Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f03f6760-aa5d-4c8a-926f-3f56cd0cf24d KI-generiert

Court finds daughter factually accepted mother's estate by managing personal property without notarized acceptance.

Geschäftsnummer f03f6760-aa5d-4c8a-926f-3f56cd0cf24d
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court granted the plaintiff's request to establish a fact of legal significance regarding the factual acceptance of her mother's estate. The plaintiff, acting as the sole heir, managed the deceased's personal property for years without filing a notarized acceptance, citing the lack of registered real estate. The court ruled that the plaintiff's actions constituted factual acceptance under the Civil Procedure Code, thereby validating the legal fact for inheritance law purposes.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 444 str. 2 d. 8 punktas; 1964 m. CK 587 str.: Factual acceptance of an estate by managing the deceased's property without notarized acceptance constitutes a fact of legal significance for inheritance law.

Schlagwörter

KI-generiert
factual acceptance of estate inheritance law application notarized acceptance requirement management of deceased property fact of legal significance

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 444 str. 2 d. 8 punktas
1964 m. CK 587 str.
CPK 96 str. 6 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442–448 straipsniai

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2YT-15331-435/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08898-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) Kauno apyLINKĖs teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja RÅ«ta Jankauskaitė-Jocė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. D. V. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R.

V.. Teismas n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjos reikalavimai ir argumentai 1. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po motinos T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. 1.1. PareiÅ¡kėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirusi jos motina T. V. turėjo du vaikus – pareiÅ¡kėjÄ ir suinteresuotÄ asmenį R. V.. T. V. mirė bÅ«dama naÅ¡le, jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

Mirusioji iki pat mirties gyveno kartu su pareiÅ¡kėja, pareiÅ¡kėja nebuvo susituokusi, todėl visuomet gyveno kartu su tėvais nurodytame bute. Nors Å¡is butas buvo suteiktas pareiÅ¡kėjos tėvams, bet privatizuojant butÄ jis buvo iÅ¡pirktas pareiÅ¡kėjos vardu. PareiÅ¡kėja iÅ¡imtinai viena ir rÅ«pinosi mamos nuolatine priežiÅ«ra, o vėliau ir slauga. Mirus mamai liko palikimas – senoviniai baldai, piniginės santaupos grynaisiais pinigais, paveikslai, auksiniai papuoÅ¡alai, nuotraukos, knygos, kiti asmeniniai daiktai (drabužiai, patalynė ir kt.).

Jokio nekilnojamojo turto, santaupų banke ar privalomo registruoti kilnojamojo turto T. V. neturėjo. VisÄ likusį jos mirties dienai turtÄ paveldėjo jos dukra pareiÅ¡kėja M. D. V.. Priėmusi po mamos mirties likusį palikimÄ â€“ mamai priklausiusius senovinius baldus, pinigines santaupas, paveikslus, auksinius papuoÅ¡alus ir kitus likusius mamai priklausiusius daiktus, pareiÅ¡kėja paveldėtais daiktais naudojosi kaip savo turtu, savo nuožiÅ«ra jais disponavo kaip vienintelė savininkė. Jokio ginčo su suinteresuotu asmeniu, pareiÅ¡kėjos broliu dėl to niekuomet nebuvo. 1.2.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įstatyminė įpėdinė, per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti mamos palikimÄ , pradėdama visÄ mamos paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti per įstatyme numatytÄ 6 mėnesių terminÄ palikimui priimti. 1.3. Praėjus daugeliui metų po pareiÅ¡kėjos mamos mirties – 2020 m. kovo mėn., pareiÅ¡kėja gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ notarės ir sužinojo, kad jau po pareiÅ¡kėjos mamos mirties 2001 m. sausio 25 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimu T. V. buvo atkurta nuosavybė į jos motinos iki nacionalizacijos turėtÄ nuosavybę atlyginant pinigais. T. V. yra priskaityta 2 061,00 Eur piniginė kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pagal Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2001 m. sausio 25 d. sprendimÄ . Norint paveldėti priskaitytÄ piniginę kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, bÅ«tina pateikti oficialius dokumentus, patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėja yra priėmusi palikimÄ po T.

V. mirties. Nustatyti praÅ¡omÄ juridinį faktÄ reikalinga paveldėjimo tikslu. II. Suinteresuoto asmens atsiliepimas 2. Suinteresuotas asmuo R. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , nurodė, jog pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. PaaiÅ¡kino, kad jo sesuo daug metų gyveno su tėvais, mirus tėvui pareiÅ¡kėja liko gyventi su mama. Paskutinė mamos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ten iki Å¡iol gyvena suinteresuoto asmens sesuo pareiÅ¡kėja M. D. V.. Suinteresuotas asmuo į po motinos mirties likusį palikimÄ nepretendavo, sutiko, kad visas turtas liktų seseriai, kuri daug metų rÅ«pinosi mama.

Suinteresuotas asmuo prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusi T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo pareiÅ¡kėjos M. D. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Po T. V. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, ji nebuvo sudariusi testamento, dėl palikimo priėmimo į notaro biurÄ jos įpėdiniai nesikreipė.

T. V. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), kaip ir pareiÅ¡kėjos. Å is butas nuosavybės teise priklauso pareiÅ¡kėjai. 4. 2001 m. sausio 25 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu T. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,82 ha žemės sklypo dalį, atlyginant kompensacija pinigais. Apie šį sprendimÄ 2018 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyriaus raÅ¡tu buvo informuotas Kauno miesto 12-asis notarų biuras. 2019 m. balandžio 16 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės skyrius informavo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jog T. V. priklauso iÅ¡mokėti 2 061,00 Eur kompensacijÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Kauno miesto 12-asis notarų biuras informavo pareiÅ¡kėjÄ ir suinteresuotÄ asmenį, jog jie turi teisę priimti nurodytÄ palikimÄ arba jo atsisakyti.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti palikimo, atsiradusio 1995 m. kovo 11 d., priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

6. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valiÄ turėjo iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ä®pėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

7. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiÅ¡kinimai, suinteresuoto asmens atsiliepime iÅ¡dėstyti paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog pareiÅ¡kėja po motinos T. V. mirties perėmė jos asmeninius daiktus, baldus, juvelyrinius dirbinius, pinigines santaupas, kitus asmeninius daiktus, likusius po mirties. Ä® notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo pareiÅ¡kėja nesikreipė, kadangi jos motina neturėjo jos vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, pareiÅ¡kėja liko gyventi tame pačiame bute, kuriame gyveno su motina, jÄ slaugė.

Kaip paaiÅ¡kino, butÄ iÅ¡pirko tėvai, tačiau jis buvo iÅ¡pirktas pareiÅ¡kėjos vardu, todėl po motinos mirties nereikėjo kreiptis į notarÄ dėl buto paveldėjimo. Å ios faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja po motinos mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ â€“ likusius motinos asmeninius daiktus – valdyti. Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad T. V. palikimas nebuvo priimtas. Suinteresuotas asmuo, galintis pretenduoti į palikėjos turtÄ , prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ juridinį faktÄ .

8. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad M. D. V. po savo motinos T. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jos dukra pareiÅ¡kėja M. D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė