Court recognizes overcrowding violation but denies monetary damages, ruling acknowledgment sufficient for rights protection.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court partially dismissed the claim for 777 EUR in non-material damages while officially recognizing a violation of the prisoner's right to adequate accommodation conditions. The plaintiff argued that overcrowding in Marijampolė Correctional Facility violated human rights, but the state contended that the facility's design precluded single occupancy and that no malicious intent existed. The court ruled that since the plaintiff failed to prove malicious intent or that acknowledgment alone was insufficient, monetary compensation was not warranted, limiting relief to the formal finding of the violation.
Legislator-Regeste
KI-generiertAdministracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas; CK 1.138 str.: While non-material damages are a remedy for rights violations, their award is not mandatory if the court finds that the formal recognition of the violation constitutes sufficient satisfaction for the infringed rights.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
?AdministracinÄ byla Nr. I-2544-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02949-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja Irena VaržinskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. A. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų.
Teismas n u s t a t Ä : Å¡alys teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisÄs aktų nustatyta tvarka, byla nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. pareiÅ¡kÄjas R. A. (toliau â ir R. A., ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, priteisti 777 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis MarijampolÄs pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsÄjo 20 d. (toliau- ir ginÄo laikotarpis) (b. l. 2-3).
PareiÅ¡kÄjas R. A. skunde nurodÄ, kad ginÄo laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas MarijampolÄs pataisos namuose kamerų tipo patalpose (Nr. 3, Nr. 13 ir Nr. 20) â iki penkiolikos parų. Kamerose nuolat buvo pažeidinÄjama minimalaus tenkanÄio ploto norma. TeigÄ, jog kamerose buvo laikomas kartu su dviem â keturiais asmenimis, kas pažeidžia teisÄs aktų reikalavimus. Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.
PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas MarijampolÄs pataisos namai (toliau â ir atsakovÄs atstovas, ir MarijampolÄs PN) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 12-15) nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu bausmÄ atliko kamerose Nr. 3, Nr. 13 ir Nr. 20, kur jam tekdavo nuo 4,07 kv. m iki 4,15 kv. m ploto. NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 145 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigaliojo 2016 m. gruodžio 8 d., o kamerų tipo patalpos MarijampolÄs PN įrengtos iki Å¡io įstatymo priÄmimo dienos, todÄl nÄra galimybÄs įgyvendinti BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas â kamerų tipo patalpose laikyti po vienÄ , o jei nÄra tokios galimybÄs, â po du nuteistuosius.
ManÄ, kad MarijampolÄs PN veikÄ tinkamai, nepažeisdami jokių teisÄs aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. PraÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kÄjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs PN, dÄl atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsÄjo 20 d. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ .
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).
TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmÄs atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 7 d. 10 parų, nuo 2018 m. gegužÄs 14 d. 10 parų, nuo 2018 m. liepos 13 d. 10 parų bei nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 20 iki 2018 m. rugsÄjo 20 d. jis atlikinÄjo nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kuriose jam tekÄs minimalus plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvÄs atÄmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausme (toliau â ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs). Taisyklių 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaiÄiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaiÄiaus.
AtsakovÄs atstovas į bylÄ pateikÄ duomenis, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. 10 parų buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 20, kurios plotas 20,37 kv. m., joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužÄs 14 d. 10 parų buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 3, kurios plotas 12,45 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. gyvenamojo ploto; 2018 m. liepos 13 d. 10 parų buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 13, kurios plotas 16,46 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m. gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. rugpjÅ«Äio 20 iki 2018 m. rugsÄjo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 13, kurios plotas 16,46 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m. gyvenamojo ploto; (b. l. 13).
Ä®vertinÄs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma. DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esanÄio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dÄmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017).
Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2466-502/2018). NagrinÄjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nÄra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esanÄių baldų užimamÄ plotÄ , ypaÄ atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo judÄjimo laisvÄ už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisÄs aktų suteiktomis teisÄmis: eiti pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, naudotis kitomis teisÄmis, jis nebuvo kalinamas blogesnÄmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.
Atsižvelgus į tai, nÄra pagrindo konstatuoti atsakovÄs atstovo neteisÄtus veiksmus dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kamerose buvo laikomas kartu su dar dviem â penkiais asmenimis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , kamerų tipo patalpose laikomi po vienÄ , o jeigu nÄra tokios galimybÄs, â po du ir į darbÄ nevedami.
BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas už bausmÄs atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriama nuteistųjų perkÄlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog buvo tris kartus baustas ir jam buvo skirtos nuobaudos iki 15 parų, nuobaudas atliko kamerose Nr. 3, Nr. 10, Nr.
13. AtsakovÄs atstovas patvirtino, kad Å¡iose kamerose įrengtos 3-5 miegamosios vietos ir minÄtu laikotarpiu buvo iki 5 nuteistųjų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei į pateiktus duomenis, sprÄstina, jog atsakovÄ pažeidÄ BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. AtsakovÄ nurodo, jog BVK 145 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016 m. gruodžio 8 d., o kameros įrengtos iki Å¡io teisÄs akto įsigaliojimo, todÄl nÄra galimybÄs nuteistųjų laikyti kaip numato BVK 145straipsnio 1 dalis.
Å ie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisÄs akte jokių iÅ¡lygų dÄl to nÄra numatyta. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautÄ sveikatos pablogÄjimÄ , orumo pažeminimÄ , emocinÄ depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, taÄiau nenurodÄ, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikÄ.
TodÄl teismas vertina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos MarijampolÄs PN galÄtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. TaÄiau, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dÄl netinkamų pareiÅ¡kÄjo bausmÄs atlikimo sÄ lygų (pareiÅ¡kÄjas, atlikdamas nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, buvo laikomas kartu su dar dviem â keturiais asmenimis), pažeidimo trukmÄ ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas galÄjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄiomis sÄ lygomis.
Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl 777 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).
CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavÄ, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . TodÄl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais.
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, atlikÄs iÅ¡samiÄ teisÄs normų, reglamentuojanÄių asmenų laikymo laisvÄs atÄmimo vietose sÄ lygų analizÄ, atsižvelgÄs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dÄl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, nesant įrodymų, kad atsakovÄs atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytų bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo R. A. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.
Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo R. A. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsÄjo 20 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja Irena VaržinskienÄ