VAT dismisses appeal against regional court ruling upholding public competition results due to formal procedural flaws.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Supreme Administrative Court dismissed the appellants' appeal against the Regional Administrative Court's decision to uphold public competition results. The appellants argued that formal flaws in the first competition stage rendered the results illegal, but the court found these issues minor and insufficient to invalidate the final appointment order. Consequently, the court ruled that the first-instance judgment was factually and legally sound and remained in force.
Legislator-Regeste
KI-generiertAdministracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.; Formal competition stage flaws do not automatically invalidate the final appointment order unless they prove systematic illegality affecting the outcome.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
Administracinė byla Nr. eA-1322-552/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23811-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir V. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir D. P.) dėl konkurso rezultatų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjai A. B. ir V. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. rugsėjo 26 d. paskelbto konkurso viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio direktoriaus pareigoms eiti komisijos 2024 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti konkurso pirmojo etapo rezultatai. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – A. B. – 2 274,43 Eur, V. N. – 2 268,75 Eur.
2. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 20 d. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir atsakovas, ir SAM, ir Ministerija) dėl 2024 m. rugsėjo 26 d. paskelbto konkurso VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – ir GMPT, ir Tarnyba) generalinio direktoriaus pareigoms eiti (toliau – ir Konkursas) rezultatų panaikinimo. Pareiškėjai teismo prašė panaikinti Konkurso komisijos 2024 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti konkurso pirmojo etapo rezultatai. Ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 22 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-35499-1171/2024. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Regionų administraciniam teismui.
2.2. Pirmojo etapo metu atliktų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. V-304 redakcija), patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 73 punktu pažeidimų pripažinimas neteisėtais bei šio etapo rezultatų panaikinimas savaime reikštų absoliučiai visų, ir galutinių, Konkurso rezultatų neteisėtumą (neapsiribojant pirmojo etapo rezultatais), skundo dalyko pareiškėjai nekeitė.
2.3. SAM 2024 m. rugsėjo 26 d. paskelbė konkursą į GMPT generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) pareigas, dalyvauti Konkurse reikiamus dokumentus teikti iki 2024 m. spalio 10 d. Kadangi Tarnyba yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės viešoji įstaiga, kurios savininko teises bei pareigas pavesta įgyvendinti SAM, Konkursas organizuotas pagal Nuostatose įtvirtintas taisykles.
2.4. Pareiškėjai pakviesti atvykti į 2024 m. lapkričio 5–6 d. įvykusį pirmąjį Konkurso etapą – pretendentų vertinimą komisijoje.
2.5. Naudodamiesi Nuostatų V skyriuje numatytomis teisėmis, prašymą stebėtojų statusu dalyvauti pirmajame ginčo Konkurso etape pareiškė ir Vieningosios GMP profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) įgalioti atstovai A. (A.) V. ir K. R. (toliau – ir Stebėtojai).
2.6. Stebėtojai dalyvavo įžanginėje komisijos posėdžio dalyje, pokalbiuose su pretendentais bei jų vertinime, bet prieš skaičiuojant komisijos narių skiriamus balus, turėjo išeiti iš patalpos, kurioje vyko Konkursas, nes komisijos nariams reikėjo pasitarti. Galimybė stebėti visas Konkurso pirmojo etapo dalis nebuvo sudaryta.
2.7. Ginčo konkurso komisijos 2024 m. lapkričio 6 d. protokoliniu sprendimu, įformintu Konkurso į GMPT generalinio direktoriaus pareigas I konkurso etapo – pretendentų vertinimo komisijoje – protokolu Nr. 13-52 (toliau – ir Protokolinis sprendimas, ir Protokolas), buvo paskelbti bei dalyvauti antrajame etape pakviesti trys daugiausiai balų surinkę pretendentai tarp kurių pareiškėjai nepateko.
2.8. Įžvelgdamas protokolinio sprendimo neteisėtumą, įvertinęs faktą, jog nebuvo paskelbtos jų užimtos vietos bei atsižvelgdamas į galimą komisijos narių šališkumą, pareiškėjas 2024 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovą.
2.9. Pareiškėjui 2024 m. gruodžio 12 d. buvo įteiktas tos pačios dienos SAM raštas Nr. 4-953. Vertinti Konkurso procedūrinius pažeidimus atsakovas atsisakė motyvuodamas, jog šis klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-35499-1171/2024.
2.10. Įvykus Konkursui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras į GMPT generalinio direktoriaus pareigas nuo 2024 m. gruodžio 9 d. paskyrė konkursą laimėjusį D. P. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) ir 2024 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis.
2.11. Neegzistavo nė vienas iš Nuostatų 29 punkte įtvirtintų Stebėtojų pašalinimo iš posėdžio salės pagrindų. Komisijos pageidavimu pasitarti grįstas jų pašalinimas iš Konkurso patalpos tada, kai liko tik suskaičiuoti komisijos narių jau užpildytus balus pretendentams, prieštarauja Nuostatuose įtvirtintoms taisyklėms, objektyviai nepaaiškinamas, keliantis abejones dėl vykdytų procedūrų skaidrumo.
2.12. Stebėtojai nematė ir neturėjo galimybių įsitikinti, ar Konkurso komisija jau buvo užpildžiusi ir pasirašiusi pretendentų individualaus vertinimo lenteles prieš balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Po pasitarimo komisijos narė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė O. V. komisijos sekretorės paprašė pakeisti sugadintą vertinimo lapą (pretendentų individualaus vertinimo lentelę). Tokiu būdu komisijos narė turėjo galimybę pakoreguoti savo įvertinimus. Po pasitarimo vėl pakvietus Stebėtojus ir pretendentus, komisija apie 20–30 min. skaičiavo su skaičiuotuvais ir galimai pildė pretendentų individualaus vertinimo lenteles, tik po to perdavė lapus sekretorei, kad ši kiekvieno pretendento įvertinimus surašytų Konkurso protokolo pretendentų vertinimo suvestinėje lentelėje. Šiuo atveju Konkurso dalyviai, balų skaičiavimą po I etapo stebėję pretendentai apie užimtas vietas nebuvo informuoti. Šis faktas, akivaizdus Nuostatuose įtvirtintų taisyklių pažeidimas, pagrindžia komisijos vykdytų pažeidimų sistemingumą.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nuostatai numato konkursų į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – ir LNSS) valstybės biudžetinių įstaigų, nevykdančių viešojo administravimo funkcijų, kurių savininko teises ir pareigas pavesta įgyvendinti Ministerijai, ir LNSS valstybės viešųjų įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas pavesta įgyvendinti Ministerijai, (toliau kartu – ir Įstaiga) vadovų pareigas organizavimo tvarką. Konkurso organizavimas susideda iš konkurso paskelbimo, asmenų, pretenduojančių į Įstaigos vadovo pareigas (toliau – ir pretendentas), dokumentų priėmimo bei jų atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimo, konkurso komisijos sudarymo bei pasirengimo konkursui. Pretendentų atitikties bendriesiems ir specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams vertinimas susideda iš dviejų etapų – pretendentų vertinimo Komisijoje ir jų pokalbio su sveikatos apsaugos ministru, kuris priima galutinį sprendimą, t. y. dėl konkurso laimėtojo nustatymo.
4.2. Dokumentus dalyvauti konkurse pateikė 24 pretendentai. Patikrinus jų atitiktį bendriesiems kvalifikaciniams reikalavimams, taip pat atlikus pirminį pretendentų vertinimą, į I konkurso etapo posėdį pakviesta 18 pretendentų (atvyko 13). Konkursas susidėjo iš dviejų etapų: I konkurso etapo – pretendentų vertinimo komisijoje, kuris įvyko 2024 m. lapkričio 5–6 d. bei II – pokalbio su sveikatos apsaugos ministru, į kurį buvo kviečiami 3, I konkurso etape surinkę daugiausia, bet ne mažiau kaip 7 balus, pretendentai, kuris įvyko 2024 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjai dalyvavo I Konkurso etape. Pretendentų vertinimą komisijoje stebėjo 3 profsąjungų atstovai.
4.3. Konkurso metu buvo vertinamos pretendentų kompetencijos bei dalykinės savybės, reikalingos Tarnybos generalinio direktoriaus pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti. Pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etapo) metu buvo taikomi 2 vertinimo metodai: namų darbų užduotis ir interviu. Pretendentas posėdžio metu pristatė skaidres (M. P. prezentaciją) apie savo, kaip GMPT generalinio direktoriaus 5 metų veiklos viziją, pagrindinius pirmųjų metų, einant šios įstaigos vadovo pareigas, darbus, įstaigos veiklos rizikas, kurias mato, ir jų valdymą. Interviu metu komisijos nariai pretendentams užduodavo vienodus klausimus, išlaikant jų seką, su galimybe užduoti tikslinamuosius klausimus. Kiekvienas komisijos narys pretendento tinkamumą eiti pareigas įvertino individualiai skirdamas nuo 1 iki 10 balų. Šie vertinimo vidurkiai buvo susumuojami ir dalijami iš dalyvavusių komisijos narių skaičiaus, t. y. iš 5, vertinimo balai apvalinami iki šimtosios dalies.
4.4. Konkursas buvo organizuotas laikantis Konkursų organizavimo nuostatų reikalavimų ir skaidrumo principų. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad komisijos sprendimai buvo neskaidrūs ar proteguojantys atskirus pretendentus. Konkursų organizavimo nuostatos nebuvo pažeistos, nes Stebėtojams buvo sudaryta galimybė stebėti visus Nuostatų 43 punkte nurodytus etapus.
4.5. Pareiškėjai klaidingai traktuoja Nuostatų 43 ir 44 punktus tvirtindami, kad Stebėtojai privalėjo būti patalpoje viso konkurso metu, įskaitant pertrauką (-as). Komisija turi teisę priimti sprendimus dėl savo veiklos organizavimo. Komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas pretendentų individualaus vertinimo lenteles komisijos sekretoriui įteikė dalyvaujant pretendentams ir Stebėtojams.
4.6. Komisijos sprendimas paskirti pertrauką nėra Nuostatų pažeidimas. Stebėtojai turėjo galimybę stebėti Nuostatų 37 ir 43 punktuose numatytas procedūras, įskaitant pokalbius su kandidatais ir individualių balų skyrimą. Tai patvirtina, kad skaidrumo principas buvo tinkamai užtikrintas.
4.7. Stebėtojai dalyvavo komisijos posėdyje, kai vyko pokalbiai su pretendentais. Vertinimas (balų skyrimas), individualaus vertinimo lentelių pildymas vyko kaip ir priklauso, dalyvaujant pretendentams ir Stebėtojams. Individualūs komisijos narių įvertinimai buvo užfiksuoti raštu prieš pradedant balų suvedimą. Komisijos sekretorius, kaip atsakingas asmuo, atliko techninį duomenų suvedimą ir sudarė pretendentų eilę stebint Stebėtojams ir kai kuriems pretendentams. Skaičiavimo metu komisijos nariai neturėjo teisės keisti savo jau užpildytų individualaus vertinimo lentelių. Toks balų skaičiavimo procesas nepažeidė nei Nuostatų, nei skaidrumo principo, nes jame nebuvo jokių veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos Konkurso rezultatų objektyvumui ar pretendentų eiliškumui, todėl pareiškėjų abejonės dėl balų skaičiavimo skaidrumo, atsakovo tvirtinimu, nepagrįstos.
4.8. Kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose, neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai, skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka, jog komisija turi teisę skelbti pertraukas atrankos metu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog komisija nesilaikė Konkursų organizavimo nuostatų ar jos nariai netinkamai vykdė pavestas funkcijas bei kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turėjo teisę stebėti visi pretendentai ir Stebėtojai. Tuos, kurie balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo metu nedalyvavo, apie pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etapo) rezultatus per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio informavo komisijos sekretorius elektroniniu paštu.
4.9. Konkurso I etapo pabaigoje komisija priėmė sprendimą tris daugiausia balų surinkusius pretendentus pakviesti į II Konkurso etapą – pokalbį su ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Pokalbyje dalyvavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras A. P. (toliau – Ministras), V. G.-Z., SAM Personalo valdymo skyriaus patarėja (komisijos sekretorė). Pokalbio metu, siekiant įvertinti tinkamumą eiti pareigas, Ministras visiems pretendentams pateikė vienodus klausimus ir įvertino individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Apie Konkurso rezultatus pretendentai informuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos elektroniniu laišku, kuris išsiųstas nurodytais elektroninio pašto adresais.
4.10. Po Konkurso II etapo Ministras priėmė sprendimą dėl konkurso laimėtojo. Buvo nustatytas viešą Konkursą į Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas laimėjęs asmuo. Ministerija 2024 m. lapkričio 20 d. išsiuntė prašymą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT) pateikti informaciją apie Konkursą laimėjusį asmenį pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo III skyrių. Gavęs STT išvadą ir nesant kliūčių skirti Konkursą laimėjusį asmenį į pareigas, Ministras 2024 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. K-70 nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2029 m. gruodžio 8 d. konkursą laimėjusį asmenį priėmė į Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas, 2024 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis.
4.11. Pareiškėjai skundu ginčija ne galutinį sprendimą, nenurodo, kokios jų teisės pažeistos, tačiau ginčija Atrankos komisijos teisę priimti organizacinius posėdžio vedimo sprendimus, nesukeliančius jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, kad balų skaičiavimas ar komisijos sprendimai buvo neteisėti ar neskaidrūs. Nuostatai buvo taikomi tinkamai, o komisijos veiksmai atitiko galiojančius reikalavimus bei skaidrumo principą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė netenkinti skundo.
6. Atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Balų skaičiavimo procesas buvo užtikrintas pagal skaidrumo ir nešališkumo principus, nes individualūs komisijos narių įvertinimai buvo užfiksuoti raštu prieš pradedant balų suvedimą, o komisijos sekretorius, kaip Nuostatų reikalavimuose numatytas atsakingas asmuo, atliko techninį duomenų suvedimą ir sudarė pretendentų eilę dalyvaujant Stebėtojams ir kai kuriems pretendentams. Atkreipia dėmesį, kad skaičiavimo metu komisijos nariai neturėjo teisės keisti savo jau užpildytų individualaus vertinimo lentelių. Toks balų skaičiavimo procesas nepažeidė nei Nuostatų, nei skaidrumo principo, nes jame nebuvo jokių veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos Konkurso rezultatų objektyvumui ar pretendentų eiliškumui.
6.2. Pareiškėjai nesurinko minimalių 7 balų, jų surinkti balai buvo mažesni nei 3 daugiausiai balų surinkusių pretendentų. Pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, kad balų skaičiavimas ar komisijos sprendimai buvo neteisėti ar neskaidrūs. Nuostatai buvo taikomi tinkamai, o komisijos veiksmai atitiko galiojančius reikalavimus bei skaidrumo principą.
II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:
8.1. Iš Konkurso komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo posėdžio protokolo Nr. 13-48 matyti, jog buvo nustatyta vertinimo organizavimo tvarka. Svarstytas darbotvarkėje numatytas klausimas „Dėl pretendentų į viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio direktoriaus pareigas pirminio vertinimo pagal pretendentų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimo kriterijus taikymo/netaikymo.” Komisija nutarė: 1.Taikyti pretendentų į viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio direktoriaus pareigas pirminio vertinimo pagal pretendentų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimo kriterijus; 2. Kiek pretendentų, pritaikius pirminio vertinimo kriterijus, bus įtraukiami į geriausiai įvertintų ir atrinktų pretendentų sąrašą, Komisija spręs atsižvelgdama į pretendentų skaičių ir pirminio vertinimo kriterijų taikymo rezultatus (skirtus balus); 3. Balus pagal pirminio vertinimo kriterijus suskaičiuoti ir pateikti Komisijai pavesti Komisijos sekretorei V. G.-Z..
8.2. Byloje pridėtas pirminio pretendentų vertinimo kriterijų sąrašas ir balų reikšmės, pirminio pretendentų vertinimo anketos blankas 2024 m. spalio 25 d. Parengiamojo posėdžio protokole Nr. 13-51 nurodyta, jog posėdis įvyko 2024 m. spalio 22 d. 11–12 val. bei 2024 m. spalio 25 d. 9–9.30 val. nuotoliniu būdu per Teams programą. Nurodyta darbotvarkė: 1. Pretendentų į GMPT generalinio direktoriaus pareigas pristatymas. Pagal pirminio vertinimo rezultatus geriausiai įvertintų ir atrinktų pretendentų sąrašo tvirtinimas. 2. Dėl komisijos narių nešališkumo. 3. Viešo konkurso GMPT generalinio direktoriaus pareigoms užimti atrankos procesų pristatymas. GMPT generalinio direktoriaus pareigybės, jai keliamų uždavinių aptarimas. 4. Pretendentų į GMPT generalinio direktoriaus pareigas vertinimo kriterijų nustatymas. 5. Pretendentų į GMPT generalinio direktoriaus pareigas vertinimo metodų nustatymas, sričių, iš kurių bus rengiami klausimai pretendentams, pasiskirstymas ir vertinimo procedūros aptarimas. 6. Pretendentų dalyvavimo pretendentų vertinimo komisijos (I konkurso etapo) posėdyje nuotoliniu būdu aptarimas. 7. Stebėtojų prašymų dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etapo) posėdyje aptarimas. 8. Pretendentų kvietimo dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etapo) posėdyje aptarimas.
8.3. Iš protokolo matyti, jog pareiškėjas A. B. pagal pirminio vertinimo kriterijus surinko 19 balų. Komisija posėdyje nutarė: 1. Pretendentus kviesti į komisijos posėdį laikantis patvirtinto geriausiai įvertintų ir atrinktų pretendentų sąrašo eiliškumo. 2. Vienam pretendentui skirti apie 45 min. 3. Pretendentams informacija apie konkurso eigą ir tvarką pateikti el. paštu prieš konkursą, informacija apie komisijos sudėtį, sekretorių ir stebėtojus – atvykus į posėdį.
8.4. Konkursas paskelbtas 2024 m. rugsėjo 26 d. per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą Viešojo valdymo agentūros interneto svetainėje (skelbimo Nr. 99579). Konkurso komisijos parengiamasis posėdis vyko 2024 m. spalio 22 ir 25 d. Vadovaujantis Nuostatų 25 punktu jame buvo aptarti su pretendentų vertinimu ir komisijos darbo organizavimu susiję bei komisijos narių nešališkumo klausimai. Konkurso I etapas vyko 2024 m. lapkričio 5 ir 6 d. Pasibaigus pokalbiams su pretendentais 2024 m. lapkričio 6 d. Konkurso komisija paskelbė pertrauką, po jos, dalyvaujant Stebėtojams ir pretendentams, buvo užpildytos ir pasirašytos pretendentų individualaus vertinimo lentelės, komisijos sekretorė įvertinimus surašė Konkurso protokolo pretendentų vertinimo suvestinėje lentelėje, sudarė eilę pagal surinktus balus. Komisijos pirmininkas paskelbė kiekvieno pretendento Konkurse užimtą vietą.
8.5. Iš 2024 m. lapkričio 6 d. protokolo Nr. 13-52 nustatyta, jog Konkurse dalyvavo Stebėtojai J. K., Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, K. R. ir A. V. (A. V.), Vieningos greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos atstovai.
8.6. Pareiškėjas A. B., remiantis pretendentų vertinimo suvestinės lentelės duomenimis, nesurinko žemiausio, t. y. 7, pereinamų balo. Protokole nurodyta, jog posėdis prasidėjo 2024 m. lapkričio 5 d. 9.15 val., baigėsi 16.40 val. Paskelbtos pertraukos: 11.50–12.30 val., 13.25–13.35 val., 14.40–14.50 val., lapkričio 6 d. prasidėjo taip pat 9.15 val., baigėsi 18.40 val. Paskelbtos 3 pertraukos: 11.25–12.30 val., 14.20–14.40 val., 17.00–18.00 val.
8.7. Atsakovas 2024 m. gruodžio 12 d. atsakyme Nr. 4-953 į pareiškėjo 2024 m. lapkričio 11 d. prašymą „Dėl leidimo susipažinti su dokumentais ir informacija, procedūrinių pažeidimų nustatymo ir konkurso stabdymo“ akcentavo, jog „buvo paskelbtos visos konkursinės vietos bei informuota, kad kiti pretendentai nesurinko pereinamų balų, todėl jiems konkursinės vietos nebuvo skiriamos.<...> balų skaičiavime ir rezultatų paskelbime nedalyvavę pretendentai apie konkurso rezultatus buvo informuoti individualiai išsiunčiant pranešimą elektroniniu paštu, nurodytu pretendento gyvenimo aprašyme.“. Pareiškėjas buvo informuotas, jog pagal Nuostatų 48 ir 71 punktus, Ministerija gali pateikti tik tą su Konkursu susijusią informaciją ir dokumentus ta apimtimi, kuri susijusi tik su pareiškėjo, bet ne su kitų pretendentų duomenimis. Aptariamame atsakyme konstatuota, jog pareiškėjo prašymai, susiję su Konkurso procedūrinių pažeidimų vertinimu bei Konkurso stabdymu, tuo metu buvo nagrinėjami teisme, todėl Ministerijoje nebus nagrinėjami.
9. Teismas nurodė, kad Nuostatų 29 punkte nurodytos Stebėtojų pašalinimo iš posėdžio priežastys ir aplinkybės. Šiame punkte nekonkretizuota, kad Stebėtojai gali būti pašalinti šioje byloje nagrinėjamu atveju, t. y. prieš balsų skaičiavimą, taip pat neaptarta pertraukų skelbimo tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai skunde nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Konkurso organizatorius, paskelbęs aptariamas pertraukas. Kadangi Nuostatai nereglamentuoja pertraukų skyrimo tvarkos, dažnumo konkurso metu, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog komisijos nariai elgėsi neteisėtai, ir pripažinti, kad jie pažeidė tam tikrą tvarką, kai tuo tarpu tokia tvarka teisės aktais nenustatyta.
10. Teismas vertino, kad pagal Nuostatų 43 punktą balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir Stebėtojai. Nėra ginčo, kad skaičiuojant balsus Stebėtojai dalyvavo. Dalyvaujant pretendentams ir Stebėtojams, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas pretendentų individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. Komisijos sekretorius kiekvieno pretendento įvertinimus surašo konkurso protokolo pretendentų vertinimo suvestinėje lentelėje ir sudaro pretendentų eilę pagal surinktus balus (Nuostatų 44 punktas). Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas pretendentų individualaus vertinimo lenteles komisijos sekretoriui įteikė dalyvaujant ir pretendentams, ir Stebėtojams.
11. Nuostatuose įtvirtinto konkurso stebėtojų instituto pagrindinis tikslas – skaidrumo principo įgyvendinimas bei užtikrinimas organizuojant bei vykdant konkursus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių įstaigų bei viešųjų įstaigų vadovų pareigoms užimti. Šio Konkurso eigą stebėjo dviejų profsąjungų trys atstovai, todėl teismas darė išvadą, kad profesinės sąjungos nariai buvo tinkamai atstovaujami.
12. Teismas nurodė, kad apklaustas kaip liudytojas K. R. parodė, jog Konkurse jis dalyvavo Stebėtojo teisėmis 2 dienas. Antrą Konkurso dieną pirmininkaujantysis pasakė „mums reikia pasitarti“. Koridoriuje laukti teko apie 1 valandą. Per tą laiką visi komisijos nariai buvo salėje, tik sekretorė buvo išėjusi. L. A. (A.) V. taip pat dalyvavo kaip Stebėtojas, teismui paaiškino, jog Konkurso antrą dieną po pretendentų prisistatymo komisija pasakė, kad nori pasitarti, pasikalbėti, žiūrėjo į Stebėtojus, todėl suprato, jog reikia išeiti iš salės, kurioje vyko Konkursas. Liudytojas patikslino, kad nebuvo prašyta išeiti, tik pasakyta „Kad turi pasitarti.“. Pasak liudytojo, nebuvo nurodyta, kokiu tikslu paskelbta pertrauka, kai tuo tarpu kitais atvejais paaiškinta, ar skelbiama pietų pertrauka, ar pasinaudoti tualetu. L. T. R. (T. R.) teikė parodymus, jog jis pats dalyvavo Konkurse į GMP generalinio direktoriaus pareigas. Išėjus paskutiniam pretendentui iš salės, išėjo ir Stebėtojai, kurie paaiškino, jog komisijos pirmininkas pasakė, kad jiems reikia pasitarti. K. R. ir T. R. nurodė, jog komisijos narė O. V. paprašė pakeisti lapą, nes sugadino. Iš skirtingų liudytojų paaiškinimų negalima daryti vienareikšmę išvadą, ar jiems buvo liepta išeiti iš salės, kurioje vyko Konkursas, ar patys nusprendė pasišalinti.
13. Teismo sprendime nurodyta, kad aptariamų Nuostatų prieduose įtrauktas Konkurso protokolo šablonas, kuriame pateikta posėdžio forma su eilute „posėdžio pradžia ___(laikas) __, posėdžio pabaiga __(laikas), tačiau nenurodyta fiksuota pertraukos trukmė. Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog apie pertrauką praneša pirmininkaujantysis. Iš 2024 m. lapkričio 6 d. Protokolo Nr. 12-52 nustatyta, jog posėdis 9.15 val., baigėsi 18.40 val., buvo paskelbtos 3 pertraukos. Iš byloje pateikto garso įrašo (DOK-29188, VII dalis) nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. Konkurso pretendentams baigus prisistatymus, 17.04 val. komisijos narė (tapatybė nenustatyta) pranešė, jog „skelbiama pertraukėlė, įrašas stabdomas“. Kokiu tikslu paskelbta pertrauka, nepranešė. Iš garso įrašo (DOK-29188, VIII dalis) nustatyta, kad komisijos sekretorė informavo, jog 18.02 val. posėdis vyksta po pertraukos, komisijos pirmininkas paskelbė, jog vyks balų skaičiavimas, po to bus paskelbti konkurso rezultatai. Komisijos sekretorė paaiškino, jog bus pildomos pretendentų vertinimo lentelės, skaičiuojami balai, rezultatai suvedami į kompiuterį ir bus išvedamas vidurkis. Garso įraše nuo 33 min. skelbti rezultatai. D P., G. M. ir K. U. pripažinti patekę į antrą etapą. Kiti pretendentai, surinkę mažiau nei 7 balus, neįvardyti. Komisijos pirmininkas paklausė, ar kas turės pastabų, klausimų, komentarų. Niekas nepasinaudojo suteikta teise dėl paskelbtų rezultatų pareikšti pastabas. Iš garso įrašo nenustatyta, kad komisijos narė prašė pakeisti vertinimo lapą. Išklausius garso įrašą, teismas darė išvadą, kad Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl pripažintina, jog pareiškėjai ir konkursą laimėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo lygias galimybes.
14. Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nenustatė komisijos narių galimo subjektyvaus pobūdžio šališkumo, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu, ar nepalankumo demonstravimu vienam ar kitam konkurso dalyviui. Teismas darė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Konkursą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolą, vertino, kad skundžiamas protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti Konkurso rezultatai.
15. Teismas taip pat nurodė, kad Nuostatų 45 punkte įtvirtinta, jog komisijos pirmininkas visiems pretendentams paskelbia kiekvieno pretendento konkurse užimtą vietą. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėju argumentu, jog jie nebuvo informuoti, kokias vietas užėmė Konkurse. Tai leidžia pripažinti, jog aptariama Nuostatų norma buvo pažeista. Tačiau, teismas vertino, kad paskelbus I-ojo Konkurso etapo laimėtojų pavardes ir pirmininkaujančiajam pasiteiravus, ar kas turės klausimų, nė vienas pareiškėjas nepasidomėjo, kokią vietą užėmė šiame konkurse. Iš garso įrašo, rašytinių įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jie surinko mažiau nei 7 balus. Dėl išdėstytų aplinkybių pretendentų, surinkusių mažiau nei 7 balus, neįvardijimas užimtų vietų pažeidimas pripažintinas mažareikšmiu ir nekeičiančiu sprendimo esmės. Iš rašytinių įrodymų, pateiktų su pareiškėjų ieškiniu Vilniaus miesto apylinkės teismui nustatyta, kad A. B. el. pašo adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 8 d. 16:27 informavo, jog „2024 m. lapkričio 5–6 d. vykusiame konkurso į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio direktoriaus pareigas I etape – pretendentų vertinime komisijoje, Jūs buvote įvertintas 6,11 (šeši ir vienuolika šimtųjų) balais. Kadangi surinkote mažiau nei 7 pereinamuosius balus, konkursinė vieta Jums nebuvo skiriama“. Laiške taip pat pareiškėjas informuotas, jog „pretendentas su savo vertinimu pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etape), t. y. su protokolo išrašu ir (ar) skaitmeninio garso įrašo ištrauka, gali susipažinti I konkurso etapui pasibaigus, pateikęs rašytinį prašymą.“. Teismas sprendė, kad tokia faktinė aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas A. B. buvo tinkamai informuotas apie Konkurso rezultatą.
III. 16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą patenkinti. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nors Nuostatai detaliai nereglamentuoja komisijos posėdžių pertraukų skyrimo tvarkos, jų dažnumo ar trukmės (Nuostatų 25 punktas), pertraukos savo esme yra skirtos dalyvių poilsiui ir fiziologiniams poreikiams, o ne veiksmams, patenkantiems į konkurso procedūras ar galintiems tiesiogiai jas paveikti. Tokie veiksmai paneigtų pačios pertraukos paskirtį ir prasmę.
16.2. Liudytojais apklausti Stebėtojai nedviprasmiškai patvirtino, kad jų išėjimą iš posėdžio salės prieš balų skaičiavimą lėmė komisijos (pirmininko) poreikis komisijos nariams pasitarti, t. y. atlikti su pretendentų vertinimu tiesiogiai susijusius veiksmus. Dėl to laikotarpis, kuriuo Stebėtojai negalėjo būti posėdžio patalpose, pagal turinį laikytinas Ginčo konkurso I etapo procedūrų vykdymu (tarimusi dėl pretendentų tinkamumo ir (ar) vertinimu pagal Nuostatų 41 punktą), o ne posėdžio pertrauka, kaip tai buvo formaliai įrašyta protokole ir klaidingai kvalifikuota teismo. Atsižvelgiant į minėtų veiksmų pobūdį, komisijos narių tarimasis privalėjo būti fiksuojamas skaitmeninėmis garso arba garso ir vaizdo įrašymo priemonėmis (Nuostatų 36 punktas), kartu sudarant Stebėtojams galimybę šį procesą stebėti ir (ar) girdėti. Vis dėlto Stebėtojai buvo išprašyti be Nuostatų 29 punkte numatyto pagrindo, o tai reiškia akivaizdų šio punkto pažeidimą ir skaidrumo principo paneigimą; be to, neatmestina, kad tokiu metu galėjo būti pildomos ar koreguojamos individualaus vertinimo lentelės, o tai pagal Nuostatus nėra leistina.
16.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neturėjo apsiriboti formaliu protokolo įrašu apie tariamą pertrauką, bet privalėjo pareiškėjams ginčijant šio įrašo tikrumą, įvertinti realų aptariamo laikotarpio turinį, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu. Tokios analizės neatlikimas lėmė bylos esmės neatskleidimą ir neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą.
16.4. Atsakovo Nuostatų reikalavimų nesilaikymo sistemingumą patvirtina ir skundžiamu sprendimu konstatuotas kitas pažeidimas – pretendentų neinformavimas apie Konkurse užimtas vietas, kuris, vertinant visos bylos kontekste, sustiprina išvadą dėl procedūrų neskaidrumo.
16.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentuodamas negalėjimą iš byloje surinktų įrodymų (liudytojų parodymų) daryti vienareikšmės išvados dėl Stebėtojų išprašymo iš Konkurso posėdžio salės, neteisingai taikė įrodinėjimą administracinėje byloje reglamentuojančias taisykles. Pastarojo, t. y. Stebėtojų išprašymo, fakto konstatavimui bylos medžiagos visiškai pakako, nes liudytojų parodymai šiuo klausimu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, įskaitant, bet neapsiribojant, šalių paaiškinimais. Tuo tarpu, reikalavimo teismui savo sprendimą grįsti, būtent vienareikšmėmis išvadomis (nepaliekant absoliučiai jokių abejonių dėl atitinkamų faktų (ne)egzistavimo), kaip jau minėta, teisės aktai nenumato.
16.6. Liudytojų procesiniu statusu byloje apklausti Stebėtojai paaiškino, kad Konkurso komisija, motyvuodama poreikiu pasitarti, leido Stebėtojams aiškiai suprasti, jog jie turi palikti posėdžio patalpą, o tai iš Stebėtojų pusės ir buvo padaryta. Tokius Stebėtojų paaiškinimus savo parodymais patvirtino ir vienas Konkurso dalyvių (pretendentų) T. R.. Pertraukos paskelbimo, komisijos nariams siekus tarpusavyje suderinti pozicijas pretendentų vertinimo klausimu, nepaneigė ir trečioji Konkurso stebėtoja Greitosios medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė J. K., kuri kaip ir kiti Stebėtojai, suprato Konkurso komisijos norą pasitarti ir, netgi, šį norą iš savo pusės palaikė. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad analizuojamu laiku, t. y. tuo laiku, kuomet pareiškėjai laukė už salės durų, neva, buvo paskelbta posėdžio pertrauka, per kurią komisijos nariai negali būti nei stebimi, nei įrašinėjami jų tarpusavio pokalbiai. Ši atsakovo pozicija aiškiai patvirtina liudytojų parodymus, jog tariamos pertraukos (kuri savo turiniu posėdžio pertraukai, iš tikrųjų, negali būti prilyginama) metu jie Konkurso komisijos posėdžio patalpoje buvo nepageidaujami. Tuo atveju, jeigu susiklosčiusioje situacijoje Stebėtojai komisijos posėdžio patalpą būtų palikę savo nuožiūra, pareiškėjai jokio poreikio ir / ar, netgi, galimybių inicijuoti esamą teisminį ginčą dėl Konkurso tvarkos nesilaikymo nebūtų įžvelgę.
16.7. Atsakovas nepagrindė prašymo VII garso įrašo dalį pripažinti nevieša bylos medžiaga jokiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalies ir 49 straipsnio 2 dalies numatytomis aplinkybėmis, nes vien tai, kad joje užfiksuoti kitų konkurso pretendentų pasisakymai, savaime nepatvirtina asmeninės, profesinės, komercinės ar tarnybinės paslapties, juolab, jog Konkursas buvo viešas. Toks deklaratyvus prašymas vertintinas kaip siekis apsunkinti pareiškėjų galimybes gintis ir kartu patvirtina jų argumentus dėl procedūrų neskaidrumo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 8 d. rezoliucija pripažinęs įrašo dalį nevieša ir vėliau atmetęs motyvuotą prašymą klausimą spręsti iš naujo, nepateikė aiškių motyvų. Dėl to faktiškai susidarė situacija, kai su bylai reikšmingu įrodymu galėjo susipažinti tik atsakovas, taip pažeidžiant šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 straipsnis).
17. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Nuostatai nedraudžia daryti pertraukų, o jų metu įrašai nedaromi ir stebėjimas nenumatytas. Stebėtojai ir pretendentai turėjo teisę stebėti būtent balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, ir tai buvo užtikrinta po pertraukos; komisijos nariai vertinimo lenteles užpildė ir pasirašė, sekretorius suvedė duomenis, dalyvaujant Stebėtojams ir daliai pretendentų, o komisijos nariai skaičiavimo metu savo balų keisti negalėjo. Pareiškėjų abejonės dėl skaidrumo yra nepagrįstos, o nesutikimas su pertraukų paskelbimu savaime neįrodo procedūrinių pažeidimų.
18.2. Pareiškėjai nepateikė konkrečių teisės normų pažeidimų, o pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino įrodymus (įskaitant protokolus, liudytojus, įrašus) ir pagrįstai padarė išvadą, kad esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių paveikti rezultatus, nenustatyta. Net jei buvo formalus netikslumas (pvz., dėl pretendentų eilės nepaskelbimo), jis neturėjo realios įtakos rezultatams ar pareiškėjų teisėms.
18.3. Dėl garso įrašo dalies neviešinimo Ministerija prašymą grindė ABTĮ 14 straipsniu ir konfidencialumo principu: ginčas kilo dėl procedūrų, o ne kitų pretendentų vertinimo, todėl kitų trijų pretendentų (įskaitant laimėtoją) pasisakymai nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir jų viešinimas proceso šalims nesuderinamas su konfidencialumu.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Konkursas buvo organizuotas laikantis Nuostatų reikalavimų ir skaidrumo principų. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad komisijos sprendimai buvo neskaidrūs ar proteguojantys atskirus pretendentus. Konkurso Nuostatų 44 punktas apibrėžia procedūrą pagal kurią komisijos nariai užpildo individualaus vertinimo lenteles ir šios lentelės perduodamos komisijos sekretoriui. Ši procedūra buvo atlikta tinkamai – komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas pretendentų individualaus vertinimo lenteles komisijos sekretoriui įteikė dalyvaujant pretendentams ir Stebėtojams. Komisijos sprendimas paskirti pertrauką nėra Nuostatų pažeidimas, nes nei konkurso eiga, nei rezultatai tuo metu nebuvo keičiami ar koreguojami. Stebėtojai turėjo galimybę stebėti Nuostatų 37 punkte numatytas stebėti procedūras, įskaitant pokalbius su kandidatais ir individualių balų skyrimą, o tai patvirtina, kad skaidrumo principas buvo tinkamai užtikrintas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti Ministerijos 2024 m. rugsėjo 26 d. paskelbto konkurso Tarnybos generalinio direktoriaus pareigoms eiti komisijos 2024 m. lapkričio 6 d. posėdžio protokolinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Konkurso I-ojo etapo rezultatai, taip pat, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – A. B. – 2 274,43 Eur, V. N. – 2 268,75 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo Konkursą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Protokolą, skundžiamas Protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti Konkurso rezultatai, Konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjų teisių.
22. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį teisminį ginčą bei priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, nesilaikė įstatyme įtvirtintų bei administracinių teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių, taip pat pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą kaip sudėtinę veiksmingos teisminės gynybos principo dalį.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
24. Iš pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjų išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjai įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.
26. Bylos duomenimis, Ministro 2024 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-919 „Dėl konkurso į viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinio direktoriaus pareigas organizavimo ir šio konkurso komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo nuspręsta skelbti viešą konkursą Tarnybos generalinio direktoriaus pareigoms eiti, pavesta Ministerijos Personalo valdymo skyriaus patarėjai V. G.-Z. organizuoti konkursą, sudaryti viešo konkurso Tarnybos generalinio direktoriaus pareigoms eiti komisiją ir paskirti Konkurso sekretore Ministerijos Personalo valdymo skyriaus patarėją V. G.-Z.. 2024 m. rugsėjo 26 d. SAM paskelbė konkursą Tarnybos generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) pareigoms eiti. Iš viešo konkurso Tarnybos generalinio direktoriaus pareigoms eiti komisijos 2024 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo posėdžio protokolo Nr. 13-48 matyti, kad sudaryta Konkurso komisija 2024 m. rugsėjo 23 d. 9.00 val. nuotoliniu būdu, naudojant Teams programą, susirinko į Konkurso komisijos parengiamąjį posėdį, kuriame nusprendė taikyti pretendentų į Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas pirminio vertinimo pagal pretendentų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimo kriterijus bei nustatė vertinimo organizavimo tvarką. Iš viešo konkurso Tarnybos generalinio direktoriaus pareigoms eiti komisijos 2024 m. spalio 25 d. parengiamojo posėdžio protokolo Nr. 13-51 matyti, jog sudaryta Konkurso komisija 2024 m. spalio 22 d., 11.00–12.00 val. bei 2024 m. spalio 25 d. 9.00–9.30 val. nuotoliniu būdu, naudojant Teams programą, susirinko į Konkurso komisijos parengiamąjį posėdį, kuriame aptarė įvairius su pretendentų vertinimu ir komisijos darbo organizavimu susijusius klausimus. Iš skundžiamo 2024 m. lapkričio 6 d. Konkurso į Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas Konkurso I-ojo etapo – pretendentų vertinimo komisijoje protokolo Nr. 13-52 (Protokolinis sprendimas) nustatyta, kad minėtu protokolu buvo paskelbti bei Konkurso II-ajame etape pakviesti trys daugiausiai balų surinkę pretendentai, tačiau pareiškėjai tarp jų nepateko. Po Konkurso II-ojo etapo, Ministras 2024 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. K-70 nusprendė nuo 2024 m. gruodžio 9 d. iki 2029 m. gruodžio 8 d. (t. y. penkerių metų kadencijai) Konkursą laimėjusį asmenį priimti į Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas bei su Konkursą laimėjusiu asmeniu 2024 m. gruodžio 6 d. sudarė darbo sutartį.
27. Kilusio ginčo kontekste primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...>teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžė, kad: nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia (be kita ko) komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).
29. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso organizavimo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, jog buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises. Dėl to būtų neproporcinga esminiais procedūriniais pažeidimais pripažinti tokius konkurso organizavimo tvarkos padarytus pažeidimus, kuriais nėra paneigiama, apribojama ar iškreipiama pretendento teisė į sąžiningą konkursą. Taip pat procedūrinius pažeidimus, kurių padarymas konkrečiu atveju neturėjo jokios įtakos asmens, manančio, kad šiais pažeidimais buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, galimybėms užimti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pretendentų į Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas Konkurso I-ojo etapo – pretendentų vertinimo komisijoje, posėdis prasidėjo 2024 m. lapkričio 5 d., posėdžio pradžia 9.15 val., pertraukos: 11.50–12.30 val., 13.25–13.35 val., 14.40–14.50 val., 2024 m. lapkričio 5 d. posėdžio pabaiga 16.40 val., posėdis tęsėsi 2024 m. lapkričio 6 d., posėdžio pradžia 9.15 val., pertraukos: 11.25–12.30 val., 14.20–14.40 val., 17.00–18.00 val., 2024 m. lapkričio 6 d. posėdžio pabaiga 18.40 val. Posėdyje dalyvavo Ministro 2024 m. rugsėjo 23 d. Įsakymu sudaryta komisija, susidėjusi iš 5 SAM darbuotojų, t. y. komisijos pirmininko (E. D.), komisijos pirmininko pavaduotojos (E. B.), trijų komisijos narių (O. V., R. J. ir A. D.) ir komisijos sekretorės (V. G.-Z.). Taip pat Konkurso I-ojo etapo posėdyje dalyvavo Stebėtojai (J. K. – Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė ir K. R. bei A. (A.) V. – vieningos greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos atstovai). Iš byloje pateikto Konkurso I-ojo etapo garso įrašo (DOK-29188, VII dalis) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po Konkurso pretendentų prisistatymų, 17.04 val., komisijos narė (tapatybė nenustatyta) pranešė, jog „skelbiama pertraukėlė, įrašas stabdomas“, tačiau nepranešta, kokiu tikslu skelbiama pertrauka, o iš garso įrašo (DOK-29188, VIII dalis) nustatė, jog komisijos sekretorė informavo, kad 18.02 val. posėdis vyksta po pertraukos, komisijos pirmininkas paskelbė, jog vyks balų skaičiavimas, po to bus paskelbti konkurso rezultatai. Komisijos sekretorė taip pat paaiškino, jog bus pildomos pretendentų vertinimo lentelės, skaičiuojami balai, rezultatai suvedami į kompiuterį ir bus išvedamas vidurkis. Iš liudytojų, apklaustų pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 6 d. posėdyje, parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antrąją Konkurso dieną prieš balsų skaičiavimą Stebėtojams buvo pasakyta, jog komisijai reikia pasitarti, todėl išėjus paskutiniam pretendentui iš salės, išėjo ir Stebėtojai.
31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pertraukos yra skirtos konkurse dalyvaujantiems asmenims (komisijos nariams, pretendentams ir kt.) pailsėti, pavalgyti ir t. t., bet ne atlikti į konkurso procedūras patenkančius ir / ar šioms procedūroms tiesioginės įtakos galinčius turėti veiksmus, kadangi tokių veiksmų atlikimas pats savaime paneigtų pertraukos esmę ir prasmę, todėl laiko tarpas, kurį Stebėtojai neturėjo galimybės būti komisijos posėdžio patalpose, savo turiniu pripažintinas ginčo Konkurso I-ojo etapo procedūrų vykdymu – komisijos narių tarimųsi dėl pretendentų tinkamumo eiti Tarnybos generalinio direktoriaus pareigas vertinimo arba pačiam vertinimui, o ne posėdžio pertraukai.
32. Pažymėtina, kad Nuostatų 25 punkte numatyta, jog parengiamojo posėdžio metu komisija pagal poreikį aptaria: komisijos narių nešališkumo užtikrinimo klausimą (25.1 p.); pokalbių su pretendentais tvarką ir eigą (25.2 p.); pretendentų vertinimo metodus, kriterijus ir tvarką (25.3 p.); sritis, iš kurių bus rengiami klausimai pretendentams (25.4 p.); vertinimo balų skaičiavimo procedūrą (25.5 p.); papildomo pretendentų vertinimo komisijoje etapo tvarką, tuo atveju, jei keli pretendentai surinktų vienodą balų skaičių ir pretenduotų patekti į II konkurso etapą, t. y. pretendentų pokalbį su Ministru ar jo įgaliotu asmeniu (25.6 p.); galimybę pretendentams dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etapo) posėdyje nuotoliniu būdu, tuo atveju, jei būtų gauta tokių prašymų (25.7 p.); stebėtojų prašymus dalyvauti pretendentų vertinimo komisijoje (I konkurso etapo) posėdyje, tuo atveju, jei būtų gauta tokių prašymų (25.8 p.); kitus su pretendentų vertinimu ir komisijos darbo organizavimu susijusius klausimus (25.9 p.).
Pagal Nuostatų 26 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje metu (I konkurso etape) stebėtojo teisėmis gali dalyvauti ne daugiau kaip 3 visuomenės atstovai – Lietuvos Respublikoje įregistruoto (-ų) viešojo (-ųjų) juridinio (-ių) asmens (-ų), išskyrus valstybės ar savivaldybių institucijas ir įstaigas, įgalioti atstovai (toliau – visuomenės atstovai (stebėtojai)). Nuostatų 29 punkte įtvirtinta, jog visuomenės atstovams (stebėtojams) posėdžio metu draudžiama daryti garso ir (ar) vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones, skirtas garso ir (ar) vaizdo įrašymui.
Šias technines priemones naudojantys ar posėdžio eigai trukdantys visuomenės atstovai (stebėtojai) gali būti pašalinami iš patalpų, kuriose vyksta posėdis, ir apie tai pažymima protokole. Prieš pašalinant iš posėdžio, visuomenės atstovai (stebėtojai) komisijos arba Ministro ar jo įgalioto asmens akivaizdoje privalo sunaikinti konkurso metu techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją. Pagal Nuostatų 41 punktą, kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti pareigas įvertina skirdamas balus už – nuo 1 iki 10 balų, užpildydamas individualaus vertinimo lentelę (3 priedas). <...>.
Nuostatų 43 punktas nustato, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, o Nuostatų 44 punkte numatyta, jog dalyvaujant pretendentams ir stebėtojams, komisijos nariai užpildytas ir pasirašytas pretendentų individualaus vertinimo lenteles įteikia komisijos sekretoriui. <...>.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuostatai nereglamentuoja pertraukų darymo tvarkos ir dažnumo konkurso metu, tačiau akcentuotina, jog tai savaime nesuteikia pagrindo konkurso pertraukos metu atlikti kokius nors veiksmus, tiesiogiai lemiančius konkurso pretendento į valstybės tarnautojo (šiuo atveju – Tarnybos generalinio (-ės) direktoriaus (-ės)) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 19 punkte, be kita ko, nustatyta, jog pretendentų pirminis vertinimas pagal pretendentų kvalifikacijos ir darbo patirties vertinimo kriterijų (-us), vertinimo eiga ir rezultatai įforminami protokolu. Taigi, ginčijant protokolo teisėtumą, kartu yra kvestionuojami konkurso rezultatai. Todėl kai nustatomi konkurso organizavimo pažeidimai, turi būti įvertinama padarytų pažeidimų reikšmė konkurso rezultatams, o jei nustatyti konkurso procedūros pažeidimai gali turėti įtaką galutiniams konkurso rezultatams, jie laikytini esminiais ir tokiais atvejais konkurso rezultatai turi būti naikinami.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės (t. y. Nuostatai nereglamentuoja pertraukų darymo tvarkos ir dažnumo konkurso metu; viena pertrauka buvo paskelbta neapibrėžtu tikslu, nurodant, jog komisijai reikia pasitarti; Stebėtojai paliko posėdžio salę prieš balsų skaičiavimą) suteikia pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti padarytas Konkurso I-ojo etapo organizavimo tvarkos pažeidimas. Tačiau minėtos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, jog buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, galėjęs turėti įtakos Konkurso rezultatams ir pareiškėjų teisėms bei teisėtiems interesams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kas tiksliai vyko komisijos pasitarimo metu, taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog šio komisijos pasitarimo metu buvo aptariami klausimai, susiję su pretendentų tinkamumu eiti Tarnybos generalinio (-ės) direktoriaus (-ės) pareigas, jų vertinimu ir / ar balų jiems skyrimu bei jų perskaičiavimu. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog minėtos aplinkybės galėjo turėti realią įtaką Konkurso pretendentų vertinimui ir galutiniams Konkurso I-ojo etapo rezultatams. Išklausiusi teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 6 d., garso įrašą ir įvertinusi liudytojų parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog iš skirtingų liudytojų paaiškinimų negalima daryti vienareikšmę išvadą, ar jiems (Stebėtojams) buvo liepta išeiti iš salės, kurioje vyko Konkursas, ar jie patys nusprendė pasišalinti. Nurodyti pareiškėjų argumentai iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, paremti ne faktais, o pareiškėjų padarytomis išvadomis ir prielaidomis. Todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nustatytas Konkurso organizavimo tvarkos pažeidimas, susijęs su pertraukos paskelbimu, nelaikytinas esminiu, t. y. tiesiogiai galėjusiu lemti konkurso į valstybės tarnautojo (Tarnybos generalinio (-ės) direktoriaus (-ės)) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises.
36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas Nuostatų pažeidimą – pretendentų neinformavimą apie Konkurse jų užimtas vietas, pripažino mažareikšmiu, tačiau toks pažeidimas, vertinant jį visos bylos kontekste, patvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. Nuostatų reikalavimų nesilaikymo, organizuojant Konkursą, sistemingumą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pretendentų, surinkusių mažiau nei 7 balus, neįvardijimas užimtų vietų pripažintinas mažareikšmiu pažeidimu, nekeičiančiu sprendimo esmės, atsižvelgiant į tai, kad paskelbus Konkurso I-ojo etapo laimėtojų pavardes ir pirmininkaujančiajam pasiteiravus, ar kas turės klausimų, nė vienas pareiškėjas nepasidomėjo, kokią vietą užėmė šiame konkurse, pareiškėjai surinko mažiau nei 7 balus, 2024 m. lapkričio 8 d. 16:27 val. pareiškėjas A. B. el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) buvo informuotas apie Konkurso I-ajame etape surinktus balus, taip pat apie tai, kad su savo vertinimu pretendentų vertinimo komisijoje (Konkurso I-ajame etape), t. y. su protokolo išrašu ir (ar) skaitmeninio garso įrašo ištrauka, jis gali susipažinti Konkurso I-ajam etapui pasibaigus, pateikęs rašytinį prašymą, o komisijos narių įvertinimai pateikiami nuasmeninus vertintojų asmens duomenis. Kaip minėta, byloje taip pat nustatytas ne esminis Konkurso organizavimo tvarkos pažeidimas, susijęs su pertraukos paskelbimu.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pažeidimai, atsižvelgiant į ištirtų įrodymų visumą ir bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra formalūs ir mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo Konkurso I-ojo etapo rezultatus pripažinti neskaidriais, neobjektyviais, neaiškiais, neteisėtais ir nepagrįstais, taip pat neleidžiantys daryti išvados, kad tokiais pažeidimais atsakovas kryptingai, tikslingai ir sistemingai pažeidinėjo Nuostatų reikalavimus, be kita ko, neįrodo buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, organizuojant Konkursą, nesant byloje tai neabejotinai pagrindžiančių įrodymų. Taigi, formalių ir mažareikšmių pažeidimų nustatymas savaime nelemia ginčijamo akto (Protokolinio sprendimo) neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl nurodyti pareiškėjų argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nustačius esminius konkurso organizavimo pažeidimus, pareiškėjų teisės negalėtų būti apgintos, nes priėmus įsakymą dėl konkurso nugalėtojo paskyrimo į pareigas, pareiškėjų teisės galėtų būti apginamos tik nuginčijus tokį įsakymą, nes teisinės pasekmės asmenims kyla ne protokolo, kuriuos užfiksuoti konkurso rezultatai, bet įsakymo pagrindu. Tokio pobūdžio bylose paprastai kartu turi būti ginčijamas ir protokolas, ir įsakymas dėl laimėtojo paskyrimo į pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-552/2016), tik toks pažeistų teisių gynimo būdas yra efektyvus, tačiau nagrinėjamu atveju, nenustačius pagrindų naikinti konkurso rezultatus, pareiškėjų skundo procesinio pobūdžio trūkumai nėra kliūtimi priimti sprendimą iš esmės.
39. Dėl kitų pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo dėl atsakovo priimto Protokolinio Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
41. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmetamas, nėra pagrindo tenkinti jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. B. ir V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius