Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f03a2ca3-c0f4-47c8-a8cf-c8a51b5bbf99 KI-generiert

Court recognizes overcrowding violation but denies monetary damages, ruling acknowledgment sufficient for rights protection.

Geschäftsnummer f03a2ca3-c0f4-47c8-a8cf-c8a51b5bbf99
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court partially dismissed the claim for 777 EUR in non-material damages while officially recognizing a violation of the prisoner's right to adequate accommodation conditions. The plaintiff argued that overcrowding in Marijampolė Correctional Facility violated human rights, but the state contended that the facility's design precluded single occupancy and that no malicious intent existed. The court ruled that since the plaintiff failed to prove malicious intent or that acknowledgment alone was insufficient, monetary compensation was not warranted, limiting relief to the formal finding of the violation.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas; CK 1.138 str.: While non-material damages are a remedy for rights violations, their award is not mandatory if the court finds that the formal recognition of the violation constitutes sufficient satisfaction for the infringed rights.

Schlagwörter

KI-generiert
non-material damages prisoner rights overcrowding conditions sufficient satisfaction administrative procedure malicious intent rights protection

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas
Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.
CK 1.138 str.
CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str.
CK 1.138 straipsnio 8 punktas
Lietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniai
Lietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktas
Lietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98)
2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02)

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Administracinė byla Nr. I-2544-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02949-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. pareiÅ¡kėjas R. A. (toliau – ir R. A., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 777 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis) (b. l. 2-3).

Pareiškėjas R. A. skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpose (Nr. 3, Nr. 13 ir Nr. 20) – iki penkiolikos parų. Kamerose nuolat buvo pažeidinėjama minimalaus tenkančio ploto norma. Teigė, jog kamerose buvo laikomas kartu su dviem – keturiais asmenimis, kas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, atsiliepime (b. l. 12-15) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kamerose Nr. 3, Nr. 13 ir Nr. 20, kur jam tekdavo nuo 4,07 kv. m iki 4,15 kv. m ploto. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalies pakeitimai įsigaliojo 2016 m. gruodžio 8 d., o kamerų tipo patalpos Marijampolės PN įrengtos iki Å¡io įstatymo priėmimo dienos, todėl nėra galimybės įgyvendinti BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas – kamerų tipo patalpose laikyti po vienÄ , o jei nėra tokios galimybės, – po du nuteistuosius.

Manė, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. patirtÄ neturtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau- ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 7 d. 10 parų, nuo 2018 m. gegužės 14 d. 10 parų, nuo 2018 m. liepos 13 d. 10 parų bei nuo 2018 m. rugpjūčio 20 iki 2018 m. rugsėjo 20 d. jis atlikinėjo nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kuriose jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. 10 parų buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 20, kurios plotas 20,37 kv. m., joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. gegužės 14 d. 10 parų buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 3, kurios plotas 12,45 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,15 kv. m. gyvenamojo ploto; 2018 m. liepos 13 d. 10 parų buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 13, kurios plotas 16,46 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m. gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. rugpjūčio 20 iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 13, kurios plotas 16,46 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m. gyvenamojo ploto; (b. l. 13).

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikomas kartu su dar dviem – penkiais asmenimis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalimi nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , kamerų tipo patalpose laikomi po vienÄ , o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbÄ nevedami.

BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriama nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog buvo tris kartus baustas ir jam buvo skirtos nuobaudos iki 15 parų, nuobaudas atliko kamerose Nr. 3, Nr. 10, Nr.

13. Atsakovės atstovas patvirtino, kad Å¡iose kamerose įrengtos 3-5 miegamosios vietos ir minėtu laikotarpiu buvo iki 5 nuteistųjų. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei į pateiktus duomenis, spręstina, jog atsakovė pažeidė BVK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė nurodo, jog BVK 145 straipsnio 1 dalis įsigaliojo 2016 m. gruodžio 8 d., o kameros įrengtos iki Å¡io teisės akto įsigaliojimo, todėl nėra galimybės nuteistųjų laikyti kaip numato BVK 145straipsnio 1 dalis.

Å ie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės akte jokių iÅ¡lygų dėl to nėra numatyta. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė sveikatos pablogėjimÄ , orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos Marijampolės PN galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (pareiÅ¡kėjas, atlikdamas nuobaudas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, buvo laikomas kartu su dar dviem – keturiais asmenimis), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 777 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė