2016-06-14 Nr. AB-12819-3-62-3-01908-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1095-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01908-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 4–5), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2014 m. spalio 20 d. jis skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) pareigūnų veiksmų. Pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN buvo taikoma įstatyminė represija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 146 str. 1 d.), draudžiama pareiškėjui įsigyti ar išduoti kanceliarijos ir pašto reikmenis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Marijampolės PN baudos izoliatoriuje kameroje Nr. 9 nėra sanitarinio mazgo kabinos, todėl atlikti fiziologinius poreikius teko stebint pareigūnams, nėra džiovyklos, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 nėra lango (už lango 1 m atstumu mūrinė siena, langas iš abiejų pusių aptrauktas tinkleliu, uždėtos žaliuzės), todėl nepakanka natūralaus apšvietimo, nėra radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, džiovyklos, kopėčių užlipti į gulto antrą aukštą, baldai sugadinti. Abejose minėtose kamerose nėra jungiklio šviesai įjungti. Marijampolės PN 2014 m. lapkričio 17 d. rašte nurodyta, kad kenkėjiški nuteistųjų veiksmai sąlygoja tokią kamerų būklę. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo 2011 metų nematė, kad pataisos namų patalpos būtų tvarkomos. Atsakovui pareiškėjas nurodė, jog vegetarams tiekiamas mažiau baltyminis maistas nei nustatyta įprastame valgiaraštyje. Dėl minėtų atsakovo pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 12–15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės PN atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. Skundžiamu laikotarpiu nuteistasis drausminę nuobaudą areštinės kameroje Nr. 9 ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 atliko nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. Areštinės kamerose ir baudos izoliatoriaus kamerose nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl pareigūnai negali nuolatos stebėti, ką veikia nuteistieji. Todėl pareiškėjo teiginys, jog vienvietėje kameroje, kurioje sanitarinis mazgas nėra atskirtas nuo patalpos, fiziologinius poreikius jam teko atlikti stebint pareigūnams, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 4 dalyje, 100 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už pašto paslaugas apsimoka patys nuteistieji. Marijampolės PN taikoma praktika, kad kai nuteistasis iš viso neturi piniginių lėšų, tačiau turi teisę apskųsti kažkieno veiksmus ar individualius teisės aktus, tai jam bent jau minimaliai yra išduodama kanceliarinių prekių ir pašto reikmenų. Pareiškėjas nuolatos yra mokus, apsiperka pataisos namuose esančioje parduotuvėje, todėl jis pats gali įsigyti jam reikiamų reikmenų.

Marijampolės PN nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. Baudos izoliatoriaus, areštinės ir gyvenamosios patalpos tikrintos 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. spalio 10 d., pažeidimų ir trūkumų pareiškėjo skundžiamais klausimais dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), laikymosi nenustatyta. Marijampolės PN neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas.

Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nesikreipė į pataisos namų direktorių, prašydamas jį pervesti į kitas gyvenamąsias patalpas, dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą, nesikreipė ir į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios psichinės sveikatos. Šiais klausimais pareiškėjas nesikreipė ir į būrio viršininką – tiesiogiai su nuteistuoju dirbantį administracijos pareigūną. Todėl, atsakovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o, neesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu (b. l. 110–116) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl draudimo įsigyti ar išduoti kanceliarijos ir pašto reikmenis, dėl areštinės kameroje Nr. 9 neįrengtų sanitarinio mazgo kabinos, džiovyklos, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, jungiklio šviesai įjungti, dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango (nėra natūralaus apšvietimo), radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, džiovyklos, kopėčių užlipti į gulto antrą aukštą, jungiklio šviesai įjungti, sugadintų baldų. Tokiu būdu byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 1 000 000 000 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagrįstumo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir konstatavo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Marijampolės PN pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, jog toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės PN atvyko 2011 m. rugsėjo 8 d. Skundžiamu laikotarpiu nuteistasis drausminę nuobaudą areštinės kameroje Nr. 9 ir baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 atliko nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymu, gautu Marijampolės PN 2014 m. rugsėjo 22 d., reg. Nr.49/07-872, kreipėsi į Marijampolės PN „Dėl kanceliarijos reikmenų“, kuriuo prašė išduoti pašto ir kanceliarijos reikmenų (išduoti baltų lapų nors 1 cm storio), kurie reikalingi skundams dėl įstaigos nusikalstamų veiksmų rašyti. Marijampolės PN 2014 m. spalio 2 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-943 į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, jog teisės aktai nenumato nuteistųjų, kurie turi asmeninių lėšų (2014 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pirko 157,56 Lt vertės prekių), nemokamai aprūpinti neribotais kiekiais pašto ir kanceliarijos reikmenimis.

Teismas nurodė, kad BVK 99 straipsnyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė susirašinėti. Šio straipsnio normos įtvirtina pagrindines minėtos teisės įgyvendinimo nuostatas. Nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 99 str. 1 d.); siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (BVK 99 str. 4 d.). Šioje įstatymo normoje dėl nuteistųjų teisės siųsti laiškus pataisos namų administracijai yra nustatyta vienintelė pareiga – nuteistųjų įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško įteikimo dienos (žr. LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-180/2012). Teismas nurodė, kad BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. BVK reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą (BVK XIV skyrius, 173–175 str.). BVK taip pat yra įtvirtintos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (BVK 92 str. 1 d.) bei nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus (BVK 93 str. 1 d.).

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžė, kad BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų. Būtiniausiųjų reikmenų sąrašas įstatymu neapibrėžtas, tačiau neabejotina, kad šiam sąrašui priskirtini tokie daiktai, kurie laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui būtini kasdieniniam naudojimui (asmens higienos priemonės, rūbai, avalynė, rašymo reikmenys ir pan.) (žr. LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3002/2012). BVK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) XII skyrius „Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka“ (76–79 p.) ir 18, 19 priedai. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas, o nuteistiesiems draudžiamų įsigyti būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių taisyklių 19 priedas. Vidaus tvarkos taisyklių 79 punktas numato, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir gydymo-pataisos namų kamerų tipo patalpose, maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas (20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 22 d. prašymo, gauto Marijampolės PN 2014 m. rugsėjo 22 d., reg. Nr.49/07-872, turinio, kuriuo jis prašė pataisos namų administracijos išduoti, o ne už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti popieriaus rašymui, ir Marijampolės PN nuteistųjų (pareiškėjo) pinigų apskaitos žiniaraščio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas tiek iki prašymo pateikimo, tiek po prašymo pateikimo asmeninėje sąskaitoje turėjo pinigų (periodinės įplaukos), tokiu būdu būtiniausių reikmenų (BVK 92 str. 1 d.), taip pat rašomųjų reikmenų (BVK 93 str. 1 d.) galėjo įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus Vidaus tvarkos taisyklių 79 punkto nustatyta tvarka ir jo BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė, kad nuteistieji turi teisę kreiptis su skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas, bei BVK reglamentuota teisė į materialinį buitinį aprūpinimą atsakovo veikimais, kuriais jis atsisakė pareiškėjui išduoti baltą popierių, nebuvo pažeista (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 20104 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. 23-6099, 2014 m. spalio 10 d. rašto Nr. 20/07-981 turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo pažeidimų ir jų atsakymus apskundė Kalėjimų departamentui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau Kalėjimų departamentas minėtais raštais pareiškėjo skundus pripažino nepagrįstais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. birželio 19 d.) 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktą šios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sąlygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o šių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios HN 76:2010.

Taisyklių 13 ir 14 punktai reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus, o būtent: gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis (13.5); elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose.

Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas (13.9); gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema (13.10). HN 76:2010 21 punktas numato, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. PT-342 (laiko požiūriu artimiausias ginčo laikotarpiui 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 25 d.), Marijampolės PN areštinės kameros Nr. 9, kuri yra vienvietė, fotonuotraukų matyti, jog kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi atskirą nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemą ir atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Tokiu būdu yra nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl vienvietėje areštinės kameroje Nr. 9 neįrengtos sanitarinio mazgo kabinos ir jo pažeisto privatumo tenkinant fiziologinius poreikius. Kadangi Taisyklių 13 ir 14 punktai nenumato, jog pataisos namų areštinės kameroje turi būti įrengta drabužių džiovykla, toks pažeidimas nenustatytas ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr. PT-342 atlikus Marijampolės PN periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Tiek pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, tiek atsakovas atsiliepimu į skundą, 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 9/07-5713 „Dėl įrodymų pateikimo“ pripažino, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 20104 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 23-6099, 2014 m. spalio 10 d. raštas Nr.20/07-981, Marijampolės PN 2003 m. gruodžio 23 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, jog Marijampolės PN areštinės kameroje Nr. 9 yra įrengtas radijo taškas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameroje įmontuoti elektros jungikliai, tačiau dėl kenkėjiškų nuteistųjų veiksmų jie piktybiškai ir sistemingai gadinami. Taigi, esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei pareiškėjui nepateikus objektyvių įrodymų, jog skundžiamu laikotarpiu nuteistajam atliekant drausminę nuobaudą areštinės kameroje Nr. 9 nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 25 d. neveikė radijo taškas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameroje įmontuoti elektros jungikliai, labiau tikėtina, jog Marijampolės PN areštinės kameroje Nr. 9 buvo įrengti (veikė, nesugadinti) prižiūrėtojo iškvietimo sistema, radijo taškas, kameroje įmontuoti elektros jungikliai, o pareiškėjo skundo aplinkybės yra nepagrįstos (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė ir bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango nėra natūralaus apšvietimo, nėra radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, džiovyklos, kopėčių užlipti į gulto antrą aukštą, jungiklio šviesai įjungti, sugadintų baldų.

Teismas konstatavo, kad Taisyklių 13 ir 14 punktai reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimus (13.7; 13.8; 13.9; 13.10). HN 76:2010 22 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas, vertindamas kitas pareiškėjo nurodytas nepriimtinų kalinimo sąlygų aplinkybes dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango (nėra natūralaus apšvietimo), pabrėžė, kad HN 76:2010, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Teismas pažymėjo, jog, nors naujoji HN 76:2010 nustatė didesnį natūralaus apšvietimo koeficientą, nei HN 76:1999, tačiau tai nereiškia, kad dabartinė atsakovo pataisos namų patalpų būklė neturi atitikti HN 76:2010 reikalavimų, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2014 m. rugsėjo 11 d. – 2014 m. rugsėjo 25 d., o Marijampolės PN baudos izoliatorius ir areštinė pripažinti tinkamais naudotis 2003 m., todėl, nagrinėdamas bylą, teismas turi vadovautis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – HN 76:2010 reikalavimais.

Teismas nurodė, kad iš Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 27 d. rašto Nr. 5D-186 „Dėl informacijos apie 2014 m. gruodžio 23 d. skundo nagrinėjimą pateikimo“, Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. PT-4 atlikus operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę duomenų matyti, kad pagal Laboratorijos 2015 m. sausio 21 d. Natūralaus apšvietimo tyrimo protokolą Nr. F-K-NA-4 nustatytas natūralios apšvietos koeficientas areštinės kameroje Nr. 9 atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus, o kitose gyvenamosiose patalpose (tikrinta ir baudos izoliatoriaus kamera Nr. 13) natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, tačiau minėtame patikrinimo akte nurodyta, jog natūralios apšvietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl vadovaujantis HN 76:2010 2 punkto nuostatomis reikalavimai dėl natūralios apšvietos koeficiento netaikomi ir HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Taigi, esant tokioms kompetentingos institucijos išvadoms, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baudos izoliatoriaus kameros Nr. 13 natūralaus apšvietimo pagal HN 76:2010 pažeidimų yra nepagrįstos (ABTĮ 57 str.).

Teismas dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengtų prižiūrėtojo iškvietimo sistemos, radijo taško, kameroje įmontuotų elektros jungiklių, džiovyklos pasisakė nagrinėdamas skundo aplinkybes dėl areštinės kameros Nr. 9 gyvenamosios aplinkos, todėl jų nekartojo, nes pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje surinktus įrodomus pareiškėjo nurodyti baudos izoliatoriaus kameros Nr. 13 gyvenamosios aplinkos pažeidimai yra taip pat nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat teigė, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 sugadinti baldai, neįrengtos kopėčios užlipti į gulto antrą aukštą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 3 d.) numato laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Taigi baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kameros turi būti aprūpintos pritvirtinama prie grindų metaline lova, pritvirtinamu prie grindų stalu, pritvirtinama prie grindų taburete, sanitariniu mazgu (klozetas arba unitazas, praustuvė), sienine viršutinių drabužių pakaba, sienine lentyna tualeto reikmenims, valymo inventoriumi, šiukšlių dėže, tačiau šiame sąraše nėra nurodytos pareiškėjo minimos kopėčios užlipti į lovą, esančią antrame aukšte, tokiu būdu šis pareiškėjo skundo argumentas yra teisiškai nepagrįstas, o skundo aplinkybė dėl sugadintų kietųjų ir pritvirtintų baldų yra abstrakti ir neįrodyta (ABTĮ 57 str.).

Teismas konstatavo, kad asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis. BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (1 p.). Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.). Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes dėl maitinimo nėra pagrindo nustatyti atsakovo veiksmų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. jog valgiaraštis (vegetarams) neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes pareiškėjas nepateikė teismui jokių konkrečių tai patvirtinančių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 57 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas skundo aplinkybes ir įrodymus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Marijampolės PN ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 121) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir tenkinti jo pirminius teismui pateiktus reikalavimus.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė pagrįstus, logiškus paaiškinimus ir atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teismai Marijampolės PN esančių asmenų skundus tenkina. Todėl teismas priėmė šališką sprendimą ir pareiškėją diskriminuoja.

Atsakovas Marijampolės PN atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 131) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagristą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų duomenų, įrodančių, kad teismas priėmė netikslų ar neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui padarytos jį laikant Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nenustatęs vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų Marijampolės PN ar jos pareigūnų veiksmų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Marijampolės PN veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl draudimo įsigyti ar išduoti kanceliarijos ir pašto reikmenis, dėl areštinės kameroje Nr. 9 neįrengtų sanitarinio mazgo kabinos, džiovyklos, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, jungiklio šviesai įjungti, dėl baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 13 neįrengto lango (nėra natūralaus apšvietimo), radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnams iškviesti, džiovyklos, kopėčių užlipti į gulto antrą aukštą, jungiklio šviesai įjungti, sugadintų baldų, dėl netinkamo aprūpinimo maistu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo pas atsakovą sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą tais aspektais, ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, susiję su jo diskriminavimu, taip pat yra nepagrįsti, abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis sutinka. Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu įrodymų vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad atsakovas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Kadangi nagrinėjamu atveju neteisėti valdžios institucijos (šiuo atveju Marijampolės pataisos namų) veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai (CK 6.271 straipsnis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius