Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0918d33-d705-4f5f-b52e-c8ab7c2ada8f KI-generiert

Court dismisses appeal and denies reimbursement of mandatory defense lawyer costs in drug trafficking case.

Geschäftsnummer f0918d33-d705-4f5f-b52e-c8ab7c2ada8f
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal against his conviction for drug trafficking and refused to order reimbursement of his defense lawyer's fees. The defendant argued that state-funded legal aid should cover the mandatory participation of a defense attorney in the second instance, but the court found the original sentence appropriate given his criminal history. Consequently, the court ruled that the state's obligation to guarantee defense does not extend to reimbursing the defendant for the costs of a lawyer whose presence is legally required.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 str. 1 d.; The state's obligation to guarantee legal aid does not include reimbursing the defendant for the costs of a defense attorney whose participation is mandatory by law.

Schlagwörter

KI-generiert
mandatory defense attorney legal aid reimbursement drug trafficking conviction second instance appeal state guarantee of defense

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algirdas Remeika                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-485/2015Teisėja Audronė Šiupšinskaitė                                Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00504-2014-8                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkiliauskui, nuteistojo V.

S. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ dėl 2014 m. gruodžio 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. – 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 260 str. 2 d. - 8 (aÅ¡tuonerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., prie griežtesnės bausmės pridėta dalis Å¡velnesnės bausmės ir paskirta subendrinta 10 (deÅ¡imties) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 641 str. pagrindu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,  n u s t a t ė :  V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslÄ jas platinti ir jas platino, o bÅ«tent 2014 m. balandžio 3 d. apie 22.30 val., prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M.

M. ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, tai yra perduoti - įmetant narkotines medžiagas (kanapes) į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekantiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems, įgijo tiksliai nenustatytÄ kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), tačiau nemažiau kaip 26,1495 g, kurias neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, prie savęs atgabeno į nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki 2014 m. balandžio 10 d. 17.00 val., o tÄ pačiÄ dienÄ apie 17.33 val., narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė 26,1495 g, o jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 18,2%, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, prie savęs atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir įmetė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , kur 2014 m. balandžio 11 d. apie 09.10 val. jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigÅ«nas;be to, V.

S. 2014 m. balandžio 11 d. apie 14.00 val., prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M. M. ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, tai yra perduoti įmetant narkotines medžiagas (kanapes) ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų (metamfetamino) į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekantiems įrodymų tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems, įgijo tiksliai nenustatytÄ kiekį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), tačiau nemažiau kaip 36,5648 g, ir didelį kiekį, nemažiau kaip 55,6859 g, psichotropinių medžiagų (metamfetamino), kurias neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, prie savęs atgabeno į nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė- 17,8891 g, neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 12 d. 17.00 val., o tÄ pačiÄ dienÄ apie 17.38 val., narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis), kurių masė 17,8891 g, o jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 17,0%, neteisėtai, turėdamas tikslÄ platinti, prie savęs atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir įmetė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , kur tÄ pačiÄ dienÄ apie 17.40 val. jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigÅ«nas, likusiÄ dalį narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė - 18,6757 g, o jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 16,0%, ir didelį kiekį psichotropinių medžiagų (metamfetamino), kurio gryno masė- 55,6859 g, neteisėtai laikė paslėpęs kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. balandžio 14 d. 17.25 val., kuomet jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

S. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog psichotropines medžiagas jis įsigijo iÅ¡ M. M., nors tokio asmens jis nepažįsta ir nėra matęs. Teismas taip pat tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad Marijampolės pataisos namuose rastame kanapių paketėlyje nebuvo rasta nuteistojo V. S. DNR ir pirÅ¡tu antspaudų. Skunde nuteistasis taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡iuo metu nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis yra laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime, todėl praÅ¡o suÅ¡velninti jam skirtÄ per griežtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo, praÅ¡iusio apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro, praÅ¡iusio apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistojo V.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kelia tik bausmės individualizavimo klausimÄ , neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, nusikaltimai, už kuriuos yra nuteistas V.

S. yra įrodyti pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Kolegija pažymi, kad BK 41 str. nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino V. S. bausmių individualizavimui aktualias aplinkybes ir jam paskyrė teisingas bausmes.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. S. atveju tokia situacija nėra susidariusi. Teismas teisingai nurodė, kad V. S. yra recidyvistas, kadangi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas praeityje kelis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas.

Tuo tarpu jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. galutinę subendrintÄ 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo, bausmių bendrinimo nuostatų, numatytų BK 54 str., 63 str., 641 str. nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi), vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti jÄ nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. praeityje teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, be to, nusikalto tik išėjęs iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę, konstatuotina, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti.

Be to, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, V. S. buvo charakterizuojamas neigiamai, ne kartÄ baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir narkotinių medžiagų vartojimÄ . Taigi nagrinėjamu atveju Å¡velnesnėmis bausmėmis BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti ir jam pagrįstai skirtos mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkis laisvės atėmimo bausmės (už BK 260 str. 1 d.

– 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 260 str. 2 d. – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Kolegijos nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra teisingos ir atitinkančios bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmė pagrįstai subendrintos tarpusavyje prie griežtesnės bausmė pridedant švelnesnę ir subendrinta bausmė V. S. paskirta - 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 641str. nuostatas ir sumažino paskirtÄ subendrintÄ bausmę trečdaliu, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. S. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nuteistojo atžvilgiu buvo pagrindas taikyti BK 641 str. nuostatas. Dėl apelianto argumento, kad jis Å¡iuo metu nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis yra laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime, todėl jam turėtų bÅ«ti Å¡velninama bausmė, pažymėtina, kad nors laisvės atėmimas kelia didelių nepatogumų ir apribojimų, tačiau bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustas laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl V. S. apeliacinio skundo argumento, kas teismas nepagrįstai nurodė, jog psichotropines medžiagas jis įsigijo iÅ¡ M.

M., nors tokio asmens jis nepažįsta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro duomenimis dėl sutapimo DNR registre buvo nustatyta, kad biologiniai pėdsakai yra asmens, kurio duomenys DNR registre sutapo su M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenimis, todėl apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. S. psichotropines medžiagas jis įsigijo iš M. M.. Nors apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad Marijampolės pataisos namuose rastame kanapių paketėlyje nebuvo rasta nuteistojo V.

S. DNR ir pirštu antspaudų, tačiau, nuteistojo V. S. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu bei kitais BPK 273 str., 291 str. tvarka ištirtais liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuota, kad nuteistajam V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. S. nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pažymos matyti, kad V. S. paskirtas gynėja advokatė Regina Atkočaitienė ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 23,16 Eur.

BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

V. S. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bÅ«tinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ nuteistojo V. S. nepriteisti. Kolegijos pirmininkas                                                          Algirdas Remeika Teisėjai                                                     JÅ«ratė Jakubonienė                                                                                                  Olegas Å ibkovas