, taÄiau nepateikia jokių patvirtinanÄių įrodymų. Nors pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendį buvo panaikintas apribojimas į pareiÅ¡kÄjo namuose rastÄ 79 000 lt sumÄ , kurių savininku laikomas R. Å . (pareiÅ¡kÄjo tÄvas), taÄiau dÄl Å¡io nuosprendžio Lietuvos apeliaciniame teisme priimta 2012-07-05 nutartis, kuria konstatuota, kad kratos, atliktos nuteistojo namuose, metu rasti ir paimti 79 000 Lt priklauso nuteistajam R.
Å .. Vadovaujantis Å¡ia nutartimi paliktas galioti nuosavybÄs teisÄs apribojimas į pareiÅ¡kÄjo namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt. Atsakovas nurodo, kad Akto 34 puslapyje konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjo pateiktoje Brangaus turto deklaracijoje nurodytas įsigytas butas (duomenys neskelbtini), įsigytas už 94 800 Lt pagal 2000-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.ML 15-1803. Pajamų Å¡altinis â tÄvo R. Å . ir motinos J. Å . 90000 Lt (45000 Lt + 45000 Lt) dovanotos piniginÄs lÄÅ¡os. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu vertinant 1994 â 2007 metų pajamų Å¡altinius bei patirtas iÅ¡laidas, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo pajamos minÄtu laikotarpiu sudarÄ 187720 Lt, iÅ¡ jų: 97720 Lt pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ ; 2000 m. tÄvų J.
Å . ir R. Å . gyventojui dovanotos 90000 Lt (45000 Lt + 45000 Lt) piniginÄs lÄÅ¡os pagal Brangaus turto deklaracijos duomenis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas pirko âAdidasâ, âNikeâ, âPumaâ drabužius, t. y. sportinius drabužius. TodÄl jo teiginys neva jis nepirko kitų rÅ«bų vertinamas kritiÅ¡kai. Taip pat vertinama kritiÅ¡kai ir dÄl to, kad nustaÄius neteisÄtÄ veikÄ , prekÄs (dalis prekių) buvo konfiskuotos, todÄl nÄra pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kÄjas prekybai įsigytas prekes naudojo ir savo reikmÄms.
DÄl statistinių vartojimo iÅ¡laidų pažymÄtina, kad 1994 m. - 2009 m. laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtos faktinÄs vartojimo iÅ¡laidos, apmokÄtos banko pavedimais, yra mažesnÄs už vidutines metines statistines vartojimo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo piniginių lÄšų nekilnojamajam turtui Bulgarijoje įsigyti, ½ dalies žemÄs sklypui (duomenys neskelbtini), įsigyti, nekilnojamojo turto statyboms (duomenys neskelbtini) bei už poilsines keliones apmokÄti ir vadovaujantis MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje įteisintais protingumo ir teisingumo kriterijais vartojimo iÅ¡laidų apskaiÄiavimui naudojamos vidutinÄs statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos vienam asmeniui.
Laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2007-12-31 nustatytos 120,92 Lt iÅ¡laidos, patirtos banko operacijomis ir apskaiÄiuotos 86 550,28 Lt vidutinÄs statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos, kurios vertinamos kaip patirtos iÅ¡laidos grynais pinigais, viso â 86 671,20 Lt (4479,60 Lt (1994 m.) + 4479,60 Lt (1995 m.) + 4479,60 Lt (1996 m.) + 4966,80 Lt (1997 m.) + 5600,40 Lt (1998 m.) + 5634 Lt (1999 m.) + 5316 Lt (2000 m.) +5421,60 Lt (2001 m.) + 5533,20 Lt (2002 m.) + 6513,60 Lt (2003 m.) + 6892,80 Lt (2004 m.) + 8082 Lt (2005 m.) + 8916 Lt (2006 m.) + 10356 Lt (2007 m.) iÅ¡laidų.
Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 nustatyta 38 335,02 Lt iÅ¡laidų, patirtų banko operacijomis ir apskaiÄiuota 14 222,84 Lt (9 844,06 Lt (2008 m.) + 4 378,78 Lt (2009 m.)) vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų, kurios vertinamos kaip iÅ¡laidos grynaisiais pinigais, viso â 52 557,86 Lt (10 719,60 Lt (2008 m.) + 8 847,60 Lt (2009 m.) + 20 750 Lt (2010 m.) + 12 240,66 Lt (2011 m.)) piniginių vartojimo iÅ¡laidų. Laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2009 m., kai atsiskaitymai per bankÄ vartojimo iÅ¡laidų dydžiai buvo mažesni už vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas, skirtumas iki jų buvo vertinamas kaip iÅ¡laidos grynaisiais.
Tuo tarpu 2010-2011 m., kai faktinÄs iÅ¡laidos per bankÄ buvo didesnÄs, buvo skaiÄiuojamos banke patirtos iÅ¡laidos. Teismo posÄdžio metu atsakovo atstovas praÅ¡Ä skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dÄstytų argumentų pagrindu. Skundas atmestinas IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: Vilniaus AVMI 2016-05-05 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-324 (Aktas) (MGK bylos I tomas, b.l. 16-60) R. Å . papildomai apskaiÄiuota 37 354,32 Eur GPM už 2008-2011 metus ir 10 507,12 Eur PSD įmokų už 2009 metus. 2016-07-07 Vilniaus AVMI sprendimu Nr. (4.64)FR0682-434 (Vilniaus AVMI sprendimas) (MGK bylos I tomas, b.l. 62-78) Aktas buvo patvirtintas ir pareiÅ¡kÄjui papildomai apskaiÄiuota 37 354,32 Eur GPM, 10 507,12 Eur PSD įmokų, 23 332 Eur GPM delspinigių, 7 062 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskirtos 3 735 Eur GPM ir 1 051 Eur PSD įmokų baudos.
VMI 2016-10-18 sprendimu Nr. 68-307 (VMI sprendimas) (MGK bylos I tomas, b.l. 79-88) Vilniaus AVMI sprendimas buvo patvirtintas. MGK 2017-01-24 sprendimu Nr. S-22(7-270/2016) (MGK bylos IX tomas, b.l. 121-137) pakeitÄ VMI 2016-10-18 sprendimÄ Nr. 68-307, t.y. vietoje nurodymo pareiÅ¡kÄjui sumokÄti į valstybÄs biudžetÄ 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesÄiais susijusias sumas pareiÅ¡kÄjui nurodyta sumokÄti į biudžetÄ 37350,85 Eur GPM ir 10 506,84 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesÄiais susijusias sumas.
NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl Vilniaus AVMI 2016-07-07 sprendimo Nr. (4.65)FR0682-434, VMI 2016-10-18 sprendimo Nr. 68-307 ir MGK 2017-01-24 sprendimo Nr. S-22(7-270/2016) teisÄtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kÄjas nesutikimÄ su skundžiamais sprendimais grindžia tokiomis argumentų grupÄmis: dÄl MAÄ® 70 straipsnio nuostatų taikymo; dÄl 90 000 Lt santaupų; dÄl sandorio su V. D.; dÄl gyvenamojo namo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), statybos iÅ¡laidų; dÄl 180 000 JAV dolerių priskyrimo patirtoms iÅ¡laidoms; dÄl patirtų iÅ¡laidų už poilsines keliones; dÄl kratos metu rastų grynųjų pinigų; dÄl faktinių ir vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų ir dÄl non bis in idem principo pažeidimo.
DÄl 90 000 Lt santaupų PareiÅ¡kÄjo mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 metu mokesÄių administratorius padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimÄ dÄl tikrinamojo laikotarpio pradžioje turÄtų 90 000 Lt santaupų iÅ¡ uždarbių, įskaitant uždarbį ArmÄnijoje, Spitako mieste, Å¡alinant žemÄs drebÄjimo pasekmes bei uždarbį Rusijoje iki Rusijos krizÄ. Nesutikdamas su tokia mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, pareiÅ¡kÄjas skunde teismui teigia, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-387/2014 konstatavo aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimai apie nuo 1990 metų gautas pajamas ArmÄnijoje, Rusijoje ir iÅ¡ prekybos GariÅ«nuose, nÄra paneigti ir iÅ¡ dalies patvirtinti R.
Å . darbo knygelÄs kopija, R. Å . tÄvų pasiraÅ¡ytais dovanojimo raÅ¡teliais. TokiÄ pat iÅ¡vadÄ padarÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas 2015-07-14 nutartyje Nr. 2K-306-942/2015. PareiÅ¡kÄjo vertinimu, Å¡ios teismų iÅ¡vados turi privalomÄ jÄ galiÄ . PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad jo gautas dideles pinigų sumas patvirtina dokumentai: piniginių lÄšų dovanojimo ir turto pardavimo sutartys, taupomoji knygelÄ, taÄiau Å¡ių įrodymų nei mokesÄių administratorius, nei MGK nevertino ir juos neatsižvelgÄ.
Teismas, vertindamas pareiÅ¡kÄjo argumentus, atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjo nurodomos aplinkybÄs apie darbÄ ArmÄnijoje, Rusijoje buvo vertintos tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek sprendžiant mokestinį ginÄÄ . Tai, kad mokesÄių administratorius ir MGK nustatytas faktines aplinkybes vertino ne taip, kaip jas vertina pareiÅ¡kÄjas, nereiÅ¡kia, kad jos nebuvo vertintos, ar į jas nebuvo atsižvelgta, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas skunde teismui. Visų pirma, verta pažymÄti, kad byloje nÄra ginÄijamas pareiÅ¡kÄjo darbo ArmÄnijoje ir Rusijoje faktas.
GinÄijamais sprendimais konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ objektyvių duomenų apie santaupas. Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjo pateiktus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai sutapatina darbo ir iÅ¡ jo gaunamų pajamų faktÄ su santaupomis. MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesÄių administratorius privalo pagrįsti jo mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas. MokesÄių mokÄtojas, nesutinkantis su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotomis konkreÄiomis mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodÄl jos yra neteisingos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiÅ«lyti minÄtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba Å¡ių asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva iÅ¡reikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iÅ¡ pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų. AiÅ¡kinant Å¡ias proceso teisÄs normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra nurodÄs, kad, nagrinÄjant mokestinius ginÄus teisme, bendrosios įrodinÄjimo taisyklÄs, numatytos ABTÄ® 56 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į MAÄ® 67 straipsnio nuostatas.
SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ABTÄ® 56 straipsnio 4 dalies ir MAÄ® 67 straipsnio nuostatas, administracinÄse byloje dÄl mokestinių ginÄų įrodinÄjimo pareiga tenka ne tik mokesÄių administratoriui, bet ir mokesÄių mokÄtojui. MokesÄių mokÄtojas, siekdamas paneigti mokesÄių administratoriaus mokesÄių ir su jais susijusių sumų apskaiÄiavimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dÄl mokesÄių ir su jais susijusių sumų apskaiÄiavimo teisÄtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžianÄius įrodymus (LVAT 2016-03-29 nutartis Nr. eA-606-442/2016).
PareiÅ¡kÄjas 90 000 Lt santaupų realumÄ Ä¯rodinÄja Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartimi Nr. 1A-731-387/2014 (MGK bylos II tomas, b.l. 65-70) ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015-07-14 nutartimi Nr. 2K-306-942/2015 (MGK bylos II tomas, b.l. 37-40). PareiÅ¡kÄjas cituoja baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusių teismų iÅ¡vadÄ , kad nÄra paneigta galimybÄ, jog pareiÅ¡kÄjas galÄjo turÄti pajamų iki 2006-01-01. Vertinant šį pareiÅ¡kÄjo argumentÄ bÅ«tina pažymÄti, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjÄ teismai nei viename teismo procesiniame dokumente nÄra konstatavÄ pareiÅ¡kÄjo turÄtų santaupų fakto ir tuo labiau santaupų dydžio.
PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas skunde cituoja teismų procesinių dokumentų tam tikras iÅ¡traukas, taÄiau tokiu citavimu nÄra atskleidžiamas teismų padarytų iÅ¡vadų kontekstas. IÅ¡ į bylÄ pateiktų anksÄiau minÄtų teismų procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad dalį pareiÅ¡kÄjo argumentų apie teismų padarytas iÅ¡vadas, sudaro ne teismų iÅ¡vados, o paties pareiÅ¡kÄjo parodymų, duotų nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , citavimas. Teismai procesiniuose dokumentuose konstatavo tik iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo parodymai apie darbÄ ArmÄnijoje, Rusijoje ir GariÅ«nuose ir turÄtas santaupas nÄra paneigti, o tikimybÄ negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 1891 straipsnį klausimÄ .
Teismai taip pat padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ânesant duomenų apie R. Å . darbovietes ir jo gautas pajamas nuo darbinÄs veiklos pradžios iki tiriamojo laikotarpio (2006-01-01), tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma patikima. Nustatant galimo neteisÄtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai, maksimaliai tiksliai, nustatyti asmens pajamas ir iÅ¡laidas už visÄ darbinÄs veiklos laikotarpį<...>. Taigi, tiksliai nenustaÄius ir neapskaiÄiavus asmens turÄtų pajamų, neįmanoma atsakyti į klausimÄ , ar pagal jas asmens disponuojamas turtas yra neproporcingai didelis.â.
Taigi, tokios teismų procesiniuose dokumentuose nurodytos iÅ¡vados tik patvirtina, jog baudžiamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad pareiÅ¡kÄjÄ galima bÅ«tų patraukti baudžiamojon atsakomybÄn pagal BK 1891 straipsnį. TaÄiau tuo paÄiu teismai konstatavo ir kitÄ , reikÅ¡mingÄ mokestinio ginÄo nagrinÄjimui, aplinkybÄ, kad ir baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta duomenų apie pareiÅ¡kÄjo santaupas ir/ar jų dydį. Jokių objektyvių duomenų apie santaupas ir jų dydį pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ ir nagrinÄjant mokestinį ginÄÄ .
DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, kad jis tokių duomenų pateikti negalintis dÄl to, jog nuo jo darbo ArmÄnijoje praÄjo daugiau nei 28 metai, o nuo darbo Rusijoje â daugiau nei 10 metų, sutiktina, su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui nepateikus turto deklaracijos pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ , jis prarado galimybÄ turÄtas pajamas ir/ar santaupas pagrįsti. TokiÄ mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada yra pagrįsta, be kita ko, ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimais.
O LVAT 2010-12-31 nutartyje Nr. A575-1852/2010 pažymÄjo, kad â<...> kad vadovaujantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ turtÄ , t. y. pinigines lÄÅ¡as, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt. Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti grindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai.â Byloje nustatyta ir ginÄo dÄl to nÄra, kad pareiÅ¡kÄjas vienkartinÄs gyventojo 2003-12-31 turÄto turto deklaracijos (FR0593) nepateikÄ ir piniginių lÄšų nedeklaravo.
Remiantis, be kita ko, ir anksÄia paminÄtu LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad net jeigu pareiÅ¡kÄjas 2003-12-31 ir bÅ«tų turÄjÄs atitinkamÄ piniginių lÄšų sumÄ , taÄiau nustaÄius, kad ji nebuvo deklaruota, pareiÅ¡kÄjas negalÄti nurodyta pinigų suma įrodinÄti jo patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti reikalingo pajamų Å¡altinio. Tiek mokesÄių administratorius, tiek MGK pagrįstai atkreipÄ dÄmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjo pozicija dÄl turÄtų santaupų yra nenuosekli. 2012-01-19 apklausiamas įtariamuoju baudžiamoje byloje Nr. 381-00057-11 pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad 2007 m. pabaigoje turÄjo sukaupÄs apie 30 000 Lt, o 2015-02-24 paaiÅ¡kinimuose mokesÄių administratoriui nurodÄ, kad turÄjo 90 000 Lt santaupų.
Tai tik patvirtina, kad nÄra objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo turÄtas santaupas ir/ar jų dydį tikrinamo laikotarpio pradžioje (iki 2008-01-01). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksÄiau teismo sprendime iÅ¡dÄstytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesÄių administratorius, prieÅ¡ingai, nei skunde teismui teigia pareiÅ¡kÄjas, įvertino visas pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir padarÄ teisÄtas ir pagrįstas iÅ¡vadas apie tai, kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo tikrinamojo laikotarpio pradžioje turÄtus 90 000 Lt santaupų.
DÄl sandorio su V. D. Mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kÄjas, grįsdamas 2009-01-01 dienai turÄtų 190 000 Lt santaupas, be 90 000 Lt sumos iÅ¡ sutaupyto uždarbio rÄmÄsi ir 2007-11-12 100 000 Lt paskolos sutartimi, sudaryta su V. D.. MokesÄių administratoriaus vertinimu Å¡ie pinigai pareiÅ¡kÄjui realiai nebuvo paskolinti, o pateikta paskolos sutartis (MGK bylos II tomas, b.l. 190) vertintina kaip fiktyvi mokesÄių teisÄs prasme. MokesÄių administratorius, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo mokestinio patikrinimo ir V.
D. operatyvaus patikrinimo metu surinktus duomenis konstatavo: paskolos sutartis suraÅ¡yta atbuline data; paskola suteikta grynais pinigais, paskolos suteikimo tikslas sutartyje nenurodytas, palÅ«kanos nenumatytos, paskolos grÄ Å¾inimo terminas nenumatytas, paskola suteikta be įkeitimo ar kitokios garantijos, liudytojų, galinÄių patvirtinti ar paneigti sutarties sudarymÄ bei faktiÅ¡kÄ lÄšų perdavimÄ , nÄra. PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ nei objektyvių įrodymų, nei kitaip pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Å¡ias mokesÄių administratoriaus konstatuotas aplinkybes.
PareiÅ¡kÄjas skunde teismui teigia, kad pati paskolos sutartis ir V. D. apklausos protokolas yra tiesioginiai įrodymai, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Å . gavo 100 000 Lt paskolÄ , kuri turÄtų bÅ«ti vertinama kaip pareiÅ¡kÄjo gautos pajamos. DÄl įrodymų vertinimo, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinÄjamas (grindžiamas) mokesÄių mokÄtojo gautų pajamų realumas, LVAT 2007-03-15 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A17-301/2007 (âAdministracinÄ jusrisprudencijaâ, 2007, Nr.
11) yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad įrodinÄjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybÄs, ar pinigų sumos mokesÄių mokÄtojui realiai buvo perduotos ar nebuvo perduotos, t.y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybÄs turÄtų bÅ«ti įrodinÄjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄias aplinkybes (pvz.: mokÄjimo pavedimai, patvirtinantys lÄšų judÄjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lÄÅ¡os perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinÄių patvirtinti ar paneigti lÄšų perdavimÄ , parodymai).
Ä®statymas nedraudžia įrodinÄti ir netiesioginiais įrodymais, t.y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusias su įrodinÄjimo dalykÄ sudaranÄiomis aplinkybÄmis (pvz.: įrodymai apie tai, kokiomis lÄÅ¡omis galÄjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galÄjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lÄšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (pvz. LVAT 2015-03-02 nutartis Nr. A690-556/2015 ir kt.). Taigi, kaip pripažįstama LVAT praktikoje, iÅ¡vados apie mokesÄių mokÄtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrindžianÄius ar paneigianÄius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .
Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta raÅ¡ytine ir netgi notarine forma sudarytų sutarÄių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinanÄias turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesÄių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybÄ teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamu atveju nepateikÄ pakankamų ir neginÄijamų įrodymų, kurie pagrįstų 100 000 Lt gavimo iÅ¡ V. D. faktÄ . PabrÄžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kÄjui tenka pareiga pateikti įrodymus, kad atitinkamo dydžio pajamas realiai gavo konkreÄiu nurodytu bÅ«du iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio. Kaip yra konstatavÄs LVAT savo praktikoje (pvz.: 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602/2016), pasirinkdamas gauti pajamas grynaisiais pinigais (dÄl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nÄra fiksuojamas kredito įstaigose esanÄių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (kai tokios deklaracijos teikimas nÄra privalomas), mokesÄių mokÄtojas prisiima visÄ rizikÄ dÄl jam tenkanÄios įrodinÄjimo naÅ¡tos.
Kaip ginÄijamuose sprendimuose mokesÄių administratoriaus pažymÄta ir patvirtinta raÅ¡ytiniais bylos įrodymais (pvz. operatyvaus patikrinimo ataskaitos (MGK bylos II tomas, b.l. 186-189, bylos tomas III, b.l. 9-12) V. D. neturÄjo finansinių galimybių paskolinti pareiÅ¡kÄjui 100 000 Lt pagal 2007-11-12 skolinimo sutartį. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad paskolos suteikimo sÄ lygos yra ypaÄ nenaudingos paskolos davÄjui. Tokios paskolos suteikimas nÄra pateisintas jokiais verslo ar kitais poreikiais.
Sandoris akivaizdžiai nepaaiÅ¡kinamas ekonomine logika, nes įprastinÄmis rinkos sÄ lygomis nebÅ«tų sudaromas. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kÄjas paskolos gavimo realumÄ Ä¯rodinÄja iÅ¡skirtinai paÄiu skolos dokumentu, kuris anksÄiau aptartų motyvų ir suformuotos teismų praktikos pagrindu nelaikytinas pakankamu įrodymu, ir paties V. D. paaiÅ¡kinimais, kurie yra prieÅ¡taringi ir netikslÅ«s (V. D. negalÄjo nurodyti nei tikslių sandorio sudarymo aplinkybių, nei kodÄl 2007-11-12 paskolos sutartis pasiraÅ¡yta tik 2010 metais (MGK bylos I tomas, b.l. 108-110)) darytina iÅ¡vada, kad mokesÄių administratorius pagrįstai aptariamos 100 000 Lt sumos nevertino pareiÅ¡kÄjo pajamomis.
MokesÄių administratoriaus teisÄ nevertinti sandoriu sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių, reglamentuoja MAÄ® 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojo sandoris ir/ar Å«kinÄ operacija sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinÄ naudÄ , t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesÄio mokÄjimo terminus, sumažinti mokÄtinÄ mokesÄio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesÄio mokÄjimo ir pan., mokesÄio administratorius, apskaiÄiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ .
Tokiu atveju mokesÄio administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesÄių mokÄtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesÄių įstatymai sieja apmokestinimÄ ir mokestį apskaiÄiuoja pagal minÄtų mokesÄių įstatymų atitinkamas nuostatas. DÄl gyvenamojo namo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), statybos iÅ¡laidų PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuota 339 913,20 Lt iÅ¡laidų namo statybai suma, nurodo, kad Å«kio bÅ«du statytam gyvenamajam namui jis iÅ¡leido apie 200 000 Lt.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad namas buvo statomas nuo 2010 metų. Namas buvo statomas palaipsniui. Kadangi pareiÅ¡kÄjo rankomis atliekami darbai užtruko, per vienerius â 2011 metus, namo nebuvo galimybÄs pastatyti. PareiÅ¡kÄjo vertinimu, jo argumentus dÄl mažesnių iÅ¡laidų patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas ekspertizÄs aktas. PažymÄtina, kad ginÄo tarp Å¡alių dÄl aplinkybÄs, jog ginÄo gyvenamasis namas buvo statomas Å«kio bÅ«du nÄra. Å iÄ aplinkybÄ pareiÅ¡kÄjo naudai įvertino ir mokesÄių administratorius.
Teismas nagrinÄjamu atveju pritaria atsakovo pastebÄjimui, kad pareiÅ¡kÄjas skunde teismui cituoja atskirus, t.y. iÅ¡ konteksto iÅ¡imtus, ir atsietai pateiktus teismų procesinių sprendimų (nuosprendžių) fragmentus. NagrinÄjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjÄ teismai, įvertinÄ ir pareiÅ¡kÄjo cituojamÄ statybos eksperto iÅ¡vadÄ , konstatavo â<...> Pripažindamas, kad gyvenamojo namo esanÄio (duomenys neskelbtini) statyba buvo vykdoma Å«kio bÅ«du bei, vertinimo ataskaitos bei ekspertizÄs akto pagrindu sprÄsdamas dÄl realių statybos iÅ¡laidų, teismas, vis dÄlto, nepripažįsta, kad namas buvo pastatytas paties kaltinamojo R.
Å . bei jo artimųjų fiziniu darbu, pastariesiems už Å¡ių darbų atlikimÄ neapmokant. Statyba prasidÄjo po 2010-05-19, kuomet buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Iki bÅ«klÄs, užfiksuotos 2012-02-11 namo apžiÅ«ros metu, namas buvo statomas du statybos sezonus. ApžiÅ«ros metu aptikta statybų stadija tiek vizualiai, tiek pagal specialisto iÅ¡vadÄ (joje nurodoma, jog namo baigtumas buvo 75 procentai) byloja apie tai, kad statyba vyko sklandžiai, nepertraukiamai, pakankamai kokybiÅ¡kai. Akivaizdu, kad namui statyti buvo neiÅ¡vengiamas darbo jÄgos samdymas, nes atskiras statybos darbų rūšis galÄjo atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai (mÅ«rininkai, stogdengiai, elektrikai, santechnikai ir t.t.), todÄl nerealus ir neįtikinamas yra kaltinamojo R.
Å . teigimas, jog visi Å¡ie darbai buvo atlikti už dykÄ . Teismas sprendžia, kad Å«kio bÅ«du vykdytų statybų kaina virÅ¡ijo ekspertizÄs akte nurodytas kainas - 330,517,25 Lt (2010-12-11) ir 339 913,20 Lt (2011-11-11) ir laiko, kad reali statybos iÅ¡leistų pinigų suma, įskaiÄius apytiksles samdytos darbo jÄgos apmokÄjimo iÅ¡laidas, laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnÄ nei 400 000 Lt.<...>â (Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2014-06-04 nuosprendis Nr. 1-129 -506/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartis Nr. 1A-731-387/2014 ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 201507-14 nutartis Nr. 2K-306-942/2015).
Teismo vertinimu, nesant juridinÄ galiÄ turinÄių dokumentų, patvirtinanÄių objektyvų iÅ¡laidų dydį, mokesÄių administratoriaus sprendimas 339 913,20 Lt statybos kainos priskirti pareiÅ¡kÄjo 2011 metais patirtoms iÅ¡laidoms atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (MAÄ® 8 str. 3 d.). Kaip teisingai pažymÄjo atsakovas, pareiÅ¡kÄjas nei mokesÄių administratoriui nei teismui nepateikÄ objektyvių duomenų, patvirtinanÄių apie statybÄ , iÅ¡ kurios mokesÄių administratorius ir/ar teismas galÄtų nusprÄsti, kokiÄ dalį statybos iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ 2010 metais.
Atsižvelgtina ir į tai, kad dalį statybos iÅ¡laidų pripažinus pareiÅ¡kÄjo patirtomis 2010 metais, padidÄtų pareiÅ¡kÄjo mokÄtinų delspinigių suma, todÄl mokesÄių administratoriaus iÅ¡vados dÄl 2011 metams priskirtų iÅ¡laidų pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidžia. DÄl 180 000 JAV dolerių priskyrimo patirtoms iÅ¡laidoms PareiÅ¡kÄjas nesutinka ir su mokesÄių administratoriaus paskaiÄiuotomis 180 000 JAV dolerių dydžio iÅ¡laidomis prekių įsigijimui Kinijoje.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad už įsigytas (konteineriais gabentas) prekes jis nÄra atsiskaitÄs iki Å¡iol, kÄ , jo vertinimu, patvirtina į bylÄ pateiktas skolos raÅ¡telis. Be to, akcentuoja, kad prekes ketino įsigyti kartu su A. D., kuris taip pat yra nuteistas už tÄ paÄiÄ nusikalstamÄ veikÄ , todÄl, pareiÅ¡kÄjo vertinimu, visa 180 000 JAV dolerių suma pareiÅ¡kÄjui priskirta nepagrįstai. Teismas pažymi, kad minÄti pareiÅ¡kÄjui argumentai (beveik pažodžiui) buvo suformuluoti ir skunde, adresuotame MGK.
DÄl Å¡ių pareiÅ¡kÄjo argumentų MGK pasisakÄ ypaÄ detaliai, o pareiÅ¡kÄjas skunde teismui nepateikÄ nei vieno MGK iÅ¡vadas paneigianÄio ir/ar naujo argumento. MGK ginÄijamame sprendime nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas nei baudžiamojo proceso metu, nei mokesÄių administratoriaus vykdytų kontrolÄs veiksmų metu nepateikÄ jokių prekių įsigijimÄ pagrindžianÄių dokumentų, kurie tuo paÄiu patvirtintų tiek pareiÅ¡kÄjo patirtų iÅ¡laidų dydį, tiek pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, jog Å¡ias iÅ¡laidas jis patyrÄ kartu su kitais asmenimis.
Tokių duomenų pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ ir teismui. MGK, be kita ko, rÄmÄsi ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusių teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotomis aplinkybÄmis, jog pareiÅ¡kÄjas pripažino, kad iÅ¡ Kinijos pristatytos prekÄs priklausÄ jam, o A. D. rÅ«pinosi jų pristatymu, už kÄ pastarajam pareiÅ¡kÄjas sumokÄdavo. MGK savo sprendimÄ pagrindÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinÄjusių teismų iÅ¡vada, jog už ginÄo prekes buvo sumokÄta 180 000 JAV dolerių.
DÄl pareiÅ¡kÄjo pateikto J. B. skolos raÅ¡telio, kaip įrodymo, jog pareiÅ¡kÄjas nÄra patyrÄs 180 000 JAV dolerių iÅ¡laidų, o tokiÄ sumÄ yra skolingas, MGK nurodÄ, kad Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai vertintini kritiÅ¡kai dÄl prieÅ¡taringumo. TokiÄ iÅ¡vadÄ MGK pagrindÄ nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis - pareiÅ¡kÄjas 2009-08-05 apklaustas įtariamuoju nurodÄ, kad prekes įsigydavo iÅ¡ skirtingų pardavÄjų, taip pat pažymÄjo, jog užsisakÄs prekes visada už jas sumokÄdavo grynaisiais pinigais jam prekes pardavusiam asmeniui Kinijoje.
Jei neturÄdavo dalies pinigų, grįžÄs į LietuvÄ , nesumokÄtÄ dalį perduodavo A. D., kuris bankiniu pavedimu pervesdavo pardavÄjui. PareiÅ¡kÄjui nepateikus teismui jokių kontrargumentų dÄl MGK sprendimo iÅ¡vadų ir nepateikus jokių objektyvių tokias iÅ¡vadas paneigianÄių įrodymų, teismas pritaria tiek mokesÄių administratoriaus, tiek MGK sprendimams, kuriais 180 000 JAV dolerių suma pripažinta pareiÅ¡kÄjo patirtomis iÅ¡laidomis prekÄms įgyti. DÄl patirtų iÅ¡laidų už poilsines keliones GinÄijamais sprendimais konstatuota, kad pareiÅ¡kÄjo vardu buvo apmokÄtos tokios kelionių iÅ¡laidos: 2007 m.
â 17185,41 Lt, 2008 m. â 13059 Lt, 2009 m. - 17269,94 Lt ir 2010 m. - 4319 Lt. PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su mokesÄių administratoriaus paskaiÄiuotomis 51833,33 Lt iÅ¡laidomis poilsinÄms kelionÄms apmokÄti, nurodo, kad dalį Å¡ių iÅ¡laidų patyrÄ kiti asmenys, tame tarpe ir N. P. vaikai, kuriuos iÅ¡laikÄ jų tÄvas, o ne pareiÅ¡kÄjas. Už į kelionÄ vykusiÄ L. Å . mokÄjo jos seneliai R. Å . ir J. Å .. IÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjas sutinka patyrÄs 2 881,57 Eur (9 949,48 Lt) iÅ¡laidų perkant keliones per ginÄo laikotarpį (2008-2010).
PrieÅ¡ingai nei skunde teismui teigia pareiÅ¡kÄjas, tiek mokesÄių administratorius, tiek MGK minÄtus pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl kelionių iÅ¡laidų dalies priskyrimo kitiems asmenims vertino ir dÄl jų pasisakÄ ginÄijamuose sprendimuose. Atkreiptinas dÄmesys, kad pareiÅ¡kÄjo prie skundo teismui pridÄtos turizmo paslaugų sutartys tepatvirtinta, kad pareiÅ¡kÄjas į keliones vyko ne vienas, taÄiau jokiu bÅ«du neįrodo pareiÅ¡kÄjo teiginio, kad už kitus sutartyse nurodytus asmenis mokÄjo tretieji asmenys (pvz. seneliai ar pan.).
PrieÅ¡ingai, paties pareiÅ¡kÄjo pateikta UAB ASTRIDA 2010-11-09 pažyma patvirtinta, kad už turizmo paslaugas apmokÄjo pareiÅ¡kÄjas. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Å¡ias pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta, todÄl mokesÄių administratorius neturÄjo pagrindo jas vertinti kitaip, nei įvertino ginÄijamuose sprendimuose. DÄl kratos metu rastu grynųjų pinigų PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, kad pas jį namuose kratos metu paimti 79 000 Lt priklauso jam paÄiam (pareiÅ¡kÄjui), nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-03-15 nuosprendyje konstatavo faktÄ , kad minÄta pinigų suma priklauso pareiÅ¡kÄjo tÄvui R.
Å .. Be to, pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog pinigai R. Å . Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro buvo sugrÄ Å¾inti, kaip teisÄtam savininkui. Å is pareiÅ¡kÄjo argumentas atmetamas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-07-05 nutartimi Nr. 1A-418/2012 Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendį pakeitÄ: panaikino nuosprendžio dalį, kuria nuspÄsta panaikinti R. Å . nuosavybÄs teisių apribojimÄ Ä¯ jo namuose rastus ir paimtus 79 000 litų ir juos grÄ Å¾inti jų savininkui R.
Å ., ir paliko galioti nuosavybÄs teisių apribojimÄ Ä¯ R. Å . namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt Vilniaus TeritorinÄs muitinÄs civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti iki nuosprendis bus įvykdytas. Lietuvos apeliacinis teismas minÄtoje nutartyje konstatavo, kad kratos metu rastos ir paimtos 100 litų ir 500 litų kupiÅ«ros į apyvartÄ yra iÅ¡leistos vÄliau negu R. Å . pardavÄ savo butÄ 2000-08-02. Kratos, kai buvo rasti ir paimti pinigai, metu dalyvavÄs R. Å . nepareiÅ¡kÄ pastabų, kad rasti pinigai priklauso ne jam, todÄl įvertinÄs visumÄ kitų įrodymų teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad kratos, atliktos R.
Å . namuose, metu rasti ir paimti 79 000 Lt priklauso bÅ«tent R. Å .. Esant įsiteisÄjusiai Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutarÄiai Nr. 1A-418/2012 pareiÅ¡kÄjo nurodoma aplinkybÄ, kad pinigai (79000 Lt) Lietuvos kriminalinÄs policijos biuro R. Å . 2012-04-20 buvo sugrÄ Å¾inti, vertintina kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga nagrinÄjamų aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis įsiteisÄjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1A-418/2012 darytina iÅ¡vada, kad mokesÄių administratorius 79 000 Lt 2009-08-04 kratos paimtus iÅ¡ R.
Å . pagrįstai vertino kaip 2009 m. patirtas iÅ¡laidas grynaisiais pinigais. DÄl faktinių ir vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadomis, jog jo iÅ¡laidos per tiriamÄ jį laikotarpį buvo didesnÄs nei pajamos, nurodo, jog mokesÄių administratorius be teisÄto pagrindo į jo iÅ¡laidas įtraukÄ 14 222,84 Lt dydžio vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas. MGK sprendimu pakoregavo, t.y. sumažino vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas: 2007 m.
â 10331,37 Lt (vietoj patikrinimo metu apskaiÄiuotų 10356 Lt), 2008 m. â 10693,65 Lt (vietoj patikrinimo metu apskaiÄiuotų 10 719,60 Lt), 2009 m. â 8 815,65 Lt (vietoj patikrinimo metu apskaiÄiuotų 8 847,60 Lt). Skundu teismui pareiÅ¡kÄjas nesutinka ir su sumažinta vidutinių vartojimų iÅ¡laidų suma, taÄiau pastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas viso mokestinio ginÄo nagrinÄjimo metu nÄra pateikÄs objektyvių duomenų, paaiÅ¡kinimų ir/ar skaiÄiavimų apie realiai patirtas vartojimo iÅ¡laidas.
IÅ¡ ginÄijamų sprendimų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad mokesÄių administratorius vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiavo tik už tuos laikotarpius, kai objektyviais duomenimis buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos patirtos banko operacijomis buvo akivaizdžiai mažesnÄs nei vidutinÄs statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kai pareiÅ¡kÄjo faktinÄs iÅ¡laidos per bankÄ buvo didesnÄs, vidutinÄs statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos jam nebuvo apskaiÄiuotos.
MGK nuomone, pareiÅ¡kÄjui nepateikus duomenų apie patirtas vartojimo iÅ¡laidas, mokesÄių administratorius pagrįstai iÅ¡laidas vertino pagal pareiÅ¡kÄjo kredito įstaigų pateiktus duomenis bei Statistikos departamento skelbiamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kÄjas ir teismui nepateikÄ jokių pagrįstų argumentų ir/ar įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima kitaip paskaiÄiuoti pareiÅ¡kÄjo vartojimo iÅ¡laidas. MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiÅ¡kÄjo pareiga, nesutinkant su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotomis sumomis, pagrįsti, kodÄl jo neteisingos.
PareiÅ¡kÄjo skundo teismui argumentai, jog jis prekiavo įvairias drabužiais, įskaitant ir sportinius, avalyne, todÄl tokiems daiktams įsigyti jis jokių papildomų iÅ¡laidų nepatyrÄ nelaikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais MAÄ® 67 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo prasme. DÄl MAÄ® 70 straipsnio nuostatų taikymo PareiÅ¡kÄjas, ginÄydamas sprendimus, teigia, kad mokesÄių administratorius neturÄjo pagrindo mokestinÄs prievolÄs apskaiÄiuoti, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi.
MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius, bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dÄl to mokesÄių administratorius negali nustatyti mokesÄių mokÄtojo mokestinÄs prievolÄs dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesÄių mokÄtojui priklausanÄiÄ mokÄti mokesÄio sumÄ mokesÄių administratorius apskaiÄiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkanÄius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo kriterijus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mokesÄių administratorius įgyja teisÄ apskaiÄiuoti mokesÄius pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisÄs normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokÄtino mokesÄio dydžio negalima apskaiÄiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaiÄiuoti mokesÄio) negalima dÄl to, jog mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaiÄiuoti mokesÄius, (2) bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitÄ , (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2014-10-13 nutartis Nr. A-438-1219/2014).
NagrinÄjamu atveju mokesÄių administratorius patikrinimo metu nustatÄs, jog nÄra galimybÄs mokesÄių bazÄs apskaiÄiuoti įprastu bÅ«du, t.y. nustaÄius, kad pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kÄjui neįrodžius pajamų Å¡altinių pagrįstumo, ir vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsniu mokesÄio bazÄ apskaiÄiavo pagal savo pasirinktÄ Ä¯vertinimÄ . PareiÅ¡kÄjas, ginÄydamas mokesÄių administratoriaus ir MGK sprendimus, teigia, kad jis teisÄs aktuose nustatyta tvarka ir terminais teikÄ VMI metines pajamų mokesÄio deklaracijas, deklaravo pajamas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , tinkamai apskaiÄiavo ir sumokÄjo mokesÄius valstybei.
Be to, mokestinio patikrinimo metu aktyviai ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo ir pateikÄ 2008-2011 metų pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ 848 523 Lt sumai sudaranÄių lÄšų (ginÄo pajamų) Å¡altinį pagrindžianÄius juridinÄ galiÄ turinÄius dokumentus ir kitus objektyvius įrodymus. Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kÄjo argumentus, dar kartÄ pažymÄtina, kad MAÄ® 67 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesÄių administratorius privalo pagrįsti jo mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas.
Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesÄių mokÄtojas, nesutinkantis su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotomis konkreÄiomis mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodÄl jos yra neteisingos. Ä®vertinÄs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad mokesÄių administratorius nagrinÄjamu atveju surinko pakankamai duomenų tam, kad pagrįstų pareiÅ¡kÄjui papildomai apskaiÄiuotus mokesÄius ir su jais susijusias sumas, t. y. įvykdÄ MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ .
Remiantis anksÄiau Å¡iame teismo sprendime iÅ¡dÄstytais motyvais paneigus pareiÅ¡kÄjo argumentus (įrodymus) dÄl 2008-2011 metų pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ 848 523 Lt sumai sudaranÄių lÄšų (ginÄo pajamų) Å¡altinio objektyvumo, darytina iÅ¡vados pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ objektyvių ir/ar pakankamų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadas. DÄl non bis in idem principo pažeidimo PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad tas pats jo turtas buvo tyrimo objektas tiek baudžiamojoje byloje, kurios jis buvo iÅ¡teisintas dÄl nepagrįsto praturtÄjimo pagal 1891 straipsnį, tiek atliekant mokestinį patikrinimÄ , kurio metu nustatyta mokestinÄ nepriemoka ir paskaiÄiuoti delspinigiai bei paskirta bauda.
Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kÄjo vertinimu, buvo pažeistas non bis in idem principas. LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2011-11-18 nutartyje administracinÄje byloje Nr. A143-2619/2011 pabrÄžÄ, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau â ir Konstitucinis Teismas) 2000-02-10 nutarimas), taÄiau, kaip ne kartÄ oficialios konstitucinÄs justicijos nuostatose yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisÄs principas non bis in idem, reiÅ¡kiantis, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisÄs pažeidimÄ (Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas).
Taigi Å¡is konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisÄs pažeidimų atžvilgiu. Pagal minÄtÄ Konstitucinio Teismo praktikÄ non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti už tÄ patį teisÄs pažeidimÄ , nereiÅ¡kia, kad už teisÄs pažeidimÄ asmeniui apskritai negali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinÄs atsakomybÄs rūšys. Å is principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybÄs asmeniui taikyti ne vienÄ , bet daugiau tos paÄios rūšies (t. y. apibrÄžiamų tos paÄios teisÄs Å¡akos normomis) sankcijų už tÄ patį pažeidimÄ , pavyzdžiui, pagrindinÄ ir papildomÄ bausmÄ arba pagrindinÄ ir papildomÄ administracinÄ nuobaudÄ , ar galimybÄs už tÄ paÄiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis.
IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija minÄtoje nutartyje taip pat pabrÄžÄ, kad EŽTK, kaip ir Lietuvos teisÄ, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybÄs. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir âkriminalinisâ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkreÄiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ias aplinkybes:
1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio EŽTK prasme;
2) ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisÄs pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas);
3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;
4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (LVAT 2013-02-28 nutartis Nr. A442-703/2013). NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas dÄl neteisÄto praturtÄjimo buvo iÅ¡teisintas, t.y. jam nebuvo paskirta kriminalinio pobÅ«džio sankcija. Taigi Å¡iuo atveju nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad ginÄijamais mokesÄių administratoriaus sprendimais pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiavus mokestinÄ nepriemokÄ , delspinigius (MAÄ® 96 str.) ir paskyrus baudÄ (MAÄ® 139 str.), bÅ«tų buvÄs pažeistas non bis in idem principas.
Atsižvelgiant į byloje iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatytas faktines aplinkybes, remiantis teismo sprendime iÅ¡dÄstytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek mokesÄių administratoriaus, tiek MGK sprendimai yra teisÄti ir pagrįsti, todÄl tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundo ir Å¡iuos sprendimus naikinti nÄra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjo R.
Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Margarita StambrauskaitÄ