Supreme Court partially allowed appeal to correct pension start date from November 2 to November 4.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Supreme Administrative Court partially upheld the lower court's decision to order the Social Insurance Fund to pay a survivor's pension to the applicant. While the lower court correctly found the applicant entitled to choose between two pension types, the Supreme Court adjusted the effective start date of the new pension from November 2 to November 4, 2011. This adjustment was based on the physical date the application was delivered to the post office, correcting a procedural error in the previous ruling.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis; The court may correct a lower court's factual finding regarding the date of an administrative act's submission to the authorities when such a correction aligns with the true intent of the party and does not violate the principle of legal certainty.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
Administracinė byla Nr. A502-321/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00337-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėja E. A. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1648 ir VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (13.36)10.V.C-22586 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių vietoje nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos pareiškėjai skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją bei apskaičiuoti ir jai išmokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Skunde (b. l. 5-7, 13-15) pareiškėja paaiškino, kad atsakovas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – Valstybinių pensijų įstatymas) normas ir jos kreipimesi nurodytus teiginius bei prašymus. Pareiškėja turi teisę į dvi valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymas numato, jog asmuo negali gauti vienu metu ir našlių ir našlaičių pensijos, bet pareiškėja to ir neprašo. Ji tiesiog nori vienos rūšies pensiją pakeisti kita – didesne, t. y. vietoj nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos gauti našlaičių pensiją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, asmuo, turintis teisę į našlių ir našlaičių pensiją, gali pasirinkti didesnę iš šių pensijų. Nepatenkinus pareiškėjos prašymo vienos asmenų grupės, turinčios teisę gauti valstybines socialines pensijas, interesai būtų priešpastatomi kitos asmenų grupės, turinčios teisę gauti valstybines nukentėjusiųjų asmenų pensijas, interesams. Be to, tai neatitiktų įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nužudytas pareiškėjos tėvas buvo partizanų ryšininkas ir rėmėjas ir jam pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas, esmės ir prasmės, nes šis sprendimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 34-36) paaiškino, kad pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai.
Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Atsakovas pažymėjo, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimui ir mokėjimui yra nustatytas specifinis reguliavimas: įstatymų leidėjas numatė, jog prioritetas turėtų būti teikiamas visų kitų nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų skyrimui ir mokėjimui, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama tik išskirtiniais atvejais, t. y. kai jokia kita nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nepriklauso.
Apribojimas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, jei asmuo turi teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, yra įtvirtintas tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, tiek to paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėja VSDFV Kauno skyriui 2008 m. sausio 17 d. pateikė prašymą skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją už 2008 m. sausio 8 d. mirusį sutuoktinį, kuriam buvo paskirta ir mokama nukentėjusių asmenų valstybinė pensija kaip pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviui – laisvės kovų dalyviui, kuriam įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas šis statusas (pagal Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.).
Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta, jog nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama mirus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims, todėl VSDFV Kauno skyrius 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 10.33 C-3552 nuo 2008 m. sausio 8 d. skyrė pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją už mirusį sutuoktinį, kuriam buvo pripažintas laisvės kovų dalyvio statusas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas J.
Ž. 1945 m. gegužės 12 d. buvo nužudytas kaip partizanų ryšininkas ir rėmėjas, ir jį pripažinus laisvės kovų dalyviu, pareiškėja 2011 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą vietoje nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją už tėvą, laisvės kovų dalyvį, žuvusį suėmimo metu. VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiamu 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu atsisakė skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prieštaravo pareiškėjos skundo tenkinimui (b. l. 40-42).
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos E. A. K. skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (13.36)10.V.C-22586 ir VSDFV 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1648 ir įpareigojo VSDFV Kauno skyrių skirti E. A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2011 m. lapkričio 2 d. (b. l. 54-57).
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas skirti pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją tuo pagrindu, kad ji gauna nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją už mirusį sutuoktinį, juolab, kad ši pensija yra mažesnė už nukentėjusių asmenų našlaičio valstybinę pensiją, yra nepagrįstas. Kadangi pensijas iš valstybės biudžeto skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, VSDFV Kauno skyrius įpareigotas skirti pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų našlaičio valstybinę pensiją nuo kreipimosi dėl šios pensijos dienos – 2011 m. lapkričio 2 d. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimas skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2008 m. lapkričio 20 d. yra nepagrįstas teisės normomis, o įpareigojimas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skirtumą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos gali būti atsakovo išspręstas Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje numatyta tvarka.
III. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV padavė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Apeliaciniai skundai (b. l. 60-63, 67-70) grindžiami šiais pagrindiniais motyvais:
1. Apribojimas gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, jei asmuo turi teisę į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, yra įtvirtintas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje. Valstybinių pensijų įstatymas nesuteikia teisės asmenims, nurodytiems šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, pasirinkti, kurią nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją gauti.
2. Kauno apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai ir pažeisdamas materialiosios teisės normas įpareigojo VSDFV Kauno skyrių nuo 2011 m. lapkričio 2 d. skirti E. A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėja jau gauna nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, bei neišsiaiškinęs, kada ji pirmą kartą kreipėsi dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo.
3. Teismas peržengė pareiškėjos skundo ribas, nes pareiškėja neprašė kartu su nukentėjusiųjų asmenų valstybine našlių pensija jai paskirti ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją. Ji prašė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių vietoj nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos nuo 2008 m. lapkričio 20 d. paskirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją. Galimybės gauti abi pensijas Valstybinių pensijų įstatymas nenumato.
4. VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 10.33C-8847, kuriuo pirmą kartą buvo atsisakyta skirti pareiškėjai valstybinę nukentėjusiųjų asmenų našlaičių pensiją, yra galiojantis.
5. Teismas, neišsiaiškinęs, kada pareiškėja pirmą kartą kreipėsi dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo, visiškai nepagrįstai nusprendė įpareigoti VSDFV Kauno skyrių jai skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2011 m. lapkričio 2 d.
6. Teismas neargumentavo, kodėl nesivadovauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A756-1700/2008 suformuota praktika.
7. Tai, kad pareiškėja nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją gauna Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu ir šis pagrindas nėra numatytas įstatymo 11 straipsnyje „Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas“, bei, kad šios išmokos skyrimo ir apskaičiavimo sąlygos yra panašios į valstybinių našlių pensijų, neleidžia daryti išvados, jog ši nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija negali būti laikoma „kita nukentėjusiųjų asmenų valstybine pensija“.
Pareiškėja E. A. K. atsiliepimuose prašo apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 78-79, 83-84).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Pensijos bylos Nr. 152555 duomenys rodo, kad VSDFV Kauno skyrius pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktą nuo 2008 m. sausio 8 d. iki gyvos galvos paskyrė pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (2008 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. 10.33 C-3552). E. A. K. 2011 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama vietoje nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos skirti ir mokėti Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, kurios skyrimo sąlygas ji formaliai atitinka. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, bei atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėja gauna nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (13.36)10.V.C-22586 atsisakė jai skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 nagrinėdama klausimą, ar nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlio pensija, skiriama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktą, yra tapati ar labai panaši į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją, skiriamą pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, padarė išvadą, kad teisinė konstrukcija „valstybinės našlių ir našlaičių pensijos“ turėtų būti aiškinama, kaip apimanti vien tik Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytas valstybines pensijas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos nėra valstybinės našlaičių pensijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Taigi asmeniui, kuris turi teisę gauti dvi valstybines pensijas (nukentėjusiųjų asmenų našlaičio pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 14 str. 3 d.) ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlio pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 14 str. 5 d. 5 p.), taikoma vienos išmokos taisyklės išimtis. Pagal šią išimtį, asmuo turi teisę gauti dvi valstybines pensijas, jeigu viena iš jų yra valstybinė našlių ar našlaičių pensija. Ginčo aplinkybėmis valstybine našlių pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme pripažintina Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija. Tačiau valstybine našlaičių pensija Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme nepripažintina nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį.
Vadovaujantis nurodytu teisės aiškinimu konstatuotina, kad E. A. K. gauna vieną valstybinę našlių pensiją, kuri gali būti mokama su bet kuria kita valstybine pensija, tikrinamu atveju – nukentėjusiųjų asmenų valstybine našlaičių pensija, numatyta Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai apgynė pažeistą pareiškėjos teisę. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybę, kad 2011 m. lapkričio 2 d. prašymą skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją pareiškėja paštui įteikė 2011 m. lapkričio 4 d. (patvirtina spaudas ant kanceliarinio voko), t. y. kreipimosi dėl pensijos data laikytina 2011 m. lapkričio 4 d., šia apimtimi keičia 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs iškeltą bylą faktiniu ir teisiniu aspektu, atmeta apeliantų argumentus, kad Kauno apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, peržengė bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pirma, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas E. A. K. ginčijamais administraciniais aktais nebuvo nutrauktas. Antra, šioje byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 10.33 C-3552 panaikinimo. Trečia, manydama, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija yra kliūtis nukentėjusiųjų asmenų valstybinei našlaičių pensija skirti, pareiškėja nurodė pasirenkanti didesniąją kompensaciją, bet ne besąlygiškai atsisakanti gaunamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką ginčo situacija nepatenka į išmokų sutapimo išvengimo taisyklės (Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d.) taikymo sritį, nėra pagrindo daryti išvadą, jog tolesnis nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos mokėjimas prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo nuostatoms ar neatitinka tikrosios pareiškėjos valios.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius įpareigotas skirti E. A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2011 m. lapkričio 2 d., pakeisti ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių skirti E. A. K. nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją nuo 2011 m. lapkričio 4 d.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė