Appeal dismissed; applicant failed to prove prima facie case or real risk of irreparable harm for interim measures.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe appellate court dismissed the applicants' appeal against the district court's order rejecting their request for interim measures to halt enforcement actions. The applicants argued that enforcement documents could not be served and that their legal interests would be irreparably harmed without suspension, but they provided no evidence to substantiate these claims. The court ruled that the applicants merely asserted presumptions without meeting the statutory requirements of a prima facie case or demonstrating a real risk of irreparable harm, leading to the rejection of their request.
Legislator-Regeste
KI-generiertCPK 337 straipsnio 1 dalis; CPK 338 straipsnis: Laikinosios apsaugos priemonės taikymo negalima, nebent ieškovas tikėtinai pagrįstai reikalauja ir įrodo realią grėsmę, kad be jų sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
?CivilinÄ byla Nr. e2S-251-560/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38417-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Dainius RinkeviÄius, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjų R. Å . ir E. R. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä :
I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjai praÅ¡Ä teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â iki skundo iÅ¡nagrinÄjimo ir atitinkamo patvarkymo/nutarties įsiteisÄjimo momento sustabdyti antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/1802047 ir Nr. 0174/18/02045 vykdymo veiksmus. NurodÄ, kad egzistuoja akivaizdžios kliÅ«tys priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, todÄl tokie dokumentai neturÄjo bÅ«ti priimti ir iÅ¡ieÅ¡kojimas skolininkų atžvilgių negalÄjo bÅ«ti pradÄtas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkai patirtų neproporcingÄ Å¾alÄ ir tokių bÅ«du bÅ«tų pažeisti skolininkų teisÄti interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2018-12-11 nutartimi praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių atmetÄ, nurodydamas, kad pareiÅ¡kÄjai nenurodÄ aplinkybių ir nepateikÄ jas pagrindžianÄių įrodymų, kurie tikÄtinai pagrįstų antstolio veiksmų neteisÄtumÄ . PareiÅ¡kÄjai remiasi 2018 m. birželio 7 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. DW0607 nuostatomis, be to, nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkai patirtų neproporcingÄ Å¾alÄ ir tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti skolininkų teisÄti interesai.
TaÄiau pareiÅ¡kÄjai nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių skunde nurodytas aplinkybes, t. y. pareiÅ¡kÄjai tik daro prielaidas, kad jų teisÄs bei teisÄti interesai gali bÅ«ti pažeisti. Preliminariai įvertinÄs skunde nurodytas aplinkybes, teismas sprendÄ, jog pareiÅ¡kÄjai tikÄtinai nepagrindÄ reikalavimo dÄl antstolio veiksmų neteisÄtumo. Tenkinus pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ vykdymo veiksmai bÅ«tų sustabdyti neapibrÄžtam terminui, tokiu bÅ«du pažeidžiant iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principÄ .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. PareiÅ¡kÄjai R. Å . ir E. R. pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018-12-11 nutartį ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį įvertino ne skundo prima facie pagrįstumÄ , o iÅ¡ esmÄs iÅ¡nagrinÄjo patį skundÄ : teismas nurodÄ, kad skolininkai nepateikÄ Ä¯rodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisÄtumÄ , nors tokie įrodymai teismui buvo pateikti, taÄiau teismas Å¡iuos įrodymus įvertino ne preliminariai, o nuodugniai, ir padarÄ iÅ¡vadÄ , jog sisteminÄ nuostatų analizÄ, teismo nuomone, nesuponuoja skunde nurodomų aplinkybių, kad reikalavimo teisÄ pagal vykdomuosius įraÅ¡us nebuvo perleista.
Pirmosios instancijos teismas peržengÄ praÅ¡ymo nagrinÄjimo ribas ir savo nutartimi kategoriÅ¡kai pasisakÄ dÄl paties skundo pagrįstumo.
4. Skolininkai pateikÄ teismui skundžiamus antstolio patvarkymus, iÅ¡ kurių matyti, jog skolininkų atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos dÄl 1 378 436,84 Eur iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ skolininkų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Skundo nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs metu nustaÄius skundo pagrįstumÄ , tokio dydžio nepagrįsto iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų vykdymas akivaizdžiai pažeidžia skolininkų interesus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog galimas interesų pažeidimas remiamas prielaidomis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi neteisÄtu iÅ¡ieÅ¡kojimu visais atvejais yra pažeidžiami skolininkų interesai ir tai yra faktas, o ne prielaida. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
6. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nÄra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
7. CPK numato galimybÄ teismui dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisÄs normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybÄ, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â laikinosios apsaugos priemonÄs gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiÄmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas.
PažymÄtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonÄs yra procesinÄs priemonÄs, padedanÄios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybÄ , bet nÄra materialiojo teisinio pobÅ«džio teisinÄs gynybos priemonÄs. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginÄo iÅ¡sprendimas, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybÄms, kurios vienaip ar kitaip galÄtų įtakoti bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo, kuri leistų ieÅ¡kovui, priÄmus jam palankų sprendimÄ , tikÄtis, jog bÅ«simas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas.
Taigi, laikinosios apsaugos priemonÄs turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet nesutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus Å¡alių interesus (o ne bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonÄs bÅ«tų pritaikytos teisÄtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikÄtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grÄsmÄ, kad nesiÄmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti/pasidaryti nebeįmanomas.
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nÄra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
8. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjai nenurodÄ aplinkybių, įrodanÄių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumÄ ir pagrįstumÄ , t. y. neįrodÄ bÅ«tinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų egzistavimo, dÄl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ pareiÅ¡kÄjų praÅ¡ymÄ . ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjų atskirojo skundo argumentai didžiÄ ja dalimi yra nukreipti į bÅ«tinybÄs nutraukti vykdomÄ sias bylas įrodinÄjimÄ , kas nÄra Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas.
Å ioje byloje yra sprendžiamas klausimas dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todÄl nurodyti pareiÅ¡kÄjų argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisÄtumui nedaro. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamu atveju preliminariai vertino, ar egzistuoja reali grÄsmÄ, kad nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti / pasidaryti nebeįmanomas ir ar reikalavimas yra tikÄtinai pagrįstas, o ne, kaip teigia apeliantai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pasisakÄ dÄl bylos esmÄs ir skundo dÄl antstolio veiksmų pagrįstumo.
ApeliacinÄs instancijos teismas nelaiko pagrįstais atskirojo skundo argumentų, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas pažeidžia skolininkų interesus, kadangi tai tÄra deklaratyvÅ«s, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kas nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Vadovaudamasis iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikÄ procesinÄs teisÄs normas ir priÄmÄ pagrįstÄ ir motyvuotÄ procesinį sprendimÄ , todÄl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018-11-09 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: PareiÅ¡kÄjų R. Å . ir E. R. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas Dainius RinkeviÄius