fffc73d4-05c5-44a1-8e91-025bbe671237 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. T-31-316/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; (S)                                                                                2.5.17; 2.5.19                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 10 d.Šiauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Vytauto Kursevičiaus ir Virginijos Žindulienės,               rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo iki gyvos galvos G.

R. praÅ¡ymÄ palengvinti teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.               Teismas n u s t a t ė : Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8, 12 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su 1998 m. gruodžio 24 d.

Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. R. apeliacinį skundÄ ir paliko galioti Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendį nepakeistÄ . Lietuvos A. T. 2000 m. sausio 11 d. nutartimi nuteistojo G. R. kasacinį skundÄ taip pat atmetė. Å iaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartimi G.

R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytÄ veikÄ ir palikta nepakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartimi nuteistojo G. R. skundas atmestas ir palikta galioti Å iaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 4 d. nutartis.Å iaulių apygardos teisme gautas nuteistojo G. R. praÅ¡ymas panaikinti Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendį kaip neteisingÄ , priimtÄ pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio nuostatas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ ir suÅ¡velninti nuosprendžiu jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitÄ bausmės rūšį.4.1.

Nuteistasis praÅ¡yme nurodo, kad yra kreipęsis į EŽTT ir Å¡iuo metu jo pareiÅ¡kimas Nr. 46591/14 nagrinėjamas kartu su kitų pareiÅ¡kėjų iÅ¡ Lietuvos pareiÅ¡kimais. Nurodo, kad EŽTT 2017 m. spalio 12 d. informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Å¡iuos pareiÅ¡kimus ir pareikalavo pateikti savo pozicijÄ dėl jų priimtinumo ir esmės bei atsakyti į pateiktus klausimus. 4.2. Nuteistasis nurodo, kad teisingam praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui yra aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija, pateikta 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės, kiek tai susiję su jam Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 4.3.

G. R. teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabose nurodė, jog jis, kaip ir kiti pareiÅ¡kėjai galėjo, (gali) pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ . Nurodo, kad Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.4.4. Taip pat praÅ¡yme pasisakoma, kad BPK 3621 straipsnyje yra naudojamas terminas „įstatymas“, todėl Å¡is terminas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas plačiau nei tik Lietuvos Respublikos Seimo iÅ¡leistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galiÄ . Pažymi tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad esÄ Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis.

Pasak nuteistojo, Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio  21 d. nutarimai), bei vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais normomis Lietuvos Respublika privalo pagal inter alia Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalį.4.5. Pasak nuteistojo G.

R., 2016 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo sprendime Nr. KT12-S5/2016 konstatuota, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galiÄ ir tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis. PraÅ¡yme teigiama, kad Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymÄ ir įgyvendinimÄ savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada), o EŽTT įsteigtas siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal KonvencijÄ ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas).

PraÅ¡yme paminima Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis. 4.6. G. R. praÅ¡yme teigiama, kad, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teisinės reikÅ¡mės turi teisinis reguliavimas, nurodytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad gali bÅ«ti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato BPK. Kaip teigiama praÅ¡yme, BPK 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimÄ , turi bÅ«ti taikomas plačiau.

Nurodoma, jog esminės reikÅ¡mės turi ir BPK 1 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas bei kitos minėtos tarptautinės sutarties nuostatos. 4.7. Nuteistasis G. R. praÅ¡yme iÅ¡samiai iÅ¡dėsto teismų kompetencijÄ užpildyti įstatymų spragas ir teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe iÅ¡aiÅ¡kino, jog teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ ), taip pat ir aiÅ¡kinant teisę (inter alia teisingumÄ vykdantiems teismams, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiÅ¡kinti teisę, kad galėtų jÄ taikyti), nurodo, jog galutinai paÅ¡alinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisės aktus.

Nuteistasis nurodo bylas, kuriose yra pasisakyta dėl EŽTT praktikos taikant KonvencijÄ . 4.8. Nuteistojo G. R. teigimu, Vyriausybės pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ galima teigti apie teisinę spragÄ , kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos pareiÅ¡kėjai, nes nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas.

Nurodo, kad Vyriausybės pozicija grindžiama tuo, kad nė vienas pagal Lietuvos teisinę sistemÄ egzistuojantis mechanizmas neužtikrina veiksmingos nuosprendžio kalėti iki gyvos galvos peržiÅ«ros, garantuojančios pagrįstÄ paleidimo perspektyvÄ . Nurodoma, kad, Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT iÅ¡vadų byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu, prieÅ¡ingai StrasbÅ«ro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimÄ .

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ . Akcentavo, kad asmens teisės ir laisvės gali bÅ«ti pažeistos tik dėl to, kad atitinkamas įstatymų leidybos subjektas nesureguliavo atitinkamų santykių. 4.9. Nuteistasis teigia sutinkÄ s su Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos, tiek dėl EŽTT praktikos virÅ¡enybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo.

Nurodo, jog teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. PraÅ¡yme pažymima, kad nuo EŽTT sprendimo MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ byloje praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas dar nesureguliavo baudžiamojo įstatymo taip, kad Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ , todėl Å¡i teisės spraga užpildytina palengvinant G. R. teisinę padėtį BPK 3621 straipsnio pagrindais ir tvarka, nes minėtas EŽTT sprendimas laikytinas Å¡velninančiu bausmę teisiniu reguliavimu, pagal savo teisinę galiÄ ne tik prilygstančiu įstatymui, bet ir virÅ¡ijančiu įstatymo galiÄ . 4.10.

Nuteistasis G. R. praÅ¡yme teigia, kad, nors Å iaulių apygardos teismui priimant jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ neegzistavo, Å¡io praÅ¡ymo padavimo metu minėtas sprendimas reiÅ¡kia, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nesant jos peržiÅ«rėjimo galimybės, Lietuvos Respublikos teismuose negali bÅ«ti skiriama. Nuteistasis nurodo, kad, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 19 d. pastabose iÅ¡dėstytÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijÄ , pirmosios instancijos teismas turi kompetencijÄ suÅ¡velninti bausmę tiek, kad ji atitiktų KonvencijÄ ir jos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ aktualioje EŽTT byloje.

Mano, kad Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui turėtų bÅ«ti surengtas teismo posėdis, į kurį jis bÅ«tų kviečiamas. Atsiliepimų, pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų į nuteistojo G. R. praÅ¡ymÄ nepateikta.               Nuteistojo G. R. praÅ¡ymas atmestinas. Å iaulių apygardos teisme gautame nuteistojo G. R. praÅ¡yme palengvinti jo teisinę padėtį ir parinkti kitÄ bausmės rūšį, yra nurodyta, kad praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 3621 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo praÅ¡ymÄ , jo nurodytus argumentus ir motyvus, įvertinusi tai, jog praÅ¡ymas paduotas paties nuteistojo, o jo pozicija iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta praÅ¡yme, nusprendė žodinio nagrinėjimo nerengti. Be to, iÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad nuteistajam G. R. kyla klausimas dėl paskirtos bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos vertinimo ir teisėtumo, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir kiti 7).

BPK 3621 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. Pažymėtina, jog pagal esamÄ Ä¯statymo leidėjo valiÄ , įtvirtintÄ baudžiamajame įstatyme, asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, yra tik dvi galimybės palengvinti jo teisinę padėtį:

Seimui priėmus amnestijos aktÄ (BK 78 straipsnis) arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės praÅ¡ymÄ (BK 79 straipsnis). Nors tokios galimybės, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės suÅ¡velninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui suÅ¡velninti nuteistojo G. R. atžvilgiu Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį.

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-495/2018, kurioje buvo pasisakoma dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės suÅ¡velninimo, iÅ¡dėstytus argumentus. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose teisingumÄ vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis), jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų.

Taip pat minėtoje nutartyje pažymėta, jog baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privaloma laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti.

Teisėjų kolegija sutinka su praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais, kad įstatyme turi bÅ«ti nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ ir kad Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų keičiama į kitÄ bausmę ir pan. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimui neįgyvendinus Europos Žmogaus Teisių teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktikÄ laikytini neveiksmingomis galimybėmis suÅ¡velninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos.Atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo G.

R. praÅ¡ymas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis BPK 3621 straipsniu, keisti nuteistajam G. R. Å iaulių apygardos teismo 1999 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rÅ«Å¡imi.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 364 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. R. praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                               Boleslovas Kalainis Teisėjai                                                                                    Vytautas Kursevičius                                                                                                                                                                                                                Virginija Žindulienė