fffc8024-a686-442e-96e4-2cd8f5a767d0 · Ignalinos rajono apylinkės teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. 2-9-277/2014 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00273-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.4;45.6;116.1 IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 12 d. Ignalina Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo V. L. atstovui advokato padėjėjui A. V., atsakovės N. B. atstovui advokatui K. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal V. L. ieÅ¡kinį N. B. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kestarolis“. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l.147-151) praÅ¡o:

1. Pripažinti jo ir atsakovės N. B. 2008 m. vasario 26 d. sudarytÄ tarpusavio atsiskaitymo sutartį galiojančia žemės sklypo, unikalus Nr.4400-2134-6725, kadastrinis Nr.4530/0002:350, esančio Ignalinos rajono savivaldybės PaÅ¡ilės kaime, pirkimo-pardavimo sutartimi nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2011 m. vasario 3 d. momento;

2. Pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr.4400-2134-6725, kadastrinis Nr.4530/0002:350, esančio Ignalinos rajono savivaldybės PaÅ¡ilės kaime, 2011 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. DP-1488, dėl sklypo perleidimo uždarajai akcinei bendrovei „Kestarolis“ dalyje dėl sklypo savininko ir pardavėjo apsimestine, pardavėjo teises perkeliant (pripažįstant) ieÅ¡kovui.IeÅ¡kovas nurodo, kad 2008 m. vasario 26 d. su atsakove sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovė už 26500 Lt pardavė jam žemės sklypÄ , į kurį jai turėjo bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė pagal Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 23 d. iÅ¡vadÄ Nr.29394.

Sutarties sudarymo metu Å¡io žemės sklypo kaip nuosavybės teisės objekto nebuvo, nes nuosavybės teisė į žemės sklypÄ atsakovei dar nebuvo atkurta, todėl laikytina, kad sutartis nukreipta į ateitį - atsakovė pardavė daiktÄ , kuris bus įgytas ateityje. Vykdydama sutartį atsakovė iÅ¡davė ieÅ¡kovui įgaliojimÄ , suteikiantį teisę savo nuožiÅ«ra tvarkyti visus klausimus, susijusius su nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkÅ«rimu ir jo perleidimu. IeÅ¡kovo manymu, sudaryta sutartis nelaikytina preliminariÄ ja sutartimi, nes sudarymo metu buvo sumokėta visa sutartyje numatyta pinigų suma.

Mano, kad atsakovė, vykdydama Å¡iÄ sutartį, atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ir įregistravus jį Nekilnojamojo turto registre, privalėjo sudaryti su juo notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, bet atsakovė sutarties vykdymo atsisakė ir vengia įforminti sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, notarine tvarka, todėl pageidauja, kad teismas sandorį pripažintų galiojančiu Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2011 m. lapkričio 3 d.

Pripažinus sutartį galiojančia, 2011 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartis, kuria žemės sklypas perleistas uždarajai akcinei bendrovei „Kestarolis“, dalyje dėl žemės sklypo savininkės ir pardavėjos, kuria nurodyta N. B., turėtų būti pripažinta apsimestine, nustatant, kad ieškovas yra žemės sklypo savininkas ir pardavėjas. Atsakovė ieškinio nepripažino.Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo pateiktos 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutarties sudarymo aplinkybių dėl amžiaus ir prastos sveikatos neprisimena.

Atstovas mano, kad sutartis sudaryta dėl to, kad ieÅ¡kovas, pasinaudodamas pažintimis, turėjo galimybę parinkti geresnę žemės sklypo vietÄ . Sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnį yra niekinė ir negaliojanti. Sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , todėl pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį neturėjo tik savininkui priklausančios teisės perduoti nuosavybės teisę.

Be to, pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnį nekilnojamojo turto sandoriai privalo bÅ«ti įforminti notarine tvarka, o 1.93 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Po nuosavybės teisių atkÅ«rimo atsakovė nevengė sudarytį su ieÅ¡kovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, bet nebuvo tokių ieÅ¡kovo pasiÅ«lymų. Atsakovė negalėjo perleisti ieÅ¡kovui teisės atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

IeÅ¡kovas tokiems asmenims nepriskirtinas, todėl negalėjo iÅ¡ atsakovės įgyti teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Atmestinas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti apsimestine 2011 m. gegužės 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria žemės sklypÄ atsakovė pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Kestarolis“, nes atsakovė buvo įgaliojusi ieÅ¡kovÄ tokiÄ sutartį sudaryti ir sutartis jos vardu per atstovÄ buvo sudaryta. Sutartis nebuvo sudaryta kitam sandoriui pridengti. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kestarolis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

IeÅ¡kinys atmetamas.Civilinio kodekso 6.396 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykÄ , 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Žemės įstatymo 30 straipsnis, nustatantis reikalavimus žemės sandoriams, numato, kad prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, parengtas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas.

Pagal Civilinio kodekso 6.396 straipsnio 2 dalį, jeigu nurodytų duomenų apie nekilnojamÄ jį daiktÄ nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro patvirtinta, o patvirtinta negalioja. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 6 d, įsakymas Nr.Ž39-16-147 (b.l.65-68) patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr.4530/0002:350, į kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 2011 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.39S-7 (b.l.100) atsakovei atkurta nuosavybės teisė remiantis Å¡alių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartyje (b.l.9) minima Panevėžio apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 23 d. iÅ¡vada Nr.29394 (b.l.93), suformuotas 2010 m. gruodžio 6 d., o nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2011 m. vasario 2 d (b.l.26-28).

Taigi 2008 m. vasario 26 d. sudarant tarpusavio atsiskaitymo sutartį, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti galiojančia žemės sklypo, kadastrinis Nr.4530/0002:350, pirkimo-pardavimo sutartimi, toks žemės sklypas dar nebuvo suformuotas. Dėl to paminėta sutartis negali bÅ«ti laikoma nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pagal Civilinio kodekso 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku negali bÅ«ti neegzistuojantis daiktas.Dėl nekilnojamojo daikto, kurį pardavėjas įgis ateityje, pirkimo-pardavimo gali bÅ«ti sudaryta tik preliminarioji sutartis.

Pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnį pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai yra tokie:

1) aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti kitÄ - pagrindinę - sutartį;

2) Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas;

3) terminas per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis;

4) susitarimo įforminimas raÅ¡ytine forma. Sudarytoje tarpusavio atsiskaitymo sutartyje nekalbama apie ketinimÄ sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartyje ir nenumatytas terminas tokiai sutarčiai sudaryti, todėl ji nelaikytina preliminariÄ ja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi.Sutarties sudarymo metu atsakovė nuosavybės teise žemės sklypo, kuriuo galėtų disponuoti neturėjo. Ji turėjo tik turtinę teisę – teisę atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl teismas sprendžia, kad Å¡alių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis sudaryta kitam – teisės atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo – sandoriui pridengti.

Pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalį jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Galimybę perduoti teisę atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ kitam asmeniui riboja įstatymas. Sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu Å¡ie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Taigi teisė atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ galėjo bÅ«ti perleista tik iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir tik apibrėžtam asmenų ratui, į kurį ieÅ¡kovas nepatenka. Å alių 2008 m. vasario 26 d. tarpusavio atsiskaitymo sutartis, kuri laikytina teisės atkurti nuosavybės teisę pirkimo-pardavimo sutartimi, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).

Atsiliepime į ieÅ¡kinį raÅ¡tu iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l.107). Prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį pridėtoje atstovavimo sutartyje pateiktas iÅ¡laidų apskaičiavimas – 1500 Lt už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ ir 500 Lt už atstovavimÄ teismo posėdžiuose (b.l. 108,110). Pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad atsakovė advokatui K. R. už teisinę pagalbÄ sumokėjo 2000 Lt. Atsakovės advokatas K. R. parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val.

Pateiktose atstovavimo sutartyse nurodyta, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ advokatui sumokėta 1500 Lt, o už atstovavimÄ teisme - 500 Lt. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 3000 Lt (3×1000=3000). Už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme - 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 150 Lt (1000×0,15). Atsakovės patirtos 1500 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡laidos už atstovavimÄ teismo posėdžiuose virÅ¡ija Rekomendacijose numatytÄ maksimalų dydi, todėl priteisimos iÅ¡ dalies – 450 L.

IÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisiami 1950 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 72,06 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).              Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas             n u s p r e n d ž i a :             IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ V.

L. N. B. naudai 1950,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. L. į valstybės biudžetÄ 72,06 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus 06 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Algirdas Baliulis