Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f1198957-a005-4e89-8b00-1df64dfd6357 KI-generiert

Court allows claim to establish legal fact of inheritance acceptance via de facto property management.

Geschäftsnummer f1198957-a005-4e89-8b00-1df64dfd6357
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court granted the plaintiff's request to establish the legal fact that he accepted his mother's inheritance after her death. Evidence showed the plaintiff lived in the deceased's home, paid utilities, and used her belongings without a will or notarized acceptance. The court ruled that de facto management of the estate constitutes acceptance under the Civil Code, satisfying the procedural requirements of the Civil Procedure Code.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Civil Procedure Code Art. 444, 448; Civil Code Art. 5.2, 5.11, 5.51: A legal fact of inheritance acceptance may be established by court when the heir manages the estate as their own, thereby deeming acceptance complete.

Schlagwörter

KI-generiert
inheritance acceptance de facto management legal fact establishment Civil Procedure Code heir rights property management statutory acceptance

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Procedure Code Art. 444
Civil Procedure Code Art. 448
Civil Procedure Code Art. 260
Civil Procedure Code Art. 270
Civil Procedure Code Art. 279
Civil Code Art. 5.2
Civil Code Art. 5.11
Civil Code Art. 5.51

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VÄ® „Turto bankas“. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio faktÄ , kad J.

K. po motinos A. V. mirties 2017 m. kovo 4 d., faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ â€“ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad motina mirė bÅ«dama iÅ¡situokusi ir turėdama vienÄ vaikÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ . Teigė, kad palikėja testamento sudariusi nebuvo ir paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mirus motinai jos bute likusiais daiktais naudojosi kaip savais. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kimo tenkinimo klausimÄ palieka teismo nuožiÅ«rai.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimo turto dalį.

Paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis).IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo motina mirė bÅ«dama iÅ¡situokusi. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl palikėjos vaikas J. K. yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais pareiÅ¡kime nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po motinos mirties, t. y. ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, naudojosi bute esančiais daiktais ir po motinos mirties likusiais daiktais.

Å ių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas po motinos mirties priėmė palikimÄ bei rÅ«pinosi juo kaip nuosavu. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjas J. K. po savo motinos A. V. mirties 2017 m. kovo 4 d. priėmė palikimÄ per trijų mėnesių laikotarpį faktiÅ¡kai pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip A. V. įpėdinio, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio faktÄ , kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , atsiradusį po motinos A. V., gim. 1951 m. vasario 25 d., mirties 2017 m. kovo 4 d. pradėdamas turtÄ â€“ butÄ adresu Darželio g. 9-26, Vilniuje, faktiÅ¡kai valdyti. Fakto nustatymas yra pagrindas iÅ¡duoti J. K. paveldėjimo teisės liudijimÄ .Sprendimui įsiteisėjus, praneÅ¡imÄ apie šį sprendimÄ ir jo kopijÄ iÅ¡siųsti Testamentų registrui.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                       Regina Eltermanienė