fff77083-e3ac-410f-8169-16feb6eb0283 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1346-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00105-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 64 22.10 val. pareigÅ«nai iÅ¡jungė elektrÄ ir jÄ Ä¯jungė tik 2015 m. rugsėjo 16 d. apie 9.15 val., tuo pažeisdami suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę.

Atsikėlęs 6.00 val. ryto pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasiÅ¡ildyti vandens nusiprausti, nes serga odos liga ir gali praustis tik Å¡iltu vandeniu, atsigerti arbatos, pasigaminti maisto, pasižiÅ«rėti žinias, turėjo kentėti alkanas ir nesiprausęs. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, dvasinis sukrėtimas, kankina nemiga, dažnai skauda galvÄ , sutriko sveikata. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai (134 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (63-66 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti, nes vadovaujantis Å iaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke nepertraukiamas miegas yra nuo 22.00 iki 6.00 val. Nepertraukiamo miego metu visose gyvenamosiose kamerose dieninis kameros apÅ¡vietimas perjungiamas į naktinį. Individuliai tiekti elektrÄ Ä¯ kamerÄ nėra jokių galimybių ir to nenumato jokie teisės aktai. 2015-09-15 pareigÅ«nas Ž. P. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo Å iaulių TI direktorių, jog J.

S. 22.10 val. nemiegojo, žiÅ«rėjo televizorių, į pareigÅ«no daugkartinius reikalavimus iÅ¡jungti televizorių bei laikytis nustatytos tvarkos suimtasis nereagavo, tuo pažeidė teisės aktus. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis, kurių rÅ«Å¡is ir skyrimo tvarkÄ nustato Bausmių vykdymo kodeksas. 2015-09-22 Å iaulių TI nutarimu paskyrė pareiÅ¡kėjui draudimÄ vienam mėnesiui pirkti maisto produktus.

Nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus pareiÅ¡kėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas J.

S. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmų, 2015 m. rugsėjo 16 d. 6.00 val. neįjungus elektros energijos tiekimo (įtampos) į kamerÄ Nr. 64.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 įstatymu Nr. IX-994 patvirtinto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 113 straipsnyje numatyta, kad Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas;

įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iÅ¡ jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, Å¡iurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarkÄ , atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir Å¡aunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka. BVK 116 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka; nuteistieji pasiraÅ¡ytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.

Pagal BVK 117 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatas, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visÄ parÄ ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtÄ laikÄ ; nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu; dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas), nustatančio kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (kardomÄ jį kalinimÄ ) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį (1 str.), 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), Å¡is ir kiti įstatymai.

Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemones, prie tokių priemonių yra priskiriamos ir tardymo izoliatorių vidaus tvarka bei dienotvarkė. To paties straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo bÅ«ti numatytas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 6 dalis, matyti, kad kalinimo įstaigos darbotvarkėje numatytas režimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti siejamas su tvarkos kalinimo įstaigoje bendru palaikymu, siekiu sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai įstaigų veiklai, visapusiÅ¡kai užtikrinti nuteistiesiems, suimtiesiems teisės aktų suteikiamas ir garantuojamas teises, motyvuoti asmenis teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti kalinimo įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ .IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad Å iaulių TI, siekiant užtikrinti tvarkÄ , remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, Å iaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė), kuri atspindi suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms laikÄ (59-60 b. l.). IÅ¡ pateiktos Dienotvarkės matyti, kad Å iaulių TI nepertraukiamas miegas yra nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Atsakovas nurodė, jog Dienotvarkėje nepertraukiamam miegui numatytu metu, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val., visose gyvenamosiose kamerose dieninis kameros apÅ¡vietimas perjungiamas į naktinį apÅ¡vietimÄ , tokiu bÅ«du siekiant užtikrinti asmenų teisę į poilsį, t. y. nepertraukiamÄ miegÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas, yra nurodęs, kad teisės aktams konkrečiai ir detaliai nereglamentuojant elektros tiekimo į kameras, turi bÅ«ti remiamasi bendraisiais teisės pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr.74025/01, 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Elektros tiekimo apribojimu yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimÄ kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį, tokia priemonė bendrÄ ja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti (LVAT 2015-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015).Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar teisėtai elektros energijos tiekimas į kameras ribojamas nepertraukiamo miego metu, t.y. nuo 22.00 iki 6.00 val.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl elektros energijos kameroje nebuvimo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuo 6.00 iki 9.15 val. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. skundu (46-47 b. l.) pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Å iaulių TI direktorių dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 22.00 val. buvo iÅ¡jungta elektra kameroje Nr. 64 ir nebuvo įjungta 2015 m. rugsėjo 16 d. 6.00 val. ryto, kaip numatyta vidaus tvarkos taisyklėse ir dienotvarkėje, elektra buvo įjungta tik 8.30 val., per rytinį patikrinimÄ apie tai praneÅ¡us pareigÅ«nams. 3-ios pamainos korpuso vyresnysis pareigÅ«nas Ž.

P. 2015-09-28 paaiÅ¡kinime Å iaulių TI direktoriui (48 b. l.). nurodė, kad 2015-09-15 22.00 val. kameroje Nr. 64, kaip numatyta dienotvarkėje, dieninis apÅ¡vietimas buvo perjungtas į naktinį, 2015-09-16 ryte, t.y. nuo 6.00 val., iÅ¡ kameros Nr. 64 nuteistųjų jokių žodinių ar raÅ¡ytinių pareiÅ¡kimų bei pretenzijų dėl elektros energijos nesulaukta. Å iaulių TI direktorius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. 22.10 val., stebėdamas suimtųjų elgesį kameroje Nr. 64, apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 korpuso vyresnysis pastebėjo, jog pareiÅ¡kėjas nemiega, žiÅ«ri televizorių, korpuso vyresnysis kartu su tos pačios pamainos prižiÅ«rėtoju ne kartÄ pareikalavo, kad pareiÅ¡kėjas laikytųsi įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, t.y. iÅ¡jungtų televizorių ir miegotų, tačiau į pareigÅ«nų raginimus pareiÅ¡kėjas nereagavo.

Atsižvelgiant į Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 korpuso vyresniojo paaiÅ¡kinimÄ , kad vadovaujantis dienotvarke nuo 22.00 iki 6.00 val. nepertraukiamo miego laikotarpiu visose gyvenamosiose kamerose dieninis kameros apÅ¡vietimas perjungiamas į naktinį, 2015-09-16 6.00 val. visose gyvenamosiose kamerose, taip pat ir kameroje Nr. 64, įjungtas dieninis kameros apÅ¡vietimas, iÅ¡ kameros nuteistųjų negauta nei žodinių, nei raÅ¡ytinių praÅ¡ymų, į tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skunde nurodytas aplinkybes, negauta, Å iaulių TI direktorius padarė iÅ¡vadÄ , jog Å TI pareigÅ«nai teisės aktų reikalavimų nepažeidė (55-56 b. l.).

Å io Å iaulių TI direktoriaus atsakymo pareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamentui neskundė, iÅ¡ Kalėjimų departamento 2015-10-28 sprendimo Nr. 2S-4939 matosi, kad pareiÅ¡kėjas J. S. Kalėjimų departamentui skundė tik direktoriaus nutarimus dėl nuobaudų paskyrimo (98-99 b. l.). Ä® bylÄ pateikti Å iaulių TI pareigÅ«nų P. K. ir Ž. P. tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose nurodyta, kad 2015-09-15 kameroje Nr. 64 buvę suimtieji (nuteistieji) J. S., R. Č. ir J. Å . padarė drausmės pažeidimÄ â€“ 22.10 val. nemiegojo, žiÅ«rėjo televizorių, į daugkartinius reikalavimus iÅ¡jungti veikiantį televizorių bei laikytis nustatytos tvarkos nereagavo, tuo pažeidė BVK 32 str. 1 d. 1 ir 2 punktus, KD prie LRTM direktoriaus įsakymo Nr. V-124 III dalies 19 p. (57-58, 93, 106 b. l.).

Tarnybiniuose pranešimuose nurodytu Kalėjimo departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas, kurio III dalies 19 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, naudodamiesi savo daiktais, negali trukdyti kitiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ar laisvės atėmimo vietų darbuotojams, draudžiama daiktais naudotis miegui skirtu laiku, savavališkai prisijungti prie kabelinės televizijos ar naudotis koduotais televizijos kanalais; siekiant įgyvendinti šio punkto nuostatas, daiktai gali būti laikomi ir naudojami atskirose patalpose laisvės atėmimo vietos direktoriaus nustatyta tvarka.

Dėl tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyto drausmės pažeidimo pareiÅ¡kėjas J. S. bei kiti kameroje Nr. 64 buvę asmenys - R. Č. ir J. Å . - surašė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad 2015-09-15 22.00 val. prasidėjo krepÅ¡inio varžybos, tačiau pareigÅ«nas neleido jų žiÅ«rėti, nes pagal dienotvarkę nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto yra nepertraukiamas miegas (52-53, 90-91, 107-108 b. l.). Už 2015-09-15 padarytÄ bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ (22.10 val. nemiegojo, žiÅ«rėjo televizorių, nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų laikytis nustatytos tvarkos) 2015-09-22 Å iaulių TI direktoriaus nutarimais nuteistasis J.

S. buvo nubaustas, skiriant jam draudimÄ vienÄ mėnesį pirkti maisto produktus (50 b. l.), o nuteistieji R. Č. ir J. Å . – papeikimais (50, 88, 110 b. l.). IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų matosi, kad nutarimÄ dėl jam paskirtos Å¡ios ir kitos nuobaudos Kalėjimų departamentui skundė tik J. S. (98-99 b. l.). IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiÅ¡kėjui diagnozuotas dermatitas, laisvės atėmimo vietų medikams jis ne kartÄ skundėsi skausmingu bėrimu visame kÅ«ne, buvo gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje (15-43 b. l.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamos kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju, atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl laiku neįjungtos elektros energijos 2015-09-16 rytÄ , atsiliepime nurodė tik tai, kad nepertraukiamo miego laikotarpiu visose gyvenamosiose kamerose dieninis apÅ¡vietimas perjungiamas į naktinį, individualiai tiekti elektrÄ Ä¯ kamerÄ nėra jokių galimybių, pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo 2015-09-15 22.10 val., į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytÄ skundÄ , pareigÅ«no Ž. P. paaiÅ¡kinimÄ ir Å iaulių TI direktoriaus raÅ¡tÄ dėl skundo nagrinėjimo; dėl galimai laiku neįjungtos elektros energijos kameroje Nr. 64 atsakovas nepasisakė visiÅ¡kai, į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

PareigÅ«no Ž. P. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2015-09-16 ryte nuo 6.00 val. iÅ¡ kameros Nr. 64 nuteistųjų jokių žodinių ar raÅ¡ytinių pareiÅ¡kimų bei pretenzijų dėl elektros energijos nesulaukta (48 b. l.). Å iaulių TI direktorius, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , faktiÅ¡kai rėmėsi tik nurodyto pareigÅ«no paaiÅ¡kinimu, skunde nurodytų aplinkybių netyrė, nėra jokių duomenų, kad direktorius bÅ«tų apklausęs 2015 m. rugsėjo 16 d. rytinį kamerų patikrinimÄ atlikusius pareigÅ«nus ir pan.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys kitų kartu su pareiÅ¡kėju kameroje Nr. 64 2015 m. rugsėjo 15-16 dienomis buvusių asmenų skundai. Tiek nuteistasis R. Č., tiek nuteistasis J. Å . skunduose nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad elektros energijos tiekimas į kamerÄ 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo įjungtas tik po to, kai per rytinį patikrinimÄ jie apie tai pranešė vyresniajam pareigÅ«nui (92, 112 b. l.). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigÅ«nai Ž.

P. ir P. K. nurodė, kad apÅ¡vietimui kameroje perjungti iÅ¡ dieninio į naktinį ir atvirkščiai bei įtampai rozetėse iÅ¡jungti yra atskiri jungikliai virÅ¡ kameros durų, apÅ¡vietimas kamerose perjungiamas rytÄ 6.00 val. ir vakare 22.00 val., tuo tarpu elektros energijos tiekimas į kamerose esančias rozetes iÅ¡jungiamas, jeigu kamerose laikomi asmenys nakties metu naudojasi buitiniais prietaisais, įtampa rozetėse naktį iÅ¡jungiama pakankamai dažnai, nes kitaip neįmanoma užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) režimo laikymosi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje elektros energijos tiekimo į kameras atjungimas, tokiu bÅ«du užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) režimo laikymÄ si, nelaikytinas teisės aktų pažeidimu nepertraukiamo miego metu, t.y. nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto (LVAT 2015-12-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2162-662/2015 ir kt.), Å¡iuo atveju elektros energijos tiekimas į kameroje esančias rozetes galimai nebuvo įjungtas iki 8.30 val. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ teismas laiko, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. laiku neįjungtos elektros energijos tiekimo į kamerÄ Nr. 64 ir sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas 2015 m. rugsėjo 16 d. nuo 6.00 iki 8.30 val. buvo laikomas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso reikalavimus ir Å iaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintÄ Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl to, jog 2015-09-16 rytÄ laiku nebuvo įjungtas elektros energijos tiekimas, jis neturėjo galimybės pasiÅ¡ildyti vandens nusiprausti, nes serga odos liga ir gali praustis tik Å¡iltu vandeniu, atsigerti arbatos, pasigaminti maisto, pasižiÅ«rėti žinias, dėl to patyrė nepatogumus, dvasinius pergyvenimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis (truko tik 2 val. 30 min.), byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 4 p., 132 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo J. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė