Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f036b406-9dbc-44fb-a5b7-e7d169cd29f7 KI-generiert

Court partially allowed claim by recognizing detention conditions violation but dismissed monetary damages due to insufficient severity.

Geschäftsnummer f036b406-9dbc-44fb-a5b7-e7d169cd29f7
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Panevėžys District Administrative Court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages regarding detention conditions. While the court acknowledged that the plaintiff's rights to proper detention conditions were violated, it found the conditions not severe enough to warrant monetary compensation. Consequently, the court recognized the violation but rejected the request for 20,000 Euros, deeming the official acknowledgment of the breach sufficient satisfaction.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis: Teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, jei pažeidimas nėra intensyvus ir neprilygsta draudžiamam elgesiui.

Schlagwörter

KI-generiert
administrative detention conditions non-material damages satisfaction for violation severity of violation detention standards

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 punktas
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 129 straipsnis

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
LVAT 2012-02-15, A63-1343/2012
LVAT 2014-11-25, A-575-2162/2014
European Court of Human Rights, D. against Lithuania, no. 42095/98, 10 October 2000

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Administracinė byla Nr. I-1355-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01996-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. (R. L.) skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI) atstovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko. Proceso dalyviams apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 86, 87).PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, priteisti 20 000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI (b. l. 2-8).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis 2011 - 2013 m. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 7, 31, 56, 88, pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises. Nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, o kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose ant sienų ir lubų buvo pelėsis, bÅ«davo labai drėgna, nes nebuvo jokios vėdinimo sistemos, o vėdinimas natÅ«raliuoju bÅ«du buvo neįmanomas, nes rakinamos durys visada bÅ«davo uždarytos.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose nebuvo taburečių kiekvienam asmeniui, nebuvo suoliukų, stalas buvo mažas, nebuvo spintelių higienos reikmenims susidėti. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kalėdamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis kamerose, kurios bÅ«davo nedezinfekuojamos, jis susirgo odos ligomis, dėl ko ilgÄ laikÄ gydėsi nuo Å¡ių ligų, tuo buvo sutrikdyta jo sveikata ir emocinė bÅ«sena. PareiÅ¡kėjo teigimu, Å iaulių TI pareigÅ«nai nesistengė paÅ¡alinti nuolat daromų teisės aktų pažeidimų, pavyzdžiui, pailginti pasivaikščiojimo laikÄ , rengti užsiėmimus ne kamerų sÄ lygomis ir pan. bei toliau juos nuolat pažeidinėjo.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pablogėjo jo sveikata. PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Å iaulių TI atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė (b. l. 25-33), kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todėl Å iaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto.

Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , bet to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parÄ ), medicininių apžiÅ«rų, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.

Å iaulių TI nurodė, kad gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus) ir toks kamerų vėdinimo bÅ«das atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę).

Atsižvelgdamas į tai, pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl ventiliacijos nebuvimo, drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu, nebuvo atlikta kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Teigė, kad teisės aktai nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Å iaulių TI teigimu, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Å iaulių TI negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Taip pat nurodė, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Atsakovo atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas, todėl prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Tvirtino, kad Å iaulių TI niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Mano, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Å iaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas, todėl prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Be to Å iaulių TI prašė nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jį skaičiuojant nuo pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. buvo laikomas Å iaulių TI (b. l. 36).

Atsakovui atstovaujantis Å iaulių TI nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015 m. birželio 25 d., tai patvirtina žyma ant paÅ¡to voko (b. l. 9).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotÄ senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (LVAT 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, vertinamas kaip pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neigiamus padarinius jautė visÄ buvimo Å iaulių TI laikotarpį.

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikė argumentų, įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nors pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡siųstas Å iaulių TI atsiliepimas į skundÄ , jam buvo žinoma, kad Å iaulių TI praÅ¡o taikyti jo reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams.

Esant Å iaulių TI praÅ¡ymui, pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpius nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka ginama pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (LVAT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (bylai aktuali akto redakcija, kuria vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų PareiÅ¡kėjas kaip žalos atsiradimo pagrindÄ nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 3.6 kv. m. kameros ploto pažeidimÄ , ir dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nepatogumus. Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normoje HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-08-08 pažymos ,,Dėl R. L.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

36) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 7 ir 31, iš viso 11 parų. Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2013-11-28 iki 2013-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 31, kurios plotas 21,24 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 10,62 kv. m. iki 5,31 kv. m. kameros ploto); nuo 2013-11-29 iki 2013-12-03 ir nuo 2013-12-05 iki 2013-12-09 - kameroje Nr. 7, kurios plotas 21,98 kv. m. (kameroje buvo patalpinta nuo 5 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 4,40 kv. m. iki 3,14 kv. m. kameros ploto).

Teismas neturi pagrindo abejoti valstybei atstovaujančio Å iaulių TI teiktais duomenimis, todėl nustatydamas nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste reikÅ¡mingas aplinkybes, jais remiasi.IÅ¡analizavęs byloje nustatytus duomenis apie kamerų Nr. 7 ir Nr. 31, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 7,5 paros pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko 3,6 kv. m. kameros ploto normos reikalavimÄ , o 3,5 paros - pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros Nr. 7 plotas nežymiai (0,46 kv. m.) neatitiko nustatytos 3,6 kv. m kameros ploto normos.

Ä®vertinęs tai, kad kamera Nr. 7 buvo užstatyta kameroje laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (b. l. 79-80), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui nepatogumus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI kamerosePareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad Å iaulių TI kamerose ant sienų ir lubų buvo pelėsis, kamerose bÅ«davo labai drėgna, nes nebuvo jokios vėdinimo sistemos, o vėdinimas natÅ«raliuoju bÅ«du buvo neįmanomas, nes rakinamos durys visada bÅ«davo uždarytos.Pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI pateiktoje 2015-08-10 pažymoje Nr. 62/08-810 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ (toliau – Pažyma apie laikymo sÄ lygas) (b. l. 38-41) nurodė jog Å iaulių TI kamerose nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus.

Taip pat nurodė, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose 2012-07-09 Nr. EP-254 (periodinis patikrinimas atliktas - 2012-06-25) (b. l. 43-48) bei 2013-07-09 Nr. EP-224 (periodinis patikrinimas atliktas - 2013-06-26) (b. l. 51-58) nustatyta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs tai, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (LVAT 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015).

Taigi, spręstina, kad toks kamerų įrengimas iÅ¡ esmės atitinka nurodytos Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Kadangi, kaip nurodė Å iaulių TI, jų kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, o pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad tokiu bÅ«du jam buvo sudarytos kliÅ«tys vėdinti kamerÄ , įsileisti oro, taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės patalpose, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .Teismas vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pelėsio ir drėgmės kamerose, nustatė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų, ar kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Byloje pateiktas ne vienas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas leidžia spręsti, kad Å¡i institucija ne kartÄ atliko Å iaulių TI kamerų bÅ«klės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu buvo konkrečių skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų, kad laikymo sÄ lygos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir yra bÅ«tinybė jas patikrinti. Be to, teismas patikrino ne ginčo laikotarpiu Å iaulių visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus ir suraÅ¡ytus aktus.

Ne ginčo laikotarpiu buvo patikrinta kamera Nr. 31 ir jokių pažeidimų dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 44). Patikrinimo akte nurodyta, kad apgyvendinimo kamera Nr. 31 tvarkinga, patalpa išvalyta. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu nė karto neišsakė nusiskundimų šios įstaigos administracijai dėl drėgmės, pelėsio kamerose (b. l. 37), pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms.

Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė bendro, abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimus, kad gyvenamosiose kamerose drėgna, ant sienų yra pelėsis, tačiau Å¡ių argumentų nekonkretizavo, nenurodė kuriose kamerose ir kada tai pasireiÅ¡kė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamos kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klės, konstatuoti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose, neatitinkančiose joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo.Dėl baldų kamerosePareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerose nebuvo taburečių kiekvienam asmeniui, nebuvo suoliukų, stalas buvo mažas, nebuvo spintelių higienos reikmenims susidėti.Higienos norma HN 76:2010 tardymo izoliatorių kamerų aprÅ«pinimo baldais reikalavimų nereglamentavo.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Å ių taisyklių 14.6-14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas, ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; kameroje taip pat turi bÅ«ti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, virÅ¡utinių drabužių pakaba.

Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, jog Å iaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Iš Šiaulių TI pateiktų kameros Nr. 7 įrengimo fotonuotraukų (b. l. 79-80) nustatyta, kad šioje kameroje yra įrengtos keturios dviaukštės lovos, kameros viduryje išilgai gultų pastatytas stalas, kurio gale sumontuota kėdė; prie dešiniosios sienos stovi nuo grindų iki lubų iš trijų, vienas šalia kito stovinčių, segmentų sumontuotos lentynos, dėl kurių kiekio, sudaromos galimybės laikyti asmeninius daiktus, higienos reikmenis, maisto produktus.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai dėl baldų trÅ«kumo kamerose vertintini kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų aprÅ«pinimÄ baldais. Teisės aktuose nėra reglamentuotas taburečių (suoliukų) kiekis, kuris turėtų bÅ«ti nuolat užtikrinamas kamerose. IÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo spręstina, jog Å iaulių TI kamerose turi bÅ«ti įrengtas stalas, tačiau jokių specialių reikalavimų dėl to, kokio dydžio ir konstrukcijos Å¡is stalas turėtų bÅ«ti, nėra.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo įrengtas stalas, o savo teiginių, dėl įrengto stalo nedetalizavo, nenurodė, kokiÄ Ä¯takÄ jam turėjo jo manymu per mažas kamerose esantis stalas.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI metu su praÅ¡ymais ar skundais dėl laikymo sÄ lygų į Å¡ios įstaigos administracijÄ nesikreipė (b. l. 37), o duomenų apie tai, jog dėl Å¡ių jo pažeidimų bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å iaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, aprÅ«pinimas baldais atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo pakankamas pareiÅ¡kėjo esminiams poreikiams patenkinti, todėl nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti Å iaulių TI neteisėtų veiksmų.Dėl sveikatos sutrikimųPareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kalėdamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis kamerose, kurios bÅ«davo nedezinfekuojamos, jis susirgo odos ligomis, dėl ko ilgÄ laikÄ gydėsi nuo Å¡ių ligų, tuo buvo sutrikdyta jo sveikata ir emocinė bÅ«sena.Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nustatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Pažymėtina, kad pagal minėtosios Higienos normos 59 punktÄ , buvo nustatyta, kad ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, kad įstaigoje kasdien atliekama kamerų dezinfekcija, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale (b. l. 39). Vadovaujantis byloje pateikto Å iaulių TI Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafiko 2012-2013 m. 2 eilute, nustatyta, kad rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose, tualetuose kiekvienÄ darbo dienÄ atliekama profilaktinė dezinfekcija, reikalui esant – dezinsekcija ir deratizacija (b. l. 68).

Be to, atsakovo atstovo pateikto Å iaulių TI 2012-2013 m. patalpų pagrindinio valymo grafiko 1 eilutėje numatyta, jog kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį kamerose esantys suimtieji ir nuteistieji, prižiÅ«rimi pareigÅ«nų, privalo valyti kamerų sienas, lubas, grindis, palanges, įrenginius, baldus ir kitus pavirÅ¡ius, Å¡iam tikslui naudojant dezinfekcines medžiagas (b. l. 65). Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktÄ , buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pažymoje apie laikymo sÄ lygas Å iaulių TI nurodė, kad administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena, tai yra, valyti patalpų pavirÅ¡ius, grindis, tualetus, langus ir pan. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 45-46) nurodyta, jog suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui, iÅ¡duodama kalcinuota soda; kasdienį patalpų valymÄ su dezinfekcinėmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė; apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“, kuris gaminamas kasdien, vedamas kasdieninio valymo kontrolės žurnalas, kuriame yra žymos apie patalpų valymÄ , naudojamiems valikliams yra biocidų autorizacijos liudijimai, saugos duomenų lapai, naudojimo instrukcijos; yra dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registravimo žurnalai, deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų dezinfekcija yra atliekama. Jokių pažeidimų dėl dezinfekcijos Å iaulių visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu nėra nustatęs. Å iaulių TI yra sudarytos sÄ lygos ir patiems suimtiesiems palaikyti Å¡varÄ kamerose.Taigi, teismo vertinimu, nenustačius gyvenamųjų patalpų valymo, dezinfekavimo ir priežiÅ«ros neatitikimų teisės aktų nuostatoms, negali bÅ«ti teigiama, kad dėl to pareiÅ¡kėjas susirgo odos ligomis.

Teismas, iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos duomenis, nustatė, kad 2012-11-12, 2012-11-28 yra užfiksuoti pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl odos bėrimo, niežėjimo, tačiau Å¡ios pareiÅ¡kėjo sveikatos problemos atsirado laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas Å iaulių TI (b. l. 23, 36). Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp pareiÅ¡kėjui kilusių odos susirgimų ir Å iaulių TI laikymo sÄ lygų yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kalėdamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis kamerose, kurios bÅ«davo nedezinfekuojamos, jis susirgo odos ligomis, atmestini kaip nepagrįsti.Dėl kitų sÄ lygų Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildino ir iÅ¡, jo teigimu, Å iaulių TI pareigÅ«nų nesprendžiamų problemų, siekiant paÅ¡alinti nuolat daromus teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, pailginti pasivaikščiojimo laikÄ , rengti užsiėmimus ne kamerų sÄ lygomis ir pan.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir tt.) asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje (b. l. 26). Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymo Nr. 1/01-186 1.2 punktu (b. l.

42) nustatyta, kad nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du vienos valandos trukmės pasivaikščiojimai per dienÄ . Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui pagal gydytojų iÅ¡vadÄ bÅ«tų nustatyta ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å¡io įsakymo 1.2 punkto pažeidimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl tokio pobÅ«džio nusiskundimų, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės ilginimo, papildomų užsiėmimų rengimo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-1966/2008). Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 7, kurioje jam teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, buvo laikomas tik 3,5 paras.

Taip pat akcentuotina, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat nustatyta, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjas jo laikymo Å iaulių TI metu ir vėliau į Å iaulių TI administracijÄ praÅ¡ymais ir skundais dėl laikymo sÄ lygų nesikreipė.

Atkreiptinas dėmesys į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus 18 mėnesių nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 18 mėnesius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kaip nurodoma skunde.Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014).Taigi, teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , mano, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R. L. (R. L.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R. L. (R. L.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                           Nijolė Čekanauskienė