2025-07-09 Nr. CB-4014-2-55-3-00391-2023-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2428

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00391-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 27 d. paduotu ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams OOO „KARTBLANSH“ ir N. R. dėl avanso grąžinimo, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiomis ab initio (nuo pradžių) 2006 m. gruodžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį, 2006 m. gruodžio 11 d. preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2008 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. PTS-001 ir taikė restituciją; ieškovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovės N. R. priteisė 200 000 Eur, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (200 000 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, nei vienai iš ginčo šalių nereiškiant reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, išėjo už ginčo ribų ir ex officio (pagal pareigas) pripažino sandorius negaliojančiais, kvalifikuodami juos kaip tariamus sandorius pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė realiai vykdė ir įvykdė sandorius (sumokėjo atsakovams 200 000 Eur), sandorių tariamumas neegzistavo. Teismai, išeidami už ieškiniu suformuotų civilinės bylos ribų ir ex officio sandorius pripažindamas negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu, pritaikė itin žemą akivaizdumo standartą ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024) bei pažeidė esminius civilinio proceso dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir rungimosi (CPK 12 straipsnis) principus.

2. Tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesutiktų su pirmuoju kasacinio skundo argumentu dėl teismo teisės ex officio spręsti sandorių negaliojimo pagrindus, ieškovė nurodo, kad teismai, ex officio pripažindami sutartis negaliojančiomis CK 1.86 straipsnio pagrindu, padarė materialiosios teisės taikymo klaidas bei supainiojo savo esme du skirtingus institutus: tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis) ir apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis). Teismai sandorius, kurie jų šalims sukūrė realius teisinius padarinius (200 000 Eur pinigų sumos pervedimą atsakovams), kvalifikavo kaip tariamus sandorius, nors vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018) ir CK 1.86 straipsniu, tariamu sandoriu šalys nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir šie sandoriai nėra vykdomi. Todėl teismai, konstatavę realų sutarčių vykdymo faktą, spręsdami sandorio negaliojimo pagrindą, privalėjo taikyti ne CK 1.86 straipsnyje, o CK 1.87 straipsnyje įtvirtintą pagrindą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei kad teisės pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė